- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-28
- Bylos Nr.
- 2-460-674/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01763-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- B. J.
- Atsakovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM, Raseinių
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovui V. J., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM, Raseinių kredito unija dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei santuokos nutraukimo pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė B. J. pareiškė ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriais prašo santuoką, įregistruotą 1977 (duomenys nesklebtini) Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje tarp V. J. ir B. (K.) J., santuokos įrašo Nr. 271, nutraukti dėl sutuoktinio V. J. kaltės; buvusių sutuoktinių išlaikymo vienas kitam nepriteisti; santuokos metu įgytą turtą padalinti sekančiai - B. J. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti: gyvenamąjį namą, 5300,00 eurų vertės, pastatą - svirną, 260,00 eurų vertės, pastatą - daržinę, 2065,00 eurų vertės, pastatą -ūkinį, 1106,00 eurų vertės, pastatą - viralinę, 1280,00 eurų vertės, kitus inžinerinius statinius - šulinį, esančius (duomenys nesklebtini), viso turto už 10 011,00 eurų; V. J. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti: traktoriaus priekabą PSE-12,5, valstybinis Nr. LS6277, kurios vertė 300 Eurų vertės; pripažinti asmenine B. J. nuosavybe: ūkininko ūkį 3250,00 Eur vertės; 7,1255 ha žemės sklypą, esantį (duomenys nesklebtini), įgytą pagal 2012-11-09 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 11SUI-( 14.11.53.)-42; 6,56 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys nesklebtini), įgytą pagal 2012-11-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 11SUI-(14.11.53.)-40; įpareigoti B. J. per vienerius metus sumokėti V. J. 4806,00 Eurų piniginę kompensaciją už B. J. natūra tenkančią didesnę turto dalį; pripažinus 7,1255 ha ploto ir 6,56 ha žemės sklypus asmenine B. J. nuosavybe, piniginę prievolę pagal 2012-11-09 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 11SUI-(14.11.53)-40 ir 11SUl-(14.11.53)-42 pavesti vykdyti asmeniškai B. J.; nutraukus santuoką, palikti santuokos metu turėtas pavardes: J. ir J.; priteisti iš V. J. B. J. naudai ½ dalį jos grąžinto kredito už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Raseinių kredito unijai pagal 2011-10-14 Paskolos sutartį Nr. 11-134, sumoje 8767,95 Eur; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; atsakovo priešieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.
2. Atsakovas V. J. pateikė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, kuriais prašė nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys nesklebtini) Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje tarp V. J. ir B. (K.) J. akto įrašas Nr. 271 dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti V. J. išlaikymą iš sutuoktinės B. J. 100 eurų mokant šią sumą periodinėmis išmokomis kas mėnesį; nutraukus santuoką B. J. palikti mergautinę pavardę Klimaitė; santuokoje įgytą turtą padalinti taip: natūra lygiomis dalimis po pusę ieškovei ir atsakovui: gyvenamąjį namą 5300 eurų vertės, nustatant tokią naudojimosi tvarką - atsakovui priteisti patalpas pažymėtas Nr. 1-5 38,70 kv. m. ir 1-6 10,74 kv. m., ieškovei Nr. l.1, 1.2, 1.3 ir 1.4 atitinkamai 12,28 kv. m., 4.12 kv. m., 11,78 kv. m., 13,55 kv. m; svirną 260 eurų vertės, daržinę 2065 eurų vertės, ūkinį pastatą 1106 eurų vertės, viralinę 1280 eurų vertės, inžinerinį statinį šulinį, viso atsakovui priteisiant nekilnojamojo turto už 5005,5 euro, t. y, pusę turto; priteisti V. J. iš B. J. 2021,73 eurus gautų išmokų už žemės ūkio produkciją, 7900 Eur kompensaciją už savavališkai išregistruotą bendrą sutuoktinių turtą bei 278,58 eurus už sunaudotos elektros energijos skolos sumokėjimą; žemės sklypus padalinti taip, kaip siūlo ieškovė; iš dalintino turto išbraukti automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) traktoriaus priekabą PSE-12,5, v/n LS 6277, 300 eurų vertės palikti ieškovei; priteisti iš ieškovės teismo ir advokato išlaidas; nutraukus santuoką, prievolę Raseinių kredito unijai pagal 2015-10-16 Hipotekos lakštą (hipotekos registro identifikavimo kodas (duomenys nesklebtini)) dėl dviejų jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų įkeitimo Raseinių kredito unijos naudai kredito gavėjo sūnaus E. J. kreditoriniam įsipareigojimui užtikrinti toliau pasižada vykdyti jis asmeniškai.
3. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu V. J. susituokė (duomenys nesklebtini) Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Gyvendami santuokoje susilaukė keturių vaikų, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Santuokinis gyvenimas kurį laiką klostėsi gerai, dirbo, kūrėsi, augino vaikus. Nors nesutarimų būdavo, tačiau juos pavykdavo išspręsti. Paskutinius dešimt metų nesutarimai padažnėjo, išsiskyrė jų požiūris į šeimą, vertybes. Ieškovė nuolat sulaukdavo įvairių priekaištų ir pretenzijų, buvo gniuždoma psichologiškai. Santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2012 m. pavasario, kai atsakovas išsikraustė gyventi kitur. Kurį laiką galvojo, kad tai trumpalaikis santykių pablogėjimas, santykių iširimo priežasties ieškojo savyje. Dėl to labai pablogėjo jos gyvenimo kokybė. Atsakovas nuo to laiko, kai išėjo gyventi atskirai, nesirūpino šeima, nesidomėjo, kaip jai sekasi, neprisidėjo prie bendro turto išlaikymo. Jų santuoka yra formali, jų nebesieja jokie santuokiniai ryšiai. Nutraukus santuoką išlaikymo vienas kitam priteisti neprašo. Abu turi galimybę materialiai išlaikyti kiekvienas pats save. Atsakovas gauna pensiją, turi žemės, o ji dar pensijos negauna, pragyvena iš savo turimo nedidelio ūkio. Ji neturi galimybės mokėti atsakovo prašomo išlaikymo. Kai jis išėjo gyventi atskirai buvo sveikas. Jai nėra žinoma kokį gyvenimo būdą jis vedė, dėl ko susirgo.
