- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- 2-52-464/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00023-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- Panevėžio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-551-357/2016 pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovei Panevėžio kredito unijai dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2010 m. lapkričio 15 d. laidavimo sutartį Nr. 10-00697/L2 ir 2012 m. spalio 10 d. laidavimo sutartį Nr. 10-00697/L2; priteisti iš atsakovės Panevėžio kredito unijos 8 689 Eur turtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad laidavimo sutartys sudarytos jai nežinant esminių jų sąlygų, pasirašius ant tuščių dokumentų blankų, kuriuos jai pateikė buvusio sutuoktinio brolis R. D. Manė, kad paskola, už kurią buvo laiduota, yra įvykdyta, o apie savo, kaip laiduotojos, prievoles sužinojo tik 2014 m. pradžioje, kuomet pati kreipėsi banką dėl paskolos gavimo. Laidavimo sutartis prašė pripažinti negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu kaip sudarytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos finansinių įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte bei CK 6.77 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus imperatyvus, nes ir laidavimo, ir paskolos sandoriai gali būti sudaryti tik su asmenimis, turinčiais pakankami turto prievolei įvykdyti. Laidavimo sutarčių negaliojimą ieškovė taip pat grindė ir CK 1.90 straipsnio nuostatomis, įrodinėdama savo suklydimą dėl esminių jų sąlygų – pagrįstą tikėjimą, kad, atsižvelgiant į jos finansinę padėtį, ji gali laiduoti tik dėl nedidėlės paskolos sumos. Ieškovės vertinimu, atsakovės neinformavimas (nuslėpimas nuo ieškovės) 79 645,51 Eur sumos, už kurią buvo laiduojama, sudarė pagrindą sandorius pripažinti negaliojančiais ir pagal CK 1.91 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-551-357/2016 ieškovės ieškinį atmetė; Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-189-157/2017 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė R. D., remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-551-357/2016. Nurodė, kad naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios jai nebuvo ir negalėjo būti žinomos šios bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė buvo informuota, kad R. D. buvusi sutuoktinė M. D. 2021 m. liepos 21 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate davė parodymus ikiteisminio tyrimo byloje, jog R. D. savo ranka buvo surašęs savo kreditorių ir laiduotojų sąrašą, kuriame, be kitų asmenų, nurodyta ir ieškovė. Paskolos gavėjas R. D. 2014 m. savo buvusiai sutuoktinei M. D. buvo prisipažinęs, kad jis su atsakovės Panevėžio kredito unijos darbuotoju be ieškovės žinios surašė visus dokumentus paskolai gauti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovės prašymą atnaujinti procesą atmetė.
5. Teismas nurodė, kad tai, jog liudytoja M. D. davė parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. M-1-01-37727-21, nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri galėtų turėti esminės reikšmės civilinei bylai. Be to, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu paliktas galioti policijos komisariato 2021 m. liepos 22 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. D. pareiškimą dėl N. J. (buvusio Panevėžio kredito unijos vadybininko) padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje (melagingų parodymų byloje davimas).
6. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ieškovės nurodytos aplinkybės iš esmės buvo žinomos, kadangi ieškovė siekė įrodyti, jog ginčijami laidavimo sandoriai buvo sudaryti apgaule. Visgi teismų sprendimais yra konstatuota, kad jokios apgaulės ieškovės atžvilgiu nebuvo, ji pati elgėsi itin neapdairiai ir nerūpestingai. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad M. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti parodymai negalėtų būti pagrindu kitokio sprendimo šioje byloje priėmimui.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė R. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-551-357/2016. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Prašyme dėl proceso atnaujinimo buvo nurodytos aplinkybės, kad paskolos gavėjas R. D., žmonos M. D. reikalavimu, 2012 m. surašė savo kreditorių ir laiduotojų sąrašą, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, jog ieškovė laiduoja Panevėžio kredito unijai už 14 481 Eur paskolos su palūkanomis suteikimą. Be to, R. D. 2014 m. liudytojai M. D. pripažino, kad jis su Panevėžio kredito unijos darbuotoju, be ieškovės žinios, surašė dokumentus, įskaitant laidavimo sutartis, dėl daug didesnės, t. y. 79 645,51 Eur paskolos sumos (be palūkanų) gavimo. Šios aplinkybės patvirtina ieškovės pareikšto ieškinio pagrindą, kad ji tokio turinio, t. y. 79 645,51 Eur vertės laidavimo sutarties nesudarė, kad ieškovės valios dėl tokio sandorio sudarymo nebuvo, todėl yra pagrindas ginčytus sandorius pripažinti negaliojančiais.
