- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-291-357/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01763-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- B. J.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM, Raseinių
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovui V. J., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM, Raseinių kredito unija dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei santuokos nutraukimo pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė B. J. patikslintu ieškiniu prašė: santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje tarp V. J. ir B. (K.) J., nutraukti dėl sutuoktinio V. J. kaltės; buvusių sutuoktinių išlaikymo vienas kitam nepriteisti; santuokos metu įgytą turtą padalinti sekančiai – ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti: gyvenamąjį namą, 5300 Eur vertės, pastatą - svirną, 260 Eur vertės, pastatą - daržinę, 2065 Eur vertės, pastatą -ūkinį, 1106 Eur vertės, pastatą - viralinę, 1280 Eur vertės, kitus inžinerinius statinius - šulinį, esančius (duomenys neskelbtini), viso turto už 10 011 Eur; atsakovui V. J. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti: traktoriaus priekabą (duomenys neskelbtini), kurios vertė 300 Eur; pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe: ūkininko ūkį 3250 Eur vertės; 7,1255 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2012-11-09 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį; 6,56 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2012-11-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį; įpareigoti ieškovę per vienerius metus sumokėti atsakovui 4806 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę turto dalį; pripažinus 7,1255 ha ploto ir 6,56 ha žemės sklypus asmenine ieškovės nuosavybe, piniginę prievolę pagal 2012-11-09 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis pavesti vykdyti asmeniškai ieškovei; nutraukus santuoką, palikti santuokos metu turėtas pavardes; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ½ dalį jos grąžinto kredito už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Raseinių kredito unijai pagal 2011-10-14 Paskolos sutartį, sumoje 8767,95 Eur; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; atsakovo priešieškinį atmesti.
2. Atsakovas V. J. pateikė patikslintu priešieškiniu prašė: nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti atsakovui išlaikymą iš ieškovės 100 Eur mokant šią sumą periodinėmis išmokomis kas mėnesį; nutraukus santuoką ieškovei palikti mergautinę pavardę; santuokoje įgytą turtą padalinti taip: natūra lygiomis dalimis po pusę ieškovei ir atsakovui: gyvenamąjį namą 5300 Eur vertės, nustatant tokią naudojimosi tvarką - atsakovui priteisti patalpas pažymėtas Nr. 1-5 ir 1-6., ieškovei Nr. l.1, 1.2, 1.3 ir 1.4; svirną 260 Eur vertės, daržinę 2065 Eur vertės, ūkinį pastatą 1106 Eur vertės, viralinę 1280 Eur vertės, inžinerinį statinį šulinį, viso atsakovui priteisiant nekilnojamojo turto už 5005,5 Eur, t. y, pusę turto; priteisti atsakovui iš ieškovės 2021,73 Eur gautų išmokų už žemės ūkio produkciją, 7900 Eur kompensaciją už savavališkai išregistruotą bendrą sutuoktinių turtą bei 278,58 Eur už sunaudotos elektros energijos skolos sumokėjimą; žemės sklypus padalinti taip, kaip siūlo ieškovė; iš dalintino turto išbraukti automobilį VW Passat, traktoriaus priekabą (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės palikti ieškovei; priteisti iš ieškovės teismo ir advokato išlaidas; nutraukus santuoką, prievolę Raseinių kredito unijai pagal 2015-10-16 Hipotekos lakštą dėl dviejų jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų įkeitimo Raseinių kredito unijos naudai kredito gavėjo sūnaus E. J. kreditoriniam įsipareigojimui užtikrinti toliau pasižada vykdyti jis asmeniškai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. J. su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad jis su sutuoktine negyvena kartu nuo 2012 m. gegužės mėnesio, išsikraustė gyventi atskirai, nes gyvenimas kartu tapo neįmanomas, ieškovė susirado kitą vyrą su kuriuo gyvena. Gyvenant atskirai jis neturi galimybės prieiti nei prie namo, nei prie kito turto, kurį sukaupė su žmona ūkininkaudami. Nurodė, kad ieškovė nuo 2012 m. iki šiol dalį turto pardavė be jo sutikimo ar perleido kitiems asmenims ir jo neįtraukė kaip dalintiną turtą. Jau 2014 metais kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tačiau ieškovė nebuvo įtraukusi viso dalintino turto į sąrašą. Dėl to byla nebuvo išnagrinėta. Atsakovas abu su ieškove dirbo, įsigijo namus, išlaikė vaikus, rūpinosi vienas kitu, gyveno kaip ir visos šeimos. 1998 metais žmonos vardu buvo registruotas ūkininko ūkis, nuo to laiko iki 2012 m. gegužės mėnesio jis dirbo žmonos vardu registruotame ūkyje, statė ūkinius pastatus, prižiūrėjo auginamus gyvulius. Jis prižiūrėjo ir remontavo techniką. 2011 m. buvo imta 71 000 Lt paskola Raseinių kredito unijoje traktoriui Belarus ir krautuvui su priedais, vėliau paskola išaugo iki 300 000 Lt. Dalį paskolos grąžino ieškovė, kitą dalį skolos perėmė sūnus, kuriam buvo padovanotas ūkis, žemė ir gyvuliai. Nuo 2012 metų atsakovas gyvena Kėdainių rajone, svetimoje sodyboje, ją prižiūri. Kito būsto neturi. Išeidamas iš namų, pasiėmė tik asmeninio naudojimo daiktus, visą kartu užgyventą turtą, techniką, pastatus, gyvulius paliko ieškovei priklausančiame ūkyje. Nuo 2012 m. gegužės mėnesio jis nedirbo ūkyje, negyveno jų bendruose namuose, tačiau žodžiu jie buvo pasidalinę namą, kuria dalimi kuris naudosis. Atsakovas žmonos buvo apgautas, jam nežinant išbrauktas iš ūkininko ūkio partnerio statuso, atsakovė nemokėjo jo vardu Sodrai 9 procentų nuo minimalios algos, todėl, sulaukus pensinio amžiaus jam trūko apie 10 metų būtinojo darbo stažo, dėl ko dabar gauna tik 131 Eur socialinę pensiją, kitų pragyvenimo šaltinių neturi, neįgalumo neturi. Dabartiniu metu atsakovas nedarbingas, labai sunkiai vaikšto, negali dirbti ir judėti, todėl jam reikalingas išlaikymas iš ieškovės.
