Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas D. G. (toliau – ir ieškovas) teismo prašė pripažinti atsakovių R. G. ir V. A. (toliau – ir atsakovės) 2020 m. spalio 27 d. Pinigų dovanojimo sutartį (toliau – ir Dovanojimo sutartis) negaliojančia nuo sudarymo momento; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad nuo 2021 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir santuokos nutraukimo byla) pagal ieškovės R. G. (šioje byloje atsakovė) patikslintą ieškinį atsakovui D. G. (šioje byloje ieškovas) dėl separacijos patvirtinimo ir susijusių klausimų išsprendimo, taip pat pagal D. G. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo. Kartu su kitais dokumentais į santuokos nutraukimo bylą buvo pateikta ir 2020 m. spalio 27 d. Dovanojimo sutartis, sudaryta tarp atsakovių dėl 150 000 Eur piniginių lėšų dovanojimo. Minėta sutartimi atsakovė R. G. santuokos nutraukimo byloje siekė pagrįsti, kad jos banko sąskaitoje saugomos 150 000 Eur lėšos buvo padovanotos jos mamos, todėl yra asmeninė atsakovės R. G. nuosavybė ir santuokos nutraukimo byloje nedalintina. Atsakovių sudaryta Dovanojimo sutartis yra tariamas sandoris, sudarytas siekiant suklaidinti santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantį teismą, sudarant įspūdį, kad ieškovui bei atsakovei R. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios lėšos neva yra asmeninė šios atsakovės nuosavybė. Realiai jokio tikslo nei dovanoti lėšas, nei jas gauti atsakovės neturėjo. Garbaus amžiaus atsakovės R. G. mama tokio dydžio piniginių lėšų neturėjo ir objektyviai tokios sumos padovanoti atsakovei R. G. negalėjo. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, realiai neturint tikslo nei dovanoti pinigus, nei juos priimti. Tokia sutartis negali būti laikoma teisėta ir privalo būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento kaip tariamas, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris, o jokia restitucija, realiai neįvykus pinigų perdavimo faktui, netaikoma.

