Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. rugsėjo 12 d., Tauragės mieste, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, A. S. pranešė M. A. apie surastą nukentėjusiąją, kurią įkalbėjo vykti į Prancūzijos Respubliką daryti nusikalstamas veikas, po to M. A. davė nurodymą A. S. perduoti nukentėjusiajai, kad pastaroji lauktų, kol jis surinks grupę asmenų, vykstančių vogti prekes iš parduotuvių Prancūzijos Respublikoje. A. S., vykdydamas M. A. nurodymą, 2014 m. rugsėjo 13 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, anksčiau minėtame viešbutyje susitiko su R. L. ir perdavė pastarajai M. A. nurodymą.

Tęsiant nusikalstamą veiką, 2014 m. rugsėjo 14 d. vakare, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, M. A. pastarojo vairuojamu automobiliu AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su A. S. atvyko į (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime esančią T. G. gyvenamąją sodybą, kurioje tuo metu buvo nukentėjusioji R. L., kur jai pranešė, kad išveš ją į Prancūzijos Respubliką vykdyti nusikalstamas veikas, bei nurodė jai vykti kartu su jais. Po to M. A. pastarojo vairuojamu minėtu automobiliu kartu su A. S. atgabeno R. L. į A. S. gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusiąją paliko A. S. saugoti, iki M. A. sugrįš jos pasiimti ir išvežti ją į Prancūzijos Respubliką. A. S. savo gyvenamajame name saugodamas nuketėjusiąją, pareiškė jai, kad jis parduos pastarąją Prancūzijos Respublikoje prostitucijai. Tai išgirdusi nukentėjusioji išsigando ir atsisakė vykti į Prancūzijos Respubliką bei apie tai SMS žinute iš savo mobiliojo ryšio telefono pranešė savo motinai, o pastaroji – policijai. Po to nukentėjusioji R. L. pasakė A. S., kad apie jos išvežimą į Prancūzijos Respubliką yra žinoma policijai ir ji yra ieškoma, bei pasinaudodama tuo, pabėgo iš A. S. gyvenamojo namo.

M. A. ir nepilnametis I. A., veikdami bendrininkų grupe, iki 2015 m. sausio 8 d., tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – ne mažiau kaip 2,148 gramo kanapių (antžeminių dalių) ir 0,669 gramo amfetamino, turėdami tikslą jas platinti, pasvėrė ir supakavo šias narkotines medžiagas dalimis į atskirus plastikinius maišelius, taip paruošdami narkotines medžiagas pardavimui ar kitokiam platinimui, ir laikė jas M. A. nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Po to 2015 m. sausio 8 d., apie 17.30 val., turint tikslą platinti narkotines medžiagas, M. A. nurodymu į pastarojo nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), E. K. atvedė nepilnametį R. L., gim.(duomenys neskelbtini), kur M. A. ir I. A., veikdami bendrai, iškeitė 0,967 gramo narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių) į 100 eurų vertės, nepilnamečio R. L. atsineštą ir perduotą jiems mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG 19105 GALAXY SIl PLUS (priklausantį pastarojo motinai K. L.), taigi platino nepilnamečiui narkotines medžiagas. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015-01-08, apie 22 val., M. A. nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, už 12 eurų pardavė T. B. ir D. S. nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių ), kurias T. B. ir D. S. tuoj pat šiame bute surūkė. Likusias narkotines medžiagas – 1,181 gramo kanapių (antžeminių dalių) ir 0,669 gramo amfetamino – M. A. ir I. A., veikdami bendrai, turėdami tikslą šias narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti, toliau laikė M. A. nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. sausio 8 d. 23.35 val., kol kratos metu paminėtas narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

A. S. savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų – 1986,897 g kanapių (antžeminių dalių), kol 2014 m. spalio 31 d. kratos metu, jas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Dėl prekybos žmonėmis.

Kaltinamasis M. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. S. pažįsta 2–3 metus, jokių nurodymų dėl R. L. jam nedavė. Nukentėjusiąją R. L. pirmą kartą pamatė kaime pas T. G. sodyboje, nežino, ką ji ten veikė. Jam paskambino A. S. ir paprašė parvežti jo draugę R. L.. A. S. pasakojo, kad R. L. prašė išvežti ją iš T. G. namų, sakė, kad nenori ten būti. Jie atvažiavo automobiliu „Audi A6“, R. L. sėstis į mašiną niekas nevertė. Sodyboje su R. L. jis nekalbėjo, parūkė su T. G.. Pas G. sodyboje užtruko 1–1,5 valandos, nuvežė A. S. su T. G. tėvu iki parduotuvės, kur jie nusipirko alaus. R. L. nuvežė į A. S. namus. Tą pačią dieną vėl ją matė Tauragės VPK apie 20.00–21.00 val. Jis vežė namo draugą, kai pamatė važiuojančius paskui jo automobilį policijos pareigūnus, todėl sustojo ir draugą paleido. Tada atėjo pareigūnas su R. L., kuri parodė į jį pirštu, ir pareigūnai išsivežė jį į Tauragės VPK. Paskui paleido. Prancūzijoje yra teistas už vagystes iš parduotuvių apie 30 kartų. Į Prancūziją vagystėms žmonių nesiveždavo, jį patį veždavosi. Nežinojo, kad nukentėjusioji yra psichiškai nesveika. Su A. S. kažkada kalbėjo, kad reikalingas žmogus vagystėms, nes to buvo prašęs žmogus iš Kauno. Šitas pokalbis buvo gal prieš pusę metų iki šio įvykio. A. S. kaip draugą dažnai vežiojo savo automobiliu, jokio atlygio negaudavo. Tarp draugų turi pravardes M. arba M..

Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su M. A. pažįstamas apie 3 metus. R. L. matė porą kartų su T. G. viešbutyje ir pas save namuose. Bendravo telefonu. Atvažiuoti į viešbutį pakvietė T. G.. Tada pirmą kartą pamatė R. L., kurią T. G. pristatė kaip savo draugę, su kuria kartu gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Viešbutyje jie išgėrė, kalbėjosi ir jis R. L. paklausė, ar ji nori važiuoti į užsienį užsidirbti, tačiau nepasakė, koks tai darbas. Pasakė, kad darbas būtų Prancūzijoje vogti iš parduotuvių, o ji žadėjo pagalvoti. Siūlė vykti į užsienį ir T. G., bet jis nenorėjo. Tą dieną išsiskyrė, pasakė R., kad kai žinos dėl darbo, jai paskambins. Toliau bendravo telefonu ir R. L. pasakė, kad nebenori būti pas T. G.. Jis paprašė M. A., kad nuvežtų į kaimą pasiimti R. L.. T. G. pykosi su R., nenorėjo jos išleisti, tada ji pabėgo, įsėdo į mašiną ir jie išvažiavo į Tauragę, į jo namus. M. A. nebuvo prašęs surasti žmonių važiuoti į Prancūziją, jis tik buvo prašęs paklausinėti, kas norėtų važiuoti į užsienį vogti. Apie tai, kad R. L. sutiko važiuoti į Prancūziją, pasakė M. A.. Jis pats norėjo, kad R. L. važiuotų į jo namus, norėjo su ja tiesiog pabūti. R. L. jo namuose išbuvo nuo pusės iki vienos valandos, tiksliai neprisimena, nes buvo išgėręs. Neprisimena, ar jie susipyko. Paskui ji pasakė, kad nenori būti, ir išėjo. Jis nepastebėjo, ar R. buvo išgėrusi, neprašė, kad ji paliktų dokumentus. Apie tai, kad R. L. išėjo iš jo namų, M. A. pasakė kitą dieną. Buvo tokie jo parodymai, kad buvo nurodytas 10 dienų laikotarpis. 2014 m. rugsėjo mėn. pasiūlė R. L. ir T. G. vykti į Prancūciją vogti iš parduotuvių. Kitą dieną M. A. pasakė, kad surado merginą, kuri nori vykti į užsienį vogti. Buvo toks pokalbis tarp jo ir R. L., kai ji klausė, kada reikė vykti, o jis pasakė, kad nežino, kada susiruoš kiti žmonės. Jis taip pasakė R. L., kad ji nepersigalvotų. Jis nežinojo kitų žmonių kaip M., kurie žmones vežasi į Prancūziją vagystėms ar kitokiai veiklai. Tuo metu 2014 m. rugsėjo mėnesį neturėjo jokios transporto priemonės, neturėjo ir vairuotojo pažymėjimo, pats į Prancūziją važiuoti neketino. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neteisingi, nes bijojo būti suimtas, sakė taip, kaip reikalavo tyrėjas. Vykti vogti į užsienį R. L. siūlė savo iniciatyva, o M. jį pavežė jo prašymu, nes jis neturi automobilio. Jam niekas negrasino, parodymų keisti neliepė. Santykiai su M. A. yra atšalę, nes jis uždarytas.

Apklausiamas kaip įtariamasis A. S. parodė, kad kelis metus yra pažįstamas su M. A., kurio telefono numerį savo mobiliojo ryšio telefone turi įvardijęs kaip M. M. A. 2014 metų rugsėjo pradžioje jo paprašė, kad pasiūlytų neturintiems darbo asmenims vykti į Prancūziją vogti iš parduotuvių, ir taip užsidirbti. M. A. sutikusius vogti iš parduotuvių asmenis žadėjo nuvežti į Prancūziją ir po 10 dienų parvežti atgal, paimti iš jų pavogtas prekes ir už jas atsiskaityti. 2014 m. rugsėjo viduryje, vakare, jam paskambino pažįstamas T. G., kuris pakvietė atvykti į Tauragės viešbutį su juo išgerti. Viešbutyje kartu su T. G. buvo jo draugė R., visi kartu girtavo. Begeriant sužinojo, kad R. prieš keletą dienų yra sugrįžusi iš Švėkšnos psichiatrinės ligoninės, kur gydėsi dėl psichikos sutrikimų, gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini). Iš R. elgesio ir pokalbio suprato, kad R. nėra visiškai psichiškai sveika, ypač kai vartoja alkoholį, todėl pasiūlė vykti į Prancūziją vogti iš parduotuvių, paaiškinęs, kad ją nuveš į Prancūziją, ten apgyvendins, parodys, iš kurių parduotuvių reikia vogti, priims pavogtas prekes, atlygis bus nuo pavogtų prekių vertės, po 10 dienų parveš atgal į Lietuvą. R. su pasiūlymu sutiko ir pasidomėjo, kada reikės išvykti. Kadangi jis pats neturi automobilio, vairuotojo pažymėjimas yra atimtas už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl jis pats nebūtų vežęs R. į Prancūziją, dėl to jai pasakė, kad kelionės laiką pasakys vėliau. Kitą dieną Tauragėje sutiko M. A., kuriam pranešė, kad surado merginą, sutikusią vykti į Prancūziją vogti iš parduotuvių, ir papasakojo viską apie R., ką iš jos sužinojo, kad ji turi psichikos sutrikimų, nori užsidirbti ir kitas aplinkybes, kurių apklausos metu nebepamena. M. A. pasakė perduoti R., kad pastaroji turi palaukti, nes jis turi surinkti daugiau žmonių, kurie kartu su R. vyks vogti į Prancūziją. Kitą ar dar kitą dieną tame pačiame viešbutyje perdavė R. minėtą M. A. nurodymą. Dar po dienos ar daugiau jam paskambino M. A. ir pasakė, kad kitos dienos ryte automobiliu veš į Prancūziją grupę asmenų vogti iš parduotuvių, iš jų ir R., todėl pastarąją reikia paimti iš vakaro, dėl to liepė sužinoti, kur R. šiuo metu yra. Jis paskambino T. G. ir sužinojo, kad R. yra jo namuose. Apie tai telefonu pranešė M. A. ir abu M. A. automobiliu nuvyko pas T. G. į namus. Paaiškino R., kad atvažiavo jos vežtis į Prancūziją. R. sutiko vykti, tačiau tam prieštaravo T. G., sakė, kad ją apgaus, kad ji negaus užmokesčio už pavogtas prekes. R. pati įsėdo į automobilį ir jie išvažiavo. M. A. atvežė R. į jo namus ir liepė jai kurį laiką pabūti jo namuose, žadėjo tą patį vakarą ją pasiimti. Būnant namuose R. su kažkuo bendravo telefonu, o vėliau abu išėjo į lauką, kur jam R. pasakė, kad persigalvojo ir nevažiuos vogti į Prancūziją, ir išėjo iš kiemo. Jis R. nesakė, kad jai reikės dirbti prostitute ar ją parduos. Maždaug už valandos atvyko M. A. išvežti R.. Jis paaiškino M. A., kad R. pabėgo. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes jokios prievartos prieš R. nevartojo (t. 4, b. l. 156–157, 164).

