Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės ,,KELMĖS MELIORACIJA“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-1064-357/2017 pagal pareiškėjos AB „KELMĖS MELIORACIJA“ prašymą suinteresuotam asmeniui ūkininkei N. K., trečiasis asmuo Egidijus A. J. (vėliau V. J.) dėl proceso atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja (ieškovė) AB „KELMĖS MELIORACIJA“ kreipėsi į teismą su prašymu: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-474-210/2014 ir pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą, atsakovės ūkininkės N. K. priešieškinio dalį, kuria jai iš pareiškėjos priteistos 37457,17 Eur (129322,12 Lt) defektų šalinimo išlaidos dėl nekokybiškai atliktų 70 t tarkuotų koncentratų sandėlio bei parduodamų triušių triušidės darbų, savavališkai pakeičiant techniniame projekte numatytas metalines konstrukcijas medinėmis, atmesti.Pareiškėja AB „KELMĖS MELIORACIJA“ prašyme nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 18 d. išnagrinėjęs bylą grąžintoje iš naujo nagrinėti bylos dalyje, priėmė sprendimą priešieškinį tenkinti iš dalies. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 4 d. bylą peržiūrėjęs apeliacine tvarka pagal suinteresuoto asmens (atsakovės) ūkininkės N. K. ir pareiškėjos AB „KELMĖS MELIORACIJA“ apeliacinius skundus, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą. Teismai sprendė, kad pagal 2004 m. rugsėjo 10 d. statybos rangos sutartį ieškovė atliko triušių fermos, pagalbinio pastato ir dezobarjerų statybos darbus. Atsakovė įrodinėjo, kad darbus ieškovė atliko su trūkumais, todėl prašė atlyginti atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, reikalavimą atlyginti šias išlaidas atsakovė grindė UAB „Skena“ ataskaita, kurioje nurodyta, kad atliktų darbų trūkumams ištaisyti reikalinga 238 842 Lt suma. Teismai padarė išvadą, kad nekokybiškai atliktų darbų sąnaudas ir išlaidas šalys turi prisiimti lygiomis dalimis, todėl priteisė atsakovei iš ieškovės 119 451 Lt sumą. UAB „Skena“ ataskaitoje konstatuoti darbų trūkumai iš esmės siejami su techninio projekto ir statybos techninių reglamentų nesilaikymu, taip pat joje nurodyti tam tikri defektai, patvirtinantys darbų trūkumus. Ieškovė nesutikimą su atsakovės reikalavimu dėl 238 842 Lt nuostolių priteisimo visada grindė argumentu, jog sutarties vykdymo metu buvo pakeistas techninis projektas ir statybos darbai šalių susitarimu buvo vykdomi pagal kitą šalių suderintą techninį projektą, negu tas, kuris pateiktas byloje ir dėl šios priežasties, ieškovės teigimu, negalima buvo remtis UAB „Skena“ ataskaita, nes joje atlikti darbai buvo vertinami pagal pirminį projektą, o ne pakeistą projektą. UAB „Skena“ išvadoje tvirtinama, jog rangovė AB „KELMĖS MELIORACIJA“, vykdydama sutartinius rangos darbus, statant pagalbinių patalpų bloką 3168 narvų triušių prieauglio fermą ir dezobarjero pastatą, neįvykdė dalies projekto reikalavimų ir nekokybiškai atliko 70 t tarkuotų koncentratų sandėlio bei parduodamų triušių triušidės darbus, nes šie statiniai pastatyti nesilaikant projekto reikalavimų – sienų ir šlaitinio stogo konstruktyvai rangovo atlikti savavališkai pakeičiant techniniame projekte numatytas metalines konstrukcijas medinėmis, be projekto, be paskaičiavimų ir nekvalifikuotai atlikta stogo konstrukcija deformavosi. Todėl vadovaujantis STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ reikalavimais eksperto konstatuota, kad stebimi statinio galimos avarinės būklės požymiai. Pagal UAB „Skena“ išvados duomenis, nustatant defektus buvo vadovaujamasi projektu 02PKB 10-03-TP-SA.TS-1. Ieškovei nurodytas projektas nebuvo pateiktas, atsakovė nepateikė bylos nagrinėjimo metu techninių projektų suteikiančių teisę atlikti statybos darbus. 