3. Atsakovė R. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su ieškovu susituokė (duomenys neskelbtini), abiem sutuoktiniams tai buvo antroji santuoka. Gyvendamos santuokoje šalys bendro šeimos biudžeto neturėjo, kiekviena užsiėmė savo verslu. Ieškovas buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, vienos iš UAB (duomenys neskelbtini) įmonių direktoriumi, vėliau užsiėmė įvairiais verslais. Atsakovė 2001 m. kovo 16 d. įregistravo R. G. ūkininkės ūkį ir užsiėmė augalininkystės verslu. Šalys nebuvo sudariusios vedybų sutarties, bet ieškovo iniciatyva kelis kartus notarine sutartimi pasidalino turimą bendrą turtą - bendrąja jungtine nuosavybe turimus žemės sklypus ir (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajus. Vienas iš pagrindinių R. G. ūkio tikslų buvo įsigyti optimalų kiekį nuosavos dirbamos žemės, kuri užtikrintų saugų ūkio egzistavimą. Ji kryptingai pirko ūkio nuomojamus žemės sklypus ir aplinkui esančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, tam tikslui iš AB SEB banko R. G. ūkininkės ūkis periodiškai ėmė tikslinius kreditus, įkeitinėjo turtą ir mokėjo bankui iš ūkio gaunamų pajamų. 2018 metais ieškovas į R. G. ūkininkės ūkio sąskaitą pervedė tris paskolas: 2018 m. spalio 24 d. pervedė 20 000 Eur, 2018 m. lapkričio 21 d. pervedė 30 000 Eur, 2018 m. gruodžio 28 d. pervedė 34 000 Eur. Bendra paskolų suma 84 000 Eur, nes atsakovės ūkis buvo labai sunkioje finansinėje situacijoje dėl tris metus iš eilės trukusių nepalankių meteorologinių sąlygų (2016- 2018 m.), mažų produkcijos supirkimo kainų ir didelių įsipareigojimų bankui. Šalys suteiktos paskolos rašytine forma neįformino, bet visuose trijuose bankiniuose pavedimuose ieškovas nurodė mokėjimo paskirtį - „paskola“. Atitinkamai R. G. ūkininkės ūkio apskaitoje šios sumos buvo apiformintos kaip ieškovo suteiktos paskolos. Už ieškovo suteiktas paskolas buvo nupirkti du žemės sklypai (šalys juos įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise) ir automobiliai pagal verslo nuomos sutartį. Vėliau 2019 m. lapkričio 12 d. ieškovo reikalavimu atsakovė R. G. iš R. G. ūkininkės ūkio sąskaitos išgrynino 14 000 Eur ir atidavė ieškovui. Ieškovas po 2020 m. sėkmingos javapjūtės pradėjo reikalauti, kad atsakovė R. G. grąžintų visą likusią paskolą - 70 000 Eur. Siekdama grąžinti pinigus ieškovui ir norėdama toliau plėsti ūkio veiklą atsakovė R. G. dėl finansinės pagalbos kreipėsi į savo mamą, nes pastaroji ne kartą jai minėjo, kad visą jos ir mirusio tėčio sukauptą turtą padalins tarp atsakovės ir jos brolio: atsakovei R. G. paliks pinigus, o nekilnojamą turtą ir dalį pinigų – jos broliui. Apie numatytą pinigų dovanojimo sandorį žinojo ir ieškovas, nes atsakovė R. G. jį informavo, kada ir pas kokį notarą planuojamas sandoris. Ieškovas žinojo, kad atsakovė R. G. iš dovanotų pinigų grynais pinigais jam grąžins skolą. Atsakovės 2020 m. spalio 27 d. nuvyko pas notarę G. S. sudaryti Pinigų dovanojimo sutartį. Notarei pareikalavus, dalyvaujant jos padėjėjai, buvo pateikti dovanojami grynieji pinigai, jie perskaičiuoti, o po to pagal galiojančias procedūras pasirašyta Pinigų dovanojimo sutartis dėl 150 000 Eur. Notaro biure atsakovėms buvo paaiškinta, kad grynuosius pinigus reikia įnešti į tuščią banko sąskaitą, apie dovanojimo faktą informuoti banką ir Valstybinę mokesčių inspekciją. Atsakovės informavo AB SEB banko Marijampolės filialą, kur priimta Pinigų dovanojimo sutartis ir prašymas apie informavimą apie pasikeitimus sąskaitose. Dėl sudėtingo ir, atsakovių nuomone, nesaugaus būdo įnešinėti grynuosius pinigus per bankomatą atsakovė R. G. pasirinko paprastesnį būdą - įnešti gautą dovanų pinigų sumą į banko sąskaitą - persivesti pinigus iš jau turimų sąskaitų į tuščią naujai atidarytą banko sąskaitą. Toks sprendimas buvo paremtas ekonomine logika, nes atsakovei R. G. vis tiek nuolat tenka išgryninti nedideles pinigų sumas R. G. ūkininkės ūkio poreikiams bei šeimos ir asmeninėms reikmėms tenkinti. Siekdama sutaupyti išgryninimo mokesčius ir išvengdama nepatogumų keičiant gautus pinigus bei rūšiuojant kupiūras pagal bankomato priėmimo galimybes, atsakovė R. G. nusprendė dovanos saugojimui pervesti tokią pat pinigų sumą iš kitų asmeninių sąskaitų, t. y. sukeisti pinigus vietomis - esančius sąskaitoje pervesti į kitą (tuščią) sąskaitą ilgesniam saugojimui, o grynuosius pasilikti einamiesiems ūkio ir šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovė R. G. dovanotus grynuosius pinigus pasiliko, kad turėtų kuo grąžinti ieškovui paskolą (70 000 Eur), sumokėti žemės savininkams už žemės nuomą, išmokėti metines premijas darbuotojams, atsiskaityti su talkininkais, kurie rinko akmenis nuo pasėlių, sezono darbų užbaigimo šventei organizuoti (tam reikėjo apie 40 000 Eur) ir kitoms nenumatytoms ūkio išlaidoms bei šeimos poreikiams tenkinti, o į tuščią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, 2020 spalio mėn. 30 d., 31 d., lapkričio mėn. 1 d., 2 d. ir 3 d. persivedė 150 000 Eur iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau, 2020 m. spalio 29 d. atsakovė R. G. susitiko su ieškovu, jam papasakojo apie sandorį ir parodė maišelį su pinigais. Ieškovas pritarė atsakovės R. G. sprendimui pasilikti grynuosius pinigus, o į asmeninę sąskaitą „pasidėti“ iš kitos sąskaitos pervestus pinigus. Atsakovė R. G. 2020 m. lapkričio 11 d. lankėsi pas R. G. ūkininkės ūkio buhalterę L. J., kuriai, be kitų dokumentų, atidavė Pinigų dovanojimo sutarties kopiją, kad galėtų ją pateikti VMI, kai pildys atsakovės 2020 metų pajamų deklaraciją, ir nurodė, kad jau visiškai grąžino 70 000 Eur paskolą ieškovui grynaisiais pinigais. Buhalterė šį faktą užfiksavo ūkio buhalterinės apskaitos dokumentuose.