Nukentėjusioji R. L. parodė, kad kaltinamųjų iki 2014 m. rugsėjo įvykių Tauragėje nepažinojo. Su T. G. susipažino Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje, abu grįžo pas ją į Skuodą, bet mama nenorėjo T. G. priimti, todėl pavogė iš mamos 200 Lt ir abu išvažiavo į Tauragę, kur viešbutyje išsinuomojo kambarį, girtavo. Tada pirmą pamatė A. S., kuris pradėjo klausinėti, kas ji ir iš kur. Buvo apsvaigusi nuo vaistų, todėl jam apie save viską papasakojo. Kad yra vieniša mama, kad vaikui 5 metai, kad gyvena su mama. Kadangi buvo ką tik iš ligoninės ir vartojo vaistus, jos psichinė būklė nebuvo stabili, todėl mano, kad pasakė apie save pakankamai. A. S. išgirdęs, kad ji niekur nedirba, paklausė, ar nenori važiuoti į užsienį, į Prancūziją, paaiškino, kad jai nereikės vogti, o tik padėti prekes ten, kur nemato vaizdo kameros, pačiai jų nešti iš parduotuvės nereikės. Pasakė, kad reikės važiuoti dešimčiai dienų, tačiau dar reikia palaukti, dar trūksta keleto žmonių. Pasakė, kad ji bus viena mergina, nes jiems daug merginų nereikia. Pokalbis vyko girdint T. G.. Kitą dieną vėl susitiko viešbutyje, toliau girtavo. Ji paklausė, kada važiuos, kurią dieną, buvo pasakyta, kad kažkurią dieną, 6 valandą. Buvo pasakyta, kad grįš po 10 dienų. Tuo metu buvo įsidarbinusi „(duomenys neskelbtini)“, krabų lazdelių cecho darbuotoja, bet realiai ten nedirbo, nes iš karto atsigulė į ligoninę. A. S. patarė pasiimti nedarbingumo pažymėjimą, tada nesakė, kad jai reikės užsiimti prostitucija. A. S. klausė, kur gyvens, maitinsis, jis žadėjo viskuo pasirūpinti, ir nuvežti žadėjo pats. Tikslios Prancūzijos vietos įvardyta nebuvo. Suprato, kad ne A. S. organizavo, o kažkas kitas, nes jis ne viską žinojo ir vis naudojosi telefonu, ir sakydavo: „kai žinosiu, pasakysiu“. Kai atvažiavo išsivežti iš T. G. namų, atvažiavo A. S. su M. A.. Pradžioje T. G. neprieštaravo, sakė daryti, kaip nori, tik vėliau jis pasakė: „tu nesupranti situacijos rimtumo“. A. pasakė, kad sėstų į mašiną, nėra laiko laukti, ir ji įsėdo, nes buvo kalbėta, kad važiuos į Prancūziją vogti. A. S. niekada nesakė, kad bijo T., važiavo ne todėl, kad buvo susipykusi su T., o todėl, kad buvo susitarusi važiuoti. M. vairavo automobilį, o A. sėdėjo šalia. Su savimi turėjo rankinę, telefoną, asmens tapatybės kortelę. Kaip ir buvo pasakyta, atvažiavo pas A. S. į namus. Namuose buvo A. mama, ji pasitiko draugiškai. A. pasakė, kad ryte 6 valandą važiuosime į Prancūziją, kad už ją gaus 3000, neįvardijo ko. Pasakė, kad ją parduos. Kai pasiūlė jai nusimaudyti, suprato, kad nori ją išbandyti, suprato, kad parduos kaip prostitutę. Pasiūlymą eiti į lovą suprato kaip prekės išbandymą. Tada neliko kalbos apie vogimą, kalbėjimo tonas pasikeitė, buvo pasakyta, kad parduos. Tada pajuto psichologinį spaudimą. Pradžioje ji sutiko važiuoti į Prancūziją vogti, tik vėliau, kai būdama pas A. S. namuose suprato, kad nori ją parduoti kaip prostitutę, ji atsisakė. Sutiko važiuoti vogti, o ne būti parduotai prostitucijai. Jai pavyko susisiekti su policija, nes A. S. melavo, kad rašo žinutes T.. Ji suvokė situacijos rimtumą, kad bus parduota, ir parašė mamai SMS žinutę, prašydama pagalbos. Žinutės turinio nepamena. Pagal policijos nurodymus su A. stengėsi kalbėti gražiai, neišsiduoti, kad viską suprato, pasiūlė išeiti parūkyti. Tuo metu, kai išėjo parūkyti, ji bendravo su policija. A. S. pasakė, kad jos ieško Tauragės ir Skuodo policija ir kad ją paleistų. Jis bandė ją laikyti, sakė: „palauk 10 minučių, atvažiuos mašina ir išveš tave“. Ji pabėgo ir bėgo per kažkokį stadioną, iki kol privažiavo policijos mašina ir ją paėmė. Buvo labai išsigandusi, kai pavažiavus nedidelį atstumą, pamatė stovinčią sidabrinę „Audi“. Prie automobilio vairo sėdėjo M., jį atpažino ir pasakė apie tai pareigūnams. Savo neturtinę žalą vertina 7000 eurų ir mano, kad kalti abu: M. A. ir A. S.. M. A. apie vežimą ir darbą Prancūzijoje tiesiogiai nekalbėjo, bet iš A. S. pasakymų suprato, kad jis viską organizavo. Suprato, kad į Prancūziją ją veš M. A., nes A. skambino M., sakė palaukti 10 minučių, kol atvažiuos automobilis, pavažiavus policijos mašina, pamatė stovintį M. vairuojamą automobilį. Po šių prieš ją pavartotų veiksmų jaučiasi negerai, geria vaistus, ypač prieš teismo posėdžius negali miegoti, nepasitiki žmonėmis.

Liudytojas G. Š. parodė, kad dirba Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo skyriaus specialistu, kaltinamuosius iš matymo pažįsta, A. S. yra įpareigotas registruotis policijos įstaigoje. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad merginos buvimo vietą nustatė pagal telefono buvimo vietą. Suprato, kad pranešimas rimtas, mergina papuolė į bėdą, todėl bandė su mergina bendrauti ir taip nustatyti jos buvimo vietą. Nuo pirmo pranešimo gavimo iki jos suradimo praėjo kokia valanda, ji buvo išsigandusi, sakė, kad jai pavyko išeiti tuo metu, kai kaltinamasis maudėsi.

Apklausiamas kaip liudytojas G. Š. parodė, kad 2014-09-14, apie 21.00 val., Tauragės AVPK buvo gauta informacija iš Bendrojo pagalbos centro dėl to, kad į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu kreipėsi moteris, kad jos dukra R. L. yra pas kažką Tauragėje ir norima ją išvežti į Prancūziją. Tokia pat informacija buvo gauta ir iš Skuodo rajono policijos komisariato pagal R. L. motinos pranešimą, kad jos dukrą norima parduoti į užsienį. Situacija buvo labai rimta, todėl siekdamas nustatyti R. L. buvimo vietą, susisiekė su R. L. tiesiogiai telefonu ir ji pasakė, kad yra pas asmenį, vardu A., jo nuosavame name, kurio numeris (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) kaime (Tauragės priemiesčio dalis), tačiau gatvės pavadinimo nežinojo. Ji pasakė, kad rytoj ryte A. ją išveš į Prancūziją, kur vykti nenorinti, prašė ją gelbėti, nes bijanti išeiti iš namo. Nustatė R. L. mobiliojo ryšio telefono veikimo vietą ir pasiuntė į šią teritoriją policijos patrulius. Po valandos R. L. telefonu pranešė, kad ji pabėgo. Patruliai R. L. rado (duomenys neskelbtini) gatvėje ir parvežė į policiją. R. L. buvo išsigandusi, paaiškino, kad A. norėjo ją išvežti į Prancūziją ar tai vogti, ar parduoti, jis tiksliai neprisimena. Jis perdavė L. L. tyrėjui ir nurodė ją apklausti (t. 1, b. l. 54–55).

Liudytojas E. T. parodė, kad 2014 m. rugsėjo mėn. dirbo Tauragės apskrities VPK Kelių policijos patruliu. Prisimena, kad gavo budėtojo G. Š. nurodymą vykti prie mokyklos ir parvežti merginą. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apklausiamas kaip liudytojas E. T. parodė, kad 2014-09-14 vakare, dirbant Tauragės mieste kartu su policijos pareigūnu A. Š., pagal policijos komisariato budėtojo nurodymą nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur prie mokyklos paėmė merginą, kuri buvo apsiverkusi ir išsigandusi, sakė, kad du vaikinai ruošiasi ją išvežti prieš jos valią į Prancūziją ir parduoti kaip prostitutę. Grįžtant su mergina į policijos komisariatą, (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo važiuojantį automobilį AUDI A6 pilkos spalvos ir mergina kategoriškai nurodė, kad šiuo automobiliu ji buvo atvežta iš kaimo į namus Tauragėje, iš kurių ką tik pabėgo. Automobilį vairavo A., kurio kitų duomenų neprisimena, ir jį kartu su automobiliu pristatė į policijos komisariatą. A. jam sakė, kad tikrai minėtą merginą parvežė iš kaimo į Tauragę (t. 1, b. l. 56).

Liudytojas A. Š. parodė, kad dirba Tauragės apskrities VPK Kelių policijos būrio vyriausiuoju patruliu. Iš matymo pažįsta M. A.. Pagal budėtojo pranešimą nuvyko prie mokyklos, ten paėmė merginą ir pagal jos nurodymą sustabdė automobilį, po to grįžo į skyrių. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus analogiškus kaip E. T. parodymus.

Liudytojas G. M. parodė, kad jo pareigos Tauragės apskrities VPK Tauragės rajono kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas, o 2014 m. rugsėjo mėnesį buvo Nusikaltimų skyriaus tyrėjas ir apklausė nukentėjusiąją. Ji buvo susijaudinusi, bet mintis dėstė normaliai, pasakojo viską. Jos būklė įtakos parodymų davimui neturėjo, tik nebuvo paminėjusi asmenų nei vardų, nei pavardžių. Ji nurodė tik tą vaikiną, su kuriuo ji gydėsi ligoninėje. Tą vakarą, kai paėmė nukentėjusiosios paaiškinimą, su kitais asmenimis, kurie susiję su šia byla, nebendravo, bet vienas asmuo, kurį patruliai buvo atvežę merginos nurodymu, buvo įkišęs galvą į kabinetą. Jis surašė tarnybinį pranešimą, informavo viršininką. Gauta informacija pasirodė reali, jam kilo klausimų dėl kvalifikavimo, nes praktikos su analogiškais nusikaltimais neturėjo. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apklausiamas kaip liudytojas G. M. parodė, kad, 2014-09-14, apie 22.00 val., į policijos komisariatą buvo pristatyta R. L., kurią jis apklausė, nes buvo gautas pranešimas, kad buvo pasikėsinta ją išvežti į užsienį vykdyti nusikaltimus. R. L. buvo neblaivi, jautėsi alkoholio kvapas, bet ji rišliai dėstė mintis, todėl jos girtumas netrukdė apklausai, ji į klausimus atsakinėjo aiškiai ir nuosekliai. R. L. parodė, kad ji gydėsi Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje ir ten susipažino su draugu, su kuriuo grįžo pas tėvus į Skuodą, o po poros dienų išvažiavo į Tauragę ir apsistojo viešbutyje, kur atėjo jos draugo pažįstamas, vardu A., kurį tada matė pirmą kartą. 2014-09-14 jai būnant pas savo draugą namuose kažkokiame kaime atvyko A. su kitu nepažįstamu vaikinu, įsiviliojo ją į automobilį ir išsivežė į A. namus Tauragėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur ji pasiliko su A.. A. pasakė, kad ją išveš į Prancūziją vogti prekes iš parduotuvių, todėl išsigando, telefonu susisiekė su savo mama ir paprašė jos kreiptis pagalbos į policiją. A. pasakė, kad jos ieško policija, ir jis netrukdė jai pasišalinti iš jo namų (t. 1, b. l. 59).

Liudytoja S. S. parodė, kad sūnus su mergina atėjo į namus girti. Sūnus nuėjo maudytis ir mergina pasakė, kad nori taip pat maudytis, bet ji neleido. Mergina turėjo rankinuką, ar turėjo telefoną, neprisimena. Paskui mergina išėjo į lauką, nes kambaryje nerūkoma, po to grįžo pasiimti rankinuko. Tuo metu, kai ji išėjo, A. maudėsi. Jos namuose mergina išbuvo gal 20 minučių. Negirdėjo, ką sūnus su ja kalbėjo.

Liudytojas J. R. parodė, kad yra tolimas R. L. giminaitis, kaltinamųjų nepažįsta. Prisimena, kad buvo skambutis iš Tauragės policijos, R. L. pasakė, kad pateko į bėdą ir paprašė parvežti į namus. Ji buvo šoko būsenos, ištikta streso, mažai kalbėjo. Palaukė, kol pareigūnai surašys duomenis, ir parvežė ją į Skuodą. R. L. buvo išsigandusi, sakė, kad ją norėjo parduoti. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apklausiamas kaip liudytojas J. R. parodė, kad R. L. yra jo tolima giminaitė, gyvena Skuode. 2014 metų rugsėjo mėnesį ji gydėsi Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje, kur susipažino su draugu T., su kuriuo kelias dienas gyveno Tauragėje viešbutyje, vieną naktį R. L. nakvojo pas jį namuose. Po to, praėjus porai dienų, vėlai vakare, jam paskambino R. L. ir paprašė atvykti į Tauragės policiją. R. L. buvo išsigandusi, verkė ir prašė parvežti į Skuodą, nes bijanti Tauragės „mafijos“. Pakeliui į Skuodą ji pasakojo, kad buvusi pas draugą T. kaime, iš kur ją du vaikinai automobiliu išsivežė į Tauragę, į vieno iš tų vaikinų namus, o kitos dienos ryte ją ruošėsi išvežti į užsienį vogti. Vėliau jai pasakę, kad išveš kaip prostitutę į užsienį, todėl ji išsigando ir pranešė mamai, o po to pabėgo. R. L. visą kelią bijojo, jos pasakojimas jam jokių abejonių nekėlė (t. 1, b. l. 60).

Liudytoja D. L. parodė, kad dukra mokėsi profesinėje mokykloje, niekur nebuvo išvykusi, 16 metų pasigimdė dukrytę, pabaigė 9 klases, paskui mokėsi profesinėje mokykloje. Buvo įsidarbinusi „(duomenys neskelbtini)“, vėliau susirgo depresija, nes po vaiko gimimo vaiko tėvas ją paliko. Dukrai tai pablogėdavo, tai pagerėdavo. Ji ligoninėje gulėjo vieną kartą. Iš ligoninės grįžo su draugu T., pasakė, kad juos išmetė iš ligoninės už girtavimą. Leido T. pasilikti vieną naktį, bet viešnagė užsitęsė dvi paras, tada liepė T. išvažiuoti. Dukra pasakė, kad važiuos su juo į Tauragę, ir išvažiavo. Tai buvo pirmas kartas, kai dukra taip išvažiavo su kažkuo, toks jos elgesys nebuvo normalus, po ligoninės ji elgėsi keistai. Tą vakarą, apie 19.30 val., gavo iš dukters pirmą SMS žinutę. Ji parašė, kad T. pakorė savo mergą, dabar pakars ją. Nieko nesuprato. Tada parašė antrą žinutę: „kad ją parduos, padėk man, sekit mano numerį“. Iš karto paskambino į policiją ir su atvykusiais patruliais nuvyko į Skuodo policiją. Tada jie susisiekė su Tauragės policija. Kai dukra vėl parašė žinutę, policininkė paėmė iš jos telefoną ir parašė žinutę. Po kiek laiko paskambino Tauragės policijos budėtojas ir pasakė, kad dukra jau yra pas juos, tai buvo 21.00–21.30 val. Nuo pirmos žinutės buvo praėję kokios 2 valandos. Susirašinėjo žinutėmis, kadangi dukra buvo parašiusi jai žinutę, kad negali kalbėti telefonu. Buvo daug žinučių. Dukrą parvežė J. R.. Ji virpėjo, jautė didelę baimę. Visiems buvo stresas. Išgyvenimai po to įvykio buvo stipresni negu po to, kai ją paliko vaiko tėvas. Prasidėjus teismams ji vėl įsitempusi, bijo. Dukra depresija serga dvejus metus. Gydytojai išrašydavo vaistų, stacionare gydėsi vieną kartą.

