Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos BUAB „Šokių Baras“ bankroto administratorės UAB „Gribžiniai“ pareiškimą dėl BUAB „Šokių Baras“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo G. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. BUAB ,,Šokių Baras“ bankroto administratorė UAB „Gribžiniai“ prašo pripažinti BUAB „Šokių Baras“ bankrotą tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintus kriterijus.

2. Nurodė, jog buvęs BUAB „Šokių Baras“ vadovas ir akcininkas G. G. nėra įvykdęs Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi, kuria UAB „Šokių Baras“ iškelta bankroto byla, jam nustatytų įpareigojimų, tai yra per 15 dienų nuo nutarties iškelti UAB „Šokių Baras“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visų dokumentų. G. G. Juridinių asmenų registrui nuo 2013 m. neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų. Neturėdamas buhalterinės apskaitos dokumentų, bankroto administratorius neturi galimybės patikrinti, kur buvo panaudotas bankrutavusios įmonės turtas bei kokius sandorius bankrutavusi įmonė sudarinėjo, o taip pat neturi galimybės nustatyti realios įmonės finansinės padėties. G. G. yra žinoma pareiga bankroto administratoriui perduoti visus bankrutavusios įmonės dokumentus ir turtą, tačiau jis tyčia šios pareigos nevykdo ir taip galimai siekia išvengti atsakomybės bankrutavusiai įmonei ir jos kreditoriams. Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį tarp įmonės vadovo pareigų nurodytos ir juridinio asmens veiklos organizavimas, o pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies nuostatas bendrovės vadovas yra atsakingas už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, be to, bendrovės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą ir šių dokumentų išsaugojimą numatyta ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje bei 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 30 punkte.

3. Suinteresuotas asmuo G. G. prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepime nurodė, jog esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Pareiškėjas nenustatinėjo jokių sąmoningų ir nuoseklių suinteresuoto asmens veiksmų ar neveikimo, tariamai privedusių bendrovę prie bankroto, o siekia bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu remdamasis vien galimais suinteresuoto asmens kaip buvusio bendrovės vadovo pareigų pažeidimais, niekaip priežastiniu ryšiu nesusijusiais su bendrovės nemokumu. Suinteresuotas asmuo neginčija aplinkybės, jog nevykdė įstatyme numatytos pareigos laiku perduoti administratoriui bendrovės dokumentus (jokio turto bendrovė neturėjo), tačiau dokumentų neperdavė ne piktybiškai – bendrovės dokumentai buvo saugomi suinteresuoto asmens gyvenamojoje vietoje, tačiau 2018 m. rugsėjo mėnesį, dar prieš bankroto bylos bendrovei iškėlimą, suinteresuoto asmens gyvenamojoje vietoje įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo stipriai užpiltas visas butas, sugadintas jame buvęs turtas, o taip pat sunaikinti ir jame saugoti bendrovės dokumentai. Remiantis tuometiniais vandens skaitiklių parodymais, į suinteresuoto asmens namus, pastarajam esant išvykus, pateko apie 50 m³ vandens, kas reiškia, jog 100 m² ploto name vandens lygis galėjo siekti iki 50 centimetrų. Be to, suinteresuoto asmens pareigos perduoti dokumentus ir turtą nustatytu terminu pažeidimas buvo įvertintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi, taikant BUAB „Šokių baras“ vadovui įstatyme numatytą sankciją, o kreditorių teises administratorius gina Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-18001-909/2019. Administratorius savo pareiškime sąmoningai nutylėjo bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų susidarymo kilmę. Bendrovės bankroto byloje yra patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas 5756,91 Eur sumai, iš kurios didžiąją dalį, tai yra 4 731,00 Eur, sudaro nekilnojamojo turto mokestis, atsiradęs bendrovei, kuri tuo metu jau nevykdė veiklos, įvykdžius VMI rekomendacijas ir patikslinus deklaraciją. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus finansinis reikalavimas 1 372,13 Eur sumai, iš kurios 1 298,57 Eur yra valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokos už apdraustuosius, o 73,56 Eur – delspinigiai už laiku nesumokėtas VSD įmokas už darbuotojus, susidarė nutraukiant bendrovės veiklą ir atleidus darbuotojus. Atsižvelgiant į tai, jog bendrovė neturėjo pajamų, ji nebuvo pajėgi padengti šių kreditorinių reikalavimų.

