- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- e2S-1627-1012/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03039-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Atsakovas
- Ž. S., E. Č.
- Kategorijos
- 3.2.6.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Virtuvės asai“ ieškinį atsakovams Ž. S. ir E. Č. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 14 d. sprendimu už akių patenkino ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Virtuvės asai“ ieškinį atsakovams Ž. S. ir E. Č. dėl žalos atlyginimo. Iš atsakovų solidariai priteista ieškovei BUAB „Virtuvė asai“ 18 701,54 Eur žalos atlyginimo, 3 210 Eur administravimo išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 8 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo; priteista iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis 493 Eur žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno po 246,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
2. Atsakovas Ž. S. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. kovo 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodė:
Atsiliepimas
2.1. Dėl gydymosi ir neįgalumo neturėjo galimybių pasinaudoti teisine pagalba bei laiku pateikti atsiliepimą ir prieštaravimus byloje. Teismas vienašališkai patvirtino ieškinyje nurodytus ieškovo teiginius, kad atsakovas neperdavė ieškovui įmonės dokumentų. Tai iš dalies neteisingas teiginys, kadangi dalį dokumentų teikė ieškovei, kitos dalies dėl objektyvių priežasčių (ligos, neįgalumo – nustatytas 40 proc. darbingumas, operacijų ir kt.) negalėjo pateikti, bei apie tai informavo ieškovę.
2.2. Įmonę įsigijo 2019 m. lapkričio mėnesį su tikslu pritraukti naują investuotoją, su kuriuo buvo preliminarūs susitarimai. Laikotarpyje iki 2020 vasario – kovo mėnesių buvo paruošiamieji darbai, vėliau 2020 kovo mėnesį šalyje buvo paskelbta ekstremali padėtis dėl COVID-19, kuri labai stipriai palietė pagrindinę įmonės veiklą – kavinės/restorano – maitinimo paslaugas. Iš esmės dėl taikyto karantino, didesnę 2020 m. dalį įmonė negalėjo vykdyti veiklos, dėl ko tapo nemoki. Užsienio investuotojas nusprendė atidėti investicijas, kas iš esmės lėmė nemokumo būklę bei sąlygojo bankroto bylos iškėlimą.
2.3. Savalaikiai nespėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes smarkiai pablogėjo sveikata (nurodė, kad gydosi onkologinę ligą nuo 2018 m., liga progresavo, 2020 kovo mėnesį turėjo labai sunkų epizodą bei sunkią operaciją), dėl ko negalėjo objektyviai vykdyti įmonės vadovo pareigų.
3. Atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė BUAB „Virtuvės asai“ prašė atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Nurodė, kad:
3.1. Atsakovas perdavė galimai tik dalinį įmonės kreditorių sąrašą, tačiau to niekaip negalima traktuoti kaip tinkamos pareigos perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą atlikimo. Nemokumo administratorius gavo darbuotojų ir įmonių sąrašą be kontaktų, negalėjo sutikrinti gautos informacijos su įmonės buhalteriniais duomenimis. Iki šiol nėra aiškus įmonės turtas, debitoriniai, kreditoriniai įsiskolinimai, nes įmonės finansinė atskaitomybė nė už vienus veiklos metus nėra priduota valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“.
3.2. Pareigos neatlikimą atsakovas grindžia savo sunkia liga ir prideda tai pagrindžiančius dokumentus, tačiau pridedami dokumentai su atsakovo sveikatos istorija, kuriuose matyti buvę įvairūs vizitai pas gydytojus ir apsilankymai vaistinėse – niekaip nepagrindžia, jog atsakovas objektyviai visą laikotarpį buvo nedarbingas, dėl ko neturėjo realių galimybių kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo ir perduoti administratoriui dokumentus.
3.3. Nemokumo administratorius ilgą laiką toleravo atsakovo piktybišką elgesį, ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl dokumentų perdavimo, prašė dokumentus atsiųsti bent elektroniniu paštu iki kol fiziškai bus perduoti visi dokumentai, tačiau atsakovas nerodė jokios iniciatyvos vykdyti savo pareigas.