Liudytojas T. G. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, su A. S. pažįstami dvejus metus, dažnai jam skambindavo. Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje gydėsi nuo alkoholizmo ir ten susipažino su R. L.. Juos išvarė iš ligoninės už tai, kad personalas pastebėjo ją išgėrusią. Jie nuvažiavo pas R. L. į Skuodą, ten nakvojo dvi–tris naktis. R. L. norėjo važiuoti su juo, paėmė paskolą, dar pasiskolino iš draugės ir jie išvažiavo į Tauragę, apsigyveno viešbutyje. Viešbutyje girtavo kartu su draugais, vienas iš jų buvo A. S.. Jis pasiūlė R. L. važiuoti į Prancūziją vogti iš parduotuvių, nes ji ėmė dejuoti, kad reikia pinigų. Nebuvo kalbos dirbti prostitute, nes tuo metu ji buvo jo mergina. Apie pasiūlymą teikti sekso paslaugas ji papasakojo jam, kai vėl atvažiavo pas jį, sakė, kad taip kalbėjo policijoje. Jam važiuoti vogti A. nesiūlė, nes jis ne vagis. A. S. pats nuvežti į Prancūziją negalėtų, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Viešbutyje jie išbuvo dvi paras, tada parvažiavo pas jį į kaimą, kur išbuvo savaitę ar dvi. Per tą laiką nė vienas iš kaltinamųjų atvažiavę nebuvo, jie atvažiavo tik tą kartą, kai ji pati nuo jo pabėgo. Jis jai sakė, kad eitų gulti, nes buvo prisigėrusi, o ji per antrą namo galą išėjo ir įsėdo į baltą automobilį. Tuo automobiliu buvo atvykę du žmonės, tai A. S. ir kitas, kurio tada nepažinojo. Tyrėjas jam rodė nuotraukas, rodė ir vairavusio automobilį vaikino nuotrauką. R. L. pati norėjo važiuoti, į automobilį įlipo savo noru. Po to, kai R. L. išvažiavo, jis buvo su ja susitikęs, ir ji kiekvieną kartą pasakojo skirtingai. Vieną kartą sakė, kad ją norėjo parduoti, kitą kartą sakė, kad ji bėgo, kitą kartą, kad viskas gerai buvo. Jai užeidavo panikos priepuoliai, ji vartojo vaistus. Šiuo metu jie nebendrauja.

Liudytoja A. V. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, tai yra M., I., A.. Su A. S. kartu negyveno, tik draugavo, dabar yra išsiskyrę. M. A. rinko žmones vežti į Prancūziją vogti. Ji tų asmenų, kurie turėjo važiuoti, nepažinojo. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Apklausiama kaip liudytoja A. V. parodė, kad pažįsta buvusio sugyventinio A. S. draugus M. A., kurio pravardė yra M., ir T. G.. 2014 metų rugsėjo mėnesį A. S. jai pasakojo, kad M. A. jo prašė surasti asmenų, kurie galėtų važiuoti į užsienį vogti iš parduotuvių. 2014 metų rugsėjo mėnesį susipažino su T. G. drauge R., kuri prieš tai gydėsi su T. G. psichiatrinėje ligoninėje. R. reikėjo pinigų, todėl A. S. pasiūlė jai važiuoti į užsienį vogti iš parduotuvių, žadėjo už tai atlygį, ir R.sutiko. Apie tai pranešė M. A., su A. S. nuvyko pas T. G. į namus, pasiėmė R. ir parvežė pastarąją pas A. S. į namus, kur M. A. liepęs R. palaikyti iki ryto, kada jis R. žadėjo su kitais asmenimis išvežti į užsienį vogti, tačiau R. persigalvojo ir pabėgo. 2014 metų rugsėjo mėnesį, maždaug tarp 19–20 valandos, į jos tėvų namų, esančių (duomenys neskelbtini)., kiemą įvažiavo M. A. vairuojamas AUDI markės pilkos spalvos automobilis, kartu atvažiavo A. S., kuris norėjo su ja susitaikyti. Kažkas iš jos namiškių matė, kad automobilio galinėje sėdynėje sėdėjo mergina. Vėliau A. S. jai sakė, kad tai buvo R. (t. 1, b. l. 61–62).

Liudytojas P. Č. parodė, kad kaip tyrėjas šioje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus. Jis vyko į Skuodą, susitiko su R. L. motina policijos komisariate ir ją apklausė. Po motinos apklausos jam nekilo abejonių, kad tai buvo nusikaltimas, nes iš motinos ir dukros bendravimo telefonu matyti, kad tai nebuvo pajuokavimai, R. L. buvo išsigandusi ir motina suprato, kad buvo vienas žingsnis iki išvežimo, buvo kalba, kad bus išvežta prostitucijai. Kol R. L. nesakė, kad bus vežama prostitucijai, ji sutiko važiuoti, nes jei reikėjo pinigų, buvo prisiėmusi paskolų. Kada pasakė, kad veš prostitucijai, tada ji išsigando, tada suprato, kad yra riba, kurios ji peržengti morališkai negalėjo. R. L. apklausos metu nekilo jokių abejonių, ji sakė tiesą, atitiko jos draugo parodymai.

Iš tarnybinio pranešimo dėl įvykio patikrinimo matyti, kad 2014-09-14 buvo gauta informacija, kad pasikėsinta išvežti į užsienį vykdyti nusikaltimus R. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. (t. 1, b. l. 2).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2014-09-14 23.13 val. alkotesteriu R. L. nustatytas 1,7 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 4).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolus matyti, kad nukentėjusioji R. L. atpažino A. S. kaip asmenį, kurį apklausoje buvo įvardijusi A. ir kuris jai siūlė vogti iš parduotuvių, ir atpažino M. A. kaip asmenį, kurį apklausoje buvo įvardijusi M., kuris ją atvežė iki A. namų (t. 1, b. l. 20–23, 24–27).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad ši bendrovė R. L. 2014-09-10 paskolino 800 Lt, 2014-09-11 papildomai paskolino 200 Lt, o 2014-10-03 R. L. įsiskolinimas šiai bendrovei sudaro 1086,40 Lt (t. 1, b. l. 29).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad R. L. gydosi nuo 2011 metų pagal diagnozę: pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkus epizodas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Nuo 2014-08-25 iki 2014-09-08 gydėsi stacionariai Klaipėdos Jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamente (t. 1, b. l. 32).

Iš 2015-04-14 Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad R. L. viena augina dukrą, gim. (duomenys neskelbtini) m., kurios tėvas su šeima ryšių nepalaiko. R. L. su dukra gyvena pas savo tėvus, kurie padeda rūpintis ir prižiūrėti jos dukrą. 2014-10-17 R. L. dėl netinkamos vaiko priežiūros surašytas įspėjimas (t. 1, b. l. 36).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas T. G. atpažino A. S. kaip asmenį, kuris pasiūlė R. L. vykti į Prancūziją vogti iš parduotuvių (t. 1, b. l. 45–48).

Iš Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamento pažymos matyti, kad T. G. gydėsi stacionare nuo 2014-08-24 iki 2014-09-08 (t. 1, b. l. 51).

Iš 2014-10-08 reikalaujamų daiktų pateikimo, 2014-10-22 apžiūros protokolų matyti, kad iš D. L. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp šio telefono numerio ir telefono Nr.8-658 60697 (R. L.) 2014-09-14 nuo 20.40 val. iki 22.27 val. vyko susirašinėjimas SMS žinutėmis, iš kurių turinio nustatyta, kad telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini)naudotojas prašo savo mamos pagalbos, nes jai gresia pavojus dėl to, kad ją veža į Prancūziją parduoti, prašo pranešti apie tai policijai ir pasienio tarnybai, kad sutrukdytų jos išvežimą, praneša, kad esanti pas A. Tauruose, bet nežino adreso. Mama pažada padėti, teiraujasi dukros pagrobimo aplinkybių (t. 1, b. l. 81–85).

Iš 2014-10-23 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gautoje telefoninių skambučių skaitmeninėje garso įrašo laikmenoje yra įrašyti 2 audiofailai, kurių pokalbių pradžia – iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-09-14 21.07 val. ir iš telefono Nr.(duomenys neskelbtini) 2014-09-14 22.06 val. Iš telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) skambinusios moters pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju bei policijos darbuotoju matyti, kad dėl R. L. į Bendrajį pagalbos centrą kreipiasi jos mama, kuri nurodo, jog R. L. jai parašė SMS žinutes apie tai, kad ji yra Tauragėje, tačiau nežino adreso, kad ją nori parduoti į sekso vergiją, išvežti į Prancūziją automobiliu, dėl to prašo mamos kreiptis į policiją pagalbos ir išgelbėti ją. Iš telefonu Nr. (duomenys neskelbtini)skambinusios moters pokalbio su Bendrojo pagalbos centro ir policijos darbuotoju matyti, kad R. L. sako, jog aplink namą, kuriame ji yra, mato tvorą, bijo iš namo pabėgti, nes ją gali užmušti (t. 1, b. l. 107–112).

Iš policijos automatinės įvykių registracijos pažymos matyti, kad 2014-09-14 21.15 val. Tauragės apskrities VPK registruotas Bendrojo pagalbos centro pranešimas dėl pasikėsinimo išvežti R. L. į Prancūziją parduoti (t. 1, b. l. 113–116).

Iš 2014-09-22 reikalaujamų daiktų pateikimo ir 2014-09-22 apžiūros protokolų matyti, kad R. L. priklausančio mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini)(t. 1, b. l. 117–123).

Iš 2014-09-24 reikalaujamų daiktų pateikimo ir 2014-09-24 apžiūros protokolų matyti, kad iš T. G. paimtas mobiliojo ryšio telefonas Nr.(duomenys neskelbtini). Šio telefono elektroninės atminties adresų knygelėje Nr. 16 įrašytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvardytas „A.“ (t. 1, b. l. 137–142).

Iš 2015-01-26 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad 2014-10-08 M. A. į jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina nenustatytas asmuo, kuris klausia M. A., kur reikės važiuoti ir ką daryti –kalba apie kelionę į užsienį, tačiau M. A. telefonu apie tai nekalba, pažada susitikti. 2014-10-09 į tą patį telefono numerį M. A. skambina nenustatytas asmuo ir kalbasi apie kelionę į užsienį, kur reikės vogti rūbus – nenustatytas asmuo klausia dėl kelionės laiko ir ką nuvažiavus reikės daryti, o M. A. nurodo kelionės laiką – šeštadienį – ir atsako dėl darbo: „A, nu ką, šmutkių“, taip pat ginčijasi, kad M. A. gali jį apgauti nuvažiavus. 2014-10-11 į tą patį telefono numerį skambina M. A. nenustatytas asmuo ir kalba apie kelionę į Prancūziją, M. A. sako, kad kelionės trukmė bus 10 dienų, įspėja, kad telefonu apie tai negalima kalbėti. 2014-10-12 M. A. iš to paties telefono numerio susirašinėja SMS žinutėmis su nenustatytu asmeniu, iš jų turinio matyti, kad M. A. jau išvažiavęs į užsienį ir jam nurodoma, kad reikės ten būti ne trumpiau kaip 2 savaites, ir reikės tiek moteriškų, tiek vyriškų šiltų rūbų (galbūt vogti). 2014-11-24 M. A. susirašinėja SMS žinutėmis su M. M. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš jų turinio matyti, kad M. A. prašo surasti žmonių, kurie savaitgalį galėtų išvažiuoti į užsienį, ir pažada, kad iš karto bus su jais atsiskaitoma. Tą pačią dieną M. A. susirašinėja SMS žinutėmis su nenustatytu asmeniu, prisistato M. ir prašo surasti žmonių, kurie galėtų 10 dienų išvykti į užsienį, o už suradimą tokio žmogaus M. A. pažada megztinį arba kelnes. Tą pačią dieną M. A. SMS žinute klausia nenustatyto asmens: gal žino, kas nori į užsienį važiuoti, tačiau gauna neigiamą atsakymą. Tą pačią dieną M. A. SMS žinutėmis klausia nenustatyto asmens, prisistatydamas pastarajam M., ar nežino žmonių, kurie norėtų važiuoti į užsienį (t. 2, b. l. 103–105).

Iš 2015-01-23 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad 2014-10-15 M. A. į jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina nenustatytas asmuo, kuris sako, kad rado tokį „šmutkyną“ su daug rūbų firminiais pavadinimais, ir sutaria susitikti (t. 2, b. l. 106).

Iš 2014-10-31 kratos ir apžiūros protokolų matyti, kad iš A. S. gyvenamosios vietos Tauragėje, (duomenys neskelbtini), kratos metu paimti 2 mobiliojo ryšio telefonai su SIM kortelėmis-(duomenys neskelbtini) ir SAMSUNG GT-E1170, 2 mobiliojo ryšio telefonai be SIM kortelių, 2 SIM kortelių dėklai. Ant vieno SIM kortelės LABAS dėklo užrašytas SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 179-180, t 2, b. l. 1-8).

2015-02-04 tarnybiniu pranešimu dėl išklotinių analizės nustatyta, kad A. S. nuo 2014-09-01 00.06 val. iki 2014-09-14 23.59 val. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), su M. A. priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso kontaktavo 359 kartus, su kitu M. A. priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), – 2 kartus, su T. G. priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), – 40 kartų. Tuo pačiu laikotarpiu A. S. iš to paties mobiliojo ryšio telefono, tik iš kitos SIM kortelės, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), su M. A. priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kontaktavo 17 kartų, su T. G. priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. 8(duomenys neskelbtini), – 2 kartus. Nustatyta, kad 2014-09-14 R. L. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas, kurio SIM kortelės abonentinis Nr.(duomenys neskelbtini), nuo 10.04 val. iki 20.43 val. veikė teritorijoje, kurioje veikia telekomunikacijų bokštai, esantys Pagėgių sav. Vilkyškių ir Žukų kaimuose, nuo 20.45 val. iki 20.48 val. veikė teritorijoje, kurioje veikia telekomunikacijų bokštas, esantis Tauragės r., Sakalinės k., nuo 20.48 val. iki 23.55 val. veikė teritorijoje, kurioje veikia telekomunikacijų bokštai, esantys Tauragės mieste (t. 2, b. l. 161–171).