7.2. Skundžiamoje nutartyje teismo padaryta išvada, kad šios aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios ir negalėtų būti pagrindu kitokio sprendimo priėmimui, yra klaidingos, neargumentuotos, padarytos netinkamai taikant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto normą.
7.3. Tai, kad teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, jog jokios apgaulės ieškovės atžvilgiu nebuvo, kad pati ieškovė elgėsi nerūpestingai, negali būti pagrindu netenkinti ieškovės prašymo. Proceso atnaujinimu siekiama patikrinti byloje priimtų sprendimų teisėtumą, todėl juose padarytomis išvadomis negalima remtis atsisakant atnaujinti procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu
8. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Kasacinio teismo pažymėta, kad bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021).
9. Kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną pagrindą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).
10. Nagrinėjamu atveju apeliantė, prašydama atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-551-357/2016, jo atnaujinimo pagrindu įvardijo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tokiomis aplinkybėmis apeliantė nurodė paskolos gavėjo R. D., už kurio prievoles apeliantė laidavo, buvusios žmonos M. D. ikiteisminio tyrimo byloje 2021 m. liepos 21 d. duotus parodymus, kad jai sutuoktinis 2014 m. buvo prisipažinęs, jog jis su Panevėžio kredito unijos darbuotoju, be ieškovės žinios, surašė visus dokumentus paskolai gauti, be to, R. D., žmonos reikalavimu, 2012 m. buvo surašęs ir savo kreditorių ir laiduotojų sąrašą, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, jog ieškovė laiduoja Panevėžio kredito unijai už žymiai mažesnės paskolos suteikimą.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pažymėta ir tai, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021).
13. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad duomenys, kuriais apeliantė grindžia prašymą atnaujinti šios bylos procesą, neatitinka esminės naujai paaiškėjusios aplinkybės sampratos pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir įstatymų leidėjo jai keliamų kitų reikalavimų. Visų pirma, šios aplinkybės apeliantei galėjo būti žinomos dar bylos nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo byloje 2021 m. liepos 21 d. surašytas liudytojo apklausos protokolas patvirtina, kad M. D. visą informaciją, kuri, apeliantės vertinimu, sudaro pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą, tariamai sužinojo iš 2012 – 2014 m. vykusių pokalbių su R. D. Taigi apeliantė tiek 2016 m. sausio 28 d. ieškiniu inicijuodama šią civilinę bylą, tiek jos nagrinėjimo metu galėjo pateikti teismui procesinį prašymą liudytoja apklausti vieną iš artimiausių R. D., už kurio prievoles ji laidavo, aplinkos žmonių – jo sutuoktinę, tačiau toks prašymas, kaip matyti, nebuvo teiktas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui.
15. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstumo, privalo vertinti ir pareiškėjo veiksmus bylos nagrinėjimo metu, t. y. ar jis neveikė aplaidžiai ir (ar) pasyviai, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015). Šalis, kuri bylos nagrinėjimo metu nebuvo pakankamai aktyvi, t. y. neteikė procesinių prašymų, kurių pagrindu buvo galima į bylą surinkti atitinkamus įrodymus, prašydama byloje atnaujinti procesą, tokiais, vėliau gautais, įrodymais negali grįsti naujai paaiškėjusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021).
16. Šiuo atveju M. D. liudijimas buvo gautas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. M-1-01-37727-21, kurią inicijavo apeliantė ir jos sesuo. Kaip matyti iš M. D. liudijimo, ikiteisminis tyrimas buvo inicijuotas iš esmės turint vienintelį tikslą, t. y. siekiant, kad jame galėtų liudyti M. D. Liudytojo apklausos protokole M. D. nurodė, kad jos paliudyti paprašė apeliantės sesuo, tuo tikslu buvo susitarta, kad bus pateiktas ir pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo atsakovės Panevėžio kredito unijos darbuotojo, dalyvavusio sudarant ginčo sutartis, atžvilgiu pradėjimo. Kitaip tariant, įrodymas, kuriuo grindžiamos byloje naujai paaiškėjusios aplinkybės, buvo gautas apeliantei atlikus tokius procesinius veiksmus, kuriuos ji galėjo atlikti ir civilinės bylos nagrinėjimo metu. Todėl, remiantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, šis įrodymas – liudytojo apklausos protokolas, laikytinas netinkama įrodinėjimo priemone naujai paaiškėjusioms aplinkybėms pagrįsti.