3.4. Atsakovas įmonės nemokumą sąlygoja su COVID-19 pandemija, dėl ko įmonė negalėjo vykdyti veiklos, generuoti pajamas, o dėl sunkios atsakovo ligos jis negalėjo kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo. Negalima sutikti su tokiais atsakovo argumentais, nes visi UAB „Virtuvės asai“ darbuotojai buvo atleisti dar prieš COVID-19 pandemiją – 2019 m. lapkričio 13 d. Didžioji dalis darbuotojų kreipėsi į Alytaus darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš UAB „Virtuvės asai“ su darbo santykiais susijusias išmokas. Darbuotojų prašymai buvo tenkinti. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog už prekes ar paslaugas įmonės kreditoriams nebuvo atsiskaityta nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio, Valstybinei mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė 2019 m. liepos 26 d. pagal 2019 m. birželio mėnesio duomenis. Bendrovė galimai nemoki buvo dar 2019 m. lapkritį, gruodį, kuomet nebebuvo nė vieno darbuotojo, galimai nebevykdė veiklos, buvo pradėtos vykdomosios bylos bendrovės atžvilgiu, tačiau nei vienas iš atsakovų matydamas realią bendrovės būklę nesiėmė veiksmų inicijuoti bankroto bylos iškėlimą bendrovei.
3.5. Atsakovas savo ligos egzistavimu stengiasi pateisinti savo neveikimą. Atsakovas teigia, jog dėl ligos negalėjo nei kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, nei perduoti administratoriui dokumentų, tačiau aktyviai keliauti atsakovui liga netrukdė (kelionės į Egiptą, Vokietiją, Ukrainą, Graikiją, Airiją, Prancūziją, aktyvus laisvalaikis slidinėjant). Atsakovas Ž. S., būdamas atsakingu už įmonės turtą, jo apskaitą, dokumentų išsaugojimą ir jų perdavimą bankroto administratoriui, šių pareigų neįvykdė ir net neketina jų vykdyti. Dėl netinkamo įmonės vadovo pareigų vykdymo ieškovei padaryta žala.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, o jo pateikti rašytiniai įrodymai apie ligą, nėra pakankami išvadai, jog atsakovas negalėjo išreikšti savo pozicijos teismui dėl pareikštų reikalavimų. Atsakovas laiku atsiliepimo nepateikė, pratęsti termino (skirti ilgesnį terminą atsiliepimo pateikimui) teismo neprašė, todėl, teismo vertinimu, atsakovas neįrodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių laiku pateikti atsiliepimą į ieškinį.
6. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, pirmieji bendrovės įsiskolinimai susidarė dar 2019 m. liepos mėnesį (įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai), taip pat ir E. Č. vadovavimo laikotarpiu tik didėjo, jo vadovavimo metu kreditoriai užvedė vykdomąsias bylas, todėl darytinos pagrįstos išvados, jog dar E. Č. vadovavimo laikotarpiu bendrovė jau buvo nemoki, tačiau nei vienas iš atsakovų savo vadovavimo laikotarpiu neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, tačiau tik didino bendrovės įsipareigojimus neturėdami galimybių su kreditoriais atsiskaityti. Iš kreditorių pridėtų finansinių reikalavimų matyti, jog dėl dalies įsiskolinimo buvo užvesta vykdomoji byla pas antstolį, kuris 2020 m. spalio 29 d., 2020 m. rugsėjo 30 d. priėmė išieškojimo negalimumo aktus skirtingose vykdomosiose bylose nurodant, jog UAB „Virtuvės asai“ neturi lėšų sąskaitose, nerasta bendrovei priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-883-259/2021 atsakovui Ž. S. kaip buvusiam BUAB „Virtuvės asai“ vadovui paskyrė 50 Eur baudą už kiekvieną pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus nemokumo administratoriui nevykdymo dieną iki kol bus perduotas įmonės turtas ir dokumentai. Todėl pagrįsti ieškovės nurodyti argumentai, kad administratorius neturi realios objektyvios galimybės atskleisti kaip buvo vykdoma bei plėtojama bendrovės veikla, bei negali tiksliai nustatyti, kaip buvo naudojamas bendrovės turtas iki bankroto bylos iškėlimo dienos, neturi objektyvios galimybės įvertinti įmonės turimų debitorių, pradelstų įsiskolinimų bei įmonės turimo (ar turėto) turto nuo pat įmonės įkūrimo pradžios iki bankroto bylos iškėlimo.