Iš 2014-11-17 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateiktos medžiagos matyti, kad M. A. sulaikytas Prancūzijos Respublikoje už užpuolimus apiplėšimo tikslais, vagystes parduotuvių savitarnos skyriuose 2012–2013 metais 5 kartus – 2012-02-20 (t. 5, b. l.154–165), 2012-03-16 (t. 5, b. l.166–177, 2012-04-21 (t. 5, b. l.178–189), 2012-11-22 (t. 5, b. l.143–153), 2013-12-07 (t. 5, b. l.123–142).

BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienas iš jame nurodytų alternatyvių veiksmų, atliktų bent vienu iš jame nurodytų alternatyvių būdų, žinant arba siekiant, kad nukentėjęs asmuo būtų išnaudojamas jame nurodytais arba kitais išnaudojimo tikslais (kasacinė byla Nr. 2K-565-139/2015).

Nors kaltinamasis M. A. kaltės nepripažino, o A. S. kaltu prisipažino iš dalies, teismas konstatuoja, jog byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma visiškai įrodyta kaltinamųjų, veikusių bendrininkų grupe, kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje, dėl nukentėjusiosios R. L., pasinaudojant jos pažeidžiamumu, verbavimo, siekiant ją išnaudoti nusikalstamai veikai daryti.

Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu iš dalies keitė, teigdamas, jog siūlė R. L. vykti į užsienį savo iniciatyva, siekdamas asmeninių tikslų, nes R. L. jam patiko ir jis norėjo su ja artimiau susipažinti, bet niekur jos nebūtų vežęs, nes neturi nei vairuotojo pažymėjimo, nei automobilio. Teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, jog A. S. parodymų keitimui įtakos turėjo baimė, kadangi jis du kartus prieš teismo posėdžius buvo sumuštas, tai patvirtina Tauragės ligoninės dėl galvos traumos išduotas nedarbingumo pažymėjimas A. S. nuo 2015-09-21 iki 2015-09-30 (t. 7, b. l. 20–21), ir Klaipėdos universitetinės ligoninės pateikta informacija, kad A. S. gydėsi šios ligoninės Neurochirurgijos skyriuje Nr. 2 nuo 2015-10-21 iki 2015-11-03 (t. 7, b. l. 102). Nukentėjusiosios R. L. parodymus apie tai, kad ji iš pokalbių su A. S. suprato, kad išvykimą organizuoja kitas asmuo, nes jis, klausiamas apie išvykimą, gyvenimą Prancūzijoje, skambindavo kažkam kitam, patvirtina tai, jog A. S. nuo 2014-09-01 iki 2014-09-14 iš mobiliojo ryšio telefono, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), su M. A. priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso kontaktavo 359 kartus, su kitu M. A. priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), – 2 kartus. Tuo pačiu laikotarpiu A. S. iš to paties mobiliojo ryšio telefono tik iš kitos SIM kortelės, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), su M. A. priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kontaktavo 17 kartų. Abu kaltinamieji patvirtino, kad jie vienas į kitą dėl narkotinių medžiagų įsigijimo nesikreipdavo, tokie duomenys neužfiksuoti klausantis M. A. telefoninių pokalbių, todėl toks pokalbių dažnumas įgalina daryti pagrįstą išvadą, jog kontaktai buvo vykdant išankstinį susitarimą dėl prekybos žmonėmis. Iš A. S. parodymų matyti, jog buvo susitarimas tarp jo ir M. A. siūlyti darbo neturintiems žmonėms vykti į Prancūziją vogti iš parduotuvių ir taip užsidirbti. Šiuos A. S. parodymus patvirtino liudytoja A. V., kuri kaip buvusi A. S. sugyventinė buvo pažįstama su M. A., žinojo, kad jis renka žmones vežti vogti į Prancūziją, kad M. A. prašė A. S. surasti tokių asmenų, kurie galėtų važiuoti į užsienį vogti iš parduotuvių. Tai, kad toks būdas gauti lėšų buvo gerai žinomas M. A., patvirtina iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos gauta informacija, kad M. A. 2012–2013 metais Prancūzijos Respublikoje 5 kartus buvo sulaikytas už vagystes parduotuvių savitarnos skyriuose. Tai, kad M. A. ieškojo žmonių vykti vogti į užsienį (Prancūziją) iš parduotuvių, patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole fiksuota informacija, iš jos matyti, kad M. A. kontaktavo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl vykimo į Prancūziją vogti iš parduotuvių (t. 2, b. l. 103–105).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios R. L. parodymais apie jos pažeidžiamumą, nes duomenys, gauti iš UAB „Skuodo psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro“, Klaipėdos Jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamento, patvirtina, kad ji dėl pasikartojančio depresinio sutrikimo gydosi nuo 2011 metų, nuo 2014-08-25 iki 2014-09-08 dėl šios diagnozės gydėsi stacionare, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos matyti, kad 2014-10-03 jos įsiskolinimas šiai bendrovei buvo 1086,40 Lt. Tai, kad nukentėjusioji R. L. po gydymosi stacionare Švėkšnoje elgėsi neįprastai, patvirtino liudytoja D. L., kuri parodė, kad tai buvo pirmas kartas, kai dukra išvyko iš namų su mažai pažįstamu asmeniu (T. G.). T. G. parodymais ir kontaktų telefonu tarp A. S. ir T. G. nustatyta, kad jie gerai pažįsta viena kitą, dažnai bendrauja telefonu. T. G. patvirtino R. L. parodymus, kad A. S. jam girdint pasiūlė R. L. važiuoti į Prancūziją vogti iš parduotuvių.

Nukentėjusiosios R. L., liudytojos D. L. parodymais, Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu nustatyta, kad R. L. būdama 16 metų pagimdė dukrą, viena ją augina, nes dukros, gim. (duomenys neskelbtini) m., tėvas su šeima jokių ryšių nepalaiko. R. L. gyvena pas tėvus, serga depresija, buvo įsidarbinusi, bet iš karto susirgo, gydėsi.

Nukentėjusiosios R. L., liudytojų G. Š., E. T., A. Š., G. M., D. L., P. Č. parodymais ir rašytiniais įrodymais – telefoninių pokalbių tarp R. L. ir D. L. turiniu, Bendrojo pagalbos centro telefoninių skambučių išklotinėje fiksuota informacija nustatyta, jog nukentėjusioji R. L., išgirdusi iš A. S., kad bus parduota prostitucijai, išsigando ir atsisakė vykti į Prancūziją, SMS žinute telefonu pranešė apie tai savo motinai, kuri kreipėsi pagalbos į policiją, ir pabėgo iš A. S. gyvenamojo namo. Nors A. S. pripažino savo kaltę iš dalies dėl to, kad jokio smurto prieš nukentėjusiąją nevartojo, tačiau tai, kad verbuojant nukentėjusiąją R. L. vykti į užsienį dalis informacijos nuo jos buvo slepiama, taip siekiant palenkti jos valią, įrodo, kad abu kaltinamieji siekė nukentėjusiąją įgyti savo kontrolėn, siekdami ją išnaudoti.

Abu kaltinamieji veikė pagal išankstinį susitarimą užsiimti prekyba žmonėmis, kiekvienas atliko sutartus veiksmus, taip A. S., pasinaudodamas nukentėjusiosios R. L. pažeidžiamumu, verbavo ją nusikalstamoms veikoms daryti užsienyje, o M. A. ruošė jos išvežimą į Prancūziją, pats atgabeno nukentėjusiąją į A. S. gyvenamąją vietą ir ten ją paliko A. S. saugoti, iki grįš jos paimti ir išvežti ją į Prancūziją. Veika buvo padaryta tiesiogine tyčia: abu kaltinamieji suvokė, kad nukentėjusioji bus įtraukta į išnaudojimą, ir tokių pasekmių norėjo.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką.

Kaltinamieji M. A. ir A. S., turėdami tikslą užsiimti prekyba žmonėmis, veikė bendrininkų grupe pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos įvykdymo planą bei pasiskirstę vaidmenimis, tai yra, kad M. A., pasinaudodamas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, organizuos ir kontroliuos žmonių verbavimą bei išvežimą į užsienį, siekdamas juos išnaudoti nusikalstamai veikai daryti, o A. S., pasinaudodamas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, suras ir verbuos žmones, siekdamas, kad jie būtų išnaudojami nusikalstamai veikai daryti užsienyje. Kiekvienas iš jų suvokė savo veiksmų bendrumą ir siekė bendro galutinio tikslo – išnaudoti nukentėjusiąją nusikalstamai veikai daryti ir taip pasipelnyti, todėl jų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 147 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusioji R. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 7000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 7, b. l. 111–112), jame nurodo, kad neturtinė žala pasireiškia jos dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, baime, psichologiniu stresu ir dvasiniu sukrėtimu.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas sutinka, kad dėl kaltinamųjų M. A. ir A. S. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji R. L. patyrė neturtinę žalą ir tai patvirtina liudytojų G. Š., E. T., A. Š., G. M., R. Č., J. R., D. L. parodymai, kad nukentėjusioji buvo išsigandusi, verkė, bijojo kaltinamųjų, patyrė šoką, tačiau kartu pažymi, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad šie išgyvenimai sukėlė ilgalaikes negrįžtamas pasekmes, nėra duomenų, kad dėl patirtų išgyvenimų nukentėjusioji gydėsi ar būtų gydoma vėliau, nėra duomenų apie gydymosi išlaidas. Bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji R. L. sirgo depresija ir iki kaltinamųjų M. A. ir A. S. nusikalstamų veiksmų pradžios.

Taigi teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustato 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dydį ir priteisia solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, „Lietuvos Caritas“ turėtos 580 eurų išlaidos už nukentėjusiosios R. L. atstovavimą teisme pripažintinos proceso išlaidomis, priteisiant išieškoti iš kaltinamųjų M. A. ir A. S. po 290 eurų (t.7, b. l. 113-114).

Kaltinamasis M. A. kaltu dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis prisipažino, kaltės dėl narkotinių medžiagų pardavimo nepilnamečiam asmeniui nepripažino ir parodė, kad pažįsta T. B. ir E. K.. R. L., D. S. nepažįsta. E. K. pažįsta nuo vaikystės, anksčiau gyveno viename kaime, bet nežinojo, kad jis nepilnametis. Jų amžiaus skirtumas 3 metai. Su T. B. prieš metus susipažino gatvėje. Jis kaltinamas, kad veikdavo bendrai su I. A., tačiau jokios bendrininkų grupės nebuvo, kanapes platino vienas. Nusipirkdavo iš žmogaus vardu V., jo duomenų byloje nėra. Su juo kartu važiuodavo į Prancūziją daryti nusikaltimus. Iš jo pirkdavo kanapes ir amfetaminą, susitikdavo prie (duomenys neskelbtini) viešbučio, esančio Tauragėje. Už 1 g kanapių mokėdavo 3 eurus, už 1 g amfetamino – 4 eurus. Pirko du kartus, per abu kartus būtų 200 g kanapių ir 50 g amfetamino. Narkotinės medžiagas gaudavo supakuotas, jas laikė savo nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Kratos metu rastos narkotinės medžiagos priklauso jam. Pardavimas vykdavo susižinant per draugus. Narkotikus pardavinėjo 2–3 mėnesius, telefonu apie tai nekalbėdavo, kam reikėdavo, žinodavo, kur atvažiuoti. Galėjo telefonu vieną kartą apie tai kalbėti, narkotikus įvardindavo „žolė“, „amfetaminas“. A. S. iš jo nėra įgijęs narkotikų. E. K. jam visą dieną siūlė telefonus, jis neklausė, iš kur E. K. turi telefoną. Jis E. K. už telefoną „Samsung“ narkotines medžiagas padavė laiptinėje, R. L. nematė ir jo nepažįsta, apie jo telefoną nežino. Nespėjo į E. K. paduotą telefoną įdėti savo kortelės. Tuo metu I. A. nebuvo namuose, jis buvo išėjęs su D. J. į miestą. Pas jį bute buvo pasilikę T. B. ir D. S., su jais kartu rūkė marichuaną ir naudojo amfetaminą. Už narkotines medžiagas T. B. ir D. S. nemokėjo, jis juo vaišino, nes prieš tai jie buvo jį taip pat pavaišinę. Jie nurodė, kad ant spintelės paliko 12 eurų, bet jis pinigų nematė. Būdamas suimtas iš izoliatoriaus rašė laiškus I. A., A. S.. Apie parodymų keitimą nebuvo kalbos, bet buvo pasakyta, kad nekalbėtų nesąmonių. Tokį laišką adresavo I., kad E. K. nekalbėtų nesąmonių, tai yra, kad nepaskųstų. „A.“ – tai E. K.. Rašė, kad užmuš E. K., nes buvo ištiktas streso dėl sulaikymo. I. A. nedalyvavo šioje veikloje, dėl narkotinių medžiagų pardavimo jie buvo susitarę, kad I. pareigūnams sakytų, kad viskas priklauso pastarajam.

