Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui M. R., jo atstovei advokatei Ingridai Kryžauskienei

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovei S. N.

teismo ekspertui E. L.

teismo posėdyje nuotoliniu (vaizdo konferencijos) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos aktų ir privalomų nurodymų panaikinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2022-11-30 Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-11-30 Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-12-01 Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-12-01 Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini);

2) priteisti ieškovui iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas-4936,53 Eur (b.l. 1-3, dok-80; b.l.67, dok-67285).

Ieškinyje (b.l. 1-3, dok-30) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovas bei jo atstovė nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – „Inspekcija“) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė ieškovui M. R. šiuos dokumentus:

1) 2022 m. lapkričio 30 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – „1 Aktas“);

2) 2022 m. lapkričio 30 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – „2 Aktas“);

3) 2022 m. gruodžio 1 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – „1 Privalomas nurodymas“);

4) 2022 m. gruodžio 1 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – „2 Privalomas nurodymas“; 1 Aktas, 2 Aktas, 1 Privalomas nurodymas ir 2 Privalomas nurodymas toliau kartu – „Skundžiami aktai“).

Ieškovas nurodė, kad yra ūkininkas. Plėtojamam avininkystės ūkiui ieškovas 2018-05-02 d. įsigijo surenkamos konstrukcijos gyvulių pastogę (duomenys neskelbtini), kurios matmenys 26x9, 15x4,5 (toliau – „1 Pastogė“) ir (duomenys neskelbtini), kurios matmenys 20x9, 15x4,5 (toliau – „2 Pastogė“), skirtas naudoti kaip laikinas pastoges gyvuliams.

Tokio pobūdžio pastogės yra plačiai naudojamos ūkiuose, kadangi jos yra ekonomiškos ir mobilios, t.y. pastatomos ten, kur konkrečiu metu yra reikalingos. Tokiu būdu, vietoje dešimties stacionarių statinių, ūkiui pakanka turėti 1-2 mobilias pastoges. Pastogės užtikrina gyvulių gerovę, t. y. saugo gyvulius nuo saulės, vėjo, lietaus, sniego, šalčio (priklausomai nuo metų laiko) bei nuo plėšrių gyvūnų, tokių kaip vilkai. Be to, Pastogės yra ilgaamžiškos, t. y. tentas yra atsparus UV spinduliams ir gamtos poveikiui, metalinės konstrukcijos yra cinkuotos, taigi nerūdija. Visa konstrukcija pritaikyta daugkartiniam surinkimui ir išrinkimui.

Pastogė buvo surinkta laikinam naudojimui žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) 7 (toliau – „Žemės sklypas“). Pastogė šiuo metu stovi per du žemės sklypus, didžioji dalis Žemės sklype ir dalis 2 Pastogės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)Šioje vietoje Pastogės buvo surinktos 2022 m. gegužės mėn.

Pastoges surinko pats ieškovas, naudodamasis Pastogių surinkimo instrukcija. Vienai Pastogei surinkti pakako vienos dienos. Surenkant Pastoges nebuvo naudojama jokia technika. Vieninteliai Pastogės surinkimui reikalingi įrankiai buvo 17 mm ir 19 mm raktai, kopėčios ir plaktukas strypams įkalti. Surenkant Pastoges nebuvo atliekami jokie suvirinimo, betonavimo, gręžimo ar kitokie statybos darbai. Tą patvirtina ir pateikta Pastogių surinkimo instrukcija. Taip pat elementams tarpusavyje sujungti ar sutvirtinti nebuvo naudotos jokios papildomos statybinės medžiagos.

Kiekviena Pastogės arkos koja turi metalinį paduką, kurį, esant poreikiui, galima prismeigti prie žemės su metaliniu 50 cm strypu, kad pastogė nepasislinktų į šoną esant stipriam vėjui. Konkrečiu atveju padukai yra prismeigti prie žemės metaliniais strypais kurių ilgis yra 50 cm, ir kuriuos galima paprastai ištraukti. Pastogių arkos išdėstytos 1 metro tarpais. Pastogė apdengta tentu. Pastogės neturi pamato. Jos gali būti pastatytos ant bet kokio paviršiaus: smėlio, molio, pievos, betono. Jokio specialaus pagrindo paruošimo Pastogių surinkimas nereikalauja. Šiuo metu Pastogės yra pastatytos ant žemės, grindų jose nėra.