7. Nagrinėjamu atveju atsakovų Ž. S. ir E. Č. kaip buvusių įmonės vadovų, civilinė atsakomybė kilo dėl imperatyviųjų įstatymo nuostatų netinkamo vykdymo, t. y. finansinės atskaitomybės įstatyme numatytos pareigos teikti Juridinių asmenų registrui įmonės finansines ataskaitas, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo reikalavimų dėl socialinio draudimo įmokų sumokėjimo nustatyta tvarka ir terminais nevykdymo. Tai yra abu atsakovai jų vadovavimo įmonei metu, nevykdė pareigos perduoti įmonės turtą bei dokumentus, nesiėmė veiksmų ir neinicijavo bendrovei nemokumo proceso tokiu būdu dėl abiejų atsakovų neteisėto neveikimo padarė žalą kreditorių finansiniams interesams bei pačiai bendrovei.
8. Pareigos neatlikimą atsakovas grindžia savo sunkia liga ir prideda tai pagrindžiančius dokumentus. Tačiau sutiktina su ieškovės atstovo teiginiu, kad pridedami dokumentai su atsakovo sveikatos istorija, kur matyti buvę įvairūs vizitai pas gydytojus ir apsilankymai vaistinėse – niekaip nepagrindžia, jog atsakovas objektyviai visą laikotarpį buvo nedarbingas, dėl ko neturėjo realių galimybių kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo. Atsakovas kartu pridėjo ir apsilankymų sąrašą pas gydytojus. Nėra aišku ką konkrečiai šiais įrodymais norėjo pagrįsti atsakovas. Pakartotinai atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepridėti įrodymai, jog būtent visu šiuo laikotarpiu atsakovas buvo nedarbingas.
9. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu byloje pateiktų įrodymų formaliu įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Šiuo atveju, teismas sprendė, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir nėra jokio pagrindo spręsti, jog priimtas sprendimas už akių gali būti neteisingas, kad jame padarytos išvados yra nepagrįstos.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovas Ž. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės 2022 m. balandžio 28 d. teismo nutartį bei atmesti ieškovo ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas neįvertino visų bylos aplinkybių. Taip pat teismas negalėjo įvertinti apelianto pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį jo atžvilgiui.
10.2. Nagrinėjamoje byloje nenustatyti tikslūs laikotarpiai žalos atsiradimui, taip pat nepagrįstai atsakomybė pritaikyta apelianto atžvilgiu. Neatsižvelgta į apelianto pateiktus argumentus dėl svarbių priežasčių – sunkios ir nepagydomos ligos, gydymosi bei neįgalumo aplinkybes, išsamiai ir nešališkai nevertinti teikti medicininiai dokumentai.
10.3. Esant prieštaravimams, teismas apeliantui nesuteikė galimybės atsikirsti į ieškovės pateiktus šališkus teiginius, nepagrįstai apribojo teisę apginti poziciją žodžiu teismo posėdyje, pateikti paaiškinimus, papildomus dokumentus.
