Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjos AB „Kelmės melioracija“ prašymą suinteresuotam asmeniui ūkininkei N. K., trečiajam asmeniui E. J. (vėliau V. J.) dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-474-210/2014

Aprašomoji dalis

nustatė:

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nustato, ar subjektas įgijo jo nurodomas teises, kad būtų galima spręsti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia šio subjekto teises.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį dėl ieškovo AB „Kelmės melioracija“ ieškinio dalinio patenkinimo pakeitė: ieškovo AB „Kelmės melioracija“ ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui AB „Kelmės melioracija“ iš atsakovės ūkininkės N. K. 37000 Lt negrąžintos paskolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistus 37000 Lt nuo civilinės bylos iškėlimo 2009 m. sausio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2413 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio reikalavimus dėl 12470 Lt skolos už statybos darbus ir 11,84 procentų dydžio palūkanų priteisimo atmetė.

Sprendimo dalį, dėl atsakovės ūkininkės N. K. priešieškinio reikalavimų - priteisti iš ieškovo AB „Kelmės melioracija“ 37571,45 Lt permoką sumą už faktiškai apmokėtus bet neatliktus teritorijos sutvarkymo darbus ir priešieškinio dalį dėl 238842 Lt nuostolių atlyginimo už nekokybiškai atliktus triušių prieauglio fermos statybos darbus, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės ūkininkės N. K. priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo AB „Kelmės melioracija“ 2505 Lt nuostolių, paliko nepakeistą. Panaikino sprendimo dalį, kuria iš atsakovės N. K. į valstybės biudžetą priteista 1166,41 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šalys Šiaulių apygardos teismui naujų reikalavimų neteikė, ankstesniųjų netikslino, byla iš naujo buvo nagrinėjama tik dalyje, t. y. pagal atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) N. K. ieškinio reikalavimą pareikštą ieškovui (atsakovui pagal priešieškinį) AB „Kelmės melioracija“ dėl 37571,45 Lt permokos sumos už faktiškai apmokėtus bet neatliktus teritorijos sutvarkymo darbus ir dėl 238842 Lt nuostolių už nekokybiškai atliktus triušių prieauglio fermos statybos darbus priteisimo.

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 18 d. sprendimu priešieškinį tenkino iš dalies, atsakovei ūkininkei N. K. atstatė praleistą ieškinio senaties terminą pareikšti ieškinį reikalavimams dėl žalos už permokėtus aplinkos sutvarkymo darbus atlyginimo. Priteisė atsakovei (ieškovei pagal nagrinėjamą priešieškinį) ūkininkei N. K. iš ieškovo UAB „Kelmės melioracija“ 37571,45 Lt žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2009 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė atsakovei (ieškovei pagal nagrinėjamą priešieškinį) ūkininkei N. K. iš ieškovo UAB „Kelmės melioracija“ 119451 Lt statybos darbų defektų šalinimo išlaidoms padengti atlyginimo ir 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2009 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje atsakovės priešieškinio reikalavimus atmetė. Šiaulių apygardos teismas, vertindamas nekokybiškai atliktų darbų aprašymą, šalių bei atstovų teiktus paaiškinimus, taip pat eksperto A. Z. pateiktus paaiškinimus konstatavo, kad jų aprašymas leidžia daryti išvadą, jog visi nurodyti darbų kokybės trūkumai atsirado nuo darbų atlikimo momento, nes akivaizdu, kad AB „Kelmės melioracija“, atlikdama darbus nesilaikė STR reikalavimų, bei projektinės dokumentacijos. Teigti, kad šie trūkumai atsirado dėl netinkamos pastato eksploatacijos, pagrindo nėra.