Kaltinamasis I. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino, nes taip buvo susitaręs su broliu. Jie susitarė per 10 min., kai sulaikymo metu gulėjo ant žemės. E. K. pažįsta, abu iš vieno kaimo, kartu mokėsi 5 klasėje. Kai buvo sulaikytas, jam buvo 16 metų, E. K. taip pat buvo 16 metų. Parėjęs namo su D. J., sužinojo, kad brolis M. A. su E. K. iškeitė 1 ar 2 gramus žolės į telefoną „Samsung“, kurį matė namuose ant spintelės, pinigų nematė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad kartu su broliu M. rūkė kanapes ir vartojo amfetaminą, kuris žargonu yra vadinamas „gaidys“. Kanapes rūkė su draugais, su E. K.. Nežino, iš kur E. K. įsigydavo narkotikų. Kanapių 1 g kainuoja 10–12 eurų, o amfetamino kainos nežino. M. N. pažįsta, bet narkotikų nėra jam pardavęs. Narkotikų neplatino, netarpininkavo.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu I. A. parodė, kad apie savaitę laiko iki jo sulaikymo gyveno pas savo brolį M. A., kurio pravardė yra M., adresu (duomenys neskelbtini). Jis ir M. A. kiekvienas atskirai už savo pinigus nusipirko narkotinių medžiagų – amfetamino, kurį vadina „gaidžiu“, ir kanapių, (tačiau atsisakė nurodyti, iš ko pirko narkotikus, kada, kur, kokį kiekį ir kiek už juos mokėjo, nes nenori pakenkti narkotikų pardavėjams). Sutaręs su M. A., kad atskirai įsigytus narkotikus abu pardavinės bendrai kartu ir bendrai kartu dalysis gautą pelną už juos. Dėl to abu su broliu paslėpė bendrai slėptuvėje abiejų nusipirktus narkotikus. Jis turėjo 2 mobiliojo ryšio telefonus, kurio vieno numeris (duomenys neskelbtini), M. A. turėjo irgi 2 ar net daugiau mobiliojo ryšio telefonų, į kuriuos skambindavo pažįstami ir sutarta (užslėpta) kalba sutardavo dėl narkotikų pardavimo–pirkimo, kuriuos parduodavo tiek M. A. bute, tiek įvairiose Tauragės miesto vietose. 1 gramą kanapių ar amfetamino parduodavo už 10 eurų, tačiau vietoje 1 gramo paketėlyje būdavo maždaug 0,5 gramo narkotikų. Kanapes pirkdavo nesmulkintas, todėl bendrai priklausančiu smulkintuvu jas abu M. A. bute susmulkindavo ir išdalydavo į paketėlius, taip pat į paketėlius išdalydavo amfetaminą. Iš slėptuvės narkotikus, skirtus pardavimui, paimdavo mažais kiekiais. 2015-01-08 atsirado daug klientų, todėl visus narkotikus kartu su M. A. susinešė iš slėptuvės į nuomojamą butą. Pažįsta E. K., kurio pravardė yra A., jis yra apie 15 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo. E. K. yra M. A. draugas, jie turėjo vienas kito telefonų numerius. Jis taip pat pažįsta R. L., kuris yra apie 16 metų amžiaus, tačiau su R. L. nebuvo pažįstamas M. A.. 2015-01-08 M. A. jam pasakė, kad E. K. klasės draugas nori išmainyti savo mobiliojo ryšio telefoną į kanapes. Jie susitarė, kad mobiliojo ryšio telefoną iškeis į 4 gramus kanapių, kurių iš tikrųjų bus tik apie 2 gramus, prieš tai jį apžiūrėjus. Dėl to kartu su M. A. į atskirą polietileninį maišelį įdėjo apie 2 gramus kanapių, skirtų iškeisti į mobiliojo ryšio telefoną. Tos pačios dienos vakare, jau sutemus, jis kartu su D. J., M. A. ir dar dviem pastarojo draugais nuomojamo buto balkone rūkė kanapes, kai pamatė, kad prie namo atėjo E. K. su draugais. Netrukus į butą atėjo E. K. ir R. L., kuris išsitraukė „Samsung“ mobiliojo ryšio telefoną, o iš kuprinės išsiėmė šio telefono pakuotę. Jis su M. A. apžiūrėjo R. L. telefoną ir nutarė jį mainyti į kanapes, todėl M. A. padavė R. L. polietileninį maišelį su iš anksto atseikėtomis kanapėmis, sakydamas, kad čia yra 4 gramai kanapių, ir pasiliko R. L. telefoną bei jo pakuotę. Po to jis palydėjo E. K. ir R. L. iki laiptinės lauko durų ir grįžęs į butą įsidėjo savo SIM kortelę į išmainytą iš R. L. telefoną, nes ruošėsi juo naudotis. Tą patį vakarą policija kratos metu nuomojamame bute surado ir paėmė šį iškeistą telefoną ir jo pakuotę. Po to, išėjęs į miestą ir sugrįžęs, bute rado du rūkančius kanapes jam nepažįstamus vaikinus, su kuriais kartu buvo M. A.. Kambaryje ant spintelės buvo padėti pinigai – 2 vnt. kupiūrų 5 eurų nominalo ir viena 2 eurų nominalo moneta. Iš to suprato, kad M. A. pardavė tiems dviem vaikinams gramą kanapių. Šiuos pinigus paėmė kratos metu policija. Parūkę tie du vaikinai ruošėsi išeiti iš buto, bet į butą įsiveržė policija ir visus sulaikė. Kratos metu nuomojamame bute rasti pinigai yra bendri jo ir M. A., gauti per paskutines 2 dienas iki sulaikymo už parduotas narkotines medžiagas. 2015-01-08 vakare jis vilkėjo raudoną megztinį su gobtuvu, kurį mūvėjo ant galvos, o M. A. – pilkos spalvos sportinį švarkelį (t. 5, b. l. 70–71, 77).

Nukentėjusioji K. L. parodė, kad naują telefoną pirko iš salono, mokėjo apie 500– 600 Lt, juo naudojosi sūnus. Dabar telefonas grąžintas. Kad sūnus telefoną prarado, sužinojo iš policijos. Sūnus išėjo su draugais, paskambino jam, paklausė, kur jis yra, atsakė, kad mikrorajone, o kai paskambino po valandos, po dviejų, jau nebuvo ryšio. Tada skambino į ligonines, policiją ir sužinojo, kad jis yra suimtas. Sūnus papasakojo, kad jis nešė telefoną užstatyti už kanapes. Tada, kai sūnus iškeitė telefoną, jis verkė, pasakė, kad nuėjo į mikrorajoną pas vaikiną, kuris pardavinėjo žolę, ėjo ne vienas. Pas pardavėją ėjo kitas vaikinas. Sakė, į kokį kiekį narkotikų iškeitė telefoną, tačiau dabar kiekio nepamena. Sūnus pametė paketėlį, kai bėgo nuo policijos. Pardavusio narkotikus asmens pavardė A., vardo neprisimena. 2015 m. sausio mėn. sūnus mokėsi Tauragės (duomenys neskelbtini) mokykloj, 10 klasėj, jam buvo 15 metų. Nežinojo, kad sūnus rūko žolę. Mokykloje būdavo ir agresyvus, ir geras, mokėsi blogai. Dabar R. L. mokosi Anglijoje, gyvena pas tėvą, sugrįžti nežada.

Liudytojas A. J. parodė, kad dirba Tauragės AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriuje vyresniuoju tyrėju, tiria bylas dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis, prekybos žmonėmis, neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl prekybos žmonėmis, dėl M. A. buvo leisti slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai, tai yra elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, kurią jis atliko. Kontroliuojant M. A. elektroninį ryšių perdavimą, buvo gauta informacija, kad jis platino narkotines medžiagas, todėl buvo organizuota pasala ir sulaikyti asmenys. Sužinojo, kad narkotinės medžiagos buvo nuolat platinamos nuo pat kontrolės pradžios. Buvo duomenų, kad grįžęs iš Prancūzijos jis pradėjo platinti narkotines medžiagas, tai buvo žolė ir amfetaminas, kurie konspiraciniais tikslais buvo vadinami kitaip: žolė – „praba“ ir „žalias“, amfetaminą vadindavo „šūdu“ ir „gaidžiu“, taip pat „traukimu per nosį“. Platinama buvo nuolat ir klientai buvo gana nuolatiniai. Buvo kalbama, kad tiek 1 g amfetamino, tiek 1 g kanapių kaina buvo 30–40 Lt. Apie I. A. žino, kad jis yra M. A. brolis, gyveno vaikų namuose ir su broliu bendraudavo telefonu. Kontroliuojant elektroninių ryšių tinklus pavyko sužinoti, kad I. kaip klientus surasdavo savo draugus arba perpirkdavo iš savo brolio ir parduodavo kitiems asmenims, atliko tarpininko vaidmenį. Žinojo, kad I. yra nepilnametis, jo pokalbiai nebuvo kontroliuojami, tai pavyko sužinoti iš M. ir I. telefoninių pokalbių. Ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti, iš ko M. A. gaudavo narkotines medžiagas, jis dažnai keitė telefonus, todėl buvo sunku sukontroliuoti ir nenustatyta, iš ko gaudavo. Kratos metu buvo rasti keli telefonai. Į telefoną, kuris buvo išmainytas į narkotikus, buvo įdėta M. A. mobilioji SIM kortelė, kuri taip pat buvo kontroliuojama elektroniniais ryšių tinklais. Buvo susirašinėjama SMS žinutėmis ir buvo galima suprasti, kad bus narkotikų mainai į telefoną „Samsung“. Dėl telefono mainų su nepilnamečiu žinutės buvo rašomos iš M. A. telefono. Kratos metu telefonas buvo rastas. Kontroliuojant buvo nustatyta, kad E. K. buvo žinomas kaip klientas. „A.“ buvo tas pats E. K., jam buvo apie 17 metų. Kad I. A. buvo kaip tarpininkas, buvo galima suprasti, kad jis atsiskaitinėdavo, skambindavo broliui ir sakydavo, kad reikia tam ar anam. I. klausdavo M., kiek paimti pinigų, M. A. kontroliuodavo ir narkotines medžiagas turėjo prie savęs, pas jį ateidavo ir prašydavo. Gavo informaciją, kad M. A. parašė laišką savo broliui su tikslu, kad jis paveiktų liudytojus ir šie pakeistų savo parodymus. Buvo nuvykta į vaikų namus ir paimtas tas laiškas, kurį pateikė pats I.. Ten rašė, kad I. pasikalbėtų su liudytojais, kad šie pakeistų parodymus. Tai buvo nukreipta į telefono savininką, kuris iškeitė telefoną į narkotines medžiagas, kad nurodytų, jog telefoną pirko, o ne iškeitė į narkotines medžiagas.

Liudytojas M. B. parodė, kad jo pareigos – Tauragės AVPK Organizuoto nusikalstamumo skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Tiria bylas apie narkotinių medžiagų platinimą, prekybą žmonėmis. Sausio mėnesį buvo gautas prašymas atlikti sekimą (duomenys neskelbtini) gatvėje, Tauragėje. Stebėjo laiptinę, kai prie jos priėjo keturi nepilnamečiai asmenys, iš kurių vienas buvo su kuprine. Į stebimą laiptinę įėjo du asmenys, panašūs į nepilnamečius. Iš laiptinės išėjo asmuo su raudonu džemperiu, tai buvo kaltinamasis I. A.. Prieš tai du iš keturių buvo įėję, paskui jie išėjo kartu su I. A., paskui tie keturi asmenys pasišalino nuo namo ir nuėjo link centro, Apie tai pranešė kolegoms, kurie sulaikė tuos keturis asmenis. Vienas iš asmenų, kuris buvo su kuprine, išmetė paketėlį, patikrinus buvo rastos narkotinės medžiagos. Krata buvo atlikta tą pačią dieną po keturių asmenų sulaikymo. Kratos metu buvo rastas telefonas, dėžutė baltu viršeliu, pinigų kažkokia suma, amfetaminas ir kanapės. Tarp sulaikytų asmenų buvo kaltinamieji M. A. ir I. A..

Liudytojas A. G. parodė, kad jo pareigos – Tauragės AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyresnysis specialistas. Tiria veikas, susijusias su narkotinių medžiagų platinimu. Kaltinamieji I. ir M. žinomi iš darbo santykių ikiteisminio tyrimo metu. Sekimo metu stebėjo M. A. gyvenamojo namo laiptinę Buvo gauta informacija, kad M. A. gali parduoti narkotines medžiagas, tiksliau, išmainyti į mobilųjį telefoną „Samsung“. Kartu su M. B. stebėjo ir filmavo laiptinę. Prie laiptinės priėjo keturi jaunuoliai, iš išvaizdos panašūs į nepilnamečius, vienas iš jų su kuprine – L, o kitas K.. Šie du vaikinai kelis kartus buvo į laiptinę įėję ir išėję. Iš laiptinės buvo išėjęs I. A. ir dar vienas vaikinas, kurio pavardės dabar negali pasakyti. Įtarė, kad šie du jaunuoliai gali būti įsigiję narkotinių medžiagų, todėl pranešė kolegoms, kurie jaunuolius sulaikė. M. K. pasakė, kad matė, kaip R. L. išmetė narkotines medžiagas. Su M. K. atliko vietos apžiūrą ir rado užspaudžiamą paketėlį su kanapėmis.

Liudytojas M. K. parodė, kad jo pareigos – Tauragės AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Kaltinamieji matyti. Sausio 8 dieną, po 17.00 val., atliko sekimą Tauragės mieste. Kolegos M. B. ir A. G. stebėjo namą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, o jie buvo šiek tiek toliau. Turėjo duomenų, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame name gyvenantys asmenys platina narkotines medžiagas. Kolegos, kurie stebėjo namą, pranešė, kad prie namo priėjo keturių asmenų grupė, kuri pajudėjo link jų. Norėdami patikrinti informaciją apie galimą narkotinių medžiagų platinimą sulaikė keturis asmenis. Sulaikymo metu vienas iš asmenų, kuris buvo su kuprine, kurio pavardė vėliau buvo nustatyta – L., išmetė narkotines medžiagas, kurios buvo supakuotos užspaudžiamame maišelyje. Tolimesnio tyrimo metu atliko kratą (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame bute, kuriame radome kanapių ir amfetamino. Pagal sulaikytų asmenų išvaizdą galima buvo spręsti, kad jie yra nepilnamečiai. Platinamos narkotinės medžiagos buvo amfetaminas ir kanapės. Narkotikai buvo padėti ant spintos gyvenamajame kambaryje.

Liudytojas M. T. parodė, kad jo pareigos – Tauragės AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiasis tyrėjas. Kaltinamieji matyti, žinomi iš darbo. Buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Buvo gauta duomenų, kad pas M. A. gali ateiti asmenys įgyti narkotinių medžiagų. Buvo surengta pasala, slaptas sekimas, kurio metu pareigūnai matė, kaip keturi jauno amžiaus asmenys įėjo į butą. Jis kartu su M. K. ir Jarašiumi laukė, kada jie įgis narkotines medžiagas. Sulaikymo metu vienas iš jų narkotines medžiagas išmetė, o kitas pareigūnas narkotines medžiagas rado. Tas, kuris išmetė, neneigė įgijęs narkotines medžiagas, jas išmainęs į „Samsung“ telefoną. Sakė, kad išsikeitė su M., kuris žinomas kaip M. A.. Kratos metu buvo rasta kanapių ir amfetamino, taip pat išmainytasis telefonas „Samsung“, pinigai.

Liudytojas Ž. M. parodė, kad jo pareigos – Tauragės AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas. Kaltinamieji matyti. Gavus informaciją, kad M. A. platina narkotines medžiagas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo sankcionuotas sekimas. 2015 m. sausio mėn. buvo atliekamas sekimas, kurio metu buvo stebima laiptinė. Kolegos informavo, kad pas M. A. apsilankė keletas asmenų, kai jie išėjo iš buto, juos sulaikė. Matėsi, kad jie nepilnamečiai. Vienas iš asmenų numetė narkotines medžiagas. Asmuo, kuris išmetė narkotines medžiagas, buvo R. L., jis sakė, kad įgijo iš M. A., sakė, kad išsikeitė į mobilųjį telefoną. Buvo atlikta krata, kurios metu taip pat buvo rasta narkotinių medžiagų. I. A. jam asmeniškai nelabai žinomas, žino, kad jis tarpininkavo platinant narkotines medžiagas M. A..