Atsiliepimas
11. Atsakovas E. Č. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo priimti papildomus įrodymus, bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka bei panaikinti 2022 m. balandžio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį dalyje dėl žalos priteisimo solidariai iš E. Č. ir Ž. S., atmetant ieškovės ieškinį E. Č. atžvilgiu. Atsiliepime nurodoma:
11.1. Informacijos apie ieškinį bei teismo posėdžius nėra gavęs iki šiol normaliu reguliariu paštu ar elektroniniu. Informaciją apie bylą gavo iš teismo telefonu, su raginimu prisijungti per EPP sistemą. Gavo tik teismo sprendimą už akių, tačiau neturėjo pakankamai laiko susipažinti su bylos medžiaga. Taip pat skundė sprendimą už akių, tačiau teismas skundo nepriėmė, motyvavęs kad negalima skųsti sprendimo už akių, tik teikti prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, nors sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje teismas pažymėjo, kad sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
11.2. Teismas nurodė, jog E. Č. vadovavo įmonei nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. sausio 15 d., tačiau tai neteisinga informacija, kuriai patikslinti teikiami papildomi įrodymai. E. Č. bendrovei vadovavo iki 2019 m. lapkričio 15 d., tuomet buvo atleistas naujojo akcininko sprendimu. Taip pat ir bendrovės akcininku nebebuvo jau nuo 2019 m. lapkričio mėnesio pabaigos.
11.3. Kartu su bendrovės pardavimu, naujajam akcininko atstovui bei naujajam vadovui Ž. S. buvo perduota visa bendrovės dokumentacija, finansinės atskaitomybės dokumentai ir kita informacija. Bankroto byla iškelta praėjus daugiau nei metams (2021 kovo 3d.) nuo E. Č. buvimo tiek vadovu tiek akcininku. Taip pat jis neturėjo prievolės teikti finansinės atskaitomybės, kadangi nebuvo suėję terminai ataskaitiniam laikotarpiui, dėl ko būtų galima daryti išvadą apie įmonės nemokumo būklę.
11.4. Teismas negalėjo įvertinti E. Č. pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį jo atžvilgiu, nes atsižvelgiant į laikotarpius, kuriais jis buvo vadovu, tokios aplinkybės negalima konstatuoti. Nenustatyti tikslūs laikotarpiai žalos atsiradimui, taip pat nepagrįstai atsakomybė pritaikyta mano, kaip priešpaskutinio vadovo, atžvilgiu.
12. Ieškovė BUAB „Virtuvės asai“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodoma:
12.1. Apeliantas apie iškeltą įmonei bankroto bylą žino nuo pat jos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, tačiau nepagrindžiant objektyviais įrodymais, jau virš metų laiko neranda laiko perduoti įmonės dokumentus nemokumo administratoriui. Už šios pareigos nevykdymą Kauno apygardos teismas jau yra paskyręs po 50 Eur baudą už kiekvieną pareigos perduoti dokumentus neįvykdymo dieną.
12.2. Atsakovas piktybiškai nepriima teismo procesinių dokumentų tiek šioje nagrinėjamoje, tiek BUAB „Virtuvės asai“ bankroto byloje. Nors atsakovui yra žinoma apie vykstančius procesus, tačiau procesiniai dokumentai teismams grįžta su žyma „neatsiėmė“, nors dokumentai buvo siunčiami paties atsakovo procesiniuose dokumentuose deklaruojamu kontaktiniu adresu. Atsižvelgiant į tai, teismas taikė procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, vadovaujantis CPK 123 straipsniu.
12.3. Nors atsakovas nurodo, jog nebuvo pilnai byloje ištirtos aplinkybės, tačiau tik dėl paties atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) administratorius neturi realios objektyvios galimybės atskleisti kaip buvo vykdoma bei plėtojama bendrovės veikla, bei negali tiksliai nustatyti, kaip buvo naudojamas bendrovės turtas iki bankroto bylos iškėlimo dienos, neturi objektyvios galimybės įvertinti įmonės turimų debitorių, pradelstų įsiskolinimų bei įmonės turimo (ar turėto) turto nuo pat įmonės įkūrimo pradžios iki bankroto bylos iškėlimo.
Šalies argumentai
12.4. Atskiruoju skundu atsakovas nurodo, jog pagrindo priteisti žalą iš jo nėra, tačiau įmonės finansinių duomenų, pagrindžiančių tokius jo teiginius, neprideda. Atsakovo pareiga buvo įrodyti, jog atsakovų žala nėra bendra, tačiau jokių duomenų į bylą atsakovai neteikė.