4. Atsakovė V. A. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jos vyras S. A. visą gyvenimą dirbo, turėjo pagalbinius verslus, šeima gyveno neišlaidaudama, todėl jai pavyko sutaupyti ženklias pinigų sumas. Atsakovė V. A. kartu su savo jau mirusiu vyru S. A. visada planavo dukrai R. G. palikti savo bei vyro tėvų žemę ir santaupas grynais pinigais, o sūnui V. A. namą Marijampolėje ir sutaupytus pinigus, esančius banko sąskaitose. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad dukra pradėjo ūkininkauti, tam buvo reikalinga žemė, ūkiui visada reikėjo grynų pinigų. Tuo tarpu sūnus V. A. nuo 1988 metų gyvena JAV, jam finansinė parama nėra aktuali, jis pats atvykęs į Lietuvą visada paremdavo finansiškai savo motiną. Pinigus dukrai R. G. būtų padovanojusi anksčiau, bet sutrukdė Covid 19 ribojimai.

5. Trečiasis asmuo notarė G. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčijama sutartis negalėtų būti pripažinta negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.86 straipsnio pagrindu, nes ieškovas ne tik nepagrindė savo teiginių faktine medžiaga, bet ir nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, būtinų sutarties pripažinimui negaliojančia. Ginčo sandorio sudarymo atveju ji elgėsi atidžiai ir rūpestingai - šalims išaiškino sudaromos sutarties esmę, prasmę bei jos sudarymo pasekmes, išsiaiškino atsakovių valią dėl sutarties sudarymo. Abi atsakovės Dovanojimo sutartį aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino parašais, garantuodamos, kad sutartis šalių suprasta dėl turinio, pasekmių ir kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus priimta ir pasirašyta. Dovanojimo sutartis yra realinė sutartis, todėl laikytina sudaryta nuo turto perdavimo momento. Nors ieškovas nurodo, jog atsakovė V. A., būdama garbaus amžiaus, negalėjo turėti tiek lėšų ir jų padovanoti savo dukrai, tačiau sandorio metu ši atsakovė visus dovanojamus grynuosius pinigus iš tikrųjų buvo atsinešusi į notaro biurą ir perdavė juos apdovanotajai, t. y. atsakovei R. G., notarės akivaizdoje prieš patvirtinant ginčijamą Dovanojimo sutartį. Sudarant pinigų dovanojimo sandorį, notaras neprivalo aiškintis dovanojamų pinigų kilmės.

10. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m gruodžio 15 d. sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas turi pareigą paneigti atsakovių neįrodytus teiginius apie „dideles pajamas“, kurios neva leido atsakovei V. A. sutaupyti Dovanojimo sutartyje nurodytą 150 000 Eur sumą. Netinkamai paskirstydamas įrodinėjimo pareigą, teismas iškreipė ir rungtyniškumo principo taikymą civiliniame procese, kadangi taip atsakovėms buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas. Teismas de facto ieškovui kėlė aukštesnius įrodinėjimo reikalavimus, o atsakovėms taikė itin žemą įrodinėjimo standartą ir įrodytomis laikė atsakovių nurodytas pakankamai abstraktaus pobūdžio ir objektyviai nepagrįstas aplinkybes (dėl aktyvaus ūkininkavimo sovietiniais metais ir „didelių“ pajamų iš tokios veiklos tiek sovietiniais, tiek vėlesniais metais ir kt.).

1.2. Teismas netinkamai vertino įrodymus, susijusius su atsakovių galimybėmis sudaryti ir vykdyti ginčijamą sandorį. Dovanojimo sutarties atveju paaiškėjus, jog dovanotojas negalėjo turėti tiek pinigų, kiek jis nurodė dovanojantis apdovanotajam, dovanojimo sutartis negali būti laikoma sudaryta ir galiojanti, kadangi turi akivaizdų valios trūkumą – negalima padovanoti daugiau nei turi (CK 6.473 straipsnio 2 dalis, 6.470 straipsnio 3 dalis), vadinasi, išoriškai išreikšta dovanotojo valia neatitinka jo vidinės valios. Atsakovės turėjo įrodyti, kad iš jų nurodytų pajamų šaltinių galėjo gauti tiek pajamų, kad būtų galima sukaupti 150 000 Eur, tačiau nepateikė duomenų, jog pajamos iš ūkininkavimo veiklos ir kitų jų nurodytų šaltinių buvo pakankamos sutaupyti reikiamą pinigų sumą. Atsakovės nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog S. A. sovietmečiu apskritai vertėsi kokia nors ūkininko veikla, duomenų apie jos mastą, apimtis, iš jos gautas ar galėtas gauti pajamas ir pan.

1.3. Teismas netinkamai vertino įrodymus apie atsakovės V. A. galimybę susitaupyti 150 000 Eur sumą ir iš veiklos, vykdytos po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Atsakovės teigė, kad pagrindinės S. A. ūkininko ūkio pajamos buvo generuojamos iš ūkyje laikomų karvių, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovės byloje rėmėsi išimtinai bendro pobūdžio skaičiavimais, neįrodinėdamos tokių skaičiavimų sąsajumo su konkrečiomis bylos aplinkybėmis, nepateikė duomenų, jog tokia bendroji statistika galėtų būti taikoma būtent S. A. ūkininko ūkio pajamoms apskaičiuoti, todėl atsakovių teiginiai apie S. A. ūkininko ūkio pajamas liko neįrodyti.

1.4. Ieškovas pateikė VĮ „Žemės ūkio duomenų centro“ (toliau – ŽŪDC) 2023 m. rugsėjo 20 d. raštą, prie kurio pridėtas S. A. ūkinių gyvūnų registre įregistruotų ūkinių gyvūnų sąrašas. Jame nurodyta informacija leidžia daryti išvadą, jog laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2008 m. S. A. ūkininko ūkyje buvo iš viso 7 pieną duodančios karvės, tačiau visos jos ūkyje buvo skirtingais laikotarpiais ir skirtingą terminą. Įvertinus tokių karvių vidutinį buvimo ūkyje terminą ir potencialų pieno davimo terminą (t. y. darant prielaidą, kad karvė pradeda duoti pieną būdama bent 2 metų amžiaus), akivaizdu, kad kiekviena iš nurodytų septynių karvių laikotarpiu nuo 2000 iki 2008 m. pieną vidutiniškai galėjo duoti apie 3,3 m. Šie duomenys leidžia teigti, jog laikotarpiu nuo 2000 iki 2008 m. ūkyje vidutiniškai kiekvienais metais būdavo 2-3 melžiamos karvės. Ieškovas yra pateikęs ir skaičiavimus apie tai, kiek pajamų galėjo sugeneruoti ūkis iš melžiamos karvės per metus ir kiek pajamų sugeneruoti iš visų konkrečiais metais turėtų karvių (žr. ieškovo 2023 m. birželio 7 d. rašytinius paaiškinimus (DOK-25355)), tačiau tokia suma nėra pakankama pagrįsti 150 000 Eur santaupas.