4. Atsakovas nurodė, kad ieškovė be jo žinios 2017 metais išregistravo santuokoje bendrai įsigytą turtą - traktoriaus priekabą, 800 Eur vertės, traktoriaus puspriekabę Laumetris, 4000 Eur vertės, ratinį traktorių MTZ Belarus 820, 8000 Eur vertės, srutvežį Meprozet, 3000 Eur vertės ir į dalintiną turtą jo neįtraukė. Viso be jo sutikimo buvo išregistruota bendro sutuoktinių turto už 15800 Eur, todėl iš atsakovės prašo priteisti pusę turto vertės kompensacija - 7900 Eur sumoje. Be to, atsakovas sumokėjo už ieškovės namuose bei ūkyje sunaudotą elektros energiją, nors ten negyveno ir elektros nenaudojo, viso 278,58 Eur, todėl šią sumą taip pat prašo priteisti iš ieškovės. Raseinių kredito unijos naudai atsakovas 2015-10-16 Hipotekos lakštu jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius du žemės sklypus įkeitė kredito gavėjo savo sūnaus E. J. kreditoriniam įpareigojimui užtikrinti. Nurodė, kad nutraukus santuoką, jis ir toliau vykdys asmeniškai šią prievolę Raseinių kredito unijai. Atsakovas pripažino, kad sudarant E. J. dovanojimo sutartį jis dalyvavo. Dokumentuose pasirašė. Dovanota žemė, gyvuliai. Su dovanojimo sutartimi sutiko todėl, kad sūnus prisiėmė tėvo paskolos dalį. Taip pat pripažino, kad atsakovas iš ieškovės gavo dovanų 4,76 ha žemės sklypą. Žemę ieškovė dovanojo tuo pagrindu, kad neatimtų antstoliai.
Šalies argumentai
5. Ieškovė B. J. su pateiktu priešieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad iš tiesų 2012 metais atsakovas išsikraustė iš namų dėl to, kad vengė darbo, ją paliko su ūkio našta ir prisiimtais kreditais. Ją neištikimybe kaltina nepagrįstai. Jokio kito vyro ji neturi, jai tik padeda ūkyje dirbti kaimynas. Ji nesutinka mokėti išlaikymo atsakovui, nes iki 2012 metų, kol gyveno kartu, atsakovas buvo sveikas, sveikata nesiskundė. Atsakovas turi pastovų pragyvenimo šaltinį - pensiją, jam materialiai padeda sūnus, be to jis turi žemės. Ji nuolatinių pajamų neturi, gyvena iš ūkio duodamų pajamų. Kol kas nėra pensijinio amžiaus, pensijos negauna, įsidarbinti gyvenant atokiai nuo rajono centro galimybių neturi. Ji taip pat dirbdama sunkius ūkinius darbus yra susigadinusi sveikatą. Dėl kompensacijos 2021,73 Eur už galvijus nurodė, kad nesijaučia skolinga atsakovui. Ji viena dirbo ūkyje ir mano, kad kompensacijos atsakovui nepriklauso. Ji viena grąžino kreditus, viena rūpinosi ūkiu, dėl to išmokos ir buvo išmokėtos už galvijus, tam reikėjo dirbti ūkyje. Atsakovas tuo metu nedirbo ūkyje, be to ūkis priklauso jai. O išmokos už galvijus buvo mokamos būtent veikiantiems ūkiams. Ieškovė nurodė, kad iš Raseinių kredito Unijos buvo imta paskola bendriems poreikiams, ūkio plėtrai 300 000 Lt sumoje, 65 000 Lt iš šios paskolos yra dengta sūnaus E. J. paskola. Suteiktą paskolą ji pati asmeniškai grąžino. Grąžinta suma 17 536,05 Eur. Grąžinimas vyko nuo 2012 m. gegužės iki 2015 m. lapkričio 15 d., t.y. iki kol buvo sudaryta su sūnumi dovanojimo sutartis. Sutarties sudaryme atsakovas dalyvavo, po visais dokumentais pasirašė. Ieškovė dovanojimo sutartimi sūnui dovanojo gyvulius, dalį ūkio. Dalį ūkio ieškovė pasiliko sau. Tada sūnus perėmė dalį paskolos 66 000 Eur Raseinių kredito unijai ir dabar jis moka paskolą. Iš atsakovo ieškovė prašo priteisti pusę jos grąžintos paskolos, tai yra 8768,02 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies. Patikslintą priešieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė santuoką tarp V. J. ir B. J., sudarytą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko santuokoje turėtas pavardes J., J.. Pripažino ūkininko ūkį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) B. J. vardu (duomenys neskelbtini), 3250 Eur vertės, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš dalintino turto išbraukė automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini). Bendrąją sutuoktinių nuosavybę padalino po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui, nustatant, kad po santuokos nutraukimo atsakovui V. J. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas: traktoriaus priekaba PSE – 12,5 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės. Po santuokos nutraukimo B. J. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas: ūkininko ūkis, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotas (duomenys neskelbtini) B. J. vardu (duomenys neskelbtini), 3250 Eur vertės; gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5300 Eur vertės; pastatas – svirnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 260 Eur vertės; pastatas - daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2065 Eur vertės; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1106 Eur vertės; pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1280,00 Eur vertės; kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7 Eur vertės, esantys (duomenys neskelbtini), iš viso nekilnojamojo turto už 10 018 Eur. Priteisė iš B. J. kompensaciją V. J. už jai tenkančią didesnę turto dalį – 6 484 Eur. Pripažino V. J. asmenine nuosavybe žemės sklypą 4,6800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4130 Eur vertės (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,1900 ha, (duomenys neskelbtini), 4560 Eur vertės. Pripažino asmenine B. J. nuosavybe žemės sklypą 0,4100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 985 Eur vertės, žemės sklypą 7,1255 ha, 3620 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 6,5630 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3446 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini) Priteisė V. J. naudai iš B. J. ½ dalį žemės ūkio technikos vertės, kuri buvo parduota be V. J. žinios, kas sąlygojo bendro turto sumažėjimą taip: už traktoriaus priekabą Taskento TG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 500 Eur; už traktoriaus puspriekabę Laumetris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1200,00 Eur; už ratinį traktorių MTZ, 2500 Eur, iš viso 4200 Eur. Priteisė V. J. naudai iš B. J. 278,58 Eur, sumokėtus už jos sunaudotą elektros energiją 2017-12-21 ir 2018-03-19. Priteisė B. J. naudai iš V. J. ½ dalį jos grąžinto kredito už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2015-12-31 Raseinių kredito unijai pagal 2011-10-14 Pakolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 8767,95 Eur. Po santuokos nutraukimo piniginę prievolę pagal 2012-11-09 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)toliau vykdys B. J.. Po santuokos nutraukimo V. J. toliau vykdys Raseinių kredito unijai prisiimtą prievolę pagal 2015-10-16 Hipotekos lakštą dėl dviejų jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų įkeitimo Raseinių kredito unijai kredito gavėjo sūnaus E. J. kreditoriniam įsipareigojimui užtikrinti. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad gyvendami santuokoje sutuoktiniai įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5300,00 eurų vertės, pastatą – svirną unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 260,00 eurų vertės, pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2065,00 eurų vertės, ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1106,00 eurų vertės, pastatą – viralinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1280,00 eurų vertės, kitus inžinerinius statinius – šulinį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,00 eurų vertės, esančius (duomenys neskelbtini), iš viso nekilnojamojo turto už 10 018,00 eurų. Teismas laiko, kad šis turtas dalintinas lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Atsižvelgiant į konfliktiškus sutuoktinių santykius viso proceso metu, teismas laiko, kad šalys negalės gyventi tame pačiame name, nes bus pastoviame konflikte. Tai apsunkintų bendro turto valdymą. Be to žemė po pastatais ir visoje sodyboje yra ieškovės, tai taip pat apsunkintų bendro turto valdymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laiko, kad ieškovei priteistinas nekilnojamas turtas, o iš ieškovės atsakovo naudai priteistina kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį.
8. Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, kad Ūkininko ūkio įstatymo tvarka sutuoktinis nėra įrašytas į Ūkininkų ūkių registrus, nepaneigia principo, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, ar įgytas jis vieno, ar abiejų sutuoktinių vardu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ūkininko ūkis, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotas (duomenys neskelbtini)ieškovės vardu (duomenys neskelbtini), t.y. gyvenant santuokoje, dėl to pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Jis įtrauktinas į dalintino turto balansą ir dalintinas po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Atsižvelgiant į tai, kad dėl ūkio vertės ginčo nekilo, abi šalys sutaria dėl ūkininko ūkio vertės, ji nustatytina 3250,00 Eur. Kadangi ūkininkauja ieškovė, jai paliktinas ūkis, o ½ jo vertės priteistina iš ieškovės atsakovui.
9. Teismas nurodė, kad po 2012 metų gegužės 1 d., kai atsakovas išsikraustė gyventi kitur, ieškovei buvo išmokėtos išmokos už ūkininkavimo periodą iki 2012 metų gegužės mėn. (už 2004-2006 m. parduotus skersti galvijus, už 2007 kovo 31 d. turėtas karves žindenes bei telyčias ir už 2010 m. ir 2011 m. parduotus skersti bulius), iš viso 4043,46 Eur. Teismas laikė, kad 1/2 šios sumos, t.y. 2021,73 Eur priteistina atsakovui.
10. Teismas nurodė, kad Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis atsakovas nėra įregistravęs technikos Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, o ieškovė yra ir buvo įregistravusi 7 vnt. Žemės ūkio mašinų ir jų priekabų. Viena iš jų, t.y. srutovežis buvo įregistruota ir išregistruota 2017 metais. Šis turtas į dalintiną turtą neįtrauktinas, nes įsigytas praėjus beveik 5 metams po to, kai atsakovas paliko šeimą ir išsikraustė iš namų. Iš pateiktos pažymos matyti, kad 2008-05-28 buvo išregistruotas traktorius MTZ 80. Šis traktorius taip pat neįtrauktinas į dalintiną turtą. Kita žemės ūkio technika buvo išregistruota 2017 metais, tai 2004-05-26 įsigyta traktoriaus priekaba Taskento (duomenys neskelbtini), traktoriaus puspriekabė Laumetris (duomenys neskelbtini), įsigyta 2009-04-21, ratinis traktorius MTZ Belarus - 820, įsigytas 2006-02-15,. Byloje nekilo ginčas, kad ši technika įsigyta ieškovės ir atsakovo ir buvo jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Žemės ūkio technikos pardavimo sutartys buvo sudarytos ieškovės be atsakovo sutikimo. Atsakovas, sužinojęs apie tokių sandorių sudarymą, turėjo teisę pasirinkti, ar ginčyti sandorius, reikalauti taikyti restituciją ir įtraukti šį turtą į dalijamo turto balansą, ar prašyti kompensacijos už santuokoje įgyto turto vertės sumažinimą. Atsakovas pasirinko antrąjį savo teisių gynimo būdą ir priešieškinyje prašė priteisti 7900 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto sumažinimą. Reikalavimą pagrindė panašios technikos kainomis iš internetinio portalo „autoplius”. Paaiškino, kad žemės ūkio technika buvo įtraukta į ūkininko ūkio balansą, ji buvo nusidėvėjusi ir ji be sutuoktinio sutikimo perleido ją dukrai. Kadangi šią techniką prižiūrėjo ir remontavo dukros šeima, ji pinigų iš dukros negavo. Ieškovė neteikė jokių duomenų apie technikos vertę. Laikėsi nuomonės, kad buhalterinėje apskaitoje ši technika bevertė, nieko neverta. Teismas laiko, kad ieškovė nėra teisi taip teigdama. Žemės ūkio technika, nors ir naudota, yra paklausi ir vadovaujasi atsakovo pateiktu vertinimu. Atsakovui priteistina iš ieškovės 4200 Eur piniginė kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jai pardavus žemės ūkio techniką be atsakovo žinios.
11. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog 2011 m. spalio 14 d. iš Raseinių kredito unijos pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo suteiktas 300 000 litų (86 886 Eur) dydžio kreditas žemės ūkio verslui. Atsakovas dalyvavo paimant kreditą ir po sutartimi pasirašė kaip paskolos gavėjo sutuoktinis. Dėl to teismas laikė, kad prievolė kredito unijai buvo bendra abiejų sutuoktinių. Atsakovui palikus šeimą ir išsikrausčius gyventi kitur, 2012 m. gegužės 1 d. buvo likę nesumokėta 289 151, 50 litų (83 744, 06 Eur) negrąžinto kredito. Nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki gruodžio 31 d. ieškovė grąžino 4 481, 09 eurų, 2013 metais grąžino 7 030, 17 Eur, 2014 metais grąžino 6 024, 63 Eur, o likusios 66 208, 17 eurų neišmokėtos paskolos mokėjimą perėmė sūnus E. J.. Iš viso ieškovė sumokėjo 17 535, 90 Eur paskolos ir palūkanų Raseinių kredito unijai. Atsakovas kredito nemokėjo, dėl to jo finansinė padėtis pagerėjo ta suma, kurią jis būtų turėjęs sumokėti, t.y. 8 767,95 Eur. Būtent ši suma priteistina iš atsakovo ieškovės naudai. Tuo labiau, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad turtas – ūkiniai pastatai, 7 žemės sklypai sūnui buvo dovanojami už tai, kad jis perima tėvo kredito dalį ir sutinka ją grąžinti Raseinių kredito unijai. Be to, kaip nurodė tiek ieškovė, tiek atsakovas, už sutarties pasirašymą atsakovas buvo apdovanotas – jam ieškovė padovanojo žemės sklypą 4,68 ha, 8707 litų vertės.
12. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į tai, jog nuo 2012 metų gegužės mėnesio atsakovas paliko šeimą, ja nesirūpino, nedalyvavo bendrosios sutuoktinių nuosavybės išlaikyme ir priežiūroje, taip į tai, kad jis dėl tokio savo elgesio yra pats iš dalies kaltas dėl santuokos iširimo. Dėl to teismas laikė, kad nėra pagrindo priteisti išlaikymą iš ieškovės. Be to atsižvelgiama į tai, kad ieškovė pati neturi pastovaus darbo, pastovių pajamų, pensijinio amžiaus dar nesulaukusi, susirasti darbą atokioje rajono vietoje taip pat sudėtinga. Jos materialinė padėtis nėra geresnė už atsakovo. Be to, kaip pripažino abi šalys, išsikraustydamas iš namų 2012 metai, atsakovas buvo sveikas ir ieškovei nėra žinoma, dėl kokių priežasčių jis susirgo, kokį gyvenimo būdą vedė pastaruosius šešerius metus. Atsakovas nėra pripažintas neįgaliu. Dėl to priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo atmetėt.
13. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2019 m. sausio 4 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 2021,73 Eur Europos Sąjungos skirtų ir ieškovei išmokėtų išmokų už ūkininkavimo periodą iki 2012 m. gegužės mėnesio. Teismas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. priimto sprendimo motyvuojamosios dalies 30 punkte buvo pasisakyta dėl Europos Sąjungos paramos ūkininkams. Ūkininko ūkis yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ieškovės gautos išmokos už ūkininkavimo periodą iki 2012 m. gegužės mėnesio yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir pusė šių išmokų priklauso atsakovui, tai sudaro 2021,73 Eur, kurie turi būti priteistini atsakovo naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. A. V. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą: priteisti atsakovui iš ieškovės 100 Eur išlaikymą, mokant šią sumą periodinėmis išmokomis kas mėnesį; priteisti iš ieškovės atsakovui 7900 Eur kompensaciją už savavališkai išregistruotą bendrą sutuoktinių turtą; priteisti iš ieškovės atsakovui 39 Eur už namų knygos kopijos pasigaminimą; nepriteisti ieškovės naudai iš atsakovo 8767,95 Eur kaip pusę negražinto kredito Raseinių kredito unijai pagal 2011-10-14 Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); priimti kaip naują įrodymą ir vertinti nagrinėjant apeliacinį skundą PVM Sąskaitą- Faktūrą LAU serija Nr.(duomenys neskelbtini) dėl srutovežio įsigijimo aplinkybių; likusią skundžiamo teismo sprendimo dalį palikti nepakeista. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Santuoka su ieškove skundžiamo sprendimo priėmimo dienai truko virš 40 metų. Joje gimė ir užaugo keturi vaikai. Visą gyvenimą atsakovas dirbo valdišką darbą, o ieškovei įregistravus ūkininko ūkį, dirbo jame, statė ūkinius pastatus.Net ir išeidamas iš namų atsakovas paliko visus apsėtus laukus ieškovei. Tačiau, tik 2012 m., išėjus atskirai gyventi, atsakovas sužinojo, kad ieškovė atsakovo ūkininko partneriu nebuvo įregistravusi, nemokėjo minimalių įmokų Sodrai, todėl, suėjus pensiniam amžiui, atsakovui trūko 10 metų būtinojo stažo, todėl atsakovas gauna tik 131 Eur šalpos pensiją. Dabartiniu metu dėl progresuojančio kojos jungiamojo audinio pažeidimo atsakovas yra visiškai nedarbingas, sunkiai vaikščioja, negali dirbti ir judėti, todėl yra reikalingas išlaikymo iš ieškovės. Skundžiamu sprendimu teismas, atsisakydamas priteisti išlaikymą atsakovui iš ieškovės, buvo neobjektyvus.
14.2. Nepagrįstai teismas atsisakė priteisti iš ieškovės 39,07 Eur už namų knygos kopijos pasigaminimą. Teisme ne vieną kartą buvo reiškiamas žodinis prašymas namų knygą pateikti, tačiau ieškovė nei jos, nei žemės ūkio technikos įsigijimo dokumentų teismui neteikė. Net atsakovo asmeninių albumų ji negražino. Nežinant žemės ūkio technikos įsigijimo aplinkybių, jos pradinės kainos, tiekėjų, atsakovas neturėjo jokios realios galimybės tokių duomenų sužinoti. Kai kurios įstaigos iš viso atsisakė atsakovui ir advokatui pateikti reikšmingus bylai duomenis.
