Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-29 · Civilinė byla Nr. 2-806/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-29
Bylos Nr.
2-806/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
(nepasirinktas)
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
V., A. G., A., E. R., V. G.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „MG Baltic Investment“, uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-806/2011Procesinio sprendimo kategorija:110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MG Baltic Investment“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovės V. G. prašymas dėl leidimo naudotis dalimi areštuoto turto, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3880-578/2010, pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „MG Baltic Investment“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ ieškinius atsakovams A. G., V. G. ir E. R. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Ieškinio esmė

Ieškovas UAB „MG Baltic Investment“ padavė Vilniaus apygardos teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovų A. G. ir V. G. 54 025 295 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas. Ieškovas UAB „Mitnija“ padavė Kauno apygardos teismui prevencinį ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo A. G. 21 149 351 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, iš atsakovo E. R. - 2 240 000 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų, pripažinti negaliojančia 2009-09-25 A. G. ir V. G. turto pasidalijimo sutartį ir nukreipti ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo tenkinimą į atsakovo A. G. turto pasidalijimo sutartimi atsakovei V. G. perleistą turtą, uždrausti atsakovui A. G. naudotis UAB „Mitnija“ akcininko neturtinėmis teisėmis, nustatytomis Akcinių bendrovių įstatyme, kituose teisės aktuose, bendrovės įstatuose, iki galutinio sprendimo priėmimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-000-16-10. Ieškinių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštą ieškinio reikalavimo sumos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 29 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams A. G. ir V. G. nuosavybės teise priklausantį 42 025 295 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias Lietuvos bankuose ir kitose kredito įstaigose, uždraudžiant atlikti bet kokius mokėjimus, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu, bei turtines teises, priklausančias atsakovams, ir esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi, ieškovo prašymu, pritaikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovams A. G. ir V. G. nuosavybės teise priklausantį 12 000 000 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias Lietuvos bankuose ir kitose kredito įstaigose, uždraudžiant atlikti bet kokius mokėjimus, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu, bei turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis; uždraudė atsakovui A. G. naudotis UAB „Mitnija“ akcijų suteikiamomis akcininko neturtinėmis teisėmis, nustatytomis Akcinių bendrovių įstatyme, kituose teisės aktuose, bendrovės įstatuose.

Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 22 d. nutartimi, ieškovo UAB „Mitnija“ prašymu, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 21 149 351 Lt, esančius atsakovo A. G. ir atsakovės V. G. vardu atskirai (ar kartu) atidarytose atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose bet kuriose Lietuvos bankuose ir kitose kredito įstaigose, uždraudžiant atlikti bet kokius mokėjimus, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu UAB „Mitnija“, o šiose sąskaitose nesant pakankamai lėšų ieškinio reikalavimams užtikrinti – trūkstamai sumai areštavo kitą nurodytų atsakovų nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą. Be to, areštavo 2 240 000 Lt, esančius atsakovo E. R. ir (ar) kartu su jo sutuoktine B. R. valdomose atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose bet kuriose Lietuvos kredito įstaigose, uždraudžiant atlikti bet kokios mokėjimus, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu UAB „Mitnija“, o nesant pakankamai lėšų ieškinio reikalavimams užtikrinti – nurodė areštuoti trūkstamos sumos kitą atsakovo E. R. nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 20 d. Nutartimi pakeitė minėtą Kauno apygardos teismo nutartį, nustatydamas, kad areštas taikomas atsakovų nekilnojamajam, kilnojamajam turtui ir (ar) piniginėms lėšoms, neviršijant ieškinio sumos.

