- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- 2S-960-613/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00249-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Tauragės apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, L. Ž.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą dėl antstolio K. K. veiksmų suinteresuotiems asmenims Tauragės apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Tauragės apskrities VPK), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, L. Ž., antstoliui K. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas S. B. kreipėsi į antstolį su skundu, prašydamas panaikinti antstolio K. K. 2017 m. gruodžio 28 d. patvarkymą Nr. S17-30267, kuriuo prašo nedaryti išskaitų iš Vilniaus pataisos namuose esančios pareiškėjo sąskaitos. Nurodė, kad pajamos, kurias gauna pataisos namuose yra pervedamos jo artimųjų jo pragyvenimui. Šių pajamų jam reikia maistui, kanceliarinėms bei higienos prekėms.
2. Antstolis K. K. 2018 m. vasario 12 d. patvarkymu Nr. S18-2826 pareiškėjo skundo netenkino ir vadovaudamasis CPK 510 straipsniu skundą su vykdomosiomis bylomis Nr. 0118/16/01896, 0118/02/02364, 0118/02/02365, 0118/08/01642/2, 0118/16/01895, 0118/16/01894, 0118/02/02363 perdavė nagrinėti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2018 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškėjo S. B. skundą dėl antstolio K. K. veiksmų atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
3.1. Nurodė, kad viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų. Pažymėjo, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje.
3.2. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai kad skolininkas nepateikė jokių duomenų įrodančių, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios ir/ar patenkančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos sumos iš kurių išieškojimas yra negalimas, darė išvadą, kad antstolio K. K. 2017 m. gruodžio 28 d. patikslintas patvarkymas yra teisėtas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas S. B. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti antstolį K. K. nedarytį išskaitymų iš piniginių lėšų neviršijančių 1 MMA iš pareiškėjui S. B. priklausančios Vilniaus pataisos namuose esančioje sąskaitoje. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Nurodė, kad teismas skundžiama nutartimi neatkūrė teisinės taikos tarp pareiškėjo bei antstolio, todėl antstolis elgdamasis nesąžiningai bei netinkamai atlikdamas savo pareigas nepagrįstai daro išskaitymus iš piniginių lėšų neviršijančių 1 minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA). Teigia, jog šiuo atveju yra būtina vadovautis kasacinio teismo praktika, o būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje Nr. 3K-7-315-421/2017 nurodomais išaiškinimais.
4.2. Taip pat atkreipia dėmesį, jog įkalinimo įstaigoje esančioje parduotuvėje yra nustatytas limitas leidžiantis įsigyti būtiniausių prekių, t. y. už 118 Eur kas mėnesį. Teigia, jog tai įrodo, kad yra neįmanoma viršyti nustatytos vyriausybės neviršijančios 1 MMA pinigų sumos.
4.3. Pažymėtina, jog 2018 m. rugpjūčio 13 d. teisme gautas pareiškėjo raštas dėl bylos papildymo, kuriuo papildomai prašoma sumažinti antstolio atliekamų išskaitų procentą bei grąžinti iš pareiškėjo sąskaitos nuskaičiuotas pinigines lėšas.
4.4. 2018-09-20 gautas pareiškėjo raštas dėl bylos papildymo, kuriuo papildomai prašoma sumažinti antstolio atliekamų išskaitų procentą bei grąžinti iš pareiškėjo sąskaitos nuskaičiuotas pinigines lėšas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis K. K. prašo palikti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
5.1. Nurodė, kad skundžiama nutartis - S. B. skundą atmesti, yra teisinga ir pagrįsta. Mano, kad nutartyje visos bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatytos, o antstolio veiksmų teisėtumas bei pareiškėjo skundo nepagrįstumas visiškai įrodytas.
5.2. Pažymėjo, kad nors skolininko laisvė yra apribota ir jis turi įstatyme nustatytas teises, tačiau nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėse nėra daugiau ginama nei nukentėjusiųjų teisė gauti nusikalstamais veiksmais padarytą žalos atlyginimą vykdymo procese.
5.3. Atkreipė dėmesį, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas imperatyviai nurodo, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, todėl daro išvadą, jog atskirasis skundas nepagrįstas.
