Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-26 · Civilinė byla Nr. e2A-483-580/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-26
Bylos Nr.
e2A-483-580/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04632-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
Ieškovas
I. Z.
Atsakovas
S. B.
Kategorijos
  • 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
  • 2.6.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-483-580/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04632-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.29.1; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui S. B. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė I. Z. prašė iš atsakovo S. B. priteisti 2 000 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

Atsiliepimas

1.1. atsakovas S. B. ieškovei 2017-06-26 išdavė paprastąjį vekselį 2 000 Eur sumai, kuriame per klaidą nurodė, kad skolą įsipareigoja grąžinti sau pačiam. Suėjus vekselyje nustatytam terminui skola nebuvo padengta, todėl ieškovė kreipėsi į teismą;

1.2. atsakovą pažįsta penkerius metus, siejo šilti santykiai. Atsakovas kelis kartus skolinosi pinigų po kelis šimtus be skolos raštelių ir skolas grąžindavo. 2015-07-26 atsakovas paprašė paskolinti 1 029 Eur pagal skolos raštelį, o 2017-10-11 pasiskolino 1 000 Eur pagal pakvitavimą. Atsakovas skolų laiku negrąžino, žadėjo grąžinti vėliau. 2017-06-20 atsakovas paprašė paskolinti dar 2 000 Eur iki 2018-02-01, esant galimybei grąžins anksčiau. Žadėjo parduoti žemės sklypus. 2017-06-26 prie savo namų ieškovė perdavė 2 000 Eur, atsakovas perdavė atsineštą vekselį. Perdavimo metu pastebėjo, kad vekselis užpildytas netinkamai nurodant gavėją, atsakovas žadėjo perduoti tinkamai surašytą vekselį, tačiau vekselio neperdavė. 2017 m. gruodžio mėn. ieškovė pareikalavo grąžinti skolą ir pateikti tinkamą vekselį, tačiau 2017-12-21 atsakovas iškvietė policiją ir apkaltino 3 000 Eur vagyste iš rankinės. Atsakovas policijos komisariate pripažino skolą, vėlesnių telefono skambučių metu žadėjo perrašyti vekselį, tačiau iki šiol to nepadarė.

1.3. dėl netinkamai surašyto vekselio ieškovė negalėjo kreiptis į notarą. Ieškovė prašė vekselį pripažinti paskolos sutartimi. Nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų, nepageidavo paskirti kuratoriaus, o įstatymų numatytais atvejais prašė priimti sprendimą už akių.

2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalies tvarka, nusiuntus dokumentus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikant juos įteiktais, praėjus 30 d. nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Nurodė, kad:

3.1. į bylą pateiktas rašytinis dokumentas įvardintas „paprastasis vekselis“ neatitinka Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo reikalavimų, nes jame nurodytas vekselio davėjas ir pinigų gavėjas sutampa;

3.2. paskolos sutartis yra realinė ir laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento. Šalys bendro paskolos suteikimo dokumento nesudarė, vekselis nepatvirtina pinigų perdavimo atsakovui. Ieškovė pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotas šalių pokalbis dėl paskolintų pinigų. Nors iš pokalbio galima daryti išvadą, kad ieškovė galėjo skolinti pinigus atsakovui, tačiau ieškovė ne kartą skolino pinigus atsakovui ir iš pokalbio negalima nustatyti apie kurį sandorį kalbama. Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę remtis liudytojų parodymais. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina 2 000 Eur paskolos teisinių santykių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovė I. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. atsakovas 2017-06-26 išdavė paprastą neprotestuotiną vekselį 2 000 Eur sumai. Vekselis užpildytas atsakovo ranka, nurodyta, kad pinigai bus sumokėti 2018-02-01 ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Grafoje ,,pinigų gavėjas” atsakovas per klaidą įrašė ieškovės vardą ir pavardę. Pinigai paskolinti 2017-06-26 iš anksto telefonu susitarus dėl 2 000 Eur paskolos, prie ieškovės namų. Apžiūrėjus vekselį ir nustačius, kad netinkamai nurodytas gavėjas, atsakovas žadėjo atvežti tinkamai užpildytą vekselį;