4. Ieškovė nurodė, kad turi nekilnojamojo turto 0,41 ha žemės sklypą su jame esančiais pastatais: gyvenamasis namas, svirnas, daržinė, ūkinis, viralinė, šulinys, esantys (duomenys nesklebtini). 0,41 ha žemės sklypas yra registruotas ieškovės B. J. vardu pagal 1996-01-18 apskrities valdytojo įsakymą ir 2006-08-29 apskrities viršininko įsakymą, kadangi atkurtos nuosavybės teisės į žemę, ir yra asmeninė nuosavybė. Pastatus jie įsigijo V. J. vardu, tačiau būdami santuokoje, dėl to pastatai laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
5. B. J. vardu įregistruota nuosavybės teisė į 7,1255 ha žemės sklypą, esantį (duomenys nesklebtini) ir 6,56 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys nesklebtini). Šie žemės sklypai įsigyti ieškovės pagal 2012-11-09 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Žemės sklypams registruota hipoteka, uždėti apribojimai įkeisti ir perleisti, kadangi už žemės sklypus ji nėra iki galo sumokėjusi. Teismas iš jos priteisė skolą už žemę, antstolė vykdo išieškojimą. Įsipareigojimus atsiskaityti už šiuos žemės sklypus prisiėmė asmeniškai ieškovė, todėl prašo šiuos sklypus pripažinti asmenine jos nuosavybe, skolą už sklypus ji taip pat sumokės pati.
6. Ieškovė nurodė, kad jos vardu yra registruotas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys nesklebtini), pagamintas 1998 m., kurio vertė - 100 Eur. Tačiau šio automobilio jau seniai nėra, prašo jo netraukti į dalintiną turtą.
7. Ieškovė taip pat nurodė, kad V. J. vardu registruotas 4,68 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis Raseinių r. sav., Betygalos sen., Rimgailų k. Turtui registruota hipoteka nuo 2015-10-06. Šis turtas, kaip įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, yra asmeninė V. J. nuosavybė, ir nutraukus santuoką, prašo palikti asmenine jo nuosavybe. Taip pat V. J. vardu registruota 5,19 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys nesklebtini). Šį turtą laiko asmenine sutuoktinio nuosavybe ir į dalintino turto sąrašą netraukia.
8. Ieškovė nurodė, kad jų su atsakovu santuokoje užgyventas turtas yra 10411 Eurų verės. Atsižvelgiant į tai, kad ji prašo priteisti šį turtą jai, sutinka sumokėti atsakovui 4806 Eurų piniginę kompensaciją. Piniginę kompensaciją sutinka sumokėti per vienerius metus laiko nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
9. Ieškovė nurodė, kad jos kreditoriumi yra Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, dėl valstybinės žemės pirkimo - pardavimo 2012-11-09 sutarčių pagrindu pagal kurias prisiėmė įsipareigojimą asmeniškai atsiskaityti už perkamus žemės sklypus, kuriems šiuo metu yra registruota priverstinė hipoteka.
10. Ieškovė prašo nutraukus santuoką, palikti santuokos metu turėtą pavardę, nes gyvenant santuokoje susilaukė keturių vaikų, be to dokumentų keitimas kainuoja.
Atsiliepimas
11. Atsakovas V. J. su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad jis su sutuoktine negyvena kartu nuo 2012 m. gegužės mėnesio, išsikraustė gyventi atskirai, nes gyvenimas kartu tapo neįmanomas, ieškovė susirado kitą vyrą su kuriuo gyvena. Gyvenant atskirai jis neturi galimybės priteiti nei prie namo, nei prie kito turto, kurį sukaupė su žmona ūkininkaudami. Nurodė, kad ieškovė nuo 2012 m. iki šiol dalį turto pardavė be jo sutikimo ar perleido kitiems asmenims ir jo neįtraukė kaip dalintiną turtą. Jau 2014 metais kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tačiau ieškovė nebuvo įtraukusi viso dalintino turto į sąrašą. Dėl to byla nebuvo išnagrinėta.
12. Atsakovas paaiškino, kad abu su ieškove dirbo, įsigijo namus, išlaikė vaikus, rūpinosi vienas kitu, gyveno kaip ir visos šeimos. 1998 metais žmonos vardu buvo registruotas ūkininko ūkis, nuo to laiko iki 2012 m. gegužės mėnesio jis dirbo žmonos vardu registruotame ūkyje, statė ūkinius pastatus, prižiūrėjo auginamus gyvulius. Jis prižiūrėjo ir remontavo techniką. 2011 m. buvo imta 71 000 Lt paskola Raseinių kredito unijoje traktoriui Belarus ir krautuvui su priedais, vėliau paskola išaugo iki 300 000 Lt. Dalį paskolos grąžino ieškovė, kitą dalį skolos perėmė sūnus, kuriam buvo padovanotas ūkis, žemė ir gyvuliai.