17. Antra, nėra pagrindo teigti, kad 2021 m. liepos 21 d. liudytojo apklausos protokolas ir jame išdėstyti M. D. parodymai gali turėti esminę reikšmę šios civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatui. Atkreiptinas dėmesys, kad M. D. parodymai duoti praėjus beveik 10 metų po to, kai ji tariamai sužinojo protokole nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu apeliantė siekia atnaujinti procesą. Praėjęs sąlyginai didelis laiko tarpas savaime leidžia abejoti tokių parodymų patikimumu, juo labiau kad apeliantė nenurodė jokių civilinėje byloje esančių ir (ar) kitų naujų duomenų, kurie galėtų patvirtinti liudytojos parodymų teisingumą. M. D. parodymuose nurodyta, kad ji yra mačiusi R. D. sudarytą kreditorių ir laiduotojų sąrašą, taip pat prisimena tikslią sumą, už kurią sutiko laiduoti apeliantė, tačiau duomenų, kad toks sąrašas yra išlikęs, apeliantė nepateikė, apie tokio sąrašo išsaugojimą nėra nurodyta ir pačios liudytojos parodymuose. Svarbu ir tai, kad M. D. parodymuose nurodyta aplinkybė, jog R. D. kartu su Panevėžio kredito unijos darbuotoju kartu klastojo dokumentus paskolai gauti, vienoje protokolo dalyje pateikiama kaip liudytojos nuomonė, kitoje dalyje – kaip faktas, dėl kurio liudytojai prisipažino pats R. D.
18. Be to, šioje civilinėje byloje, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, buvo nustatinėjamos tokios pačios aplinkybės, t. y. aplinkybės dėl tikrosios apeliantės valios sudarant laidavimo sutartis ir galimai R. D. bei Panevėžio kredito unijos darbuotojo atlikto dokumentų klastojimo. Šios apeliantės įrodinėtos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino, todėl buvo pripažintos tik jos gynybine versija. Bylą nagrinėję teismai, vertindami civilinėje byloje esančių duomenų visumą, t. y. apeliantės veiksmus tiek iki ginčo sutarčių sudarymo, tiek kredito unijai nusprendus pradėti priverstini skolos išieškojimą iš apeliantės kaip laiduotojos, nenustatė, kad apeliantės valia buvo nukreipta į žymiai mažesnę laidavimo sumą. Vadinasi, apeliantė, prašydama atnaujinti bylos procesą, nurodė ne naujai paaiškėjusias aplinkybes, o tik konkretų įrodymą, kuris, apeliantės teigimu, pagrindžia bylos nagrinėjimo metu jos išsakytą gynybinę poziciją. Tačiau toks įrodymas dėl pirmiau įvardytų priežasčių aiškiai stokoja patikimumo, kita vertus, dėl savalaikio tokio įrodymo nepateikimo į bylą, kai joje buvo vykdomas įrodinėjimo procesas, jau nebegali juo remtis.
19. Atmestini ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, neturi teisės atsižvelgti į byloje, kurios prašoma atnaujinti procesą, teismų priimtus procesinius sprendimus bei juose nustatytas faktines aplinkybes. Šioje nutartyje jau cituotoje kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, tik įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų turinio įvertinimas leidžia teismui nuspręsti, ar pareiškėjo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės gali būti reikšmingos kitų jau byloje esančių ir teismų vertintų (nustatytų) aplinkybių kontekste. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantės naujai teikiamo įrodymo turinio įvertinimas kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste nesuponuoja išvados, kad tarp šalių kilęs ginčas galėtų būtu išspręstas kitaip.
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinės bylos proceso atnaujinimo klausimą skundžiama nutartimi išsprendė teisingai, o aptarti bei kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai kitokiam jos pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui pagrindo nesudaro.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.