1.5. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog S. A. ūkis buvo pakankamai senamadiškas ir nemodernus. Galvijai buvo laikomi sename sodybos tvarte, nebuvo naudojamos ne tik jokios modernios, tačiau net ir elementarios techninės priemonės – visas karves rankomis melždavo pats S. A., nebuvo naudojamos jokios mechaninės šėrimo, girdymo ir kt. priemonės, ūkis neturėjo darbuotojų, nebuvo įsigijęs didesnio ūkio priežiūrai tinkančios technikos, šaldytuvų didesniam pieno kiekiui laikyti ir pan. Tai patvirtina, jog informacija apie ūkyje laikomą galvijų skaičių (2-3 melžiamos karvės) yra reali, kadangi kiekvieną dieną vienam žmogui, neturinčiam pagalbininkų, fiziškai sunkiai įmanoma prižiūrėti, pamelžti ir pamaitinti didesnį galvijų skaičių. Visi atsakovių pateikiami skaičiavimai, paremti 8-10 ar panašiu skaičiumi melžiamų karvių yra nerealūs.

1.6. Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2002 m. rugpjūčio 7 d. Laikomų gyvulių gerovės patikrinimo akte nurodytas reikalavimas gerinti laikomų galvijų šėrimo ir laikymo sąlygas, laikytis galiojančių veterinarinių sanitarinių reikalavimų. 2003 m. kovo 17 d. Akte dėl klinikinio ūkinės paskirties gyvūnų patikrinimo S. A. nurodoma gyvūnus laikyti prisilaikant gyvūnų gerovės reikalavimų. Tokios pastabos indikuoja, kad karvės buvo laikomos netinkamomis sąlygomis, todėl akivaizdu, kad iš tokių karvių negalėjo būti primelžiama daugiau nei vidutiniškai pieno ir tas pienas negalėjo būti geresnės kokybės (riebesnis) nei vidutinis.

1.7. Byloje nebuvo pateikta duomenų apie galvijų realizavimą mėsai, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo daryti išvadas apie atsakovių nurodytų galvijų realizavimo faktų, realizuotų galvijų kiekių, svorių, gautų pajamų ir panašių duomenų pagrįstumą. ŽŪDC pateikė informaciją tik apie S. A. ūkyje registruotus galvijus, duomenų apie ūkyje registruotas kiaules ūkio gyvūnų registre nefiksuota. Net ir darant prielaidą, jog kiaulės ūkinių gyvūnų registre pradėtos registruoti tik 2002-2003 m., tai nepaneigia fakto, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad S. A. kiaules kada nors augino. Ieškovas paaiškino, kad nuo 2000 m., t. y. nuo tada, kada jis su atsakove R. G. pradėjo lankytis S. A. ūkyje, ūkyje kiaulės nebuvo auginamos. Tai patvirtina, kad atsakovės V. A. rašytiniuose paaiškinimuose pateikti teiginiai apie neva kasmet iš kiaulių uždirbamas iki 357,11 Eur pajamas yra nepagrįsti. Tas pats pasakytina ir apie atsakovių teiginius apie ūkyje neva augintus didelius kiekius įvairių paukščių ir apie pajamas iš jų produkcijos realizavimo – byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti bent tikimybę, jog tokie atsakovių teiginiai yra pagrįsti. Byloje nėra ir duomenų apie galimas su tuo susijusias pajamas ir išlaidas. Atitinkamai nepagrįstos atsakovių nurodomos pajamos 168,25 Eur per metus iš paukštienos realizavimo ir 53,69 Eur per metus iš kiaušinių realizavimo.