2017 m. rugsėjo 4 d. pareiškėja gavo iš V. J. pranešimą, jog tvarkydama vyro dokumentus, rado dokumentus susijusius su triušių auginimo fermos statyba, rado pakeisto ginčo pastato techninio projekto dalį, kurio egzistavimą atsakovė byloje neigė. Buvo kreiptasi į A.Stulginskio universitetą, projektas buvo rastas ir pateiktas ieškovei. Išanalizavus tiek byloje pateiktą projektą, kurio bylos Nr. 2003-28A, tiek iš A.Stulginskio universiteto gautą ginčo pastato techninio projekto bylą, kurios Nr. 2003-28, tapo akivaizdu, jog jie esmingai skiriasi. Atsižvelgiant į ginčo apimtį, ieškovė palygino tik 70 t tarkuotų koncentratų sandėlio bei parduodamų triušių triušidės darbų techninių projektų sprendinius dėl sienų ir šlaitinio stogo konstruktyvų darbų, nes dėl šių trūkumų, kaltinant, jog ieškovė savavališkai pakeitė techniniame projekte numatytas metalines konstrukcijas medinėmis, buvo priteista didžiausia trūkumų šalinimo išlaidų suma – 129 322,12 Lt (37 457,17 Eur). Lyginant nurodytus statinio sprendinius akivaizdu, jog UAB „Skena“ išvados, jog sienų ir šlaitinio stogo konstruktyvai rangovo atlikti savavališkai pakeičiant techniniame projekte numatytas metalines konstrukcijas medinėmis yra aiškiai nepagrįstos. Techniniame projekte, kurio bylos Nr. 2003-28A, lape 33 nurodyta, kad pagalbinių patalpų bloke kolonos turi būti medinės, kvadratinio profilio, sijos, gegnės perdengimo sijos – medinės, mediniai karkasai iš tašų 50x150mm, stogo danga tvirtinama prie grebėstų, atitinkamai ta pati informacija nurodyta ir kituose projekto dalyse (projekto 36 lapas), brėžiniuose. Techniniame projekte, kurio bylos Nr. 2003-28, lape 33 nurodyta, kad pagalbinių patalpų bloke kolonos turi būti metalinės, stačiakampio ir tėjinio profilio, santvaros – metalinės, stogo ilginiai, gegnės perdengimo sijos – medinės, stogo danga tvirtinama prie nekarpytų ilginių ir grebėstų, atitinkamai ta pati informacija nurodyta ir kituose projekto dalyse (projekto 36 lapas), brėžiniuose. Skirtumai akivaizdūs, šių pasikeitimų laikant juos trūkumais pašalinimo suma pagal UAB „Skena“ paskaičiavimą net 129 322,12 Lt (37 457,17 Eur). Ieškovė ginčo pastato statybos darbus vykdė pagal techninio projekto, kuriame buvo numatyta, jog kolonos turi būti medinės, kvadratinio profilio, sijos, gegnės perdengimo sijos – medinės, o UAB „Skena“ savo išvadas pateikė vadovaudamasi byloje atsakovės nepateiktu techniniu projektu, kurio bylos Nr. 2003-28, pagal kurį kolonos turi būti metalinės, stačiakampio ir tėjinio profilio, santvaros - metalinės. Jeigu būtų buvę pateikti visi techniniai projektai, juos būtų galima palyginti ir nustatyti, kuris projektas yra galiojantis ir pagal kurį turėjo būti atlikti darbai, spręsti ar projektas, kurio bylos Nr. 2003-28 yra pakeistas projektu, kurio bylos Nr. 2003-28A ir tik tada padaryti pagrįstą išvadą ar ieškovė atliko darbus pažeisdama techninio projekto reikalavimus. Vykdant darbus nebuvo žinomos aplinkybės, dabar galima matyti, jog UAB „Skena“ savo išvadas byloje pateikė, ne pagal pakeistą projektą, kurio bylos Nr. 2003-28A, o pagal pradinį, kurio bylos Nr. 2003-28, tokia situacija susidarė dėl to, jog atsakovė atsisakė pateikti teismui visas techninio projekto versijas, tvirtindama, jog kitokių neturi, medžiagos yra pačios atsakovės iniciatyva pakeistos iš metalinių į medines konstrukcijas. Šios aplinkybės atsakovei buvo nenaudingos, todėl ji šią informaciją slėpė, šios aplinkybės yra naujos ir naujai paaiškėjusios, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu.Pareiškėjos teigimu, šios bylos atveju egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti pagrindai atnaujinti procesą, kad pašalinti padarytas fakto klaidas. Aplinkybių apie techninio projekto, kurio bylos Nr. 2003-28, egzistavimą paaiškėjimas, leidžia tvirtinti, kad ginčo pastato statybai buvo parengtas ne vienas projektas, o