Norint Pastoges perkelti į kitą vietą, Pastogių išrinkti nereikia, užtenka prikabinti virvę ir nutraukti į kitą vietą. Esant poreikiui, Pastoges galima išrinkti ir surinkti tiek kartų, kiek reikia, kaip paprastą palapinę. Dėl išrinkimo ir pakartotinio surinkimo Pastogės paskirtis nesikeičia, Pastogės elementams jokia žala nepadaroma ir jų vertė nesumažėja. Atitinkamai, Pastogių surinkimas nereikalauja jokių didelių sąnaudų.

2022-11-15 d. Inspekcija atliko patikrinimą ieškovo Žemės sklype.

Patikrinimo metu ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad „patikros metu adresu (duomenys neskelbtini) aprodžiau inspektoriui savo turimus žemės ūkio įrengimus, dėl kurių ir buvo vykdoma patikra. Žemės ūkio įrengimai buvo įsigyti pagal PVM SF (duomenys neskelbtini), prekių Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės ūkio įrengimai yra mobilūs, neturintys jokio pamato. Tai nėra statiniai. Adresu (duomenys neskelbtini) jokie statybos darbai vykdomi nebuvo. Įrengimų dydis yra kintamas ir reguliuojamas nuo 1 metro iki 240 metrų“.

Patikrinimo išvadose nurodyta, kad ieškovas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, apie 2018 m. Žemės sklype savavališkai pasistatė du tentinius arkinius angarus, dėl ko Patikrinimo išvadų pagrindu surašyti Skundžiami aktai.

Aktu Inspekcija konstatavo, kad Žemės sklype ieškovas tariamai savavališkai pasistatė arkinį tentinį angarą, kurio matmenys apie: ilgis 25,9 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m (bendras plotas 232 kv.m), t. y. 1 Pastogę. Privalomuoju nurodymu ieškovui nurodyta 1 Pastogę nugriauti ir sutvarkyti statybvietę iki 2023-05-30 d.

Privalomuoju nurodymu ieškovui nurodyta nugriauti pastatytą tentu dengtą statinį, kurio matmenys apie: ilgis 20 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m (bendras plotas 180 kv. m.), t. y. 2 Pastogę, dėl kurios surašytas 2 Aktas. 2 Akto tarp Inspekcijos ieškovui pateiktų dokumentų nebuvo, tad šiai dienai 2 Aktas vis dar nėra ieškovui įteiktas.

Nagrinėjamu atveju ginčo Pastogės akivaizdžiai neatitinka nekilnojamojo daikto sąvokos, todėl negali būti laikomos statiniais. Pastogės yra per trumpą laiką sumontuojama bei išmontuojama konstrukcija, kurią galima perstumti, pervilkti į kitą vietą, nesumažinus jos vertės ir nepakeičiant paskirties. Pastogės gali būti perkeltos iš vienos vietos į kitą jų neišmontavus, t. y. ištraukus ankerius ir pervilkus į kitą vietą.

Esant poreikiui Pastoges išrinkti, pavyzdžiui, ne sezono metu, Pastogės gali būti išmontuotos, ir tai jų paskirties nepakeičia. Išmontuojant detalėms nėra padaroma jokia žala, kadangi jos nėra pritvirtintos jokiomis nuolatinėmis jungtimis prie pamato, taip pat nėra tarpusavyje suvirintos ar kitaip neatskiriamai sutvirtintos. Išrinkus, visi Pastogių elementai išlieka nepakitę ir gali būti vėl sumontuojami daug kartų. Toks išrinkimas ir surinkimas nereikalauja papildomų sąnaudų, t. y. nereikia samdyti keltuvų ar kitokios technikos, meistrų ar pan., t. y. ginčo Pastogės, ieškovo teigimu, yra kilnojamieji daiktai.

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 288600210, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti (b.l. 6-9, dok-10619).