14.3. Nepagrįstai teismas, nors ir sutikdamas su atsakovo pateiktais naudotos žemės ūkio technikos vertinimais, prašomos kompensacijos 7900 Eur sumą sumažino iki 4200 Eur, nemotyvuodamas tokio sumažinimo. Vienintelis įžvelgiamas motyvas tai, kad, teismas, be dokumentų ir įrodymų patikėjo ieškovės teiginiu, jog srutovežį Meprozet ji įsigijo ir išregistravo tik 2017 m., t.y. jau atsakovui išėjus iš namų ir jį išbraukdamas iš dalintino turto sąrašo. Tačiau tai yra netiesa. Iš teismo sprendimo sužinojus tokį atvirą ieškovės melą, tik visai atsitiktinai, visą mėnesį ieškant per tiekėjus ir kitas įstaigas, atsakovas Raseinių žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrius rado PVM sąskaitą-faktūrą LAU serija Nr.(duomenys neskelbtini), iš kurios matyti kad minimą srutovežį ieškovė įsigijo 2006-11-28 už 18500 litų. Ši informacija gauta paskutinę apeliacinio skundo surašymo dieną, anksčiau nebuvo žinoma ir negalėjo būti pateikta teismui, jos gavimo būtinybė atsirado jau po teismo sprendimo priėmimo, todėl, kaip naujas įrodymas apeliacinės instancijos teismo turi būti priimta.
14.4. Nesutiktina su 8767,95 Eur priteisimu iš atsakovo ieškovei pagal 2011-10-14 sudarytą paskolos sutartį. Ieškovė, kaip ūkininkė, šią sutartį sudarė dengdama anksčiau paimtas paskolas, kurias mokant atsakovas ženkliai prisidėjo. Pasirašydamas po šia sutartimi, atsakovas jokių finansinių įsipareigojimų neprisiėmė, parašu patvirtino tik tiek, kad yra supažindintas su visomis iš paskolos sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis ir sutinka, kad paskolos gavėjas prisiimtų įsipareigojimus pagal šią paskolos sutartį. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad už parašą po sutartimi ieškovė atsakovui padovanojo 4,68 ha žemės sklypą 8707 Eur vertės, nes dovanota buvo siekiant, kad šis sklypas už skolas nebūtų atimtas. Niekada teismui atsakovas nesakė, kad turtas,7 žemės sklypai sūnui buvo padovanoti už tai, kad jis perima kredito dalį ir sutinka jį gražinti kredito unijai, priešingai, atsakovas toliau vykdo Raseinių kredito unijai pagal 2015-10-16 Hipotekos lakštą prisiimtą prievolę dėl dviejų atsakovui priklausančių žemės sklypų įkeitimo sūnaus E. J. kreditoriniam įsipareigojimui užtikrinti. Tuo tarpu ieškovė, dovanojimo būdu atsikračiusi prievolių, jokių įsipareigojimų neturi.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė B. J. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Atsakovas turi 4,68 ha ir 5,19 ha žemės sklypus, kuriuos yra perdavęs naudotis sūnaus E. J. ūkiui, o taip pat juos yra įkeitęs sūnaus E. J. kreditoriniam įsipareigojimui užtikrinti. Tėvas su sūnumi, priešingai nei su dukromis, palaiko itin artimus ryšius, todėl turi realią galimybę gauti išlaikymą iš sūnaus.
15.2. Apeliantas namų knyga vadina VĮ Registrų centro pastatų inventorizavimo bylą. Ieškovė tos bylos neturėjo ir neturi. Teikdama ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo pateikė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie abiejų sutuoktinių vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Už pažymas apie sutuoktinių vardu registruotą turtą sumokėjo ieškovė, kadangi ieškovei ši knyga nebuvo ir nėra reikalinga, juo labiau, kad tose bylose jokie įrašai nebedaromi, kaip tai būdavo atliekama anksčiau.
15.3. Srutovežio įsigijimo metu (2006 m.) valstybiniai numeriai srutovežiui nebuvo išduodami, todėl ūkyje ši technikos priemonė buvo naudojama be valstybinio numerio ženklo. Kuomet ieškovė apsisprendė srutovežį parduoti, reikalavimai buvo pasikeitę, todėl tą pačią dieną srutovežis buvo įregistruotas ir išregistruotas (parduotas). Tokią informaciją paties atsakovo atstovas pateikė teismui bylos nagrinėjimo pradžioje. Atsakovo teikiama į bylą sąskaita-faktūra nėra joks naujas įrodymas, nes bylos 2 tome, 146 lape yra srutovežio įsigijimo laikas, įsigijimo vertė.