pirminis projektas atsakovės iniciatyva buvo pakeistas kitu vėlesniu projektu. Konstatavus, jog UAB „Skena“ išvados yra padarytos pagal pirminį projektą, kyla abejonės tokių išvadų pagrįstumu, nes darbai buvo vykdomi pagal pakeistą projektą, tačiau atsakovei laikantis pozicijos, jog buvo vienas projektas ir jis nebuvo keičiamas, UAB „Skena“ išvados įgyja teisinę reikšmę, nepaisant to, jog vertinamas buvo pradinis projektas. Naujai paaiškėję duomenys patvirtina, kokia buvo faktinė ieškovės pareiga įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus dėl ginčo pastato statybos, t.y. būtent pastatyti statinį pagal techninį projektą, kurio bylos Nr. 2003-28A, todėl UAB „Skena“ išvados, jog kolonos turi būti metalinės, stačiakampio ir tėjinio profilio, santvaros - metalinės neatitinka pakeisto techninio projekto reikalavimų. Teismų procesiniuose sprendimuose visos išlaidos dėl netinkamai atliktų darbų ištaisymo buvo apskaičiuotos vadovaujantis UAB „Skena“ duomenimis. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma, jog UAB „Skena“ teikdama išvadą vadovavosi kitu projektu, nei kad buvo pateiktas byloje, t.y. atsakovė vieną projektą teikė UAB „Skena“ išvadoms gauti, kitą teismui. Šios aplinkybės egzistavo ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau nei ieškovei, nei teismui nebuvo žinomos, atsakovė apie pirminio ir paskesnio techninių projektų buvimą duomenų neatskleidė, ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti aplinkybių, nes atsakovė siekdama suklaidinti tiek ieškovę, tiek teismą nurodytas aplinkybes apie dviejų projektų egzistavimą slėpė. Retrospektyviai vertinant paaiškėjimo aplinkybes, galima daryti išvadą, jog teisminio proceso metu mirus ginčo pastato techniniams prižiūrėtojui E. J., buvo esmingai apribota galimybė byloje nustatyti objektyvias aplinkybes, nes šis asmuo nebegalėjo pateikti jokių paaiškinimų, nors jas žinojo, dėl to vėliau buvo padaryta fakto klaida sprendžiant, pagal kokį techninį projektą turėjo būti atlikti darbai. Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, nes nepagrįstai priteistų išlaidų suma pareiškėjai yra didelė. Konstatavus, jog ieškovė neturėjo sumontuoti pagalbinių patalpų bloko metalinių sienų ir šlaitinio stogo metalinių konstrukcijų, turėtų būti mažinama atsakovei priteista 129 322,12 Lt (37 457,17 Eur) suma, t. y. toje dalyje teismo sprendimas keistinas. Aplinkybės, jog apskaičiuojant defektus buvo vadovaujamasi jau pakeistu projektu, teismui turėjo suponuoti būtinybę priimant sprendimą vertinti tiek projektą, kurio bylos Nr. 2003-28, tiek kurio bylos Nr. 2003-28A ir spręsti dėl šių projektų įgyvendinimo (neįgyvendinimo), bei paskirstyti su tuo susijusią sutarties šalių atsakomybę. Kadangi šios aplinkybės naujos ir nebuvo nagrinėjamos, tai lėmė neteisingą ginčo išsprendimą. Atsakomybė dėl prievolės neįvykdymo paskirstyta neteisingai, ieškovė nėra atsakinga už rangos sutarties neįvykdymą, susijusį su sienų ir šlaitinio stogo konstruktyvo pakeitimu, nes atsakovė užsakė statyti kito konstruktyvo statinį, nei tą dėl kurio netinkamo pastatymo vėliau reikalavo išlaidų atlyginimo, šioje dalyje dėl prievolės pagal sutartį neįvykdymo yra atsakinga atsakovė. Siekiant išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, procesas turi būti atnaujintas, nes yra pagrindas manyti, kad dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas.

Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjos AB „KELMĖS MELIORACIJA“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-474-210/2014 atmetė. Teismas nustatė, kad ginčo šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai, šalys buvo sudarę penkias statybos rangos sutartis ir jų papildymus: 2004-07-02 Nr. 0011; 2004-09-10 Nr. 0010 (dėl 78 tūkst. triušių išauginimo per metus fermos, pagalbinių patalpų ir dezobarjerų statybos už 462513 Lt) ir sutarties Nr. 0010 termino pratęsimo 2005-11-03 sutartį; bei 2004-10-02 statybos rangos sutartis Nr. 2004/10/2 dėl teritorijos sutvarkymo darbų statomame objekte atlikimo, kurią pakartojo 2005-11-03 rangos sutartis Nr. 2005/11/03 dėl teritorijos sutvarkymo darbų. Ieškovė AB „KELMĖS MELIORACIJA“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu priteisti iš atsakovės ūkininkės N. K. 12 470 Lt skolą už statybos rangos darbus, 37 000 Lt negražintos paskolos, 11,84 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė N. K. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 37 571,45 Lt permokėtų lėšų už aktuotus, bet neatliktus triušių fermos teritorijos sutvarkymo darbus, 2 505 Lt trūkumų ištaisymui ir 23 8842 Lt nuostolių (žalos), kurie atsirado dėl išaiškėjusių statybos rangos darbų trūkumų atliekant 78000 triušių per metus išauginimo fermos pagalbinių patalpų statybos darbus. Atsakovė N. K. nurodė, kad ieškovė tiek statinio statybos darbus, tiek teritorijos sutvarkymo darbus atliko nekokybiškai, prirašė dalį neatliktų darbų, todėl ji patyrė nuostolių ir žalos. Nuostolių atlyginimo už nekokybiškai atliktus statybos rangos darbus reikalauja pagal 2004-09-10 statybos rangos sutartį Nr. 0010 ir 2005-11-03 sutarties Nr. 0010 pratęsimą, jų dydį grindė 2009-01-02 ir 2009-02-05 UAB „Skena“ atlikta statybos darbų kiekių ir kokybės, bei statybos darbų defektų ir jų pašalinimo įvertinimo ataskaitomis. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė – priteisė ieškovei iš atsakovės 12 470 Lt skolą už statybos darbus ir 37000 Lt negražintos paskolos, 5 procentų procesines palūkanas ir 2293 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį dėl ieškovės ieškinio dalinio patenkinimo pakeitė: ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 37 000 Lt negrąžintos paskolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistus 37 000 Lt nuo civilinės bylos iškėlimo 2009 m. sausio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2413 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškinio reikalavimus dėl 12 470 Lt skolos už statybos darbus ir 11,84 procentų dydžio palūkanų priteisimo atmetė, sprendimo dalį, dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų - priteisti iš ieškovės 37 571,45 Lt permoką sumą už faktiškai apmokėtus bet neatliktus teritorijos sutvarkymo darbus ir priešieškinio dalį dėl 238 842 Lt nuostolių atlyginimo už nekokybiškai atliktus triušių prieauglio fermos statybos darbus, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės 2 505 Lt nuostolių, paliko nepakeistą.Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 18 d. sprendimu priešieškinį tenkino iš dalies, atsakovei atstatė praleistą ieškinio senaties terminą pareikšti ieškinį reikalavimams dėl žalos už permokėtus aplinkos sutvarkymo darbus atlyginimo, priteisė atsakovei (ieškovei pagal nagrinėjamą priešieškinį) ūkininkei N. K. iš ieškovės AB „KELMĖS MELIORACIJA“ 37 571,45 Lt žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2009 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė atsakovei iš ieškovės 119 451 Lt statybos darbų defektų šalinimo išlaidoms padengti atlyginimo ir 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2009 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitus atsakovės priešieškinio reikalavimus atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, panaikino teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovei priteistos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistų 37 571,45 Lt ir 119 451 Lt sumų, kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismai sprendė, kad pagal 2004 m. rugsėjo 10 d. statybos rangos sutartį ieškovė atliko triušių fermos, pagalbinio pastato ir dezobarjerų statybos