13. Atsakovas nurodė, kad nuo 2012 metų jis gyvena Kėdainių rajone, svetimoje sodyboje, ją prižiūri. Kito būsto neturi. Išeidamas iš namų, pasiėmė tik asmeninio naudojimo daiktus, visą kartu užgyventą turtą, techniką, pastatus, gyvulius paliko ieškovei priklausančiame ūkyje. Nuo 2012 m. gegužės mėnesio jis nedirbo ūkyje, negyveno jų bendruose namuose, tačiau žodžiu jie buvo pasidalinę namą, kuria dalimi kuris naudosis. Sutinka su ieškove, kad jų santuoka yra iširusi galutinai, jos išsaugoti jokių galimybių nėra ir prašo ją nutraukti. Nesutinka, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės, mano, kad ji nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jis laiko, kad žmonos buvo apgautas, jam nežinant išbrauktas iš ūkininko ūkio partnerio statuso, atsakovė nemokėjo jo vardu Sodrai 9 procentų nuo minimalios algos, todėl, sulaukus pensinio amžiaus jam trūko apie 10 metų būtinojo darbo stažo, dėl ko dabar gauna tik 131 euro socialinę pensiją, kitų pragyvenimo šaltinių neturi. Jis neįgalumo neturi. Dabartiniu metu jis nedarbingas, labai sunkiai vaikšto, negali dirbti ir judėti, todėl jam reikalingas išlaikymas iš ieškovės. Prašo priteisti jam iš ieškovės išlaikymą 100 eurų kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis. Tik iš dalies sutinka su ieškovės siūlomu santuokoje įgyto turto padalinimu. Dėl ieškinyje nurodytų žemės sklypų padalinimo sutinka. Dėl kito turto padalijimo nesutinka ir siūlo jį padalinti po ½ dalį taip: gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais padalinti natūra, pusę ieškovei, pusę jam. Jo manymu, dvi šeimos tuose pastatuose gyventi gali, yra du išėjimai. Jis galėtų vaikščioti per verandos duris, pasistatytų krosnį, pats galėtų kūrenti. Ūkiniai pastatai jo manymu turėtų būti bendro naudojimo. O žemė po pastatais yra ieškovės, todėl jis nesinaudotų žeme. Kadangi jis iki 2012 m. gegužės mėnesio su ieškove dirbo ir rūpinosi ūkiu, o už tą laikotarpį ieškovė gavo išmokas: už bulius 244,59 eurus, už karves žindenes 161,61 eurą, už bulius 605,50 eurų, už telyčias 174 eurai, papildomas išmokas už galvijus 2,26 euro, už bulius 717,50 eurų, už telyčias 210 eurų, už bulius 742 eurus, už telyčias 222 eurus, papildomas išmokas už bulius 742 eurus, papildomas išmokas už karves žindenes ir telyčias 222 eurus. Viso ieškovė gavo išmokų 4043,46 eurus, kuriuos ieškovė išleido savo nuožiūra, jis pinigų negavo. Prašo priteisti jam pusę šios sumos - 2021,73 eurus.
14. Atsakovas nurodė, kad ieškovė be jo žinios 2017 metais išregistravo santuokoje bendrai įsigytą turtą - traktoriaus priekabą, valst. Nr. (duomenys nesklebtini), 800 eurų vertės, traktoriaus puspriekabę Laumetris, valst. Nr. (duomenys nesklebtini), 4000 eurų vertės, ratinį traktorių MTZ Belarus 820, vals. Nr. (duomenys nesklebtini), 8000 eurų vertės, srutvežį Meprozet, valst. Nr. (duomenys nesklebtini), 3000 eurų vertės ir į dalintiną turtą jo neįtraukė. Viso be jo sutikimo buvo išregistruota bendro sutuoktinių turto už 15800 eurų, todėl iš atsakovės prašo priteisti pusę turto vertės kompensacija - 7900 eurų sumoje.
15. Be to ieškovas nurodė, kad jis sumokėjo už ieškovės namuose bei ūkyje sunaudotą elektros energiją, nors ten negyveno ir elektros nenaudojo, 2017-12-21 - 185,20 eurų, 2018-03-19 - 93,38 eurus, viso 278,58 eurus, todėl šią sumą taip pat prašo priteisti iš ieškovės.
16. Raseinių kredito unijos naudai atsakovas 2015-10-16 Hipotekos lakštu jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius du žemės sklypus įkeitė kredito gavėjo savo sūnaus E. J. kreditoriniam įpareigojimui užtikrinti. Nurodė, kad nutraukus santuoką, jis ir toliau vykdys asmeniškai šią prievolę Raseinių kredito unijai.
17. Atsakovas pripažįsta, kad sudarant E. J. dovanojimo sutartį jis dalyvavo. Dokumentuose pasirašė. Dovanota žemė, gyvuliai. Su dovanojimo sutartimi sutiko todėl, kad sūnus prisiėmė tėvo paskolos dalį. Taip pat V. J. pripažįsta, kad dovanų gavo 4,76 ha žemės sklypą iš žmonos B. J.. Jo namymu, žemę ieškovė dovanojo tuo pagrindu, kad neatimtų antstoliai.
Šalies argumentai
18. Ieškovė B. J. su pateiktu priešieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad iš tiesų 2012 metais atsakovas išsikraustė iš namų dėl to, kad vengė darbo, ją paliko su ūkio našta ir prisiimtais kreditais. Ją neištikimybe kaltina nepagrįstai. Jokio kito vyro ji neturi, jai tik padeda ūkyje dirbti kaimynas. Ji nesutinka mokėti išlaikymo V. J., nes iki 2012 metų, kol gyveno kartu, V. J. buvo sveikas, sveikata nesiskundė. Jai nežinoma kokį gyvenimo būdą vedė V. J., dėl ko susirgo ir kokia jo sveikata šiuo metu. Atsakovas turi pastovų pragyvenimo šaltinį - pensiją, jam materialiai padeda sūnus, be to jis turi žemės. Ji nuolatinių pajamų neturi, gyvena iš ūkio duodamų pajamų. Kol kas nėra pensijinio amžiaus, pensijos negauna, įsidarbinti gyvenant atokiai nuo rajono centro galimybių neturi. Ji taip pat dirbdama sunkius ūkinius darbus yra susigadinusi sveikatą.
19. Atsakovo prašymas turtą dalinti natūra per pusę yra neįmanomas. Žemė yra jos nuosavybė, be to jie nuolat konfliktuoja. Bendras gyvenimas užprogramuotų naujus konfliktus. Bendrtą turtą reikėtų bendrai valdyti, o tai neįmanoma. Ji prašo jai priteisti pastatus, o V. J. iš jos priteisti kompensaciją, lygią ½ namo ir kitų pastatų vertės.
20. Dėl kompensacios 2021,73 eur už galvijus, kurių prašo atsakovas, nurodė, kad nesijaučia skolinga atsakovui. Ji viena dirbo ūkyje ir mano, kad kompensacijos atsakovui nepriklauso. Ji viena grąžino kreditus, viena rūpinosi ūkiu, dėl to išmokos ir buvo išmokėtis už galvijus, tam reikėjo dirbti ūkyje. Atsakovas tuo metu nedirbo ūkyje, be to ūkis priklauso jai. O išmokos už galvijus buvo mokamos būtent veikiantiems ūkiams.