5. Bankroto administratorės įgaliotas asmuo pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, jog suinteresuoto asmens teiginiai, kad įmonė neturėjo jokio turto bei negavo pajamų, todėl nepadengė kreditorių finansinių reikalavimų, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. UAB „Šokių Baras“ finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui buvo teikti tik už 2012 metus. Taigi G. G., būdamas įmonės vadovu, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir registro tvarkytojui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013, 2014, 2015, 2016 ir 2017 metus. Iš bankroto byloje esančio balanso už 2012 metus matyti, kad įmonė 2012 metais turėjo turto iš viso už 5 167,69 Eur (17 843,00 Lt). Suinteresuotam asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus neteikus finansinės atskaitomybės dokumentų registrui bei neperdavus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų bankroto administratoriui, šiuo metu nėra galimybės nustatyti, kaip vėliau kito bankrutavusios įmonės turtinė padėtis, kur buvo panaudotas į 2012 metų balansą įtrauktas turtas, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog suinteresuotas asmuo tyčia bankroto administratoriui neperduoda įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų arba jų neišsaugojo, siekdamas nuslėpti aplinkybes, susijusias su įmonės turto panaudojimu pažeidžiant kreditorių teisėtus interesus. Suinteresuoto asmens pateiktuose sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktuose nėra nurodyta, kad užlietose patalpose būtų buvę UAB „Šokių baras“ dokumentai. Tuo atveju, jei įmonės dokumentai iš tikrųjų būtų buvę užlieti, suinteresuotas asmuo būtų turėjęs imtis priemonių tam, kad šiuos dokumentus atkurtų. Įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo siekiama atkurti sugadintus UAB „Šokių Baras“ buhalterinės apskaitos dokumentus, byloje nėra (nepateiktas įmonės vadovo sprendimas dėl dokumentų atkūrimo, nėra jokių buhalterinių pažymų, neatkuriamai prarastų dokumentų akto ir / ar kitų dokumentų).

6. BUAB „Šokių baras“ kreditoriai atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Pareiškimas netenkinamas.

7. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, jog UAB „Šokių Baras“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2011 m. liepos 28 d., bendrovės vadovas ir akcininkas nuo bendrovės įsteigimo momento iki 2013 m. gegužės 21 d. buvo N. G., o nuo 2013 m. gegužės 21 d. iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovas ir akcininkas buvo G. G..

8. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2479-565/2019 UAB „Šokių Baras“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Gribžiniai“, nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 8 d. Bankroto byloje:

8.1. 2019 m. vasario 27 d. nutartimi bendrovei nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procesą, o taip pat patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 7 479,44 Eur sumai (1 372,13 Eur antros eilės kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus finansinis reikalavimas, 5 756,91 Eur antros eilės kreditorės VMI prie LR FM finansinis reikalavimas ir 350,40 Eur trečios eilės kreditorės UAB „Eurocash 1“ finansinis reikalavimas);

8.2. 2019 m. kovo 15 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto;

8.3. 2019 m. kovo 21 d. nutartimi, teismui nustačius, jog G. G. po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo bankrutuojančios įmonės turto ir (ar) dokumentų bankroto administratorės įgaliotam asmeniui neperdavė, aplinkybių, dėl kurių nevykdo teismo įpareigojimų, nenurodė, nors apie šią pareigą jam neabejotinai yra žinoma, suinteresuotam asmeniui G. G. apribota teisė 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir būti kolegialaus valdymo organo nariu; nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 12 d.

9. Bankroto administratorės įgaliotas asmuo prašo pripažinti BUAB „Šokių Baras“ bankrotą tyčiniu, nurodydamas, jog egzistuoja visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtinti tyčinį bankrotą kvalifikuojantys kriterijai.

10. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

11. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis, kuriam esant teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu, tai yra įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

12. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis, kuriam esant teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu, tai yra teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

13. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyti atvejai, kai preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 30 punktas). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 15 punktas; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 26 punktas).