darbus. Atsakovė įrodinėjo, kad darbus ieškovė atliko su trūkumais, todėl prašė atlyginti atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Reikalavimą atlyginti šias išlaidas atsakovė grindė UAB „Skena“ ataskaita, kurioje nurodyta, kad atliktų darbų trūkumams ištaisyti reikalinga 238 842 Lt suma. Teismai padarė išvadą, kad nekokybiškai atliktų darbų sąnaudas ir išlaidas šalys turi prisiimti lygiomis dalimis, todėl priteisė atsakovei iš ieškovės 119 451 Lt sumą.Teismo teigimu, pareiškėja AB „KELMĖS MELIORACIJA“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-474-210/2014 grindžia aplinkybe, kad nesutikdama su atsakovės reikalavimu dėl 238 842 Lt nuostolių priteisimo visada teigė, jog sutarties vykdymo metu buvo pakeistas techninis projektas ir statybos darbai šalių susitarimu buvo vykdomi pagal kitą šalių suderintą techninį projektą, negu tas, kuris pateiktas byloje ir dėl šios priežasties, ieškovės teigimu, negalima buvo remtis UAB „Skena“ ataskaita, nes joje atlikti darbai buvo vertinami pagal pirminį projektą, o ne pakeistą projektą. Pareiškėja teigė, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. gautas V. J. pranešimas, jog tvarkydama vyro dokumentus, rado dokumentus susijusius su triušių auginimo fermos statyba, rado pakeisto ginčo pastato techninio projekto dalį, kurio egzistavimą atsakovė byloje neigė. Buvo kreiptasi į A.Stulginskio universitetą, projektas buvo rastas ir pateiktas ieškovei. Išanalizavus tiek byloje pateiktą projektą, kurio bylos Nr. 2003-28A, tiek iš A.Stulginskio universiteto gautą ginčo pastato techninio projekto bylą, kurios Nr. 2003-28, tapo akivaizdu, jog jie esmingai skiriasi. Teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nurodė, kad faktas apie tai, kad rangos sutartis vykdoma pagal statinių techninius projektus, tiek užsakovui, tiek rangovui buvo žinoma, bylos nagrinėjimo metu rangovas turėjo pareigą išsireikalauti bei pateikti visus buvusius įrodymus, ne tik tuos kuriuos pateikė užsakovė. Aplinkybę, kad ieškovė, būdama rangove, ir įrodinėdama, kad egzistavo kitas projektas, galėjo pati pateikti teismui minėtų projektų (jo kopijų), tačiau jo nepateikė, nurodė ir Lietuvos apeliacinis teismas aukščiau aptartoje nutartyje. Taip pat teismas pažymėjo, kad Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 6.10 straipsnis numato, kad statinio techninis projektas yra pagrindinis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami statinio darbo projekte. Techninis projektas parengtas užsakovo projektuotojo, jis privalomas rangovui, jeigu darbai buvo pakoreguoti, turi būti pakoreguotas ir techninis projektas. Statinio darbo projektas yra techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Darbo projektą rengia rangovas, jis gali būti pateiktas kaip vientisas dokumentas vienu metu arba atskirais sprendiniais skirtingu laiku statybos metu pagal užsakovo, rangovo ir statinio statybos techninės priežiūros vadovo suderintą kalendorinį grafiką. Teismas nurodė, kad ieškovei kaip rangovei, buvo privaloma turėti tiek techninį projektą, tiek jo pakeitimą, tiek rangovo parengtą techninį projektą atitinkantį darbo projektą. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog buvo atliktas techninio projekto pakeitimas, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-474-210/2014, ieškovei buvo žinoma, todėl šis faktas nėra siurprizinė, naujai paaiškėjusi aplinkybė tik 2017 m. rugsėjo 4 d.Taip pat teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje teismas vertino pateiktą UAB „Skena“ ataskaitą kartu su kitais bylos įrodymais, liudytojų parodymais ir iš jų visumos sprendė apie ieškinio reikalavimų pagrįstumą, bei padarė išvadą, jog pagal statybos rangos 2004-09-10 sutartį Nr. 0010 nekokybiškai atliktų darbų ištaisymui reikės 238 842 Lt, dėl aukščiau išvardintų priežasčių nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo sąnaudas ir išlaidas šalys turi prisiimti lygiomis dalimis, t. y. per pusę.