4.2. atsakovą pažįsta apie penkerius metus, iki konflikto dėl skolos grąžinimo siejo draugiški santykiai. Ne kartą be paskolos raštelių teikė nedideles paskolas maždaug po 200 Eur, kurias atsakovas grąžindavo. 2015- 07-26 pagal skolos raštelį paskolino 1 029 Eur sumą, o pagal 2017-10-11 paskolos raštelį paskolino 1 000 Eur. 2017-12-21 susitikimo PC ,,Rimi” kavinėje pareikalavo, kad atsakovas perrašytų vekselį, tačiau atsakovas iškvietė policijos pareigūnus ir melagingai nurodė, kad ieškovė pavogė jo rankinę. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK 1-o veiklos skyrius 2018-01-15 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą nepadarius veikos, turinčio nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

4.3. atsakovo skolos pagal 2015-07-26 paskolos raštelį ir pagal 2017-10-11 paskolos raštelį priteistos teismo sprendimais ir pradėti išieškojimo veiksmai;

4.4. vekselio turėtojui nepateikus vekselio apmokėti, vekselis tampa skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi;

4.5. nesant atsakovo prieštaravimo dėl paskolos dalyko gavimo, teismas neturėjo teisės savo iniciatyva spręsti pinigų perdavimo fakto ir tapti atsakovo interesų atstovu. Teismų praktikoje laikantis pozicijos, kad vekselis yra paskolos gavimą patvirtinantis dokumentas, teismas neturėjo aiškintis pinigų perdavimo pagal vekselį fakto. Jeigu pinigų perdavimo faktas tiesiogiai neužfiksuotas, jis gali būti nustatomas aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas. Vekselyje įrašytas pinigų grąžinimo terminas patvirtina pinigų gavimo faktą. Atsižvelgiant į tai, kad vekselį surašė atsakovas, visos abejonės turėjo būti aiškinamos ne procesu piktnaudžiaujančio atsakovo, o ieškovės naudai. Nors atsakovas naudojo standartinę vekselio formą, pinigų suma, mokėjimo terminas ir vieta buvo individualiai aptarti. Todėl pinigų negavimo faktą turėjo įrodyti atsakovas;

4.6. teismai sprendimu už akių civilinėje byloje e2-5458-566/2018 ir preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9118-871/2018 priteisė ieškovei skolą iš to paties atsakovo, nors nei viename paskolos dokumente neįrašytas patvirtinimas, kad atsakovas paskolos pinigus gavo, o numatyti tik paskolų grąžinimo terminai;

4.7. teismas netinkamai vertino 2018-04-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Protokole užfiksuotas 2018-02-02 šalių telefoninis pokalbis. Ieškovė skolą prašė priteisti ne pagal pokalbį, o pagal vekselį. Protokolas yra tik papildomas įrodymas, kad atsakovas pripažįsta skolą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

4. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo už akių, kuriuo atmestas ieškinys dėl paskolos pagal vekselį priteisimo, nustačius, jog ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų pinigų perdavimo faktui nustatyti.

5. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog ieškovė, prašydama priteisti 2 000 Eur skolą, teismui pateikė 2018-06-26 surašytą vekselį, kuriame nurodyta, jog 2018-02-01 vekselio davėjas S. B. 2018-02-01 įsipareigoja sumokėti pinigų gavėjui S. B. 2 000 Eur mokėjimo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), bei atleidžia vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą dėl vekselio neapmokėjimo. Iš pateikto vekselio matyti, jog tiek pinigų gavėju, tiek vekselio davėju nurodytas atsakovas S. B.. Tai patvirtina, jog išrašant vekselį buvo padaryta klaida. Ieškovė prašė vertinti atsakovo išduotą 2017-06-26 vekselį kaip paskolos sutartį ir priteisti paskolą. Pagal ieškovės pateiktus paaiškinimus bei papildomus dokumentus dėl kitų skolų – 2017-10-11 pakvitavimą bei 2015-07-26 skolos raštelį, matyti, jog atsakovas ne kartą skolinosi pinigus iš ieškovės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-01 sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e-5458-566/2018 ieškovei priteista skola pagal 2015-07-26 skolos raštelį dėl 1 029 Eur skolos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-08 preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9118-871/2018 ieškovei priteista 1 000 Eur skola pagal 2017-10-11 paskolos raštelį. Taip pat teismui buvo pateiktas 2018-04-09 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame antstolis ieškovės prašymu padarė pokalbio telefonu įrašo stenogramą. Ieškovės teigimu, pokalbis vyko su atsakovu. Pokalbio metu atsakovas pripažino skolas ieškovei, taip pat ir pagal netinkamo vekselio išrašymo faktą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2018-01-15 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra nurodyta, jog S. B., duodamas paaiškinimus pripažino, kad iš ieškovės skolinosi pinigus, o taip pat tai, kad 2017-12-21 susitikimo metu ieškovė reikalavo grąžinti pinigus pagal vekselius. Atsakovas neneigė pareigos atsiskaityti.