15.4. Atsakovas po išsikraustymo, kaip teisingai pabrėžė teismas, niekuo neprisidėjo prie grąžinamo kredito, tokiu būdu jo materialinė padėtis pagerėjo ta suma, kurią jis būtų turėjęs sumokėti ( 8767,95 Eur).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
17. Atsakovas prašo priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naują įrodymą – 2006 m. lapkričio 28d. PVM sąskaitos faktūros LAU serija Nr.(duomenys neskelbtini) kopiją. Nurodo, kad iš šio įrodymo matyti, kad skundžiamame sprendime minimą srutovežį ieškovė įsigijo 2006 m. lapkričio 28 d., t. y. sutuoktiniams dar gyvenant kartu. Ši informacija gauta paskutinę apeliacinio skundo surašymo dieną, anksčiau nebuvo žinoma ir negalėjo būti pateikta teismui, jos gavimo būtinybė atsirado jau po teismo sprendimo priėmimo.
18. Teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė susipažino su minėtu įrodymu ir pateikė savo nuomonę dėl jo, bei į tai, kad byloje ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), priima atsakovo teikiamą naują rašytinį įrodymą.
Dėl buvusio sutuoktinio teisės į išlaikymą
20. Santuoka sukuria santuokines teises ir pareigas, tarp kurių yra pareiga sutuoktiniams vienas kitą remti (CK 3.27 str.). CK 3.72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Taigi, šioje normoje nustatyta teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės kaip sutuoktinio amžius, nedarbingumas ir kt. gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.
21. Vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai – tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas apeliantui išlaikymo iš ieškovės, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja. Pažymėtina, kad atsakovas kaip protingas ir apdairus asmuo gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį su ieškove nebejotinai turėjo pareigą pasidomėti, ar ieškovė yra įregistravusi jį ūkininko partneriu, ar moka įmokas Sodrai. Todėl, ta aplinkybė, kad apeliantui trūksta stažo didesnei pensijai, yra tik paties apelianto nerūpestingumo pasekmė. Be to, kaip pagrįstai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovas turi 4,68 ha ir 5,19 ha žemės sklypus, kuriuos yra perdavęs naudotis sūnaus E. J. ūkiui, su kuriuo palaiko artimus ryšius, todėl turi realią galimybę gauti išlaikymą iš sūnaus.
Dėl kompensacijos priteisimo
23. CK 3.98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto. Šios teisės normos 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Taigi, nagrinėjamu atveju, nenustačius papildomų aplinkybių, neturėjo būti nukrypstama nuo bendro turto lygių dalių principo, bet atitinkamai turėjo būti priteisiama kompensacija (CK 3.98 straipsnio 2 dalis).
24. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir sutikdamas su atsakovo pateiktais naudotos žemės ūkio technikos vertinimais, prašomos kompensacijos 7900 Eur sumą sumažino iki 4200 Eur, nemotyvuodamas tokio sumažinimo. Vienintelis įžvelgiamas motyvas tai, kad, teismas, be dokumentų ir įrodymų patikėjo ieškovės teiginiu, jog srutovežį Meprozet ji įsigijo ir išregistravo tik 2017 m., t.y. jau atsakovui išėjus iš namų ir jį išbraukdamas iš dalintino turto sąrašo. Tačiau iš PVM sąskaitos-faktūros LAU serija Nr.(duomenys neskelbtini) matyti, kad minimą srutovežį ieškovė įsigijo 2006 m. lapkričio 28 d.
25. Teisėjų kolegija sutinka su minėtais apeliacinio skundo argumentais. Atsakovo naujai į bylą pateiktą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros LAU serija Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad 2006 m. lapkričio 28 d., sutuoktiniams vis dar vedant bendrą ūkį, buvo įsigytas strutovežis (duomenys neskelbtini). Byloje esančios ilgalaikio turto apskaitos kortelės Nr. 4 duomenys taip pat patvirtina, kad 2006 m. lapkričio 28 d. buvo įsigytas minėtas srutovežis, kuris buvo įregistruotas tik 2017 m. vasario 8 d. (II t., b. l. 130, 146). Be to, pažymėtina, kad aplinkybės, jog minėtą strutovežį sutuoktiniai sutuoktiniai įsigijo vesdami bendrą ūkį, neginčija ir pati ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą. Taigi šiuo atveju, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus dėl srutovežio įsigijimo laiko bei nepagrįstai sumažino prašomos priteisti kompensacijos dydį. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant iš ieškovės atsakovo naudai ½ dalį žemės ūkio technikos vertės, kuri buvo parduota be atsakovo žinios, kas sąlygojo bendro turto sumažėjimą taip: už traktoriaus priekabą Taskento TG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), komercinis pavadinimas (duomenys neskelbtini)– 400 Eur, už traktoriaus puspriekabę Laumetris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), komercinis pavadinimas (duomenys neskelbtini), 2000 Eur, už ratinį traktorių MTZ, komercinis pavadinimas Belarus-820, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4000 Eur, už srutovežį Meprozet, (duomenys neskelbtini), valst., Nr. (duomenys neskelbtini) – 1500 Eur, iš viso 7900 Eur.