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja AB ,,KELMĖS MELIORACIJA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-474-210/2014. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:Teismo nutartyje nėra jokių motyvų ar išvadų, kurios būtų susiję su proceso atnaujinimo pagrįstumu. Motyvų nebuvimas riboja teisę pasinaudoti teismine gynyba, apeliacijos teise. Iš teismo motyvų spėjama, kad teismas sprendė, jog visos pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodomos aplinkybės buvo arba turėjo būti žinomos civilinės bylos Nr. 2-474-210/2014 nagrinėjimo metu. Tačiau su tokia teismo išvada nėra pagrindo sutikti. Teismas pareiškėjos pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Ginčą nagrinėjant iš esmės egzistavo ne vienas, bet du techniniai projektai, tačiau pareiškėja negalėjo pateikti tai patvirtinančių įrodymų, o ūkininkė N. K. jo neteikė elgdamasi nesąžiningai bei neigė tokio projekto egzistavimą. Aplinkybės dėl pirminio techninio projekto atsiradimo, pagal kurį buvo surašyta UAB ,,Skena“ ataskaita, pripažintinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir galinčiomis turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Teismo nutartyje nurodytos išvados, kad pareiškėja, kaip rangovė, turėjo išsireikalauti bei pateikti visus buvusius įrodymus, ne tik tuos kuriuos pateikė užsakovė, yra nepagrįsti. Byloje yra objektyvūs duomenys, patvirtinantys, jog ūkininkė N. K. neigė kito techninio projekto egzistavimą, dėl to pareiškėja negalėjo jų išsireikalauti iš ūkininkės N. K.. Byloje nėra nustatyta, kad techninio projekto byla, kurios egzistavimą neigė ūkininkė N. K., pareiškėjai būtų buvus perduota.Teismo išvados, kad pareiškėja turėjo turėti tiek techninį, tiek darbo projektą, yra nepagrįsta. Byloje nustatyta, kad darbo projektas nebuvo rengiamas, jis turėjo būti rengiamas tik tuo atveju, jeigu ūkininkė N. K. būtų užsakiusi. Galiojęs teisinis reglamentavimas statybos darbų atlikimo metu, taip pat nenumatė privalomo darbo projekto rengimo.Teismas neanalizavo nagrinėjamoje byloje pateiktų abiejų techninių projektų skirtumų, o nesant tokios analizės neįmanoma ir padaryti išvados, kaip tie skirtumai gali įtakoti ginčo sprendimo rezultatą. Vykdant darbus nebuvo žinomos aplinkybės, kad darbų vykdymas turi būti atliktas pagal techninį projektą, kurio bylos Nr. 2003-28, kadangi byloje buvo pateiktas pakeistas projektas, tuo pačiu dabar matyti, kad UAB ,,Skena“ savo išvadas byloje pateikė ne pagal pakeistą projektą, kurio bylos Nr. 2003-28A, o pagal pradinį, kurio bylos Nr. 2003-28, tokia situacija susidarė dėl to, kad ūkininkė N. K. atsisakė pateikti teismui visas techninio projekto versijas. Jeigu būtų buvę pateikti visi techniniai projektai, taptų akivaizdu, jog pradiniai konstrukciniai sprendimai, dėl pagalbinio patalpų bloko 70 t tarkuotų koncentratų sandėlio bei parduodamų triušių triušidės sienų ir šlaitinio stogo konstruktyvo medžiagos yra pačios ūkininkės N. K. iniciatyva pakeisti iš metalinių į medines konstrukcijas. Šios aplinkybės ūkininkei N. K. buvo nenaudingos, todėl šią informaciją ji slėpė, duomenis, jog buvo kelios techninio projekto laidos gauti žymiai vėliau, kai gauta informacija iš buvusio techninio prižiūrėtojo žmonos. Šios aplinkybės yra naujos ir naujai paaiškėjusios, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu.Bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma, jog UAB ,,Skena“ teikdama išvadą vadovavosi kitu projektu, nei kad buvo pateiktas byloje, t. y. ūkininkė N. K. vieną projektą teikė UAB ,,Skena“ išvadoms gauti, o kitą teismui. Šios aplinkybės egzistavo ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau nei pareiškėjai, nei teismui nebuvo žinomos, ūkininkė N. K. apie pirminio ir paskesnio techninių projektų buvimą duomenų neatskleidė. Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, nes nepagrįstai priteistų išlaidų suma ūkininkei N. K. yra didelė. Konstatavus, kad pareiškėja neturėjo sumontuoti pagalbinių patalpų bloko metalinių sienų ir šlaitinio stogo metalinių konstrukcijų, turėtų būti mažinama ūkininkei N. K. priteista 129 322,12 (37457,17 Eur) suma. Siekiant išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, procesas turi būti atnaujintas.Suinteresuotas asmuo ūkininkė N. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja nurodydama, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe yra tai, kad buvo pakeistas techninis projektas, nemotyvavo, kuo pasireiškė šios aplinkybės naujumas. Priešingai, bylą nagrinėjant iš esmės, pareiškėja visą laiką teigė, kad statybos darbus vykdė pagal pakeistą techninį projektą. Pagal pareiškėjos prie prašymo atnaujinti procesą pateiktus įrodymus sutiktina, kad buvo keletas techninio projekto redakcijų. Kadangi ūkininkė N. K. pareiškėjos pateikto techninio projekto redakcijos neturėjo ir negalėjo pateikti, naujovė pasireškia tuo, kad techninis projektas buvo pas techninį prižiūrėtoją. Tačiau ši aplinkybė, remiantis statybos norminių aktų reikalavimais nustatančiais užsakovo ir rangovo teises bei pareigas, negali būti pagrindas atnaujinti procesą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra atestuotas statybos specialistas. Ta aplinkybė, kad rangovas statybos darbus vykdė pagal pakeistą techninį projektą, negali būti traktuojama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes ji buvo žinoma pareiškėjai nagrinėjant bylą iš esmės. Kaip teigia pareiškėja, buvo žinoma, kad buvo keletas techninio projekto redakcijų, tačiau nei prašyme atnaujinti procesą, nei atskirajame skunde nenurodyta, kodėl nagrinėjant bylą iš esmės nebuvo tiesiogiai, ar teismo pagalba išreikalautos iš projektuotojo. Ta aplinkybė, kad pareiškėja teismui pateikė kitą techninio projekto redakciją gautą iš projektuotojo, negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi. Taigi pareiškėja nenurodė jokių naujų, turinčių esminės reikšmės aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).Nagrinėjamoje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, t. y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-474-210/2014 ir pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą, ūkininkės N. K. priešieškinio dalį, kuria jai priteistos iš AB ,,KELMĖS MELIORACIJA“ 37 457,17 Eur (129 322,12 Lt) defektų šalinimo išlaidos dėl nekokybiškai atliktų 70 t tarkuotų koncentratų sandėlio bei parduodamų triušių triušidės darbų, savavališkai pakeičiant techniniame projekte numatytas metalines konstrukcijas medinėmis, atmesti. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, turinčią reikšmės išnagrinėtai bylai ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, pareiškėja nurodo tai, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. buvo gautas V. J. pranešimas, jog tvarkydama vyro E. A. J. (kuris buvo ginčo pastatų statybos techniniu prižiūrėtoju) dokumentus, rado dokumentus susijusius su ūkininkės N. K. triušių auginimo fermos statyba, tarp jų, pakeisto ginčo pastato techninio projekto dalį, kurio egzistavimą bylos nagrinėjimo metu ūkininkė N. K. neigė. Pareiškėja nurodė, kad atsižvelgiant į gautus duomenis, kad egzistavo kitas techninis projektas, buvo kreiptasi į Aleksandro Stulginskio universitetą, valdantį Lietuvos žemės ūkio universiteto žemės ūkio inžinerijos instituto archyvą, kuris pareiškėjai pateikė ginčo pastato techninio projekto bylą Nr. 2003-28. Pareiškėjos manymu, išanalizavus tiek byloje pateiktą techninį projektą Nr. 2003-28A, tiek iš Aleksandro Stulginskio universiteto gautą ginčo pastato techninio projekto bylą, kurio Nr. 2003-28, tapo akivaizdu, jog jie esmingai skiriasi ir ši aplinkybė yra svarbi, kadangi ūkininkės N. K. priešieškinio reikalavimai dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų buvo grindžiami UAB ,,Skena“ ataskaita, kurioje atlikti darbai buvo vertinami pagal pirminį techninį projektą Nr. 2003-28, o ne pagal pakeistą projektą Nr. 2003-28A.