21. Ieškovė nurodė, kad iš Raseinių kredito Unijos buvo imta paskola bendriems poreikiams, ūkio plėtrai 300 000,00 Lt sumoje, 65 000,00 Lt iš šios paskolos yra dengta sūnaus E. J. paskola. Suteiktą paskolą ji pati asmeniškai grąžino. Grąžinta suma 17 536,05 Eur. Grąžinimas vyko nuo 2012 m. gegužės iki 2015 m. lapkričio 15 d., t.y. iki kol buvo sudaryta su sūnumi dovanojimo sutartis. Sutarties sudaryme atsakovas dalyvavo, po visais dokumentais pasirašė. Ieškovė dovanojimo sutartimi sūnui E. J. dovanojo gyvulius, dalį ūkio. Dalį ūkio ieškovė pasiliko sau. Tada sūnus perėmė dalį paskolos 66 000,00 Eur Raseinių kredito unijai ir dabar jis moka paskolą. Iš atsakovo ieškovė prašo priteisti pusę jos grąžintos paskolos, tai yra 8768,02 eur.
22. Liudytojas E. J. paaiškino, kad B. J. ir V. J. yra jo tėvai. Paaiškino, kad jis perėmė ūkį ir skolas. Perėmė mamos vardu imtą paskolą 80 000 Eur sumoje. Skolos buvo ne tik Raseinių kredito unijoje, bet ir antstoliams, firmoms. Raseinių kredito unijoje paskola imta 300 000 Lt paskolų refinansavimui. Dalis paskolos yra už E. J. paskolą 60 000 Lt. 2015 m. jis perėmė paskolą 60 000 Eur plius palūkanos. Kol kas paskolų dar nebaigė mokėti. Perimant tėvų paskolą, buvo sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią jis perėmė dalį gyvulių (karvių, veršiukų) apie 50 vienetų, bendrų tėvo ir mamos apie 12 ha žemės (4000Eur/1ha), ūkinį pastatą. Viso ūkio neperėmė, dalis liko mamai. Jis yra už tai, kad tėvai turtą pasidalintų per pusę. Iš jo tėvas išlaikymo neprašo, pats išsiverčia kol kas. Tačiau esant reikalui jis tėvui padeda, veža pas gydytojus. Jei reikėtų, padėtų tėvui materialiai. Tėvas įkeitė savo žemės sklypus Kredito unijai, garantuodamas už jo paskolas. Jis šiuo metu dirba tėvo žemę. Žino, kad mama jo seseriai E. yra perrašiusi technikos: traktorių, priekabą, srutovežį, rulonų vyniotuvą. Jis su tuo nesutinka, laiko, kad mama negalėjo jo seseriai padovanoti technikos.
23. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atstovė paaiškino, kad žemę išsimokėtinai 2012 m. lapkričio 9 d. pirko B. J. pagal valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis. Pirkti du žemės sklypai 6 ha ir 7 ha. Dalį pinigų už žemės sklypus B. J. yra sumokėjusi. Kadangi B. J. likusios sumos nemokėjo už žemę, jie kreipėsi į teismą ir buvo priteista skola, palūkanos. Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į antstolę, kad būtų vykdomas išieškojimas. Kokia konkrečiai išieškota skolos, palūkanų, procesinių palūkanų dalis šiai dienai pasakyti negali. Nuo 2013 m. iki 2018 m. sausio mėnesio už žemę mokėjo B. J.. Nurodė, kad nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad šie žemės sklypai būtų pripažinti asmenine B. J. nuosavybe, nes už žemes įmokas mokėjo (pervedimus atliko) B. J..
Tretysis asmuo Raseinių kredito unija teismui pateikė prašymą pašalinti ją iš civilinės bylos nagrinėjimo, nes ieškovė ir atsakovas neturi jokių neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų Raseinių kredito unijai. Tačiau teismas laiko, kad Raseinių kredito unija turi būti įtraukta į bylą, kadangi V. J. turi Raseinių kredito unijai prisiimtą prievolę pagal 2015-10-16 Hipotekos lakštą (hipitekos registro identifikavimo kodas 201201500569840) dėl dviejų jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų įkeitimo Raseinių kredito unijai kredito gavėjo sūnaus E. J. kreditoriniam įsipareigojimui užtikrinti.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkintini iš dalies.
24. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad santuoka tarp B. J. ir V. J. sudaryta (duomenys nesklebtini) Raseinių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 271 (tomas 1, b. l. 7). B. J. vardu registruotas toks nekilnojamasis turtas: žemės sklypas 0,41 ha, UN (duomenys nesklebtini), esantis (duomenys nesklebtini), pagal 2006-08-29 Apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-08-9236; žemės sklypas 7,1255 ha, UN (duomenys nesklebtini), esantis (duomenys nesklebtini), pagal 2012-11-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11SUI-(14.11.53.)-42; žemės sklypas 6,5630 ha, UN (duomenys nesklebtini), esantis (duomenys nesklebtini), pagal 2012-11-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11SUI-(14.11.53)-40. Pridedamos 2012-11-09 Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartys iš ko matyti, kad žemės pirkėjas B. J.. Valstybinės žemės sklypų perdavimo ir priėmimo aktai. Sklypai perduoti B. J. (tomas 1, b. l. 9-10, 11-12, 13-14, 20-23) Taip pat jos vardu registruota ūkio technika: traktoriaus priekaba PSE-12,5, valst. Nr. (duomenys nesklebtini). V. J. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas UN (duomenys nesklebtini), svirnas UN (duomenys nesklebtini), daržinė UN (duomenys nesklebtini), ūkinis UN (duomenys nesklebtini), viralinė UN (duomenys nesklebtini), kiti inžinieriniai pastatai – šulinys UN (duomenys nesklebtini), esantys (duomenys nesklebtini), pagal 2006-05-22 Apylinkės pažymėjimą Nr. 5-251(1.15) ir statybos inspekcijos tarnybos pažymą Nr. IS-111; žemės sklypas 4,68 ha, UN (duomenys nesklebtini), esantis (duomenys nesklebtini), pagal 2011-11-22 dovanojimo sutartį Nr. KR3639; žemės sklypas 519 ha, UN (duomenys nesklebtini), esantis Raseinių (duomenys nesklebtini)., pagal 1998-05-25 apskrities viršininko įsakymą Nr. 08-2939 (tomas 1, b. l. 9-10, 15, 16) Ūkininko ūkis (duomenys nesklebtini) registruotas B. J. vardu nuo 1998-12-29 (tomas 1, b. l. 18) B. J. vardu registruotiems žemės sklypams: žemės sklypas 7,1255 ha, UN (duomenys nesklebtini), esantis (duomenys nesklebtini), pagal 2012-11-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11SUI-(14.11.53.)-42; žemės sklypas 6,5630 ha, UN (duomenys nesklebtini), esantis (duomenys nesklebtini), pagal 2012-11-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11SUI-(14.11.53)-40, įregistruota priverstinė hipoteka nuo 2013-01-24; Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-06-20 priimti du teismo įsakymai išieškoti iš B. J. Nacionalinės žemės tarnybos naudai skolą 3464,28 Eur ir 3645,99 Eur, palūkanas, delspinigius, 5 proc. procesines palūkanas, teismo įsakymas perduotas vykdyti antstoliui (tomas 1, b. l. 37-38, 39-42) Iki teismo įsakymų priėmimo už žemes B. J. į Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą buvo pravedusi 4257,25 Eur (b. l. 43-47, 119) Antstolės E. Rulienės pažymoje 2018-04-05 Nr. B002569 nurodyta, kad bendras vykdomųjų bylų skolos likutis 3347,01 Eur, nesumokėta vykdymo išlaidų 366,00 Eur (tomas 1, b. l. 102) V. J. pateikė medinio namo su priklausiniais, esančio Ilgižių k., Raseinių r. sav., pirkimo sutartį, sutartis sudaryta 1980-12-17 (tomas 1, b. l. 52-53) 2015-11-10 sudaryta dovanojimo sutartis – B. J. ir V. J. sūnui E. J. dovanojo: žemės sklypų, (duomenys nesklebtini), (duomenys nesklebtini), ūkinį pastatą ir mėšlidę (duomenys nesklebtini). Žemės sklypų bendras plotas 9,6424 ha, vertė 9001 Eur. Viso dovanota turto vertė šalių susitarimu yra 20 000 Eur. (tomas 1, b. l. 76-95) Nacionalinė mokėjimo agentūra B. J. už ūkininkavimo periodą iki 2012 m. gegužės mėnesio išmokėta nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. viso 4043,46 Eur (tomas 1, b. l. 157) Iš UAB ,,Medicinos bankas“ pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad iš VSDFV V. J. gauna apie 130 Eur (tomas 1, b. l. 148-155) VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras pažymoje nurodo, kad V. J. vardu registruotos žemės ūkio technikos nėra. B. J. vardu buvo registruota: traktoriaus priekaba Taskento TG, valst. Nr. (duomenys nesklebtini), ratinis traktorius MTZ, valst. Nr. (duomenys nesklebtini), traktoriaus puspriekabė Laumetris, valst. Nr. (duomenys nesklebtini), ratinis traktorius VTZ VMTZ, valst. Nr. (duomenys nesklebtini), ratinis traktorius MTZ, valst. Nr. (duomenys nesklebtini), srutvežis Meprozet, valst. Nr. (duomenys nesklebtini) – šiai dienai visi išregistruoti; registruota tik traktoriaus priekaba PSE-12.5, valst. Nr. (duomenys nesklebtini) (tomas 1, b. l. 160) 2011-10-14 pagal paskolos sutartį Nr. 11-134 V. J. ir B. J. suteiktas kreditas 300 000 Lt žemės ūkio verslui (paskolų refinansavimui) Raseinių kredito unijoje pagal paskolos sutartį Nr. 11-134 nuo 2012-05-01 iki 2015-12-31 – likutis termino pradžioje 273679,20, pabaigoje likučio nėra, pajamos 66208,17 Eur. (tomas 2, b. l. 20-23) E. J. kreditoriniam reikalavimui užtikrinti pagal 2015-10-16 Hipotekos lakštą V. J. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai: UN (duomenys nesklebtini); (duomenys nesklebtini), įkeisti Raseinių kredito unijos naudai (tomas 2, b. l. 30)
Dėl santuokos nutraukimo
25. Sutuoktinių pareigų esmė tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Šalys jau nuo 2012 metų gegužės mėnesio negyvena kartu, nebeveda bendro ūkio. Šalys pažeidė abipusę sutuoktinių pareigą gerbti ir mylėti vienas kitą, būti lojalūs vienas kitam ir pasitikėti vienas kitu, todėl šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo. Teismas laiko, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius; abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokai iširti, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai nesugebėjo dėl savo charakterio ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis) Atsakovas priešieškiniu nurodė, kad ieškovei būtų grąžinta iki santuokos turėta pavardė Klimaitė, tačiau bylos nagrinėjimo metu šalys priėjo bendros nuomonės, kad ieškovė po santuokos nutraukimo gali turėti santuokos metu buvusią pavardę. Šalims santuoką nutraukiant dėl abiejų kaltės, po santuokos nutraukimo abiem paliktinos pavardės turėtos santuokos metu – J., J. (CK 3.69 straipsnis).