Šalies argumentai

Atsakovė V. G. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl leidimo naudotis dalimi areštuoto turto, kuriuo prašė leisti jai disponuoti 8 741,30 Lt suma kiekvieną mėnesį (b. l. 5-10). Nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra areštuotas atsakovei bei jos mirusiam sutuoktiniui priklausantis turtas, piniginės lėšos. Po atsakovo A. G. mirties atsakovė V. G. privalo išimtinai viena rūpintis jai ir jos sutuoktiniui priklausančiu turtu, kadangi jai, kaip areštuoto turto saugotojai, kyla pareiga išlaikyti ir saugoti turtą. Atsakovės teigimu, ji nedirba, neturi alternatyvių pajamų šaltinių, dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikytų esminių suvaržymų, ji nebegali patenkinti savo kasdienių būtinų buitinių poreikių bei visapusiškai išlaikyti turto. Atsakovė nurodė, kad vidutinė bendra turimų įsipareigojimų bei viso areštuoto turto išlaikymo kaštų suma per mėnesį yra 7 941,30 Lt, prie šios sumos pridėtina 800 Lt suma, skirta patenkinti atsakovės minimaliems gyvenimo poreikiams, todėl iš viso jai reikalinga disponuoti kas mėnesį 8 741,30 Lt suma, kuri būtina atlikti finansinėms operacijoms.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „MG Baltic Investment“ atsiliepimu į atsakovės V. G. prašymą prašo atmesti atsakovės prašymą, tarp jo prašymą leisti disponuoti 1 594,34 Lt dydžio suma, kuri reikalinga mirusiojo sutuoktinio turtiniams įsipareigojimams įvykdyti, nes atsakovė nepateikė duomenų, kad yra A. G. teisių perėmėja; prašymą leisti jai disponuoti 2 188,96 Lt dydžio suma, kuri reikalinga įvykdyti atsakovės turtinius įsipareigojimus, kadangi neįrodyta, kad atsakovė neturi pajamų šaltinio, bei atmesti atsakovės prašymą leisti disponuoti 4 958 Lt dydžio suma, reikalinga A. G. motinai išlaikyti, kadangi neįrodyta, jog atsakovei tenka minėto asmens išlaikymo pareiga, ir kad atsakovė, o ne kas kitas apmoka nurodytas išlaidas. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų tenkinti šį prašymą dėl 4 958 Lt, būtina užtikrinti, kad kiekvieną mėnesį nurodyta suma būtų pervesta tiesiogiai į „Royal Residence“ banko sąskaitą, siekiant apmokėti B. G. slaugos paslaugas (b. l. 50-53).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi patenkino atsakovės prašymą ir leido jai disponuoti 8 741,30 Lt suma kiekvieną mėnesį, iš Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d., 2010 m. gegužės 20 d. nutarčių bei Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutarties pagrindu areštuotų piniginių lėšų, siekiant įgyvendinti prašyme nurodytus tikslus (b. l. 55-56). Nurodė, kad teismų nutartimis areštuotas didelės vertės atsakovei ir jos mirusiam sutuoktiniui A. G. priklausantis turtas bei piniginės lėšos, o turto išlaikymui ir saugojimui yra būtinos išlaidos, siekiant užtikrinti areštuoto turto vertę. Taip pat yra būtinos lėšos ir atsakovės V. G. pragyvenimui. Teismo nuomone, ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad mirusiojo atsakovo A. G. turtą prižiūri ne atsakovė V. G., o kiti asmenys.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „MG Baltic Investment“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovės V. G. prašymą (b. l. 58-64). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. CPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl visų pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti duodamas atskirasis skundas. Visos pirmosios instancijos teismo nutartys taikyti, pakeisti ir panaikinti ar atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones skundžiamos, paduodant atskirąjį skundą (CPK 148 str. 5 d.). Atsižvelgiant į imperatyvias CPK teisės normas, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra neskundžiama.

2. Prašymo pateikimo metu V. G. nėra perėmusi A. G. turtinių teisių bei pareigų, atsakovė neįrodė, kad išlaiko prašyme išvardintą turtą, taip pat nepateikė duomenų, kokiomis lėšomis turtas buvo išlaikomas iki prašymo pateikimo, ir dėl kokių priežasčių pareiga išlaikyti mirusio asmens turtą tenka būtent atsakovei. Be to, atsakovo A. G. mirtis nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, prievolė išlaikyti prašyme nurodytą turtą egzistavo visada, atsakovų turtas yra areštuotas 2010 m. sausio mėn., o atsakovė tik 2010 m. spalio mėn. kreipėsi į teismą su prašymu leisti jai disponuoti dalimi areštuoto turto.

3. Nesant duomenų, kad būtent V. G. perėmė A. G. turtinius įsipareigojimus, ji turi teisę prašyti leisti disponuoti tik tokio dydžio pinigų suma, kuri yra būtina išimtinai tik jos turtinių įsipareigojimų tinkamam įvykdymui užtikrinti. Todėl nėra pagrindo leisti atsakovei disponuoti 1 594,34 Lt dydžio suma, kuri skirta A. G. asmenine nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymui.

4. V. G. nepateikė įrodymų, kad būtent ji kas mėnesį apmoka 4 958 Lt išlaidas už atsakovo A. G. motinos slaugos paslaugas. Nurodė, kad neprieštarautų, jog iš areštuotų atsakovės lėšų būtų apmokamos šios išlaidos, tačiau su sąlyga, kad ši suma būtų pervesta tiesiogiai į „Royal Residence“ nurodytą sąskaitą, išimtinai A. G. motinos slaugai (išlaikymui) apmokėti.

5. Atsakovė neįrodė, kad nedirba, neturi alternatyvių pajamų šaltinių. Priešingai, byloje yra UAB „Statybų kryptis“ darbuotojų sąrašas, kuriame nurodyta, kad atsakovė dirba šioje įmonėje.