Šalies argumentai
5.4. Teigia, kad antstolio veiksmai nukreipiant išieškojimą į skolininko (Pareiškėjo) pajamas, gautas iš trečiųjų asmenų, yra teisėti ir atlikti vadovaujantis CPK įtvirtintomis nuostatomis, o skolininkas (Pareiškėjas) pateikdamas skundą dėl šio antstolio veiksmo piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis ir tokiu būdu siekia išvengti įsiskolinimo padengimo bei pažeidžia išieškotojų teisėtus interesus.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
6.1. Suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Teigia, jog jeigu būtų leista išieškoti tik iš 1 MMA viršijančios pareiškėjo lėšų dalies, to padaryti nebūtų įmanoma, todėl būtų pažeidžiamos kreditoriaus teisės į žalos atlyginimą, kadangi nebūtų vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konst at uoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Atskirasis skundas atmestinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais nukreiptas išieškojimas į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolio K. K. žinioje yra 7 vykdomosios bylos (vykdomosios bylos: Nr. 0118/16/01896, 0118/02/02364, 0118/02/02365, 0118/08/01642/2, 0118/16/01895, 0118/16/01894, 0118/02/02363), kuriose vykdomas išieškojimas iš skolininko S. B.. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas S. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose. 2018 m. gruodžio 28 d. priimtas patvarkymas Nr. S17-30267 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, jis pateiktas Vilniaus pataisos namams. Minėtu patvarkymu antstolis areštavo 11 096,48 Eur skolos ir 1 434,19 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 12 530,67 Eur, pateksiančių į Vilniaus pataisos namų sąskaitą ir joje esančių, priklausančių pareiškėjui S. B., ir įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į patvarkyme nurodytą antstolio K. K. depozitinę sąskaitą. Minėtame patvarkyme antstolis nurodė, kad vadovaudamasis CPK 688, 733–746 straipsniais, pareikalavo iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei iš piniginių lėšų, gaunamų iš trečiųjų asmenų, sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas) nuo dalies, neviršijančios vienos MMA.
10. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę bei niekur nedirbamas neturi lėšų už kurias galėtų įsigyti maisto produktų, kanceliarinių prekių bei higienos reikmenų. Teigia, jog jo pensinio amžiaus mama siunčia jam pinigus, tačiau antstoliui atlikus išskaitas, likusių pinigų apsipirkimui nepakanka, todėl mano, jog yra pagrindas uždrausti antstoliui atlikti išskaitas iš piniginių sumų neviršijančių 1 MMA bei sumažinti atliekamų išskaitų procentą.
11. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis).
12. Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).
13. Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, į kokį fizinio asmens turtą išieškojimas negali būti nukreipiamas (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis). CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 03 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
14. Išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.
15. Esant formuojamai teismų praktikai, jog CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, bei esant kasacinio teismo išaiškinimui, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos prie kitų pajamų, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio nuostatos, darytina išvada, kad CPK 668 straipsnio ribojimas nukreipti išieškojimą į mažesnę nei viena MMA pinigų sumą, kai išieškoma iš trečiųjų asmenų pervedamų lėšų, netaikytinas.
16. Iš skundžiamo patvarkymo matyti, kad antstolis skolos išieškojimą nukreipė į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas ir į pinigines lėšas, gaunamas iš trečiųjų asmenų, reikalaudamas iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas – „pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų“), neviršijančios vienos MMA, išskaičiuotas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi, matyti, jog antstolis nukreipė išieškojimą į pareiškėjo pajamas bei kitas joms prilyginamas išmokas, todėl esant anksčiau nurodytai teismų praktikai, darytina išvada, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjo iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšų įplaukas, pagrįstai jas priskyrė pajamoms ir pagrįstai nukreipė išieškojimą į jas laikydamasis CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog antstolis pažeidžia išieškojimo vykdymą reglamentuojančias teisės normas. Taigi, darytina išvada, kad antstolis 2017 m. gruodžio 28 d. patvarkymu įpareigodamas atlikti išskaitas iš pareiškėjo pajamų nepažeidė CPK 736 straipsnyje nustatytos tvarkos.
17. Kaip jau minėta, apelianto nurodoma CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, darytina išvada, kad tik atlikus išieškojimą iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio bei kitų pajamų, taip pat ir iš trečiųjų asmenų gautų piniginių lėšų, likusiai lėšų sumai, jeigu ji neviršija vienos MMA, taikoma CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata dėl draudimo išieškoti iš pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA.
18. Nors pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštu dėl bylos papildymo nurodo, kad antstolis nepagrįstai atliko išskaitymus iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos, kurioje buvo piniginės lėšos už jam priteistą moralinę žalą, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų tiek apie atliktą išskaitymą, tiek apie pinigų kilmę, todėl šie pareiškėjo argumentai taip pat laikytini nepagrįstais.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
20. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas (CPK 668 straipsnis, 736 straipsnis, 688 straipsnis), nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.