12.5. Atsakovo teikti medicininiai dokumentai pagrindžia faktą, kad liga buvo, kad buvo ambulatoriniai apsilankymai pas gydytojus, tačiau tai nepagrindžia buvusio nepertraukiamo nedarbingumo, dėl ko iš tikrųjų atsakovas negalėjo perduoti bendrovės dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria buvo atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
16. Atsakovas E. Č. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui prašymą prie nagrinėjamos bylos prijungti papildomus įrodymus – prašymą registruoti Juridinių asmenų registre ir vienintelio akcininko sprendimą. Nurodo, jog jam nebuvo suteikta galimybė pateikti šiuos dokumentus bylos nagrinėjime pirmos instancijos metu, nes apeliacinis skundas, su kuriuo buvo teikiami dokumentai, nebuvo priimtas. Atsakovo teigimu, šie dokumentai patvirtina atsakovo E. Č. vadovavimo laikotarpį BUAB „Virtuvės asai“.
17. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo pridedami dokumentai jau buvo teikiami kartu su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės 2022 m. kovo 14 d. sprendimo už akių. Šį apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti. Priimant teismo sprendimą už akių ir ginčijamą pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį, buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su atsakovų vadovavimo laikotarpiais BUAB „Virtuvės asai“. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei tai, kad minėtų įrodymų prijungimas, įvertinus jų įrodomąją vertę ir reikšmę sprendimo už akių ar nutarties pagrįstumui, nevilkins bylos nagrinėjimo, bet padės tinkamai nustatyti visas esmines ginčo aplinkybes, atsakovo kartu su 2022 m. balandžio 3 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiami nauji įrodymai prijungiami prie bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
19. Atsakovas E. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes nėra profesionalus teisininkas bei išsamiai nėra susipažinęs su rašytinio proceso tvarka.
20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia žodinio proceso būtinybės (arba kitaip – išimtinių aplinkybių), dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, konstatavimas, o išimtinė teisė dėl žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
22. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atskirojo skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Šalys pateikė rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, nėra prašomi apklausti liudytojai. Be to, nėra aplinkybių, kurios leistų manyti, kad byla pagal atskirąjį skundą galėtų būtų išnagrinėta išsamiau surengiant žodinį teismo posėdį. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas, nors ir nurodo, jog nėra teisininkas, tačiau byloje nėra duomenų, jog jis negalėtų naudotis advokato ar antrinės teisinės pagalbos teikiamomis paslaugomis. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo už akių (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Dėl pirmosios instancijos teismo veiksmų, susijusių su sprendimo už akių peržiūrėjimu
23. Atsakovas Ž. S. pateikė atskirąjį skundą prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atmesti ieškovės ieškinį. Atsakovas E. Č. pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl žalos priteisimo solidariai iš atsakovų ir ieškinį atmesti šio atsakovo atžvilgiu. Šiame atsiliepime, be kita ko, nurodė, kad skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių apeliaciniu skundu, tačiau teismas atsisakė jį priimti motyvuojant tuo, jog turėtų būti teikiamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškinį visiškai. Kartu rezoliucinėje dalyje nurodė bylos šalims šio sprendimo už akių apskundimo tvarką – atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. 2022 m. balandžio 3 d. atsakovas E. Č. Vilniaus regiono apylinkės teismui įteikė apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo už akių panaikinimo ir pridėjo anksčiau aptartus naujai teikiamus įrodymus. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti atsakovo E. Č. apeliacinį skundą, nes atsakovas turėtų paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 28 d. priėmė nutartį, kuria netenkino atsakovo Ž. S. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
25. CPK 287 straipsnyje įtvirtinta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalis). Teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar atsiliepimo į ieškinį šalis nepateikė dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
26. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis).
27. Pažymėtina, kad asmens teisė būti informuotam apie procesą ir būti išklausytam – neatsiejama jo teisės į teisingą teismą dalis. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija atsiliepimo į ieškinį nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).
28. Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019).
29. Taigi, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, jo rezoliucinėje dalyje nurodė netinkamą apskundimo tvarką atsakovui – jog sprendimas už akių skundžiamas apeliaciniu skundu, kai CPK reglamentuotas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teikimas (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas E. Č. į pirmosios instancijos teismą kreipėsi 2022 m. balandžio 3 d. procesiniu dokumentu, kuris įvardintas apeliaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo už akių (el. b. l. 70). Iš analizuojamo atsakovo E. Č. procesinio dokumento turinio matyti, kad atsakovas jį grindžia aplinkybėmis, kurios būdingos ir atitinka pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo: atsakovas nurodo faktines ir teisines aplinkybes dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo bei teikia naujus įrodymus patvirtinančius jo nurodomas aplinkybes. Kadangi sprendimas už akių priimamas šaliai esant pasyviai, atsakovas nurodo tokio elgesio priežastis ir motyvus. Iš esmės pirmosios instancijos teismas, 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi (el. b. l. 106) nepriimdamas atsakovo E. Č. procesinio dokumento, neanalizavo jame išdėstytų argumentų bei aplinkybių, o nurodė pastabą dėl to, kad atsakovas tinkamai nesinaudoja CPK numatyta galimybe paduoti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o ne apeliacinį skundą (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į galimą tokio atsakovo E. Č. elgesio paskatą – aplinkybę, kad pats Vilniaus regiono apylinkės teismas netinkamai jam išaiškino sprendimo už akių apskundimo tvarką.
30. Sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika riboja apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas, todėl atsakovo E. Č. teikiamo procesinio dokumento priėmimo procedūra neturėjo būti atliekama neįvertinus šių aplinkybių. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad sprendimas už akių savo esme atspindi tik vienos šalies (ieškovės) požiūrį. Nagrinėjant atsakovo E. Č. procesinio dokumento priėmimo klausimą, turėjo būti atsižvelgta į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas priimti šį dokumentą kartu su pridedamais dokumentais byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės. Įvertinus CPK įtvirtintus sprendimo už akių priėmimo bei įsiteisėjimo aspektus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra teisinga, protinga ir sąžininga suteikus ieškovei teisę į materialinių reikalavimų patenkinimą, perteklinai riboti atsakovui E. Č. teisminę gynybą, kai to yra siekiama operatyviai naudojantis procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju prioritetas turėjo būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui ir sprendimo už akių pagrįstumo bei teisėtumo vertinimui, o ne teikiamo skundo nepriėmimui vadovaujantis formaliais pagrindais. Tokiu būdu kartu yra užkertamas kelias išsamiai ištirti ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindą ir įrodymų pagrįstumą.
31. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą turi būti detalizuojama įstatyme, kuriame, be kita ko, turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2008; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649-313/2015).
32. Taip pat pažymėtina, kad teismas ex officio (liet. – pagal pareigas) privalo tinkamai vykdyti teisingumą, vadovautis teisės į tinkamą teismo procesą principu ir ex proprio motu (liet. – savo iniciatyva) atitinkamai reaguoti į visas aplinkybes, kurios užkerta kelią šiam principui įgyvendinti. Ypač dėmesingas ir atidus teismas turi būti, jeigu tokios aplinkybės atsirado arba jų padariniai pasunkėjo dėl paties teismo veiksmų, kuriais buvo pažeistos proceso teisės normos (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-36/2004).
33. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas suklaidino atsakovą E. Č. dėl sprendimo už akių apskundimo tvarkos, tačiau šis atsakovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo E. Č. teikiamą procesinį dokumentą vertino formaliais pagrindais ir, atsižvelgiant vien į pavadinimą, jo nepriėmė. Atsakovo E. Č. 2022 m. balandžio 3 d. procesinis dokumentas pagal savo esmę ir turinį laikytinas pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o dėl jo formos (pavadinimo), pirmosios instancijos teismas turėjo pasinaudoti galimybe taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis).