6. Skundžiamos nutarties motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys neatitinka CPK 291 straipsnyje nustatytų teismo nutarties turiniui keliamų reikalavimų, rezoliucinė dalis – pernelyg abstrakti, nesuformuluotas įpareigojimas atsakovei pinigines lėšas naudoti aiškiai nurodytiems tikslams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė V. G. prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį (b. l. 100-105). Nurodo, kad atsakovo A. G. procesinių teisių perėmimo klausimas neturi nieko bendro su atsakovės pareikšto prašymo tenkinimu, o bylos sustabdymas dėl atsakovo mirties neturi įtakos šalių teisėms reikšti teismui prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, juolab kad šiuo metu yra aišku, jog būtent V. G. priėmė A. G. palikimą. Todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovės prašyme nurodytos išlaidos daugiausia yra susiję tik su A. G. turtinių įsipareigojimų vykdymu. Ieškovo pozicija prieštarauja visuotinai priimtiems geros moralės principams; nemoralus ir nesąžiningas ieškovo argumentas, kad esą neaišku, ar būtent V. G. perėmė pareigą išlaikyti žuvusiojo atsakovo motiną. Taip pat nurodė, kad atsakovė nuo 2010 m. liepos 19 d. nebedirba UAB „Statybų kryptis“, o pritaikius fizinių asmenų turtui areštą, kurio bendras mastas yra daugiau kaip 75 000 000 Lt, papildomai nereikia įrodinėti, kad ji neturi papildomo pajamų šaltinio, kurio neapimtų turto areštas. Pažymėjo, kad ieškovo nurodyti nutartyje likę neaiškumai yra išimtinai teismo nutarties vykdymo klausimai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovės V. G. prašymas dėl leidimo disponuoti dalimi areštuoto turto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).

Apygardos teismas turėjo pagrindo leisti V. G. disponuoti dalimi areštuoto turto (piniginių lėšų), tačiau, nustatydamas šią dalį, netinkamai taikė civilinio proceso įstatymą, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir įrodymus, jų tinkamai neįvertino bei padarė nepagrįstas, prieštaringas išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių (CPK 178 str., 185 str.), dėl ko galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl leistinos disponuoti areštuoto turto dalies ir jos tikslinio panaudojimo (CPK 145 str. 6 d., 146 str., 329 str., 338 str.).

Pagal susiformavusią teismų praktiką, taikant ieškinio užtikrinimo priemones, turi būti atsižvelgiama ne tik į ieškovo, bet ir į atsakovo pagrįstus interesus, jo turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes atsakovui ir su jo veikla susijusiems asmenims, kitaip tariant, teisingumas reikalauja užtikrinti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-146/2002; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 2-671/2008). Areštavus visas fiziniam asmeniui priklausančias lėšas, jis netenka galimybės patenkinti būtiniausius jo ir jo šeimos narių poreikius (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-153/2011; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1552/2010; 2009 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245/2009).

Taigi atsakovas gali motyvuotu prašymu prašyti leisti disponuoti dalimi areštuotų piniginių lėšų ar atlikti konkrečias operacijas su piniginėms lėšomis, teismui pateikdamas būtinų mokėjimų apimtį bei prašymą pagrindžiančius įrodymus. Tačiau teismo nutartimi nustatytas pajamų, kuriomis fizinis asmuo turi teisę naudotis, dydis turi atitikti teisingumo bei protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad apeliantas neginčija atsakovės teisės prašyti leisti jai disponuoti bei naudotis dalimi areštuoto turto, tačiau nurodo, kad atsakovė neįrodė, jog išlaiko prašyme išvardintą turtą, jog nepateikė įrodymų, kad būtent ji kas mėnesį apmoka išlaidas už atsakovo A. G. motinos slaugos paslaugas, bei nepateikė duomenų, kad nedirba ir neturi alternatyvių pajamų šaltinių. Kolegijos nuomone, yra pagrindo sutikti su dalimi paminėtų apelianto argumentų.

Kiekvienam žmogui objektyviai būtina turėti lėšų patenkinti neatidėliotinus poreikius. Paprastai atsakovui, kurio lėšos areštuotos, leidžiama disponuoti 700 – 1000 Lt per mėnesį suma (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1359/2010; 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-988/2009). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovės prašymo dalį dėl leidimo jai kas mėnesį naudotis 800 Lt suma, skirta patenkinti jos minimaliems gyvenimo poreikiams. Juolab kad nepaneigti atsakovės teiginiai, jog ji nedirba ir neturi kitų pajamų.

Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog mirusiojo atsakovo A. G. turtą prižiūri ne atsakovė V. G., o kiti asmenys, ir kad ne ji kas mėnesį apmoka išlaidas už atsakovo A. G. motinos slaugos paslaugas. Pažymėtina, kad tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 str., 314 str., 338 str.). Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. G. paveldėjo mirusio sutuoktinio A. G. turtą ir nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. yra Slaugos paslaugų teikimo klientė, vykdanti šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (b. l. 134-143).

Taigi skundžiama nutartimi apygardos teismas turėjo pagrindo leisti atsakovei iš areštuotų lėšų apmokėti 4 958 Lt išlaidų už atsakovo A. G. motinos slaugos paslaugas, be to, teisingai nustatė, kad dalis areštuotų piniginių lėšų yra būtina ir areštuoto turto išlaikymui bei saugojimui.

Tačiau, nustatydamas lėšų, reikalingų turto išlaikymui, dydį, teismas neištyrė ir neįvertino aplinkybių, svarbių nurodyto klausimo teisingam išsprendimui, netinkamai taikydamas civilinio proceso įstatymą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė, teikdama teismui prašymą dėl leidimo naudotis dalimi areštuoto turto, pridėjo dokumentus, kurie, jos nuomone, patvirtina, jog vidutinė bendra atsakovės turimų įsipareigojimų bei viso areštuoto turto išlaikymo kaštų suma per mėnesį yra 7 941,30 Lt. Tačiau byloje kilo ginčas dėl atsakovės nurodytos (ir teismo nustatytos) pinigų sumos, būtinos areštuoto turto išlaikymui, bei dėl jos pateiktų įrodymų pagrįstumo. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nenagrinėjo ir nevertino apelianto atsiliepime į atsakovės prašymą nurodytų argumentų ir duomenų dėl atsakovės gyvenamosios vietos bei kito areštuoto turto išlaikymui būtinų išlaidų dydžio, konstatavęs tik tai, kad išlaidos yra būtinos turto išlaikymui ir saugojimui. Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikti papildomi dokumentai (UAB „Kauno Žalgirio jachtklubas“ 2010-12-09 raštas Nr. KŽJ 10/81), kuris yra priešingas atsakovės nurodytoms aplinkybėms dėl patiriamų areštuoto turto (katerio) saugojimo išlaidų, o byloje priimta Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 18 d. nutartis, kuria buvo leista atsakovei sumokėti žemės mokestį, kuri, anot apelianto, įrodo, kad atsakovė reikalauja du kartus atlyginti tą pačią sumą (b. l. 150-153).

Taigi apygardos teismas, neištyręs ir neįvertinęs aplinkybių, reikšmingų leistinos disponuoti dalies areštuotų lėšų, reikalingų areštuoto turto išlaikymui, dydžio nustatymui, padarė nepagrįstą išvadą, dėl ko teismo nutartis, kuria išspręstas šis klausimas, negali būti palikta galioti.

Be to, teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis yra pernelyg abstrakti, nenurodytas tikslinis skiriamų lėšų panaudojimas. Kolegijos nuomone, siekiant užtikrinti tinkamą šios nutarties vykdymą, joje turi būti aiškiai nurodyta piniginių lėšų suma, kuri skiriama konkrečioms išlaidoms apmokėti, tokiu būdu užtikrinant sąžiningą ir tikslinį panaudojimą areštuotų lėšų, kuriomis leidžiama disponuoti (CPK 145 str. 6 d.).

Dėl pasakyto pakeistina pirmosios instancijos teismo nutartis, panaikinant jos dalį, kuria leista atsakovei disponuoti 2 983,30 Lt suma kiekvieną mėnesį, perduodant klausimą dėl nurodytų lėšų skyrimo areštuoto turto išlaikymui nagrinėti iš naujo tam pačiam apygardos teismui, ir paliekant iš esmės nepakeistą kitą teismo nutarties dalį, tačiau nurodant, jog 800 Lt skirtini atsakovės minimalių gyvenimo poreikių patenkinimui, o 4 958 Lt - B. G. slaugos paslaugų apmokėjimui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, nes jie nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio trečiuoju punktu,

nuta r i a:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį, kuria leista atsakovei V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), disponuoti 2 983,30 Lt suma kiekvieną mėnesį iš piniginių lėšų, areštuotų Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. ir 2010 m. gegužės 20 d. nutarčių bei Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutarties pagrindu, ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.

Palikti iš esmės nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį, kuria leista V. G. disponuoti 5 758 Lt suma kiekvieną mėnesį, nurodant, kad 800 Lt skiriami V. G. minimalių gyvenimo poreikių patenkinimui, o 4 958 Lt - B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) slaugos paslaugų UAB „Senjorų rezidencija“ apmokėjimui.

Teisėjai Audronė JarackaitėMarytė MitkuvienėNijolė Piškinaitė