Atsiliepime (b.l.6-9, dok-10619) bei atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad Inspekcija 2022-11-15 atliko patikrinimą žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2022-11-24 surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patikrinimo aktas). Patikrinimo aktu nustatyta, kad „statytojas M. R. neturėdamas galiojančio statybą leidžiančio dokumento, apie 2018 m. žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pasistatė du arkinius tentinius angarus. Pirmojo angaro matmenys apie: ilgis 25,9 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, (bendras plotas 232 m²); antrojo apie: ilgis 20,0 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, (bendras plotas 181 m²). Statiniai uždengti tentu. Angaro arkos (išdėstytos 1 m tarpais) įtvirtintos statramsčiu, kurie su žeme sutvirtinti apie 0,5 m ilgio metaliniais ankeriais. Pagal statytojo pateiktą angarų įsigijimo PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), angarai įsigyti 2018 m. gegužės 2 d. Angaruose laikomi gyvuliai - avys“. Patikrinimo akto duomenų apie teisės aktų reikalavimų laikymąsi statybvietėje skiltyje nurodyta, kad statinių statybos rūšis – naujo statinio statyba; statinių kategorija – neypatingas statinys; statinių paskirtis – kiti pastatai, skirti žemės ūkio reikmėms (negyvenamosios paskirties pastatai; kita (ūkio) paskirtis).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 3 str. 2 d. 1-2 p .p. numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). SĮ 3 str. 5 d., jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.

Pagal SĮ 2 str. 22 d, neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių.

SĮ 2 str. 30 d. numatyta, kad nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

SĮ 2 str. 20 d. numatyta, kad ypatingasis statinys yra toks statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 (toliau - statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017), 1 lentelės 4 punktu, ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami negyvenamosios paskirties pastatai esant bet kuriai iš šių sąlygų: 20 m ir aukštesni pastatai; pastatai, įgilinti 7 m ir daugiau skaičiuojant nuo pastatu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės; konsolinių pastato dalių laikančiosios konstrukcijos, išsikišančios nuo fasado plokštumos daugiau kaip 3 m; pastato laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m; pastato bendras plotas didesnis kaip 2000 m²; naudojamos 100 m³ ir didesnės 1 grupės takiųjų medžiagų talpyklos.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 2 lentelės 2, 5 punktais, pagalbinio ūkio paskirties pastatai be gyvenamųjų patalpų ir kiti negyvenamieji pastatai, išskyrus kitos (šiltnamių) paskirties pastatus ir sodo namus, priskiriami nesudėtingųjų statinių kategorijai, jei jų aukštis neviršija 8.5 m ir plotas neviršija 80 m².

SĮ 2 str. 37 d. nurodyta, kad pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos, o to paties straipsnio 41 dalyje nurodyta, kad patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė.

Atsižvelgiant į aptartą reglamentavimą, ginčo statinių plotus (232 m² ir 181 m²) ir paskirtį (negyvenamieji pastatai), ginčo statiniai patikrinimo metu priskirti neypatingiesiems statiniams.

Atitinkamai SĮ 14 str. 1 d. 4 p., 24 str. 1 d. 1 p. ir 27 str. 1 d. 1 p. reglamentuota, jog naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai statytojas privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naują statinį. Pagal SĮ 27 str. 22 d., statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Inspekcijos nuomone, nagrinėjamu atveju statytojas M. R. ginčo statinių statybai išduoto statybą leidžiančio dokumento nepateikė.

SĮ 2 str. 46 d. numatyta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Inspekcija patikrinimo metu nustatytų aplinkybių pagrindu statytojui M. R. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dviejų neypatingųjų statinių - tentinių angarų savavališkos statybos.

Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad „žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai be statybą leidžiančio dokumento pastatytas arkinis tentinis angaras. Angaro Nr.1 matmenys apie: ilgis 25,9 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, (bendras plotas 232 m²); Statinys uždengtas tentu. Angaro arkos (išdėstytos 1 m tarpais) įtvirtintos statramsčiais, kurie su žeme sutvirtinti apie 0,5 m ilgio metaliniais ankeriais. Vadovaujantis SĮ 27 str. 22 d. privalomas statybą leidžiantis dokumentas“.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 str. 1 d. 1 p., Savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Inspekcija 2022-12-01 surašė Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo statytoją M. R. iki 2023-05-30 „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, tai yra, 2018 m. žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklype, Kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento pastatytą tentu dengtą statinį-angarą Nr.1, kurio matmenys apie: ilgis 25,9 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, (bendras plotas 232 m²)“.

Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad „statytojas M. R. neturėdamas galiojančio statybą leidžiančio dokumento, apie 2018 m. žemės sklype (Kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatė arkinį tentinį angarą. Angaro Nr.2, kurio matmenys apie: ilgis 20,0 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, (bendras plotas 181 m²); Statinys uždengtas tentu. Angaro arkos (išdėstytos 1 m tarpais) įtvirtintos statramsčiu, kurie su žeme sutvirtinti apie 0,5 m ilgio metaliniais ankeriais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 d. privalomas statybą leidžiantis dokumentas“.

Vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 str. 1 d. 1 p., Savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Inspekcija 2022-12-01 surašė Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo statytoją M. R. iki 2023-05-30 „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, tai yra, 2018 m. žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklype, Kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento pastatytą tentu dengtą statinį-angarą Nr. 2, kurio matmenys apie: ilgis 20,0 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, (bendras plotas 180 m²)“.

Ieškovas ieškinį grindžia argumentais, jog skundžiamuose Inspekcijos aktuose nurodyti tentu dengti angarai nėra statiniai, nes neatitinka nekilnojamojo daikto sąvokos. Ieškovo teigimu, ginčo angarai yra per trumpą laiką sumontuojama bei išmontuojama konstrukcija, kurią galima perstumti, pervilkti į kitą vietą, nesumažinus jos vertės ir nepakeičiant paskirties, tačiau su šiais argumentais Inspekcija nesutiko.

Inspekcijos teigimu, SĮ 2 str. 84 d. nurodyta, kad statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Taigi, priskiriant objektą statiniams teisiškai reikšmingos yra trys aplinkybės: 1) objektas turi laikančiąsias konstrukcijas; 2) laikančiosios konstrukcijos (visos ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; 3) objektas yra nekilnojamasis daiktas.

Pagal SĮ 2 str. 23 d., laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Statybos darbai apima visus darbus, atliekamus statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (SĮ 2 str. 90 d.).

CK 4.2 str. 2 d. nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

CK 1.98 str. 2 d. taip pat nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji).

Atitinkamai kilnojamieji daiktai – tai tokie daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus (ar nepraradus) jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, t. y. jų neišardžius.

SĮ 2 str. 59 d. nurodyta, kad statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

Taigi, prie statinių priskiriami tokie objektai, kurie atitinka SĮ 2 str. 84 d. apibrėžtus požymius. Jei norint perkelti daiktą į kitą vietą būtina jį išmontuoti į sudedamąsias dalis, šis daiktas praranda savo paskirtį ir sumažėja jo vertė (lyginant su kilnojamojo daikto perkėlimu), todėl jis laikytinas nekilnojamuoju daiktu.

Sumontuojami vietoje sandėliai, angarai, garažai, tvoros yra laikomi statiniais, kadangi jų laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje, ir norint juos perkelti į kitą vietą, būtina juos išardyti, o taip prarandama jų paskirtis (išardžius paskirtis išnyksta), be to, juos išardžius sumažėja jų vertė, nes paprasčiausiai iš jų lieka tik išardyto statinio konstrukcinės (statybinės) medžiagos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012).

G. I. savavališkos statybos aktais konstatuota, kad ieškovo pastatyti angarai yra statiniai, nes jie atitinka visus teisės aktų numatytus statinių požymius.

Pirma, ginčo angarai turi laikančiąsias konstrukcijas – metalinius rėmus, kurie su žeme sutvirtinti apie 0,5 m ilgio metaliniais ankeriais.

Antra, ginčo statinių laikančiosios konstrukcijos sumontuotos statybos vietoje, atliekant statybos darbus. Ieškovas neginčija, kad atliko ginčo angarų montavimo darbus ten, kur jie šiuo metu stovi, angarai nebuvo surinkti kitoje vietoje.

Trečia, ginčo angarai, atsižvelgus į jų dydį, techninę specifikaciją, bei įvertinus tai, kad jie buvo sumontuoti ieškovo valdomame žemės sklype pritvirtinant juos prie žemės, atitinka CK 4.2 straipsnyje įtvirtintus nekilnojamojo daikto požymius.

Iš patikrinimo akto bei prie ginčijamų savavališkos statybos aktų pridėtų nuotraukų matyti, kad nagrinėjamu atveju angaro laikančiosios konstrukcijos – metalo rėmai prie žemės buvo pritvirtinti apie 0,5 m ilgio metaliniais ankeriais, kurie yra įgilinti į žemę per metalines laikančiųjų konstrukcijų plokšteles.