2014 m. gruodžio 4 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje konstatavo, jog teismas buvo įpareigojęs atsakovę pateikti visus turimus techninio projekto pakeitimus, tačiau atsakovė nurodė kitokių techninių projektų nei pateikti byloje, neturinti. Kolegija vertino, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog egzistavo kiti patvirtinti statinių techniniai projektai nei yra pateikti byloje (CPK 185 str.). Ieškovas, būdamas rangovas, ir įrodinėdamas, kad egzistavo kitas projektas, galėjo pats pateikti teismui minėtų projektų (jo kopijų), tačiau jo nepateikė.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 punkto pagrindo

Pareiškėja AB „Kelmės melioracija“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-474-210/2014 grindžia aplinkybe, kad nesutikdama su atsakovės reikalavimu dėl 238 842 Lt nuostolių priteisimo visada teigė, jog sutarties vykdymo metu buvo pakeistas techninis projektas ir statybos darbai šalių susitarimu buvo vykdomi pagal kitą šalių suderintą techninį projektą, negu tas, kuris pateiktas byloje ir dėl šios priežasties, ieškovės teigimu, negalima buvo remtis UAB „Skena“ ataskaita, nes joje atlikti darbai buvo vertinami pagal pirminį projektą, o ne pakeistą projektą. Pareiškėja teigia, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. gautas V. J. pranešimas, jog tvarkydama vyro dokumentus, rado dokumentus susijusius su triušių auginimo fermos statyba, rado pakeisto ginčo pastato techninio projekto dalį, kurio egzistavimą atsakovė byloje neigė. Buvo kreiptasi į A. S. universitetą, projektas buvo rastas ir pateiktas ieškovei. Išanalizavus tiek byloje pateiktą projektą, kurio bylos Nr. 2003-28A, tiek iš A. S. universiteto gautą ginčo pastato techninio projekto bylą, kurios Nr. 2003-28, tapo akivaizdu, jog jie esmingai skiriasi. Atsižvelgiant į ginčo apimtį, ieškovė palygino tik 70 t tarkuotų koncentratų sandėlio bei parduodamų triušių triušidės darbų techninių projektų sprendinius dėl sienų ir šlaitinio stogo konstruktyvų darbų, nes dėl šių trūkumų, kaltinant, jog ieškovė savavališkai pakeitė techniniame projekte numatytas metalines konstrukcijas medinėmis, buvo priteista didžiausia trūkumų šalinimo išlaidų suma -129322,12 Lt (37457,17 Eur). Lyginant nurodytus statinio sprendinius akivaizdu, jog UAB „Skena“ išvados, jog sienų ir šlaitinio stogo konstruktyvai rangovo atlikti savavališkai pakeičiant techniniame projekte numatytas metalines konstrukcijas medinėmis yra aiškiai nepagrįstos.

Techniniame projekte, kurio bylos Nr. 2003-28A, 33 lape nurodyta, kad pagalbinių patalpų bloke kolonos turi būti medinės, kvadratinio profilio, sijos, gegnės perdengimo sijos - medinės, mediniai karkasai iš tašų 50x150mm, stogo danga tvirtinama prie grebėstų, atitinkamai ta pati informacija nurodyta ir kituose projekto dalyse (projekto 36 lapas), brėžiniuose. Techniniame projekte, kurio bylos Nr. 2003-28, lape 33 nurodyta, kad pagalbinių patalpų bloke kolonos turi būti metalinės, stačiakampio ir tėjinio profilio, santvaros - metalinės, stogo ilginiai, gegnės perdengimo sijos – medinės, stogo danga tvirtinama prie nekarpytų ilginių ir grebėstų, atitinkamai ta pati informacija nurodyta ir kituose projekto dalyse (projekto 36 lapas), brėžiniuose. Skirtumai akivaizdūs, šių pasikeitimų laikant juos trūkumais, pašalinimo suma pagal UAB „Skena“ paskaičiavimą net 129322,12 Lt (37457,17 Eur).