Dėl turto padalinimo
26. Lietuvos Respublikos CK 3.59 str. nustato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.87 str.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str.). Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo ( LR CK 3.123 str. 1 d.). Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas paprastai dalijamas natūra, nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad gyvenadami santuokoje sutuoktiniai įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-0854-2167, 5300,00 eurų vertės, pastatą – svirną unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), 260,00 eurų vertės, pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), 2065,00 eurų vertės, ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), 1106,00 eurų vertės, pastatą – viralinę unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), 1280,00 eurų vertės, kitus inžinerinius statinius – šulinį unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), 7,00 eurų vertės, esančius (duomenys nesklebtini), iš viso nekilnojamojo turto už 10 018,00 eurų. Teismas laiko, kad šis turtas dalintinas lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Atsižvelgiant į konfliktiškus sutuoktinių santykius viso proceso metu, teismas laiko, kad šalys negalės gyventi tame pačiame name, nes bus pastoviame konflikte. Tai apsunkintų bendro turto valdymą. Be to žemė po pastatais ir visoje sodyboje yra ieškovės, tai taip pat apsunkintų bendro turto valdymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laiko, kad ieškovei priteistinas nekilnojamas turtas, o iš ieškovės atsakovo naudai priteistina kompensacija už jai tenkančią didenę turto dalį.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).
28. Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pagal kasacinio teismo praktiką dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės. Nagrinėjamoje byloje šalys sutarė, kad nekilnojamojo turto kainos nustatomos pagal VĮ Registrų centro duomenis. Kitokių įrodymų dėl turto vertės šalys nepateikė. Dėl to teismas vadovaujasi VĮ Registrų centro nustatyta nekilnojamojo turto verte.
29. Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ūkininko ūkis - tai ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, ūkininkas ir jo partneriai, nesteigdami įmonės, gali verstis žemės ūkio veikla, miškininkyste ar kita įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės. Aukščiausiajam Teismui kompleksiškai aiškinant bendro turto sąvoką, darytina išvada, kad ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu. Aplinkybė, kad ūkininko ūkis yra įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, nereiškia, kad faktiškai ūkis nėra abiejų sutuoktinių nuosavybę. Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ūkio dalybų santuokos nutraukimo bylose klausimą, aiškina, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu įgytas po santuokos sudarymo, taip pat įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Dėl to santuokoje įregistruotas ūkininko ūkis pripažintinas jų bendrąja jungtine nuosavybe. Ta aplinkybė, kad Ūkininko ūkio įstatymo tvarka sutuoktinis nėra įrašytas į Ūkininkų ūkių registrus, nepaneigia principo, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, ar įgytas jis vieno, ar abiejų sutuoktinių vardu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ūkininko ūkis, identifikavimo kodas 7268847, įregistruotas 1998-12-29 B. J. vardu (duomenys nesklebtini), t.y. gyvenant santuokoje, dėl to pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Jis įtrauktinas į dalintino turto balansą ir dalintinas po ½ dalį kiekviernam sutuoktiniui. Atsižvelgiant į tai, kad dėl ūkio vertės ginčo nekilo, abi šalys sutaria dėl ūkininko ūkio vertės, ji nustatytina 3250,00 eur. Kadangi ūkininkauja ieškovė, jai paliktinas ūkis, o ½ jo vertės priteistina iš ieškovės atsakovui.
30. Europos Sąjungos teisės aktuose numatyta, kad parama yra skiriama ūkininkams, siekiant garantuoti stabilias pajamas ir užtikrinant tinkamą žemės ūkio bendruomenės pragyvenimo lygį. Kadangi pagal teismų praktiką ūkininko ūkis yra teismo pripažįstamas bendra jungtine nuosavybe, visos gautinos ir gautos lėšos, įskaitant ir ūkininkui skirtas Europos Sąjungos subsidijas, yra laikomos bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po 2012 metų gegužės 1 dienos, kai atsakovas V. J. išsikaustė gyventi kitur, ieškovei B. J. buvo išmokėtos išmokos už ūkininkavimo periodą iki 2012 metų gegužės mėn. (už 2004-2006 m. parduotus skersti galvijus, už 2007 kovo 31 d. turėtas karves žindenes bei telyčias ir už 2010 m. ir 2011 m. parduotus skersti bulius) taip : 2013-04-23 – 244,59 eur, 2013-04-23 – 161,61 eur, 2015-02-18 – 6055,50 eur, 2015-03-03 – 174 eur, 2016-02-02 – 2,26 eur, 2016-03-31 – 717,50 eur, 2016-04-07 -210,00 eur, 2017-02-10 – 742,00 eur, 2017-02-14 – 222,00 eur, 2017-12-01 – 742,00 eur, 2017-12-12 – 222,00 eur. Iš viso 4043,46 eur (T.1, b.l 157) Teismas laiko, kad 1/2 šios sumos, t.y. 2021,73 eur priteistina atsakovui V. J..
31. CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal šio straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Nagrinėjamoje byloje Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis ( T.1, b. l. 160) V. J. nėra įregistravęs technikos Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, o B. J. yra ir buvo įregistravusi 7 vnt. Žemės ūkio mašinų ir jų priekabų. Viena iš jų, t.y. srutovežis buvo įregistruota ir išregistruota 2017 metais. Šis turtas į dalintiną turtą neįtrauktinas, nes įsigytas praėjus beveik 5 metams po to, kai atsakovas paliko šeimą ir išsikraustė iš namų. Iš pateiktos pažymos matyti, kad 2008-05-28 buvo išregistruotas traktorius MTZ 80, valst. Nr. 0151LU. Šis traktorius taip pat neįtrauktinas į dalintiną turtą. Kita žemės ūkio technika buvo išregistruota 2017 metais, tai 2004-05-26 įsigyta traktoriaus priekaba Taskento 2PTS-4-793, valst Nr. (duomenys nesklebtini), traktoriaus puspriekabė Laumetris PTU-6.0/13A, įsigyta 2009-04-21, valst Nr. (duomenys nesklebtini), ratinis traktorius MTZ Belarus - 820, įsigytas 2006-02-15, valst. Nr. (duomenys nesklebtini). Byloje nekilo ginčas, kad ši technika įsigyta ieškovės ir atsakovo ir buvo jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Žemės ūkio technikos pardavimo sutartys buvo sudarytos ieškovės be atsakovo sutikimo. Atsakovas, sužinojęs apie tokių sandorių sudarymą, turėjo teisę pasirinkti, ar ginčyti sandorius, reikalauti taikyti restituciją ir įtraukti šį turtą į dalijamo turto balansą, ar prašyti kompensacijos už santuokoje įgyto turto vertės sumažinimą. Atsakovas pasirinko antrąjį savo teisių gynimo būdą ir priešieškinyje prašo priteisti kompensaciją už santuokoje įgyto turto sumažinimą. Jis prašo priteisti 7900,00 eurų kompensaciją. Reikalavimą pagrindė panašios technikos kainomis iš internetinio portalo “autoplius”. Ieškovė nurodė, kad su šiuo reikalavimu nesutinka. Paaiškino, kad žemės ūkio technika buvo įtrauta į ūkiniko ūkio balansą, ji buvo nusidėvėjusi ir ji be sutuoktinio sutikimo perleido ją dukrai. Kadangi šią techniką prižiūrėjo ir remontavo dukros šeima, ji pinigų iš dukros negavo. Ieškovė neteikė jokių duomenų apie technikos vertę. Laikėsi nuomonės, kad buhalterinėje apskaitoje ši technika bevertė, nieko neverta. Teismas laiko, kad ieškovė nėra teisi taip teigdama. Žemės ūkio technika, nors ir naudota, yra paklausi ir vadovaujasi atsakovo pateiktu vertinimu. Atsakovui priteistina iš ieškovės 4200,00 eurų piniginė kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jai pardavus žemės ūkio techniką be atsakovo žinios.