Liudytojas E. Š. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. E. K. pasikvietė jį į lauką. Jis pasikvietė draugus R. L. ir M. M., visi nuėjo į mikrorajoną. E. K. ir R. L. nuėjo į laiptinę, o jis su M. liko lauke. Kai jie išėjo, ėjo namo ir juos sulaikė policija. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apklausiamas kaip liudytojas E. Š. parodė, kad su M. M. ir R. L. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 10 klasėje, jie visi yra gimę (duomenys neskelbtini) m. Pažįsta toje pačioje mokykloje 8 klasėje besimokantį E. K.. 2015-01-08 R. L. jam ir M. M. pasakė, kad susitarė su E. K., jog pastarasis parodys savo draugą, kuris prekiauja kanapėmis, ir išmainys į kanapes savo mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG. Apie 17.00 val. jis, M. M., R. L. ir E. K. nuėjo prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini)g., Tauragėje, prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. E. K. sakė, kad šiame name, antrame aukšte, gyvena jo draugas, kurio pravardė M., ir jis prekiauja kanapėmis po 10 eurų už 1 gramą. Prie namo E. K. susisiekė telefonu su M., kad įleistų į laiptinę, nes durys su kodu. Jų pasitikti iš laiptinės išėjo vaikinas su raudona striuke, jis į laiptinę įleido E. K. ir R. L., o jis su M. M. pasiliko lauke. Jie ten užtruko iki 5 minučių ir tas pats vaikinas su raudona striuke išleido iš laiptinės E. K. ir R. L., kuris pasakė, kad „gerai“ ir „galim varyti“. Suprato, kad R. L. išmainė telefoną į kanapes. Einant nuo namo tolyn, juos sulaikė policijos pareigūnai (t. 2, b. 182).

Liudytojas M. M. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Keturiese, tai yra R. L., E. K., E. Š. ir jis nuėjo į mikrorajono galą. Ten jis su E. Š. laukė, o R. L. su E. K. nuėjo į laiptinę. Kur jie nuėjo, sužinojo, kai pagavo policija. Už kanapių rūkymą yra baustas. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apklausiamas kaip liudytojas M. M. parodė, kad 2015 m. sausio 8 d. mokykloje R. L. jam pasigyrė, kad E. K. parodys savo draugą, kuris Tauragėje parduoda kanapes. R. L. sakė, kad bandys iškeisti savo mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG į kanapes. Apie 16.30 val. gavo žinutę iš E. K., kad reikia susitikti. Jis, R. L., E. K. ir E. Š. susitiko netoli „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir visi nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę prie namo, kuriame gyveno E. draugas, kuris pardavinėjo narkotikus. R. L. sakė, kad jam duos kanapių mainais į telefoną, nes pinigų R. L. neturėjo. Į laiptinę įėjo R. L. ir E. K., juos įleido jaunas vaikinas raudonu sportiniu švarkeliu. Jie ten užtruko apie 10 min., o kai išėjo, R. L. pasakė, kad viskas gerai. Taip suprato, kad jis išmainė telefoną į kanapes. Juos sulaikė policijos pareigūnai ir pristatė į policiją. Jis nematė, kaip R. L. išmetė kanapes, nes ėjo pirmas iš keturių (t. 2, b. l. 184).

Liudytojas E. K. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius I. A. ir M. A., nes abu yra iš jo kaimo. 2015-01-08 eina kalba dėl žolės – marihuanos ir kanapių. Jis yra rūkęs žolę, yra vieną kartą gavęs iš M., dabar žolės niekur negauna. Draugas R. M. nunešė pardavimui savo liečiamąjį telefoną „Samsung“. M. jam buvo sakęs, kad sugedo jo telefonas, jis pasakė M., kad R. L. yra jo pažįstamas. Tuo metu mokėsi toje pačioje mokykloje, R. L. yra metais už jį vyresnis, jam buvo 16 metų. M. nupirko telefoną už 30 eurų, R. L. neėmė pinigų, o paėmė žolę. Kanapės buvo supakuotos į maišelius, įsigijo 4 maišelius. Tame bute buvo D. J., I. ir M.. Jis iš I. A. nėra pirkęs kanapių, ar pirko jo draugai, nežino. Jis nežino, ar M. A. žinojo, kiek yra jam metų. Jie gyveno tame pačiame kaime, su I. bendraudavo daugiau nei su M.. Vieną kartą lauke parūkė su M. A..

Iš teisiamojo posėdžio metu paskelbtų liudytojo E. K. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad rūko kanapes, kurias perka iš pažįstamo M. A., kurio pravardė yra M., kuris gyvena daugiabutyje prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės Tauragėje. M. A. pažįsta nuo vaikystės, kadangi anksčiau gyveno tame pačiame kaime, kaip ir jis. 2015-01-08 M. A. jam parašė SMS žinutę: „ar niekam nereikia to“ ir taip siūlė pirkti kanapių. Kanapių reikėjo pažįstamam R. L., tačiau jis neturėjo pinigų, dėl to norėjo į kanapes išmainyti mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG GALAXY II. Apie tai pasakė M. A., o šis pažiūrėjęs internete tokio telefono vertę, sutiko mainyti į 4 gramus kanapių. Tos pačios dienos vakare nuvedė R. L. pas M. A. į butą, kartu ėjo M. M. ir E., kurio pavardės nežino, bet jie pasiliko laukti lauke. Bute buvo daugiau asmenų, visi rūkė kanapes. Kaip įvyko mainai, nematė, nes laukė prie buto durų. R. L. išėjo su kanapėmis ir juos sulaikė policijos pareigūnai (t. 2, b. l. 178).

Liudytojas D. J. parodė, kad pažįsta I. A. ir M. A.. Daugiau bendravo su M. A.. 2015-01-08 buvo pas M. A., abu parūkė kanapių. Tuo metu bute buvo I. A., bet neprisimena, ar jis rūkė su jais. Jis nematė, kad būtų į butą atėję nepilnamečiai vaikai. Jam nežinoma, kad M. A. pardavinėtų narkotines medžiagas. Buvo išėjęs su I. iki vaikų namų, nes jis tuo metu gyveno vaikų namuose. Gali būti, kad išėjo apie 22.00 val. ir grįžo apie 23.00 valandą. Jis tik palydėjo I. iki vaikų namų ir grįžo atgal. Tada atvažiavo policija, pareigūnai nuvedė jį į kitą kambarį, apklausinėjo, bet nieko nepaaiškino.

Teisiamojo posėdžio metu paskelbtais įtariamojo R. L. parodymais nustatyta, kad pažįsta E. K., pravarde A., kuriam yra apie 15 metų. Jo klasės draugai M. M. ir E. Š., su jai kartais rūko kanapes. Mama K. L. nupirko naują mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG S2 PLUS ir leido juo naudotis. Žinojo, kad E. K. turi draugą, kuris pardavinėja kanapes, todėl 2015-01-08 (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, kurioje mokosi, paprašė E. K. pakalbėti su šiuo draugu, kad iškeistų su juo telefoną į kanapes, nes norėjo parūkyti. Tą pačią dieną E. K. pasakė, kad jo draugas sutiko mainyti kanapes į telefoną, tačiau reikia telefoną kartu su pirkimo dokumentais nunešti kanapių pardavėjui. Tos pačios dienos vakare E. K. vedami jis, M. M. ir E. Š. nuėjo į (duomenys neskelbtini) g., Tauragėje, prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, prie kurios yra daugiabutis namas, kurio antrame aukšte esančiame bute gyveno asmuo, prekiaujantis kanapėmis. M. M. ir E. Š. pasiliko laukti prie namo, o jis su E. K. užėjo į antrame aukšte dešinėje esantį butą. Į laiptinę juos įleido vaikinas raudonu megztiniu su gobtuvu, jį E. K. vadino I.. Bute kitas vaikinas apžiūrėjo jo telefoną ir pasakė, kad už jį duos 2 gramus „žolės“, tai yra kanapių. Jis sutiko, nes žinojo, kad 1 g kanapių kainuoja 10 eurų. Apžiūrint telefoną kartu buvo I. ir E. K., kitų asmenų bute nematė. Po to išėjo į lauką, ištrynė duomenis iš telefono, išsiėmė SIM kortelę, kurią vėliau asmens kratos metu iš jo paėmė policija, grįžo į butą, padavė tam pačiam vaikinui telefoną ir iš kuprinės išimtus telefono įsigijimo dokumentus, tada tas pats vaikinas padavė polietileninį maišelį su kanapėmis, kurias įsidėjo į kairės pusės kelnių kišenę. Lauke draugams pasakė, kad „gerai“, tai reiškė, kad išmainė telefoną į kanapes. Visi keturi ėjo toliau nuo namo, kai sulaikė policijos pareigūnai. Jis išmetė maišelį su kanapėmis ant žemės (t. 5, b. l. 39–40, 43).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2015-01-08 protokolu nustatyta, kad R. L. atpažino M. A. kaip asmenį, kuris su juo iškeitė į kanapes mobiliojo ryšio telefoną (t. 5, b. l. 45–48).

2015-04-21 Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl R. L. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 5, b. l. 61–63).

Teisiamojo posėdžio metu paskelbtais liudytojo D. S. parodymais nustatyta, kad 2015-01-08, apie 21.30 val., Tauragėje susitiko su draugu T. B., sutarė parūkyti kanapių. T. B. su kažkuo susirašinėjo SMS žinutėmis, po to pasakė, kad gali gauti kanapių. Jis T. B. padavė 12 eurų, tai yra 2 eurų monetą ir dvi kupiūras 5 eurų nominalo, nes T. B. sakė, kad tiek kainuoja 1 gramas kanapių. Su T. B. nuėjo į butą (duomenys neskelbtini) g., Tauragėje, esantį prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Bute buvo vaikinas, pravarde M.. T. B. padėjo ant stalo 12 eurų, o M. atnešė kanapių, iš kurių T. B. susuko ilgą suktinę iš rūkomojo popieriaus, kurią visi trys surūkė. Apie 23 val. į butą atėjo du vaikinai, iš kurių vienas buvo apie 16 metų amžiaus, vilkėjo raudoną megztinį su gobtuvu. Netrukus po to jis su T. B. išėjo iš buto ir buvo sulaikyti policijos pareigūnų (t. 2, b. l. 186).

Iš 2015-01-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. S. atpažino M. A. kaip asmenį, kurį apklausoje buvo įvardijęs M. ir kuris T. B. pardavė kanapes (t. 2, b. l. 187–190).

Teisiamojo posėdžio metu paskelbtais liudytojo T. B. parodymais nustatyta, kad pažįsta M. A., pravarde M., kuris gyvena Tauragėje, (duomenys neskelbtini) g., daugiabutyje prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. 2015-01-08, apie 21.30 val., susitiko pažįstamą D. S., kuris norėjo parūkyti kanapių. Jie nuėjo pas M. A. į butą, kur D. S. padėjo pinigus – dvi popierines eurų kupiūras, ir paprašė M. A.“ „žolės“. M. A. atnešė kanapių, iš jų susuko suktinę ir ją visi trys surūkė. Po to parėjo M. A. brolis bei dar vienas vaikinas. Laiptinėje jį, D. S., sulaikė policijos pareigūnai (t. 2, b. l. 191).

Iš 2015-01-09 slapto sekimo protokolo matyti, kad 2015-01-08, nuo 17.10 val., buvo stebimas daugiabutis namas, esantis Tauragėje, (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena M. A.. 17.21 val. prie namo atėjo R. L., E. K., E. Š., M. M.. R. L. su savimi turi kuprinę. 17.23 val. R. L. ir E. K. įeina į namo laiptinę, kiti du asmenys pasilieka lauke. 17.27 val. R. L. ir E. K. išeina iš laiptinės, po kelių minučių vėl įeina į laiptinę. 17.35 val. iš laiptinės išeina R. L., E. K., juos palydi I. A. ir D. J., kurie grįžta į laiptinę 17.50 val. R. L., E. K., M. M. ir E. Š. sulaikomi (duomenys neskelbtini) g. (t. 3, b. l. 32).

Iš 2015-01-08 apžiūros protokolo matyti, kad nuo 17.55 val. iki 18.20 val. apžiūrima vieta Tauragėje, (duomenys neskelbtini) g., prie 9 namo, kur ant žemės randamas užspaudžiamas maišelis su augalinės kilmės žalsvos spalvos medžiaga (t. 3, b. l. 33–37).

Iš 2015-01-08 kratos ir 2015-01-12 apžiūros protokolų matyti, kad M. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Tauragėje, kratos metu rasta ir paimta nuo spintelės dvi kupiūros 5 eurų nominalo ir 2 eurų nominalo moneta, rūkomasis popierius, mobiliojo ryšio telefonas „LG GS290“ su liečiamu ekranu , smulkintuvas, augalinės kilmės medžiaga, įvyniota į popieriaus lapą su spausdintu tekstu. Iš sekcijos paimtas mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG GALAXY Sll Plus, kurio IMEI Nr. 357798059654424, 145 eurai, plastikinis užspaudžiamas maišelis su 2 plastikiniais maišeliais, kuriuose yra augalinės kilmės medžiaga, taip pat 17 vnt. plastikinių maišelių su baltos spalvos biria medžiaga. Taip pat iš buto paimti mobiliojo ryšio telefonai „SAMSUNG GT-E1200M“ su įdėta SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), „NOKIA 2700c-2“ su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), „iPhone A1387“ ir nešiojamasis kompiuteris „Adven 7105PA“ (t. 3, b. l. 39–40, 41–48).

Iš 2015-01-08 asmens kratos 2015-01-13 apžiūros protokolų matyti, kad iš E. K. striukės kišenės paimtas plastikinis užspaudžiamas maišelis, kurio viduje yra folija ir augalinės kilmės medžiagos likučiai. Taip pat paimtas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 2710c-2, kuriame įdėta SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šios kortelės adresų knygoje Nr. 14 įrašytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), įvardytas „R.“, Nr. 17 įrašytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini)„I.“, Nr. 19 įrašytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini)„M.“. Iš SMS gautų žinučių matyti, kad 2015-01-08 iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) „M.“ gautos tokio turinio žinutės – 13.44.00 val. „Tawi?“, 13.56.53 val. „Nz kas per tel“, 13.57.59 val. „Ne mainau“, 13.59.26 val. „Nu ok y 3Main“, 14.01.41 val. „Nu“, 14.05.27 val. „Gers maciau“, 14.09.05 val. „Jis tawa“, 14.26.08 val. „Nu“, 14.26.54 val. „Pajimciau uz 3“ (t. 3, b. l. 171–180).