1.8. Nors byloje apklausti liudytojai abstrakčiai teigė, kad S. A. kažkuriuo laikotarpiu laikė kiaules ir kitus galvijus, tačiau šių aplinkybių nesugebėjo sukonkretinti ir nurodyti nei tikslaus laikotarpio, nei galvijų ir kiaulių skaičiaus, nei kitų su tuo susijusių aplinkybių, galinčių padėti tiksliau nustatyti S. A. iš ūkininkavimo veiklos gautas pajamas. Byloje yra informacija, susijusi tik su S. A. ūkininkavimo veikla laikotarpiu po 2000 m., duomenys apie pajamas apima tik laikotarpį nuo 2003 m. Šio laikotarpio duomenys patvirtina, jog ūkis negeneravo ir negalėjo (neturėjo potencialo ir pajėgumų) generuoti pajamų, kurios bent teoriškai šiuo laikotarpiu būtų leidę sutaupyti kokias nors sumas, artimas Dovanojimo sutartyje nurodytiems 150 000 Eur.

1.9. Jei atsakovės ir būtų įrodę lygias ar didesnes pajamas, nei nurodytos Dovanojimo sutartyje, jos privalėjo įrodyti ir šio laikotarpio šeimos išlaidas – tiek susijusias su vykdyta ūkininkavimo veikla, tiek ir su pragyvenimu, todėl šiuo atveju atsakovės V. A. sutaupyta suma turėjo būti įrodinėjama ne kaip gautos pajamos, bet kaip skirtumas tarp gautų pajamų ir patirtų išlaidų, t. y. veiklos pelnas. Atsakovės šių aplinkybių neįrodinėjo.

1.10. Ieškovas 2023 m. spalio 9 d. pateikė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2023 m. spalio 6 d. raštą, kuriame nurodyta, jog S. A. neteikė paramos paraiškų, t. y. nedeklaravo žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų paramai gauti. Byloje nesant įrodymų, kurie galėtų leisti daryti priešingą išvadą, tokia NMA pateikta informacija kartu paneigia ir atsakovės V. A. teiginius, jog S. A. aktyviai ūkininkavo iki pat savo mirties (2008 m.) bei atsakovės V. A. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus teiginius, kad kiekvienais metais už parduodamus grūdus ūkis gaudavo apie 5 000 Eur. Šios aplinkybės taip pat paneigia teiginius, kad pajamos būdavo gaunamos ir iš kitų auginamų daržovių, pvz., bulvių, kopūstų ir pan. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuosavybės teisė į žemę S. A. buvo atkurta tik 2000 m., o jau 2002 m. S. A. didžiąją dalį turėtos žemės perleido dirbti atsakovės R. G. ūkininko ūkiui. Vadinasi, S. A. žemės, į kurią buvo atkūręs nuosavybę, praktiškai neturėjo galimybės naudoti ūkio veikloje, ypatingai iki 2000 m. Atsakovė V. A. kartu su savo 2023 m. liepos 28 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė ranka rašytą dokumentą, kuriame pateikiama informacija apie 1993 m. S. A. ūkininko ūkyje galimai naudotus žemės plotus – tai patvirtina, jog tais metais S. A. ūkio poreikiams (žolei ir pasėliams) naudojo ne daugiau kaip 8 ha žemės: 3 ha buvo apsėti žole (nurodyti darbai, susiję su žolės nupjovimu, vartymu, šieno surinkimu, iškultivavimu pavasario sėjai būtent tokio ploto žemės sklype), o 5 ha buvo apsėti kultūromis (tokį plotą pasėlių nurodyta nupurkšti herbicidais). Šios aplinkybės patvirtina, jog ir 1993 m. S. A. ūkyje buvo ne daugiau kaip 3 karvės, kadangi paprastai vienai karvei išmaitinti per metus reikia apie 1 ha pievos.