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei pareiškėjos argumentus, sprendžia, kad pareiškėjos nurodyti argumentai dėl aplinkybių naujumo yra nepagrįsti. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl techninio projekto pakeitimo negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, t. y. negalima pripažinti, kad jos nebuvo žinomos pareiškėjai nagrinėjant bylą iš esmės. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties turinio matyti, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu AB „KELMĖS MELIORACIJA“ nesutikimą su ūkininkės N. K. reikalavimu dėl 238 842 Lt nuostolių priteisimo grindė, be kita ko, ir argumentu, kad rangos sutarties vykdymo metu buvo pakeistas techninis projektas ir statybos darbai šalių susitarimu buvo vykdomi pagal kitą šalių suderintą techninį projektą, negu tas, kuris pateiktas byloje, dėl šios priežasties, negalima remtis UAB ,,Skena“ ataskaita, nes joje atlikti darbai buvo vertinami pagal pirminį projektą, o ne pakeistą projektą. Taigi bylos nagrinėjimo iš esmės metu pareiškėja siekė įrodyti, kad rangos sutarties vykdymo metu buvo pakeistas techninis projektas, t. y. ši aplinkybė jai nėra nauja. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartyje nurodė, kad AB „KELMĖS MELIORACIJA“, būdamas rangovas, ir įrodinėdamas, kad egzistavo kitas projektas, galėjo pats pateikti teismui minėtą projektą (jo kopiją), tačiau jo nepateikė. Taip pat minėtoje nutartyje pažymėta, kad bylos nagrinėjimo metu AB „KELMĖS MELIORACIJA“ nesutinkant su UAB ,,Skena“ ataskaitoje nurodytais trūkumais, taip pat ginčijant jų atsiradimo priežastį, pirmosios instancijos teismas ne kartą šalims siūlė skirti teismo ekspertizę, tačiau AB „KELMĖS MELIORACIJA“ jos atsisakė. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartyje konstatavo, kad nė vienai iš šalių nepateikus kitokio projekto, nei yra pateiktas byloje ir kuris buvo pateiktas UAB ,,Skena“ specialistui, nėra pagrindo nesivadovauti UAB ,,Skena“ ataskaita vien dėl AB „KELMĖS MELIORACIJA“ neįrodyto teiginio, kad minėta ataskaita buvo surašyta darbus vertinant pagal neegzistuojančius techninius dokumentus.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).Nagrinėjamu atveju nurodyti pareiškėjos pateikti duomenys, kuriais grindžiamas prašymas dėl prašymo atnaujinimo, pareiškėjui buvo žinomi civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu, be to galėjo būti jai prieinami, todėl šie duomenys nelaikytini naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis. Vien šio fakto konstatavimas sudaro pakankamą pagrindą atmesti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau nepasisako dėl kitų proceso atnaujinimo sąlygų (dėl pareiškėjos nurodomos aplinkybės galimos įtakos įsiteisėjusiam teismo sprendimui) bei kitų skundo argumentų, neturinčių įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad klausimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia pareiškėja, tinkamai motyvavo bei sprendė, jog pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą nėra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, ir pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. Atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos netinkamai pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas ar nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.