Iš 2015-04-01 daiktų pateikimo ir 2015-04-01 apžiūros protokolų matyti, kad iš nukentėjusiosios K. L. paimta 2014-05-19 telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis patvirtina, kad pagal šią sutartį tarp K. L. ir UAB TELE2 dėl mobiliojo ryšio telefono SAMSUNG 19105 GALAXY Sll PLUS, kurio IMEI Nr. 357798059654424, kurio vertė 748,00 Lt, telefonas perduotas išsimokėtinai naudotis K. L. iki 2016-05-19 (t. 3, b. l. 149–155).

Iš 2015-04-03 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-01-08 iš M. A. nuomojamo buto Tauragėje , (duomenys neskelbtini), kratos metu paimtame mobiliojo ryšio telefone „Iphone A1387“, priklausančiame T. B., esančioje adresų knygoje Nr. 64, yra įrašytas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvardytas „M.“. Nustatyta, kad SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasta tos pačios kratos metu paimtame mobiliojo ryšio telefone SAMSUNG GALAXY Sll PLUS, priklausančiame K. L.. Iš šio abonentinio Nr. į T. B. abonentinį Nr. buvo gauta SMS žinutė Nr. 2444 su tekstu „M. nauja nr“. 2015-01-08 tarp T. B. mobiliojo ryšio telefono abonento ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. A., SMS žinutėmis bendrauta 8 kartus. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad T. B. teiraujasi dėl narkotikų, juos įvardydamas „aliuku“, M. A. narkotikus parduos tik už pinigus, o T. B. tuo metu neturi pinigų, M. A. siūlo T. B. padėti parduoti mobiliojo ryšio telefoną (gautą iš R. L.) (t. 3, b. l. 89–90).

Iš 2015-01-23 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo, pokalbių turinio matyti, kad kontroliuojant M. A. mobiliojo ryšio Nr. (duomenys neskelbtini) gauti tokie duomenys:

2014-12-02 M. A. skambina M. M. ir tariasi susitikti, M. A. klausia, koks laimingas skaičius, o M. M. atsako, kad „dva“(pirks 2 gramus narkotikų);

2014-12-02 M. A. bendrauja SMS žinutėmis su I. A., šis klausia, ar parduotų „E.“(E. K.) žmogui narkotikų gramą už 36 Lt, pinigus atiduos vėliau E., M. A. sutinka parduoti narkotikus už siūlomą kainą.

2014-12-05 M. A. skambina nenustatytas asmuo ir siūlo: „Amfas nenori“ – amfetamino.

2014-12-07 M. A. skambina I. A. ir praneša, kad K. (M. N.) perdavė visas turėtas narkotines medžiagas, M. A. liepia jam pranešti SMS žinutėmis, jei reikės kam narkotikų.

2014-12-21 M. A. skambina nenustatytas asmuo ir klausia, ar neturi „žolikės ant kaseko“ (kanapių), šis atsako, kad šiuo metu neturi, viską paliko mieste.

2014-12-28 M. A. susirašinėja SMS žinutėmis su E. K., pastarasis prisistato A. ir E., prašo parduoti narkotinių medžiagų pusę gramo, o M. A. siūlo pirkti ne mažiau kaip 5 (5 gramus narkotikų), E. K. teisinasi, kad neturi tiek pinigų, ir galiausiai sutaria abu susitikti.

2014-12-29 M. A. susirašinėja SMS žinutėmis su E. K. – pastarasis prašo duoti „biški“ narkotinių medžiagų, nes vakar dieną sumokėjęs pinigų M. A. daugiau negu verti gauti narkotikai, su tuo M. A. nesutinka ir teigia, kad davė narkotikų tiek, kiek už juos buvo sumokėta.

2015-01-01 M. A. susirašinėja SMS žinutėmis su E. K., pastarojo prašo atiduoti skolą 40 litų už gramą parduotų narkotikų, tačiau E. K. teigia, kad neturi pinigų ir iš viso nepripažįsta skolos M. A., nes narkotikų nebuvo parduota tiek, kiek teigia M. A., pastarasis grasina sumušti E. K., jei šis iki rytojaus nesumokės 40 litų, tada E. K. siūlo atminties kortelę vietoj pinigų, kurios vertė 50 litų, tačiau M. A. reikalauja pinigų už narkotikus.

2015-01-07 M. A. susirašinėja SMS žinutėmis su M. N., pastarajam siūlo pirkti „gandenos“ ir „travos“(amfetamino ir kanapių).

2015-01-08 M. A. nuo 00.38 val. iki 05.20 val. susirašinėja SMS žinutėmis su M. N. – pastarasis prašo „1“(vieną gramą) „žaliavos“(kanapių), M. A. sutinka išnešti kanapes į laiptinę, kur susitiks su M. N..

2015-01-08 M. A. nuo 13.53 val. iki 17.41 val. susirašinėja SMS žinutėmis su E. K. dėl mobiliojo ryšio telefono SAMSUNG GALAXY S2i keitimo į 4 gramus kanapių. E. K. nurodo, kad telefonui dar nepasibaigęs garantinis laikas ir yra tai patvirtinantys dokumentai, telefonas yra ne jo, o draugo, E. K. prašo 4 gramų, M. A. už telefoną siūlo tik 3 gramus narkotikų, vėliau sutinka mainyti į 4 gramus, E. K. prašo, kad parodytų jo draugams, kiek už telefoną įdės narkotikų, teigia, kad prie telefono yra kroviklis, dėžutė, telefonas priklauso draugo motinai, yra baltos spalvos, geros būklės. 17.18 val. E. K. praneša, kad yra atėjęs prie M. A. buto ir nuo to laiko iki 17.41 val. tariasi, kaip įeiti į laiptinę, po to susitinka.

2015-01-08 M. A. 14.02 val. susirašinėja SMS žinutėmis su M. N. –pastarasis prašo „gangenos“ (amfetamino) M. A. sutinka parduoti narkotikų.

2015-01-08 M. A. 17.37 val. skambina M. M. ir M. A. jam giriasi, kad išmainė 2 gramus narkotikų į mobiliojo ryšio telefoną S2PLUS.

2015-01-08 M. A. 18.27 val. skambina M. N., prisistato K. ir prašo „zelionkės“(kanapių), „laimingas skaičius 1“(1 gramą), M. A. sutinka parduoti, tačiau sutaria, kad M. N. susirašinės SMS žinutėmis iš kito telefono abonentinio numerio. Vėliau rašo, kad nėra „travos“, yra tik „gandenas“ (kanapių nėra, yra amfetamino) (t. 2, b. l. 107–123).

Iš 2015-02-18 dokumentų pateikimo ir 2015-02-19 apžiūros protokolų matyti, kad iš I. A. paimtas vokas ir 2 vnt. ranka rašytų popieriaus lapų. Ant voko užrašytas siuntėjo adresas „M. A. (duomenys neskelbtini) Šiauliai LT-76286 106(K). IŠSIŲSTA. Šiaulių tardymo izoliatorius 2015-01-21.“ Ranka rašytuose popieriaus lapuose yra kreipiamasi į brolį, nurodoma, kad rašo „M.“, kuris esąs Šiauliuose kalėjime. Prašoma „pasigauti A.“ ir perduoti pastarajam, kad jis, M., sakęs, jog „jai kažką ne taip pasakys gryžes iš kalėjima užmušiu ir jo tos draugus tegu saka kad pirkau ta rageli už 60E, supranti“. Taip pat klausiama: „...o ka tu sakiai kieno ten tie buva...“ Taip pat prašoma perduoti A., kad pastarasis keistų parodymus: „...o dėl a. jai ka netaip ir pasakė tai tegu keiče parodymus...“. Prašoma surasti K., kad šis parašytų laišką jam, o J. – kad pervestų pinigus jam į Šiaulių tardymo izoliatorių. Taip pat nurodoma sąskaita ir prašoma paimti pinigų iš K., E. ir J. bei pervesti tuos pinigus jam į tardymo izoliatorių (t. 4, b. l. 98–105).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šioje dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių požymių ir tikslas jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Atlikus bent vieną iš nusikaltimo sudėtyje nurodytų objektyviųjų (veikos) požymių, kurie įstatyme nurodyti kaip alternatyvūs, laikoma, kad yra padarytas baigtas nusikaltimas, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo dalykas buvo realizuotas ar ne.

Pagal BK 261 straipsnį atsako tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams. BK 261 straipsnis yra specialioji norma BK 260 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, traukiant baudžiamojon atsakomybėn už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiam asmeniui įstatymų leidėjas laiko pavojingesne veika. Teismų praktikoje pripažįstama, kad už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra baudžiamas asmuo, išplatinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui (kasacinės bylos Nr. 2K-191/2009; 2K-252/2010; 2K-395/2010). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui – nepilnamečiui. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 straipsnį asmeniui kyla nepriklausomai nuo to, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį jis platina nepilnamečiui. BK 261 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai nepilnametis ima realiai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Nors kaltinamasis M. A. teisme pripažino, kad iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens du kartus įgijo narkotinių medžiagų – kanapių ir amfetamino turėdamas tikslą parduoti, tačiau jo parodymai, kad jis veikė vienas, neplatino narkotinių medžiagų nepilnamečiams, yra akivaizdus siekimas padėti ne tik sau, bet ir broliui I. A.. Liudytojo A. J. parodymais nustatyta, kad kontroliuojant M. A. elektroninį ryšių perdavimą buvo gauta informacija, kad jis platina narkotines medžiagas – kanapes ir amfetaminą, kurių 1 g kaina buvo 30–40 Lt. M. A. dėl konspiracijos dažnai keitė mobiliojo ryšio priemones, todėl nepavyko nustatyti, iš ko jis įgydavo narkotines medžiagas. Nukentėjusiosios K. L., liudytojų M. B., A. G., M. K., M. T., Ž. M., E. Š., M. M., E. K., R. L. parodymai patvirtina faktines kaltinimo aplinkybes, kad 2015 m. sausio 8 d., apie 17.30 val., E. K. atvedė nepilnametį R. L., gim. (duomenys neskelbtini), į M. A. nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, kur M. A. ir I. A., veikdami bendrai, iškeitė 0,967 gramo narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių) į 100 eurų vertės nepilnamečio R. L. atsineštą ir perduotą jiems mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG 19105 GALAXY SIl PLUS (priklausantį pastarojo motinai K. L.), taigi, veikdami bendrai, platino nepilnamečiui narkotines medžiagas. Specialisto išvada patvirtina, kad sulaikymo metu R. L. išmestoje ir pareigūnų rastoje augalinėje medžiagoje yra narkotinė medžiaga – kanapės, jose esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 11,43 proc., todėl tokios kanapės yra draudžiamos vartoti. E. K., kuriam tuo metu buvo 15 m., buvo gerai pažįstamas abiem kaltinamiesiems, kadangi jie visi anksčiau gyveno viename kaime, R. L. buvo 16 metų, ir, kaip parodė slaptą sekimą vykdę pareigūnai M. B., A. G., buvo matyti, kad E. K. ir R. L. yra nepilnamečiai. Tai, kad pagal šių asmenų išvaizdą buvo galima spręsti, kad jie yra nepilnamečiai, patvirtino ir E. K., R. L., E. Š. ir M. M. sulaikę pareigūnai M. K., M. T., Ž. M.. Tai, kad M. A. ir I. A. pardavė narkotines medžiagas nepilnamečiams asmenims, patvirtina liudytojo E. K. parodymai teisme ir R. L. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, juose nurodytos aplinkybės atitinka liudytojų E. Š., M. M. parodymus, ir jais netikėti nėra pagrindo. Tai, kad E. K. 2015-01-08 ne pirmą kartą kreipėsi į M. A. dėl kanapių pardavimo, patvirtina jų pokalbiai ir susirašinėjimas SMS žinutėmis, kai 2014-12-18 E. K. M. A. prašo parduoti pusę gramo kanapių, kai 2014-12-29 E. K. M. A. prašo duoti nors kiek kanapių, nes vakar sumokėjo daugiau, nei buvo verti gauti narkotikai, kai 2015-01-01 M. A. liepia E. K. grąžinti 40 Lt skolą už gramą parduotų narkotikų, o E. K. teigia, kad narkotikų nebuvo parduota tiek, kiek sako M. A.. Narkotinių medžiagų vartojimo faktą taip pat patvirtina ant bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio, rasto ir paimto asmens kratos metu iš E. K., vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų –kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai, ir specialistų išvados, kuriose konstatuota, jog E. K. ir R. L. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties.

Kaltinamasis I. A. teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai ne tik paneigia I. A. parodymus, kad jis save apkalbėjo dėl susitarimo su broliu M., bet ir patvirtina jo ikiteisminio tyrimo metu duotų aplinkybių teisingumą apie tai, kad 1 g amfetamino ir 1 g kanapių parduodavo už 10 eurų, tačiau vietoje 1 g paketėlyje būdavo maždaug 0,5 g, kad kanapes pirkdavo nesmulkintas ir smulkindavo kartu su M. A., kad gerai pažįsta E. K. ir žino, kad jam 15 metų, kad 2015-01-08 kartu su M. A. iškeisti į mobiliojo ryšio telefoną paruošė 2 g kanapių vietoje žadėtų 4 g kanapių, kad tą dieną kartu su M. A. ir jo draugais rūkė kanapes. Liudytojo A. J. parodymai, kaltinamųjų M. ir I. A. tarpusavio kontaktai telekomunikacijų tinkluose patvirtina, jog M. A. kartu su I. A. platino narkotines medžiagas tarp savo ir brolio draugų, pažįstamų. Taip 2014-12-02 I. A. SMS žinute klausia M. A., ar parduotų E. K. žmogui narkotikų gramą už 36 Lt, 2014-12-07 I. A. praneša M. A., kad perdavė M. N. visas turėtas narkotines medžiagas, o M. A. liepia jam pranešti SMS žinutėmis, jei kam reikės narkotikų, 2015-01-03 I. A. skambina M. A. ir klausia 1 g kainos eurais, o M. A. liepia paimti 12 eurų, ir tada I. A. šalia stovinčiam nenustatytam pirkėjui pasako, kad 1 g kaina – 12 eurų. Ankstesnė E. K. pokalbių telefonu su M. A. analizė ir tai, jog specialisto išvada nustatyta, kad R. L. išmestame ir pareigūnų rastame polietileniniame maišelyje žalios spalvos augalinės medžiagos masė yra 0,967 g, patvirtina, jog I. A. ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė, kad buvo dedami mažesni parduodamų kanapių kiekiai, nei sakoma pirkėjui, ir tokia jo žinoma informacija įrodo, jog kaltinamieji veikė bendrai. Per kratą M. A. bute paimtas smulkintuvas, ant kurio dviejų dalių vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos – pėdsakai. Kadangi kaltinamojo I. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina visuma anksčiau aptartų įrodymų, teismas šiais parodymais vadovaujasi, o jo parodymus teisme, kad nežino, iš kur E. K. įsigydavo narkotikų, kad narkotikų neplatino, netarpininkavo, atmeta kaip prieštaraujančius byloje surinktų įrodymų visumai. Tai, kad I. A. vartojo narkotines medžiagas – kanapes, patvirtina specialisto išvada, kuria nustatyta, kad I. A. 2015-01-09 paimtame šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties.