Šalies argumentai

2.9. Ieškovas nurodo, kad 2002 m. S. A. didžiąją dalį turėtos žemės perleido dirbti atsakovei R. G., todėl S. A. žemės, į kurią buvo atkūręs nuosavybę, praktiškai neturėjo galimybė naudoti ūkio veikloje, ypatingai iki 2000 m. Ši išvada nesusijusi su pradiniu teiginiu. Atsakovė R. G. teismo posėdžio metu paaiškino šią situaciją. 2002 m. jis perleido atsakovei R. G. mažiau nei trečdalį ūkio dirbamos žemės, dar kelis metus tuose perleistuose sklypuose augino miežius, kuriuos deklaravo atsakovė R. G..

2.10. Ieškovas padarė nepagrįstą išvadą, kad S. A. realizuodavo pieną tik supirkėjams, o ne turguje, už parduotą pieną supirkėjai atsiskaitydavo tik pavedimu į sąskaitą. Tik nedidelė dalis už supirktą pieną buvo apmokama pavedimu.

2.11. Sutiktina su ieškovo teiginiu, kad atsakovei V. A. indėlių įdėjimas ir paėmimas grynais pinigais buvo įprastinė veikla, tačiau būtent nurodyti rašytiniai įrodymai (operacijų grynais pinigais kvitai) ir patvirtina atsakovių teiginius, kad atsakovė V. A. nuolat disponavo didelėmis grynųjų pinigų sumomis, kurių nelaikė banko sąskaitose, dėl to nepagrįsta ieškovo išvada, jog nurodyti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė V. A. turėjo reikiamą sumą.

2.12. Nesutiktina su ieškovu, kad grynųjų pinigų sumos nebuvimas atsakovei V. A. išduotame paveldėjimo teisės liudijime po jos vyro S. A. mirties patvirtina, kad S. A. mirties dieną nebuvo sukaupta jokių grynųjų pinigų sumos. Labiausiai tikėtina, kad S. A. mirties dieną atsakovė V. A., laikiusi šalių santaupas grynais pinigais savo žinioje (kaip atsakovė V. A. teigė savo parodymuose - paslėpusi namuose), tiesiog nežinojo, kad tas pinigų sumas reikia įrašyti į paveldėjimo teisės liudijimą.

2.13. Nesutiktina su ieškovu, kad teismas nesiaiškino tikrosios šalių valios. Tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek savo parodymuose atsakovės aiškiai pasisakė, kodėl siekė sudaryti Dovanojimo sutartį, kas vyko iki sandorio sudarymo ar po jo. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kaip išsiaiškino abiejų atsakovių valią dėl planuojamo sudaryti dovanojimo sandorio. Atsakovių ir trečiojo asmens paaiškinimai patvirtina, kad šalių valia buvo sudaryti 150 000 Eur dovanojimo sandorį. Atsakovės nuosekliai viso proceso metu argumentavo, kodėl norėjo sudaryti dovanojimo sandorį ir kaip jį sudarė, tuo tarpu ieškovas remiasi vienintele nepagrįsta prielaida, kad atsakovė R. G. tariamai daugiau nei prieš metus laiko pradėjo ruoštis santuokos nutraukimo bylai ir dovanojimo sandoris buvo skirtas suklaidinti santuokos nutraukimo bylą nagrinėsiantį teismą dėl asmeninių atsakovės R. G. lėšų. Atsakovė R. G. dovanojimo sandorio sudarymo metu neturėjo jokių minčių apie separacijos ar santuokos nutraukimo bylą, o dovanojimo sandoris buvo planuojamas jau seniai, atsakovė V. A. siekė tokį sandorį sudaryti iki planuojamos operacijos.