32. Pagal kasacinio teismo praktiką bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tai reiškia, kad prievolės, atsiradusios CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto sandorio pagrindu, yra laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis.
33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011 m. spalio 14 d. iš Raseinių kredito unijos pagal paskolos sutartį Nr. 11-134 B. J. buvo suteiktas 300 000 litų (86 886 Eur) dydžio kreditas žemės ūkio verslui. Atsakovas dalyvavo paimant kreditą ir po sutartimi pasirašė kaip paskolos gavėjo sutuoktinis (T. 2, b. l. 51). Dėl to teismas laiko, kad prievolė kredito unijai buvo bendra abiejų sutuoktinių. Atsakovui palikus šeimą ir išsikrausčius gyventi kitur, 2012 m. gegužės 1 d. buvo likę nesumokėta 289 151, 50 litų (83 744, 06 Eur) negrąžinto kredito. Nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki gruodžio 31 d. ieškovė grąžino 4 481, 09 eur, 2013 metais grąžino 7 030, 17 Eur, 2014 metais grąžino 6 024, 63 Eur, o likusios 66 208, 17 eurų neišmokėtos paskolos mokėjimą perėmė sūnus E. J.. Iš viso ieškovė sumokėjo 17 535, 90 Eur paskolos ir palūkanų Raseinių kredito unijai. Atsakovas kredito nemokėjo, dėl to jo finansinė padėtis pagerėjo ta suma, kurią jis būtų turėjęs sumokėti, t.y. 8 767,95 eurais. Būtent ši suma priteistina iš atsakovo ieškovės naudai Tuo labiau, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad turtas – ūkiniai pastatai, 7 žemės sklypai sūnui buvo dovanojami už tai, kad jis perima tėvo kredito dalį ir sutinka ją grąžinti Raseinių kredito unijai. Be to, kaip nurodė tiek ieškovė, tiek atsakovas, už sutarties pasirašymą atsakovas buvo apdovanotas – jam ieškovė padovanojo žemės sklypą 4,68 ha, 8707 litų vertės.
34. Sutinkami su LR CK 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ieškovė įrodė, kad ji viena pirko valstybinę žemę, iš jos teismas priteisė likusias pagal valstybinės žemės pirkimo sutartis nesumokėtas sumas, kurios yra išieškomos iš jos. Dėl to teismas laiko įrodyta, kad B. J. asmeninė nuosavybė yra žemės sklypas 0,4100 ha unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), esantis (duomenys nesklebtini), 985,00 Eur vertės, žemės sklypas 7,1255 ha, 3620,00 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), esantis Pryšmantėlių (duomenys nesklebtini), žemės sklypas 6,5630 ha, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), 3 446,00 Eur vertės, esantį (duomenys nesklebtini), ir į dalintiną turtą neįtrauktini.
35. Žemės sklypas 4,68 ha, UN (duomenys nesklebtini), esantis Raseinių (duomenys nesklebtini)., pagal 2011-11-22 dovanojimo sutartį Nr. KR3639 priklausantis V. J., po santuokos nutraukimo pripažintinas jo asmenine nuosavybe ir į dalintino turto balansą netrauktinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas), žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), 5,1900 ha, (duomenys nesklebtini), 4560 Eur vertės, įregistruotas pagal 1998-05-25 apskrities viršininko įsakymą Nr. 08-2939, pripažintinas V. J. asmenine nuosavybe ir į dalintino turto balansą netrauktinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl išlaikymo vienam sutuoktiniui priteisimo iš kito sutuoktinio
36. Sutinkamai su LR CK 3.72 straipsniu teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankamos visiškai save išlaikyti. Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje V. J. priešieškiniu prašo priteisti išlaikymą iš ieškovės po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šį prašymą jis motyvuoja tuo, kad jis serga, yra nedarbingas, gauna mažą senatvės pensiją. Pensijos negauna, nes ieškovė nemokėjo į SODRĄ įmokų už jo darbo laikotarpį jos ūkininko ūkyje. Teismas atsižvelgia į tai, kad nuo 2012 metų gegužės menesio atsakovas paliko šeimą, ja nesirūpino, nedalyvavbo bendrosios sutuoktinių nuosavybės išlaikyme ir priežiūroje, taip į tai, kad jis dėl tokio savo elgesio yra pats iš dalies kaltas dėl santuokos iširimo. Dėl to teismas laiko, kad nėra pagrindo priteisti išlaikymą iš ieškovės. Be to atsižvelgiama į tai, kad ieškovė pati neturi pastovaus darbo, pastovių pajamų, pensijinio amžiaus dar nesulaukusi, susirasti darbą atokioje rajono vietoje taip pat sudėtinga. Jos materialinė padėtis nėra geresnė už atsakovo. Be to, kaip pripažino abi šalys, išsikraustydamas iš namų 2012 metai, atsakovas buvo sveikas ir ieškovei nėra žinoma, dėl kokių priežasčių jis susirgo, kokį gyvenimo būdą vedė pastaruosius šešerius metus. Atsakovas nėra pripažintas neįgaliu. Dėl to priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
37. LR CPK 93 straipsnyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovas prašė priteisti 39,07 Eur išlaidų , nes iš VĮ Registrų centro turėjo gauti namo inventorinės bylos kopiją, tam kad pagrįstų prašymą dėl naudojimosi tvarkos namu nustatymo. Šis prašymas atmestinas, nes priešieškinio reikalavimas dėl namo padalinimo natūra atmestas. Be to šalys privalo bendradarbiauti nagrinėjant bylą, o ieškovė inventorinę bylą turėjo, atsakovas turėjo jos paprašyti arba teismui nurodyti, dėl ko negali gauti įrodymo.
Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė dokumentus, kad kiekvienas turėjo po 1000,00 eurų išlaidų už advokato darbą. Vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, proporcingai patenkintų reikalavimų sumai, šalims priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.
38. Tiek ieškovei, tiek atsakovui buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo šioje byloje. Ieškovė B. J. turėjo valstybei sumokėti 704,00 eur žyminio, mokesčio, sumokėjo 556,00 eur. Atsakovas valstybei turėjo sumokėti 674,00 eur žyminio mokesčio, sumokėjo 50,00 eur, likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis priteistina iš ieškovės ir iš atsakovo valstybei. Taip pat priteistinos valstybei teismo turėtos pašto išlaidos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 385 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.
Patikslintą priešieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką tarp V. J., gim. (duomenys nesklebtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. J., gim. (duomenys nesklebtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys nesklebtini) Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 271, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti santuokoje turėtas pavardes J., J..
Pripažinti ūkininko ūkį, identifikavimo kodas (duomenys nesklebtini), įregistruotą 1998-12-29 B. J. vardu (duomenys nesklebtini), 3250,00 eurų vertės, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Iš dalintino turto išbraukti automobilį VW Passat, v. n. (duomenys nesklebtini).
Bendrąją sutuoktinių nuosavybę padalinti po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui, nustatant, kad
po santuokos nutraukimo V. J. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas:
traktoriaus priekaba PSE – 12,5 identifikavimo Nr. (duomenys nesklebtini), valstybinis Nr. (duomenys nesklebtini), 300 eurų vertės.
Po santuokos nutraukimo B. J. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas:
ūkininko ūkis, identifikavimo kodas 7268847, įregistruotas 1998-12-29 B. J. vardu (duomenys nesklebtini), 3250,00 eurų vertės;
kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), 7,00 eurų vertės, esantys (duomenys nesklebtini), iš viso nekilnojamojo turto už 10 018,00 eurų.
Priteisti iš B. J. kompensaciją V. J. už jai tenkančią didesnę turto dalį – 6 484,00 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 00 ct)
Pripažinti V. J. asmenine nuosavybe žemės sklypą 4,6800 ha, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), 4130,00 Eur vertės (duomenys nesklebtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), 5,1900 ha, (duomenys nesklebtini), 4560 Eur vertės .
Pripažinti asmenine B. J. nuosavybe žemės sklypą 0,4100 ha, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), esantį (duomenys nesklebtini), 985,00 Eur vertės, žemės sklypą 7,1255 ha, 3620,00 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), esantį (duomenys nesklebtini), žemės sklypą 6,5630 ha, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), 3446,00 Eur vertės, esantį (duomenys nesklebtini).
Priteisti V. J. naudai iš B. J. ½ dalį žemės ūkio technikos vertės, kuri buvo parduota be V. J. žinios, kas sąlygojo bendro turto sumažėjimą taip: už traktoriaus priekabą Taskento TG, valst. Nr. (duomenys nesklebtini), komercinis pavadinimas 2PTS-4-793, (išregistruota 2017-02-08) – 500,00 Eur (penkis šimtus eurų), už traktoriaus puspriekabę Laumetris, vast. Nr. (duomenys nesklebtini), komercinis pavadinimas PTU – 6.0/13A, (išregistruota 2017-03-11), 1200,00 eurų (vieną tūkstantį du šimtus eurų), už ratinį traktorių MTZ, komercinis pavadinimas Belarus-820, valst Nr. (duomenys nesklebtini) (išregistruota 2017-02-08) 2500,00 eurų (du tūkstančius penkis šimtus eurų), iš viso 4200,00 eurų (keturis tūkstanęius du šimtus eurų).
Priteisti V. J. naudai iš B. J. 278,58 eurus (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 58 ct), sumokėtus už jos sunaudotą elektros energiją 2017-12-21 ir 2018-03-19.
Priteisti B. J. naudai iš V. J. ½ dalį jos grąžinto kredito už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2015-12-31 Raseinių kredito unijai pagal 2011-10-14 Pakolos sutartį Nr. 11-134, iš viso 8767,95 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt septynis eur 95 ct) .
Po santuokos nutraukimo piniginę prievolę pagal 2012-11-09 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11SUI-(14.11.53)-40 ir 11SUI-(14.11.53)-42 toliau vykdys B. J..
Po santuokos nutraukimo V. J. toliau vykdys Raseinių kredito unijai prisiimtą prievolę pagal 2015-10-16 Hipotekos lakštą (hipitekos registro identifikavimo kodas (duomenys nesklebtini)) dėl dviejų jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų įkeitimo Raseinių kredito unijai kredito gavėjo sūnaus E. J. kreditoriniam įsipareigojimui užtikrinti.
Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.
Priteisti iš V. J. B. J. naudai 800,00 eurų (aštuonis šimtus eurų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš B. J. V. J. naudai 800,00 eurų (aštuonis šimtus eurų) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės B. J. 148,00 eurus (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą AB Swedbank, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo V. J. 624,00 eurus (šešis šimtus dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą AB Swedbank, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš ieškovės B. J. ir atsakovo V. J. po 2,60 Eur teismo išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.