Kaltinamasis M. A. kaltę dėl šios kaltinimo dalies iš esmės pripažino, nesutiko tik su vertinimu, kad tai buvo narkotinių medžiagų platinimas, nes jis T. B. ir D. S. vaišino, o paliktų ant spintelės 12 eurų nematė. Narkotinių medžiagų pardavimo faktą patvirtina minėtame bute per kratą rasti pinigai – dvi kupiūros 5 eurų nominalo ir 2 eurų nominalo moneta, 2015-01-08 susirašinėjimo SMS žinutėmis tarp T. B. ir M. A. turinys, iš kurio matyti, kad T. B. prašo narkotikų, o M. A. sutinka tik parduoti, o T. B. tuo metu neturi pinigų, ir liudytojų T. B. ir D. S. parodymai. Liudytojas T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-01-08, apie 21.30 val., su pažįstamu D. S., kuris norėjo parūkyti kanapių, nuėjo pas M. A., pravarde M., į butą, kur D. S. padėjo dvi popierines euro kupiūras ir paprašė „žolės“. M. A. atnešė kanapių, iš jų susuko suktinę ir ją visi trys surūkė. Po to parėjo M. A. brolis ir dar vienas vaikinas. Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-01-08, apie 21.30 val., susitiko su draugu T. B. ir sutarė parūkyti kanapių. T. B. su kažkuo susirašinėjo SMS žinutėmis, po to pasakė, kad gali gauti kanapių, kad 1 g kainuoja 12 eurų. Jis T. B. padavė 12 eurų, tai yra 2 eurų monetą ir dvi kupiūras 5 eurų nominalo, ir jie nuėjo į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, Tauragėje. Bute buvo vaikinas, pravarde M.. T. B. padėjo ant stalo 12 eurų, o M. atnešė kanapių, susuko suktinę, kurią visi trys surūkė. Apie 23.00 val. į butą atėjo du vaikinai (pagal liudytojo apibūdinimą vienas iš jų – I. A.). D. S. atpažino pagal nuotrauką M. A. kaip asmenį, pravarde M.. Šie liudytojų parodymai yra konkretūs ir detalūs, visiškai atitinka kitais įrodymais byloje nustatytas aplinkybes, todėl nors šie liudytojai ir nebuvo apklausti tiesiogiai teisme, tačiau jų parodymai patvirtina kitų įrodymų teisingumą ir įgalina teismą spręsti, jog M. A. kaltė dėl narkotikų pardavimo už pinigus yra įrodyta. Narkotinių medžiagų vartojimo faktą patvirtina specialistų išvados, kuriose konstatuota, jog M. A., T. B. ir D. S. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties.

Iš T. B. ir D. S. parodymų matyti, kad I. A. kanapių įsigijimo metu bute nebuvo, šiuos parodymus patvirtina ir D. J. parodymai, kad jie su I. iš buto išėjo apie 22.00 val. ir grįžo apie 23.00 val.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog M. A. ir I. A. veikė bendrai, jų tikslas buvo platinti narkotines medžiagas ir taip gauti pajamų, kiekvienas suvokė, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai, todėl tai, jog narkotinių medžiagų pardavimą T. B. ir D. S. atliko vienas M. A., nepaneigia I. A. kaip bendrininko kaltės, juo labiau, kad pinigai, gauti už narkotines medžiagas, – 12 eurų – buvo padėti atvirai ir pats I. A. patvirtino, jog pinigus matė ir suprato, kad jie gauti už parduotas kanapes.

Nustatyta, kad likusias narkotines medžiagas – 1,181 gramo kanapių (antžeminių dalių) ir 0,669 gramo amfetamino – M. A. ir I. A., veikdami bendrai, turėdami tikslą šias narkotines medžiagas parduoti ir kitaip platinti, toliau laikė M. A. nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, iki 2015 m. sausio 8 d. 23.35 val., kol kratos metu šias narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai. Specialisto išvada patvirtina, kad žalios spalvos augalinė medžiaga iš dviejų bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,175 g (THC koncentracija yra 5,48 proc.). Žalios spalvos augalinės medžiagos iš žalios ir rudos spalvos augalinių medžiagų mišinio, esančio popieriniame lankstinuke su spausdintiniu tekstu, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,006 g (THC koncentracija yra 5,68 proc.). Baltos spalvos miltelių iš 17 vnt. bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių sudėtyje yra amfetaminas, kurio masė yra 0,669 g.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis šios medžiagos yra daugiau kaip 500 g, amfetamino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g, didelis kiekis – daugiau kaip 20 g, tačiau kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 261 straipsnį narkotinių medžiagų kiekis reikšmės neturi.

Apklausiamas kaip įtariamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio Tauragės mieste esančiuose gyventojų daržuose rinko ten augančias kanapes, jas parsinešdavo į namus, susmulkindavo ir džiovindavo, vėliau pats rūkydavo ir duodavo rūkyti savo draugams. Vienas iš draugų, kuriam duodavo kanapių, buvo pravarde K.. Paskutinį kartą K. davė apie 5 gramus kanapių. 2014-10-28 savo namuose pasvėrė jas svarstyklėmis, susuko į servetėlę ir padavė K., jo telefono numerį savo mobiliajame telefone yra įvardijęs pravarde. Kitas draugas, kuriam yra davęs kanapių, vardu S.. Kratos metu pas jį namuose policija surado bei paėmė kanapes, kurias būtų pats rūkęs bei davęs rūkyti draugams, taip pat paėmė svarstykles, kuriomis svėrė kanapes (t. 4, b. l. 156–157,164).

Iš 2014-10-31 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. S. atpažino M. N. kaip asmenį, kurį apklausos metu buvo įvardijęs pravarde K. (t. 4, b. l. 167–171).

Liudytoja S. S. parodė, kad nežino, kaip jos namuose per kratą atsirado kanapės, ji daug dirba, mažai būna namuose, o sūnus daug laiko praleidžia namuose, nes nedirba. Visi paimti mobiliojo ryšio telefonai yra jos, nes sūnus savo telefonus dažnai pamesdavo, ji duodavo jam paskambinti savo telefoną. Sūnus išgeria ir parūko, bet prie jos nerūko, nematė, kad rūkytų kanapes.

Liudytoja A. V. parodė, kad su A. S. kartu negyveno, jie draugavo, dabar yra išsiskyrę. Ji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apklausiama kaip liudytoja A. V. parodė, kad A. S. vartoja kanapes, kurias anksčiau pats pirkdavo, o 2014 metais jis kanapes augino namuose vazonuose. Auginamas kanapes matė, jos subrendo rudenį. A. S. pats smulkindavo kanapių stiebus, žiedus ir lapus, juos džiovindavo ir šią paruoštą kanapių masę vadino „šalūške“. A. S. savo namuose svėrė kanapes mažomis elektroninėmis svarstyklėmis gramais ir vyniodavo į foliją arba į tualetinį popierių. Jis kanapes rūkė pats, parduodavo ir duodavo jų pardavimui draugams. Ji vieną gramą užaugintų kanapių pirmą kartą iš A. S. gavo 2014 metų rugsėjo pabaigoje prieš savo gimtadienį ir jas surūkė su draugais. Tų pačių metų spalio mėnesį 2–3 kartus skambino telefonu A. S. ir prašė kanapių, jas įvardydama „to“. A. S. visais atvejais jai, kaip buvusiai sugyventinei, duodavo po 1 gramą kanapių veltui, ji šias kanapes parduodavo pažįstamiems po 30–35 litus už gramą, pinigus išleisdavo vaiko išlaikymui, nes viena augina vaiką. Pažįsta A. S. draugą, pravarde K., tikras vardas M., kuris 2014 m. rugsėjo–spalio mėnesiais jai siūlė pirkti kanapių nuo 10 gramų iki 100 gramų, prašė po 35 litus už gramą. Ji nepirko ir telefonu pasakė A. S., kad jo kanapes pardavinėja K., tačiau A. S. atsakė, kad jis duodąs K. kanapių, o jis kur nori, ten tegul jas deda. Žino, kad A. S. kanapių duodavo ir kitiems savo draugams, tai S. ir D. T., R. N., M. M.. Visus šiuos žmones pažįsta, nes jie buvo ir jos draugai (t. 1, b. l. 61–62).

Apklausiamas kaip liudytojas M. N. parodė, kad 2014 metų rugsėjo–spalio mėnesiais A. S. namuose 3 kartus rūkė džiovintų susmulkintų kanapių ir tabako mišinį, nuo kurio jausdavosi maloniai apsvaigęs. A. S. kanapėmis vaišindavo. Paskutinį kartą kanapes rūkė su A. S. 2014 metų spalio pabaigoje, po to A. S. jam įdavė į servetėlę suvyniotą džiovintų smulkintų kanapių ir tabako mišinį, galėjo būti keli gramai. A. S. prie jo paduodamų kanapių nesvėrė, atlygio neprašė. Anksčiau kanapių taip pat yra rūkęs su A. S., tik niekada negaudavo jų išsinešti. 2014 metų rudenį A. S. jų duodavo išsinešti, nes tą rudenį kanapių A. S. užsiaugino savo namuose. Pats taip jam sakė (t. 1, b. l. 63).

Liudytojas R. N. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta A. S.. Jie kelis kartus kartu rūkė kanapes, kurias atsinešė A., ir jam pasiūlė, už tai pinigų neėmė. A. S. norėjo pasikalbėti dėl darbo Norvegijoje, prašė jam padėti susirasti darbą. A. namuose nėra buvęs, rūkė automobilyje. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apklausiamas kaip liudytojas R. N. parodė, kad 2014 m. pradžioje grįžo iš Norvegijos ir paskambino A. S., nes norėjo parūkyti kanapių, nes anksčiau buvo kartu rūkę kanapes. Sutartoje vietoje susitiko su A. S., jis turėjo su savimi suktinę smulkintų kanapių susuktą į rūkomąjį popierių. Kanapes rūkė abu, A. S. jį vaišino (t. 1, b. l. 67).

Liudytojas E. K. parodė, kad A. S. pažįsta labai seniai, gali būti 5–7 metai. Su A. S. yra rūkę kanapes, taip pat rūkė ir Olandijoje. 2014-10-28 telefoniniame pokalbyje su A. S. prašė „žaliavos“. Ką galėjo reikšti „žaliava“, nežino, neprisimena.

Iš teisiamojo posėdžio metu paskelbtų liudytojo E. K. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2014 metų spalio mėnesį skambino keletą kartų A. S., bet ar prašė kanapių, nepamena, nors žino, kad A. S. vartoja kanapes. Jo telefono numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 70).

Teisiamojo posėdžio metu paskelbtais liudytojos D. T. parodymais nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo mėn. A. S. ją du kartus pavaišino kanapėmis, pinigų neėmė. Tuo pačiu laiku, skalbdama vyro striukę, kišenėje rado apie 1 gramą į popierių įvyniotų kanapių. Vyras sakė, kad kanapes jam davė A. S. (t. 1, b. l. 66).

Iš 2014-10-31 kratos protokolo matyti, kad Tauragėje, (duomenys neskelbtini), A. S. gyvenamojoje vietoje kratos metu įvairiose buto vietose surasta ir paimta žalios ir rudos augalinės kilmės medžiagų (kanapių), du vazonėliai su daigais, elektroninės svarstyklės, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, du mobiliojo ryšio telefonai SAMSUNG (t. 1, b. l. 179–180).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2014-12-03 specialisto išvada Nr.140-(5879)-ISl-6364 nustatyta, kad 2014-10-31 kratos metu iš A. S. gyvenamojo namo Tauragėje, (duomenys neskelbtini), paimtų: kanapių (antžeminių dalių) kiekis pakete Nr. 304846 yra 11,437 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 5,1 proc.; kanapių (antžeminių dalių) kiekis pakete Nr.1 yra 160,07 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 2,3 proc.; maiše Nr. 2 yra 89,39 g kanapių (antžeminių dalių), delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 1,8 proc.; maiše Nr. 3 kanapių (antžeminių dalių) yra 318 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 2,0 proc.; dėžėje yra 1408 g kanapių (antžeminių dalių), delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 2,1 proc., kurių bendras svoris yra 1986,897 g. Ant kratos metu paimtų elektroninių svarstyklių yra narkotinės medžiagos –kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų (t. 1, b. l. 188–190).

2014-10-16 A. S. SMS žinute susirašinėja su V. M. ir jis prašo „drožlių“ už 20 litų. 2014-10-16 A. S. skambina V. M. ir prašo susitikti pavartoti „drožlių“, prašo palaukti dėl 30 litų skolos;

2014-10-23 A. S. SMS žinutėmis susirašinėja su M. M., kuris prašo dviejų padangų, bei 2014-10-23 du kartus kalbasi telefonu ir tariasi dėl susitikimo ir pinigų;

2014-10-27 A. S. du kartus skambina M. M. ir siūlosi atlėkti ir prašo pagelbėti, prašo „pajudinti šieno kupetą“. A. S. klausia, ar paimti vieną, o M. M. atsako, kad paimtų porą ratlankių;

Kaltinamasis M. A. padarė du sunkius, numatytus BK 147 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir vieną labai sunkų, numatytą BK 261 straipsnyje, nusikaltimus, I. A. padarė sunkų, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimą, A. S. padarė du sunkius, numatytus BK 147 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, nusikaltimus.

Nors kaltinamasis M. A. kaltę dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis pripažino, tačiau formalus jo prisipažinimo turinys parodo, kad tai tik siekimas švelninti savo atsakomybę, bet ne nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos, suvokiant neigiamas savo poelgio pasekmes.