15. Bankroto administratorės įgaliotas asmuo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 bei 5 punktuose įtvirtintų tyčinį bankrotą kvalifikuojančių kriterijų buvimą grindžia aplinkybėmis, jog buvęs įmonės vadovas teisės aktų nustatyta tvarka nuo 2013 metų neteikė VĮ „Registrų centras“ privalomos finansinės atskaitomybės dokumentacijos (paskutinė finansinė atskaitomybė pateikta už 2012 metus); buvęs įmonės vadovas nevykdo pareigos dėl turto bei dokumentacijos perdavimo bankroto administratorei.

16. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog bendrovės vadovas, neteikdamas finansinės atskaitomybės Juridinių asmenų registrui, sąmoningai siekė nuslėpti bendrovės pradelstų įsipareigojimų dydį, tikrąją bendrovės turtinę padėtį ir tokiu neveikimu kryptingai siekė bendrovę privesti prie bankroto.

17. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis BUAB „Šokių baras“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui iš tiesų neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2013 metų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog tokiu būdu (neveikimu) buvęs įmonės vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 bei 10 punkto nuostatas, tačiau, pažymėtina, jog šių nuostatų (jose įtvirtintų įmonės vadovo pareigų) pažeidimas savaime nesuponuoja išvados apie tai, jog toks neteisėtas įmonės vadovo neveikimas buvo sąlygotas pastarojo siekio tyčia įmonę privesti prie bankroto.

18. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis neturi būti aiškinamas taip, kad bet koks įmonės valdymo organo (organų) įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose numatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas gali patvirtinti tyčinį įmonės privedimą prie bankroto. Įmonės valdymo organo (organų) netinkamas jiems priskirtų pareigų vykdymas gali būti pripažintas tik tada, jei galima neabejotinai daryti išvadą, jog tokiais veiksmais valdymo organas (organai) sąmoningai siekė įmonės nemokumo, siekė išvengti kreditorinių reikalavimų tenkinimo, kad tokiu būdu buvo iš esmės pabloginama bendrovės finansinė padėtis ir kad tarp tokių pareigų netinkamo vykdymo bei įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų byloje nėra. Vertinant bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų susidarymo momentą, iš UAB „Šokių baras“ bankroto bylos duomenų nustatyta, jog VMI prie FM (bendrovės kreditorės) 2018-11-30 pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei nurodė, jog atsakovės mokėtinas gyventojų pajamų mokestis susidarė nuo 2017-01-16 įstatymu nustatyto sumokėjimo termino, nekilnojamojo turto mokestis susidarė nuo 2017-02-15, pridėtinės vertės mokestis nuo 2017-01-25, tai yra UAB „Šokių baras“ mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui nesumoka apie dvejus metus. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu.

19. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta būtina tyčinio bankroto atveju vadovo tyčia neperduoti dalies įmonės apskaitos dokumentų. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog buvęs įmonės vadovas nevykdo ir įstatyme įtvirtintos pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, dėl ko buvusiam įmonės vadovui Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. įsiteisėjusia nutartimi buvo paskirta ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatyta sankcija – apribota teisė 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir būti kolegialaus valdymo organo nariu. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus ir / ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1717-823/2017). Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nurodė, jog dokumentų bankroto administratorei neperduoda ne piktybiškai, o todėl, kad jų neturi (bendrovės dokumentai sunaikinti apliejus vandeniu patalpas, kuriuose jie buvo saugomi). Nėra duomenų, jog šis teiginys būtų klaidinantis ar pats neišsaugojimas kaip nors įtakotas suinteresuoto asmens (suinteresuotas asmuo į bylą pateikė dėl patalpų apliejimo sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktus). Teismo vertinimu, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų suinteresuoto asmens siekį sukelti įmonei bei jos kreditoriams žalą ar nuslėpti įmonės turto iššvaistymą, dokumentų neperdavimas pats savaime nepatvirtina ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto požymio buvimo (CPK 185 straipsnis).

20. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog kreditorių teises administratorius gina Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-18001-909/2019, suinteresuotam asmeniui pareiškęs ieškinį dėl žalos (nuostolių) neperdavus įmonės turto atlyginimo.

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti apie ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 bei 5 punktuose įtvirtintų tyčinį bankrotą kvalifikuojančių kriterijų buvimą. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių taip pat nenustatyta. Todėl bankroto administratorės įgalioto asmens pareiškimas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti BUAB „Šokių Baras“ bankroto administratorės UAB „Gribžiniai“ įgalioto asmens pareiškimą dėl BUAB „Šokių Baras“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.