6. Apylinkės teismas ieškovės pateiktus dokumentus įvertino, jog vekselis nepatvirtina pinigų perdavimo atsakovui fakto. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Apibendrinant ieškovės teismui pateiktus įrodymus, galima spręsti, jog kiekvienas įrodymas, vertinant jį atskirai nuo kitų, nėra toks, kuriuo būtų besąlygiškai patvirtinti paskolos prievolės buvimą. Tai numatė ir ieškovė, kuri su ieškiniu pateikė ne vien tik vekselį, tačiau ir kitus aptartus įrodymus bei išsamiai paaiškino skolos atsiradimo bei tarimosi dėl skolos grąžinimo aplinkybes. Nustatyti paskolinių santykių buvimą ir priteisti skolą ieškovė prašė remdamasi visų anksčiau aptartų įrodymų visuma. Esant tokiai situacijai byloje, teismas turi atlikti ne formalų, o išsamų įrodymų tyrimą ir įrodymus įvertinti pagal CPK 185 straipsnio taisykles. CPK 185 straipsnis nustato, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymai.

7. Nustačius, jog byloje formalus įrodymų tyrimas nėra pakankamas tinkamam ir teisingam bylos išnagrinėjimui – kai kurie įrodymui turi trūkumų, reikalinga papildomai išsiaiškinti bylos aplinkybes, gauti žodinius paaiškinimus, byla turi būti nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, skiriant teismo posėdį, o ne atliekant formalų įrodymų tyrimą ir priimant sprendimą už akių. Civilinio proceso kodeksas numato teismo teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 3 dalis nustato atvejus, kuriems esant netenkinamas prašymas priimti sprendimą už akių, vienas iš tų atvejų, nurodytas 4 punkte, yra, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių. Nagrinėjamoje byloje teismui turėjo kilti abejonės dėl ieškovės nurodytų aplinkybių bei įrodymų viseto. Pateiktas 2018-02-01 paprastasis vekselis yra surašytas akivaizdžiai klaidingai, nes tas pats asmuo nurodytas ir gavėju ir mokėtoju. Ieškovė teigia, kad vekselį surašė atsakovas, todėl turi būti įvertinama, kodėl atsakovas surašė tokį dokumentą, arba paneigiamas surašymo faktas. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino, kaip nepakankamus, rėmėsi tuo, kad šalis apskritai siejo skolinimosi santykiai, dėl ko negalima tiksliai įvertinti, ar skola susidarė pagal vekselį. Tiek faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tiek nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra nurodyta ne tik tai, kad S. B. neneigia, jog jis yra skolingas ieškovei, tačiau neneigia, jog yra skolingas pagal vekselį. Šiuo metu byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų skolingas ir pagal kitus vekselius. Reikalinga nustatyti, ar atsakovo policijos pareigūnams duotus paaiškinimus galima vertinti, kaip susijusius su šioje byloje prašoma priteisti skola. Kilus abejonių dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vertinimo kaip tinkamo įrodymo, dėl šios aplinkybės turi būti pasisakoma papildomai.

8. Sprendime už akių nėra pašalintos abejonės, dėl ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų bei ieškovės paaiškinimų tarpusavio ryšio. Šalies paaiškinimai yra vienas iš įrodinėjimo šaltinių, todėl teismui kilus abejonių dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, reikalinga šias abejones pašalinti, išklausyti ieškovę teismo posėdžio metu, nurodyti įrodinėtinas aplinkybes.

9. Teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

10. Kadangi pirmosios instancijos teismas įrodymų pagal įrodymų vertinimo taisykles visapusiškai neištyrė, į juos neįsigilino, neįžvelgė įrodymų prieštaringumo ir bylos aplinkybių neaiškumo, byla galėjo būti neteisingai išspręsta. Kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus tik formalų įrodymų tyrimą, tai apeliacinės instancijos teismas negali bylos išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Nustačius šias aplinkybes, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ginčo teisenos tvarka.

Teisėjai Loreta BujokaitėJūra Marija StrumskienėEglė Surgailienė