Pareiškėja nurodo, kad vykdant darbus nebuvo žinomos aplinkybės, dabar galima matyti, jog UAB „Skena“ savo išvadas byloje pateikė, ne pagal pakeistą projektą, kurio bylos Nr. 2003-28A, o pagal pradinį, kurio bylos Nr. 2003-28, tokia situacija susidarė dėl to, jog atsakovė atsisakė pateikti teismui visas techninio projekto versijas, tvirtindama, jog kitokių neturi. Jeigu būtų pateikti visi techniniai projektai taptų akivaizdu, jog pradiniai konstrukciniai sprendiniai, yra pačios atsakovės iniciatyva pakeisti iš metalinių į medines konstrukcijas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad proceso atnaujinimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnis, vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, procesas gali būti atnaujintas bylose, užbaigtose nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Ši įstatymo norma rodo, kad procesas gali būti atnaujintas tik toje byloje, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) yra įsiteisėjęs, ir asmuo neturi galimybės pasinaudoti sprendimo (nutarties) peržiūrėjimu instancine tvarka, arba tokia galimybe asmuo jau yra pasinaudojęs. Be to, proceso atnaujinimas galimas ne dėl visų įsiteisėjusių sprendimų (nutarčių), o tik dėl tų, kuriais išsprendžiama byla iš esmės.

Iš pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, jog šiame dokumente nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu) įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtų, kurį nustačius, turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).

CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Pagal CPK 370 str. 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 str. nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 str. 1 dalyje įtvirtintais pagrindais.

Pareiškėja paduodama prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. gautas V. J. pranešimas, jog tvarkydama vyro dokumentus, rado dokumentus susijusius su triušių auginimo fermos statyba, rado pakeisto ginčo pastato techninio projekto dalį, kurio egzistavimą atsakovė byloje neigė, ir buvo kreiptasi į A. S. universitetą, projektas buvo rastas ir pateiktas ieškovei.

Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia aplinkybėmis, kad vykdant darbus nebuvo žinomos aplinkybės, tačiau dabar galima matyti, jog UAB „Skena“ savo išvadas byloje pateikė, ne pagal pakeistą projektą, kurio bylos Nr. 2003-28A, o pagal pradinį, kurio bylos Nr. 2003-28, tokia situacija susidarė dėl to, jog atsakovė atsisakė pateikti teismui visas techninio projekto versijas, tvirtindama, jog kitokių neturi. Skirtumai akivaizdūs, minėta šių pasikeitimų, laikant juos trūkumais, pašalinimo suma pagal UAB „Skena“ paskaičiavimą net 129322,12 Lt (37457,17 Eur).

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 18 d. sprendime konstatavo, kad 2009 metais rangovas AB „Kelmės melioracija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl likusių neapmokėtų sumų už atliktus gerbūvio darbus priteisimo. Ieškovas AB „Kelmės melioracija“ bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pagrindinio objekto techninis projektas buvo koreguotas ir keistas du kartus pagal pačios ūkininkės K. užsakymą. Buvo du techniniai projektai, nors į bylą pateiktas tik vienas. Ieškovas mano, kad UAB „Skena“ atlikta ataskaita negalima vadovautis, teismo posėdyje AB „Kelmės melioracija“ atstovas papildomai paaiškino, jog buvo du techniniai projektai, buvo antrasis patikslintas techninis projektas, kurio UAB „Skena“ neįvertino. Be to, ataskaitoje nėra įvertintos priežastys, dėl kurių galimai galėjo atsirasti ataskaitoje nurodyti defektai, ataskaita sudaryta praėjus daugiau nei trejiems metams po objekto pridavimo ir eksploatacijos pradžios, objektas nebuvo šildomas, todėl neįvertinta kokį poveikį defektų atsiradimui galėjo turėti objekto pažeidimai, reikalavimų jam nesilaikymas. Teismas nurodė, jog išanalizavęs specialistų nustatytus nekokybiškai atliktus darbus, bei jų neatitikimą dalies projekto reikalavimams, konstatuoja, kad visgi pagal ataskaitoje nurodytų atliktų darbų, statant statinį trūkumų aprašymą, jie buvo akivaizdūs ir turėjo būti fiksuojami iš karto pasirašant darbų aktus. Tokia išvada darytina įvertinus bylos medžiagą, eksperto A. Z. paaiškinimus teismo proceso metu, bei techninio prižiūrėtojo paaiškinimus byloje. Teismas įvertino, kad statybos darbų eigoje užsakovė ir jos pasamdytas statybos darbų techninis prižiūrėtojas E. A. J. jokių pastabų dėl nekokybiškai atliekamų statybos rangos darbų neteikė. Teismas sprendė, kad arba užsakovui šie pažeidimai nebuvo reikšmingi objekto ar atskirų jo darbų etapų perdavimo metu arba darbai buvo priimami tinkamai jų neapžiūrėjus ir neįvertinus technologiškai pagal statomo objekto techninį projektą. Todėl teismas vadovaudamasis CK 6.662 straipsniu sprendė, kad atsakovė pagal galiojančius teisės aktus gali būti vertinama, kaip praradusi teisę reikšti ieškovui pretenzijas dėl aptariamų darbų trūkumų.

