- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- 2YT-1034-374/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00364-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
- Kategorijos
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.2.7.3Pirmosios instancijos teismo nutarčių nuorašų įteikimas
- 3.4.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) R. P. skundą dėl antstolio A. A. veiksmų, kurioje suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas (skolininkas) prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.
Pareiškėjas nurodė, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmėms ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią LR Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynų pinigų sumą, neviršijančią LR Vyriausybės nustatytos MMA – 350 Eur. Šios normos turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų. Tuo tarpu skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti nurodytų reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016 vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią LR Vyriausybės nustatytos vienos MMA, taip pat ir tuo atveju, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto, kadangi teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Be to CPK 733-743 straipsniuose taip pat numatyti apribojimai dėl išieškomų piniginių sumų dydžio išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų. Pareiškėjo atveju pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo yra išieškomos visos lėšas, esančios asmeninėje laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepaisant viršija MMA ar ne, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmės taip pat ir nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
A. A. A. su skolininko skunde nurodytais motyvais nesutiko, dėl to 2017-01-24 priėmė patvarkymą Nr. S-17001219 skundo nagrinėjimo klausimą perduoti spręsti teismui.
Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM raštiškos nuomonės dėl pareiškėjo (skolininko) skundo nepareiškė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b.l. 7).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilęs dėl antstolio veiksmų teisėtumo, o būtent dėl įstatyme nustatytų apribojimų išieškant iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo.
Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad antstolio A. A. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/01724 atliekamas skolos išieškojimas skolininko R. P. atžvilgiu pagal 2016-07-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. I-11-416.
Iš vykdomosios bylos matyti, kad pareiškėjas (skolininkas) R. P. atlieka bausmę Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolėje.
Vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/01724 esantys duomenys rodo, kad 2016-12-12 į Marijampolės PN išsiųstas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Pareiškėjas, iš esmės ginčija patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93.6 punkto nuostatomis, nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Jo manymu, vykdymas nepagrįstai nukreiptas į jo turimas lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurių suma yra mažesnei kaip MMA.
Teismas pažymi, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, išaiškino, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.
Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6. punktą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.
CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.
Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pagal CPK 739 straipsnį, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos.
Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjo piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog antstolio priimtas patvarkymas Nr. S-16000384 dėl skolos išieškojimo, kuriuo išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokų sumas kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA, yra teisėti, atitinkantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumų. Teismas negali sutikti su pareiškėjo nurodytu argumentu, jog iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms. Pažymėtina tai, jog CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2123-390/2016, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2258-392/2016).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolis A. A. pagrįstai vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/01724, 2016-12-12 priėmė patvarkymą Nr. S-16000384 vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/01724, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (CPK 510, 513 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 442 str. 6 p., 443 str. 5 d., 510 str., 513 str., teismas
nutaria:
pareiškėjo (skolininko) R. P. skundą dėl antstolio A. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/01724 atmesti.
Nutarties kopijas siųsti pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.