34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis skundžiama atsakovo Ž. S. atskiruoju skundu. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai neįvertino jo pateiktų įrodymų, klaidingai pritaikė civilinę atsakomybę jo atžvilgiu. Taip pat esant prieštaravimams, nesuteikė galimybės atsikirsti į ieškovės pateiktus šališkus teiginius, nepagrįstai apribojo teisę apginti poziciją žodžiu teismo posėdyje, pateikti paaiškinimus, papildomus dokumentus.
35. CPK 288 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi teisę pareiškimo netenkinti arba panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
36. Teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).
37. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-483-580/2019) yra pabrėžiama, kad nustačius, jog byloje formalus įrodymų tyrimas nėra pakankamas tinkamam ir teisingam bylos išnagrinėjimui – kai kurie įrodymui turi trūkumų, reikalinga papildomai išsiaiškinti bylos aplinkybes, gauti žodinius paaiškinimus, byla turi būti nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, skiriant teismo posėdį, o ne atliekant formalų įrodymų tyrimą ir priimant sprendimą už akių. CPK numato teismo teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą už akių.
38. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių priimtas civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo bankrutuojančiai bendrovei iš buvusių bendrovės vadovų solidariai. Tokio pobūdžio bylose yra pakankamai sudėtingas įrodinėjimas, teismas turi nustatyti daug faktinių aplinkybių, įvertinti kaip bankrutuojančios bendrovės skolų dinamika yra susijusi su kiekvienu iš buvusių vadovų, ar tikrai yra teisinis ir faktinis pagrindas tenkinti reikalavimą dėl solidariosios civilinės atsakomybės. Šiuo atveju, priimant sprendimą už akių ir formaliai vertinant ieškovo pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįmanoma tinkamai nustatyti šių aplinkybių.
39. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, jog atsakovas Ž. S. neįrodė objektyvių priežasčių, trukdžiusių jam tinkamai dalyvauti procese, teikti procesinius dokumentus bei dalyvaut teismo posėdžiuose. Kita vertus, atsakovo Ž. S. nurodomos aplinkybės dėl įmonės vadovų atsakomybės, jos finansinės padėties pokyčio, turi būti vertinami atsižvelgiant į anksčiau aptartus atsakovo E. Č. paaiškinimus. Tačiau atsakovų nurodomų aplinkybių kartu ir jų tarpusavio ryšio, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių ir skundžiamą nutartį, nevertino. Kaip minėta, atsakovas E. Č., kaip ir Ž. S., ginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotą solidariąją atsakovų civilinę atsakomybę. Pareikšti nesutikimo su skundžiama nutartimi ir sprendimu už akių motyvai tiek dėl vadovavimo laikotarpių, pridedant tai pagrindžiančius duomenis, tiek dėl žalos kilimo laiku neinicijavus įmonės bankroto proceso. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog šios aplinkybės akivaizdžiai negalėjo turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumui, ypač įvertinant tai, kad sprendimu už akių buvo nustatyta solidarioji atsakovų atsakomybę dėl žalos atlyginimo. Siekiant, kad būtų teisingai išspręstas ginčas, turi būti išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o tai galima padaryti tik bylą nagrinėjant teismo posėdyje – panaikinus sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės.
Dėl procesinės bylos baigties
40. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines normas ir visapusiškai neištyrė bylos aplinkybių bei šalių paaiškinimų, teikiamų įrodymų bei jų tarpusavio ryšio, darytina išvada, kad byla galėjo būti neteisingai išspręsta. Atsakovas Ž. S. atskiruoju skunde prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį bei atmesti ieškovės ieškinį. Pažymėtina, kad šios bylos pagal atskirąjį skundą objektas yra minėta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimas už akių peržiūrėjimo, o ne ginčo nagrinėjimas pagal pareikštą ieškovės ieškinį.
41. Atsižvelgiant į tai, atsakovo Ž. S. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – panaikinamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimas už akių ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas, byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui ginčo teisenos tvarka (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apelianto Ž. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ginčo teisenos tvarka.