Teismo sprendime taip pat konstatuojama, kad kita vertus, byloje yra darbų techninę priežiūrą vykdžiusio asmens E. A. J. paaiškinimai, jog jis dėl sveikatos problemų ir blogo aprūpinimo statybos technikos įranga, tinkamai negalėjo atlikti techninio prižiūrėtojo pareigų. Tačiau duomenų apie tai, kad jis informavo apie savo pareigų atlikimo problemas užsakovę, byloje nėra. Teismas darė išvadą, kad techninė darbų priežiūra tinkamai, kaip to reikalauja galiojantieji teisės aktai nebuvo vykdoma, techninis statybos darbų prižiūrėtojas tinkamai nesidomėjo statybos darbais, aktus pasirašydavo neįvertinęs ir neapžiūrėjęs statomo objekto ir atliktų darbų pagal technologinius etapus. Nurodė, kad rangovo AB „Kelmės melioracija“ paaiškinimus paneigia trūkumų detalizacija ir prigimtis – nesilaikymas techninio projekto, darbų technologinių reikalavimų, STR reikalavimų ir pan. Taip pat teismas atmetė ieškovo AB „Kelmės melioracija“ argumentus kaip neįrodytus, kad techninį projektą ir kitus pakeitimus, kaip pvz. stogo konstrukcijų keitimą, vidaus darbų atskirus elementus (sienas, grindis, langus) ir kt. nurodė atlikti užsakovė dėl lėšų taupymo. Darė išvadą, jog net ir konstatavus, kad tokius nurodymus (nesilaikyti techninio projekto ir kt., STR reikalavimų) buvo davusi užsakovė, rangovas, kaip statybos darbų specialistas turėtų spręsti, ar tęsti darbus ar juos stabdyti atsisakant sutarties tolesnio vykdymo (CK 6.659 str. 1 d. 2 p., 2 d., 6.661 str.). Taigi teismas šiame kontekste nurodė, kad rangovas elgėsi taip pat pakankamai neapdairiai ir nerūpestingai. O savo sutartinius įsipareigojimus atliko pažeisdamas esminius sąžiningumo, kooperavimosi ir bendradarbiavimo principus.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendime nurodė, kad šiuo atveju formalus CK 6.662 straipsnio taikymas susiklosčiusioje situacijoje neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir tik juo remiantis reikalavimas neturėtų būti atmestas. Kadangi byloje konstatuota (pagal atsakovės teikiamus įrodymus – UAB „Skena“ teiktas išvadas apie nekokybiškai atliktus statybos rangos darbus ir jų ištaisymo vertę, ieškovui – AB „Kelmės melioracija“ atsisakant byloje teismo statybinės ekspertizės), jog pagal statybos rangos 2004-09-10 sutartį Nr. 0010 nekokybiškai atliktų darbų ištaisymui reikės 238842 Lt, teismo nuomone, dėl aukščiau išvardintų priežasčių nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo sąnaudas ir išlaidas šalys turi prisiimti lygiomis dalimis, t. y. per pusę.

Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 4 d. bylą peržiūrėjęs apeliacine tvarka nutartyje konstatavo, jog ieškovas, būdamas rangovas, ir įrodinėdamas, kad egzistavo kitas projektas, galėjo pats pateikti teismui minėtų projektų (jo kopijų), tačiau jo nepateikė. Nė vienai iš šalių nepateikus kitokio projekto, nei yra pateiktas byloje ir kuris buvo pateiktas UAB „Skena“ specialistui, nėra pagrindo nesivadovauti UAB „Skena“ ataskaita vien dėl ieškovo neįrodyto teiginio, kad minėta ataskaita buvo surašyta darbus vertinant pagal neegzistuojančius techninius dokumentus (CPK 185 str.).

Dėl procesinės baigties

Kaip ir minėta, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Šioje byloje teismas atmesdamas pareiškėjų argumentus sprendžia, kad aplinkybės, kuriomis remiasi pareiškėjai, nevertintinos kaip naujai paaiškėjusios.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėja įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

Atmestinas pareiškėjos argumentas, kad UAB „Skena“ ataskaita paremta neobjektyviais įrodymais. Pažymėtina, kad faktas apie tai, kad rangos sutartis vykdoma pagal statinių techninius projektus, tiek užsakovui, tiek rangovui buvo žinoma, bylos nagrinėjimo metu rangovas turėjo pareigą išsireikalauti bei pateikti visus buvusius įrodymus, ne tik tuos kuriuos pateikė užsakovė. Aplinkybę, kad ieškovas, būdamas rangovas, ir įrodinėdamas, kad egzistavo kitas projektas, galėjo pats pateikti teismui minėtų projektų (jo kopijų), tačiau jo nepateikė, nurodė ir Lietuvos Apeliacinis teismas aukščiau aptartoje nutartyje. Taip pat pažymėtina, kad Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 6.10 straipsnis numato, kad statinio techninis projektas yra pagrindinis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami statinio darbo projekte. Techninis projektas parengtas užsakovo projektuotojo, jis privalomas rangovui, jeigu darbai buvo pakoreguoti, turi būti pakoreguotas ir techninis projektas. Statinio darbo projektas yra techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Darbo projektą rengia rangovas, jis gali būti pateiktas kaip vientisas dokumentas vienu metu arba atskirais sprendiniais skirtingu laiku statybos metu pagal užsakovo, rangovo ir statinio statybos techninės priežiūros vadovo suderintą kalendorinį grafiką.

Akivaizdu, kad ieškovui AB „Kelmės melioracija“ kaip rangovui, buvo privaloma turėti tiek techninį projektą, tiek jo pakeitimą, tiek rangovo parengtą techninį projektą atitinkantį darbo projektą. Aplinkybė, kad buvo atliktas techninio projekto pakeitimas, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-474-210/2014, ieškovui AB „Kelmės melioracija“ buvo žinoma, todėl šis faktas nėra siurprizinė, naujai paaiškėjusi aplinkybė tik 2017 m. rugsėjo 4 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje teismas vertino pateiktą UAB „Skena“ ataskaitą kartu su kitais bylos įrodymais, liudytojų parodymais ir iš jų visumos sprendė apie ieškinio reikalavimų pagrįstumą, bei padarė išvadą, jog pagal statybos rangos 2004-09-10 sutartį Nr. 0010 nekokybiškai atliktų darbų ištaisymui reikės 238842 Lt, dėl aukščiau išvardintų priežasčių nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo sąnaudas ir išlaidas šalys turi prisiimti lygiomis dalimis, t. y. per pusę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, aiškindamas proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus. Proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3- 565/2013).

Įvertinus aptartus įrodymus teismas sprendžia, kad AB „Kelmės melioracija“ argumentai dėl civilinio proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindų egzistavimo yra neįrodyti, todėl atmetami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos AB „Kelmės melioracija“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-474-210/2014 atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.