Dėl kredito dalies priteisimo
28. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Sprendžiant klausimą, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
29. Sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimus, yra aktualus ir sutuoktinių (vieno iš jų ar jų abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas, nes nuo šių prievolių kvalifikavimo (asmeninė ar bendroji sutuoktinių prievolė) priklauso tiek sutuoktinių santykiai su kreditoriais, tiek ir pačių sutuoktinių tarpusavio santykiai. Be to, reikšminga ir tai, kad pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
30. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).
31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011 m. spalio 14 d. iš Raseinių kredito unijos pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) B. J. buvo suteiktas 300 000 litų (86 886 Eur) dydžio kreditas žemės ūkio verslui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas dalyvavo paimant kreditą ir po sutartimi pasirašė kaip paskolos gavėjo sutuoktinis, todėl laikytina, kad prievolė kredito unijai buvo bendra abiejų sutuoktinių.
32. Byloje nėra ginčo, kad sutuoktinai nebegyveno nuo 2012 m. gegužės mėnesio, tačiau pažymėtina, nors ieškovė su atsakovu faktiškai negyveno atsakovui išsikrausčius gyventi kitur, šalių bendras turtas nebuvo padalintas ar atidalintas ir iki tol bendrai vykdyta bendra ūkinė veikla dėl jos specifinio pobūdžio nenutrūko, jos tęstinumą užtikrino ieškovė. Atitinkamai buvo gaunamos pajamos iš bendro turto ir patiriamos išlaidos, dengiamos skolos nebejotinai iš nepadalinto šeimos turto gautų pajamų. Byloje nustatyta, kad atsakovas išeidamas iš namų pasiėmė tik asmeninio naudojimo daiktus, visą kartu užgyventą turtą, techniką, pastatus, gyvulius paliko ieškovei priklausančiame ūkyje. Nepriklausomai nuo to, kiek sutuoktiniai prisidėjo savo individualiu darbu bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei padidinti ir kokias prievoles padengė iš šios jungtinės nuosavybės gautų pajamų, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintina, kad ginčo paskola buvo dengiama iš bendro šeimos turto gautų pajamų ir tarp šalių dalintinas tik tas turtas, kuris liko padengus bendras sutuoktinių prievoles. Todėl atsakovas neturi asmeninės prievolės mokėti kompensacijos už jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu ar iš jo gautomis pajamomis padengtą bendrą sutuoktinių prievolę.
33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas turi padengti pusę ieškovės nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki gruodžio 31 d. sumokėtos 17 535, 90 Eur paskolos ir palūkanų Raseinių kredito unijai, t.y. 8 767,95 Eur, todėl šioje dalyje teismo sprendimą pakeičia ir ieškovės ieškinį atmeta.
Dėl išlaidų, patirtų už namų knygos pasigaminimą priteisimo
34. Apeliaciniame skunde apeliantas prašo priteisti iš ieškovės 39 Eur už namų knygos kopijos pasigaminimą. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio (priešieškinio) ribomis. Šios nustatomos pagal ieškinio (priešieškinio) dalyką ir pagrindą. Asmuo, manydamas, kad jo materialinė subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas pažeistas, ieškinyje (priešieškinyje) nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio (priešieškinio) dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Taigi, ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti tas ginčui reikšmingas aplinkybes bei argumentus, kurie apibrėžti ieškinio (priešieškinio) ribomis. Be to, kad įstatymas draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas pareikštame priešieškinyje, minėto reikalavimo, kurį reiškia apeliaciniame skunde, nereiškė, todėl apeliacinis instancijos teismas negali šio apelianto reikalavimo nagrinėti.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
35. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
36. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
38. Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 710 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, ieškovė – 150 Eur, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, 50 procentų (355 Eur) išlaidų priteistina apeliantui iš atsakovės ir 50 procentų (75 Eur) – ieškovei iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atlikus įskaitymą iš atsakovės apelianto naudai priteistinos 280 Eur bylinėjimosi išlaidos (355 Eur – 75 Eur = 280 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeisti.
P. V. J. naudai iš B. J. ½ dalį žemės ūkio technikos vertės, kuri buvo parduota be V. J. žinios, kas sąlygojo bendro turto sumažėjimą taip: už traktoriaus priekabą Taskento TG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), komercinis pavadinimas (duomenys neskelbtini)– 400 Eur (keturis šimtus eurų), už traktoriaus puspriekabę Laumetris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), komercinis pavadinimas PTU – 6.0/13A, 2000 Eur (du tūkstančius eurų), už ratinį traktorių MTZ, komercinis pavadinimas Belarus-820, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų), už srutovežį Meprozet , (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1500 Eur, iš viso 7900 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus eurų).
Atmesti ieškovės B. J. ieškinio reikalavimą dėl ½ dalies jos grąžinto kredito už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2015-12-31 Raseinių kredito unijai pagal 2011-10-14 Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 8767,95 Eur, priteisimo iš atsakovo V. J..
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš B. J. V. J. naudai 280 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.