- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-22
- Bylos Nr.
- eAN2-7-606/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00074-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- V. L.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. L. administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimu V. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams bei paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, už tai, kad 2024 m. rugsėjo 8 d. 11.40 val., kelio (duomenys neskelbtini) 10 kilometre, (duomenys neskelbtini) mieste, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,78 promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi pakeista Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimo dalis dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) termino ir paskirtas V. L. 3 mėnesių specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimą.
3.1. Apeliaciniame skunde aptariamos ANK 22 straipsnio, 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, taip pat ir ANK 422 straipsnio 5 dalies dispozicija bei sankcija ir tvirtinama, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2A T-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.).
3.2. Nurodoma, kad patikrinus V. L. blaivumą, pirmu putimu nustatytas 0,80 promilės neblaivumas, o antru – 0,83 promilės, ir tai rodo, jog nesuvokti savo apsvaigimo objektyviai nebuvo įmanoma. Pastebima, kad neblaivumo tolerancijos riba šiuo atveju viršyta pakankamai žymiai – nustatytos 0,83 promilės alkoholio prieš paklaidą antru pūtimu, taigi toks neblaivumas tikrai turi reikšmės vairuotojo koordinacijai, pastabumui ir jo vairavimas kelia pavojų eismo saugumui. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. L. nurodė, jog prieš 11 valandų vartojo alkoholį, o tai iš esmės sudaro pagrindą spręsti, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nebuvo neatsargus.
3.3. Skiriama nuobauda, o kartu ir šios nuobaudos tikslus padedanti pasiekti administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Todėl, apelianto teigimu, natūralu, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės V. L. bus sunkiau ir nepatogu vykti į ir iš darbo, tenkinti ir savo šeimos poreikius, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti yra reikalinga, turi būti pats suinteresuotas elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsakingai bei nedaryti administracinių nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. V. L., žinodamas, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga vykimui ir grįžimui iš darbo bei tinkamai pasirūpinti šeima, šia teise naudojosi neatsakingai. Taigi, administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmenį suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas V. L. prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliaciniu skundu tvirtinama, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismas nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir V. L. sutrumpino specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą iki trijų mėnesių, nes teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą, todėl prašoma skundžiamą nutartį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimą.
8. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.
9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
10. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas konstatavo, kad V. L. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad jis tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, anksčiau baustas administracine tvarka už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ir ši aplinkybė pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad su paskirta 800 Eur bauda sutiko ir šią nuobaudos dalį įvykdė, dėl to, padaręs išvadą, jog tai įrodo, kad V. L. prisiima atsakomybę už padarytus nusižengimus ir nevengia vykdyti paskirtų nuobaudų, įvertinęs aplinkybę, kad jis turi šeimą ir du mažamečius vaikus, dirba atsakingą darbą, turi samdomų darbuotojų ir yra atsakingas už jų darbo sąlygas bei darbo kokybę, turi įsipareigojimų bankui, kad jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,78 promilės, todėl jis galėjo klaidingai įvertinti savo būseną dėl iš vakaro pavartoto alkoholio, padarė išvadą, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimu V. L. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą sutrumpinus iki trijų mėnesių bei palikus galioti šiuo nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.
11. Tačiau nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos interesai nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, be to, labai svarbus ir nustatyto neblaivumo laipsnis.
12. Šioje byloje yra pripažinta V. L. viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), anksčiau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už tokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimą nubaustas pirmą kartą. Tačiau pažymėtina, kad įstatymo leidėjas tokį nusižengimą laiko itin šiurkščiu ir pavojingu, kadangi už jo padarymą sankcijoje numatė itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėždamas pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. V. L. nustatytas 0,78 promilių (su paklaida) neblaivumo laipsnis, todėl aplinkybė, kaip jis įvertino savo būseną, t. y., kad jis, jo teigimu, vartojo alkoholį iš vakaro ir galbūt jautėsi blaivus, visiškai nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo, o šiuo atveju V. L. nustatytas neblaivumo laipsnis beveik dvigubai viršijo leistiną ribą. Kartu pažymėtina, kad pirmojo patikrinimo metu V. L. buvo nustatytas 0,80 promilės neblaivumas, o antrojo – 0,83 promilės girtumo laipsnis, todėl alkoholio koncentracijos organizmo terpėse didėjimas sudaro pagrindo daryti pagrįstą išvadą, jog alkoholis buvo vartojamas prieš daug trumpesnį laikotarpį, nei išvakarėse, kadangi, jei alkoholį V. L. iš tiesų būtų vartojęs iš vakaro, organizme jau turėjo vykti jo šalinimo, o ne rezorbcijos (pasisavinimo) procesas, ir būtent antrojo patikrinimo alkotesteriu rezultatai turėjo būti palankesni administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.
13. Apygardos teismui nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams, Kelių eismo taisyklių pažeidėjas bei jo šeimos nariai patiria ir dar patirs nepatogumų dėl to, kad V. L. asmeniškai neturės galimybės pasirūpinti savo šeimos narių pavėžėjimu į reikiamas vietas, taip pat ši aplinkybė nepalanki atliekant darbines funkcijas. Tačiau nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmeniniai pažeidėjo, jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus.
14. Skundžiamoje nutartyje, be kita ko, nurodyta teigiamai V. L. charakterizuojanti aplinkybė, kad V. L. jau yra sumokėjęs ir dalį jam paskirtos baudos už padarytą nusižengimą, ir tai parodo, kad jis nevengia atsakomybės, tačiau dėl šios aplinkybės pažymėtina, kad V. L. bet kokiu atveju privalo sumokėti jam paskirtą baudą, nes savanoriškai nesumokėjus baudos, bauda išieškoma priverstinai. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. L. skunde apylinkės teismui nurodė, jog jis dirba savo įmonėje, todėl spręstina, kad jis turi galimybę organizuoti savo įmonės veiklą prisitaikydamas prie susidariusios jam nepalankios situacijos, susijusios su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Be to, neabejotina, kad V. L. skunde apylinkės teismui nurodytos aplinkybės ir buvo įvertintos jam jau Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimu skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, t. y., šiuo atveju Institucija įžvelgė galimybę V. L. taikyti trumpesnį nei vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kartu skiriant jam administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, bei nustatė minimalius ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytus terminus tiek ANK 28 straipsnyje reglamentuotos administracinio poveikio priemonės, tiek ir poveikio priemonės, įtvirtintos ANK 31¹ straipsnyje. Todėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sumažinus dar labiau, nuobauda būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.
15. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi, palikdamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimu V. L. paskirtą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpino administracinėn atsakomybėn patrauktam V. L. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki trijų mėnesių. Pažymėtina, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus.
16. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nutartis naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį ir palikti galioti V. L. priimtą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimą.
Nutartis neskundžiama.