Byloje nėra duomenų, kad ginčo angarai yra pritaikyti perkelti į kitą vietą, jų neišardžius. Juos išardžius, prarandama angarų paskirtis – naudojimo tikslas. Šiuo atveju angarai pagal paskirtį yra pastatai, skirti žemės ūkio reikmėms (laikyti avis). Išardžius angarą, jo negalima naudoti pagal paskirtį, lieka statinio konstrukcinės dalys. Be to, išardžius ir vėl surinkus angarus, patiriamos ardymo ir montavimo darbų sąnaudos, dėvisi konstrukcinės dalys.

Nors ieškovas teigia, kad ginčo angarus galima perkelti jų neišardžius, prikabinus virvę ir nutraukus juos į kitą vietą, visgi pateikti duomenys to nepatvirtina. Nėra duomenų, kad ginčo angarai yra pritaikyti vilkti, nepažeidžiant, nedeformuojant jų konstrukcinių elementų. Iš Patikrinimo akto ir kitų ginčijamų savavališkos statybos aktų priedų matyti, kad statiniai yra gana didelių gabaritų, jų aukštis yra 4,5 m, plotis 9 m, ilgis – 25,9 m ir 20,0 m, be to, jie sutvirtinti su žeme. Ieškovas su ieškiniu pateikė Surinkimo ir aptarnavimo instrukciją (toliau – Instrukcija), kurioje nėra nurodyta, kad angarą galima tempti iš vienos vietos į kitą, jį sumontavus. Instrukcijoje parėžiama, kad angaras turi stovėti ant tiesaus paviršiaus, ant tvirto pagrindo, pagrindinės jungės (kuriomis angaro kampinės laikančiosios konstrukcijos pritvirtinamos prie žemės) turi būti įtvirtintos taip, kad visiškai nejudėtų (Instrukcijos 6 psl.). Taip pat nėra duomenų, kad Ieškovas naudojo ginčo angarus kaip kilnojamuosius daiktus (juos kėlė, tempė iš vienos vietos į kitą), o ne kaip statinius, to Ieškovas ieškinyje ir nenurodo.

Inspekcijos nuomone, nei ieškinys, nei kartu su ieškiniu pateikta medžiaga nepatvirtina, kad tokių gabaritų ir konstrukcijų angaras galėtų būti transportuojamas į kitą vietą jo neišardant, neišmontuojant, nepažeidžiant jo mechaninio atsparumo, stabilumo. Ieškinyje nurodyti motyvai ir pateikti įrodymai nepagrindžia, kad ginčo statiniai yra pritaikyti naudoti ar buvo ieškovo faktiškai naudojami kaip kilnojamieji daiktai.

Todėl, Inspekcijos nuomone, ginčo angarai tiek Patikrinimo akto, tiek ginčijamų administracinių aktų surašymo metu buvo statiniai, atitiko visus statinio požymius, ir jų statybai turėjo būti taikomos Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatos dėl statybą leidžiančio dokumento privalomumo. Kadangi patikrinimo metu buvo konstatuota, kad ieškovas ginčo angarus pastatė be privalomo statybą leidžiančio dokumento, t. y. savavališkai, Inspekcija, veikdama nustatytų funkcijų bei įgaliojimų ribose, teisėtai ir pagrįstai surašė ieškovui ginčijamus savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas yra ūkininkas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-05-02 d. avininkystės verslui ieškovas įsigijo surenkamos konstrukcijos gyvulių pastoges (duomenys neskelbtini), kurios matmenys 26x9, 15x4,5 ( „1 Pastogė“) ir (duomenys neskelbtini), kurios matmenys 20x9, 15x4,5 („2 Pastogė“), skirtas naudoti kaip laikinas pastoges gyvuliams.

Ieškovo teigimu, 2022 m. gegužės mėn. pastogė buvo surinkta per vieną dieną jo paties naudodamasi Pastogių surinkimo instrukcija, nenaudojant jokios technikos, laikinam naudojimui žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Pastogė šiuo metu stovi per du žemės sklypus, didžioji dalis Žemės sklype ir dalis 2 Pastogės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)

2022-11-15 d. Inspekcija atliko patikrinimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2022-11-24 surašė pagal skundą statybos patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad „statytojas M. R. neturėdamas galiojančio statybą leidžiančio dokumento, apie 2018 m. žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pasistatė du arkinius tentinius angarus. Pirmojo angaro matmenys apie: ilgis 25,9 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, (bendras plotas 232 m²); antrojo apie: ilgis 20,0 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, (bendras plotas 181 m²). Statiniai uždengti tentu. Angaro arkos (išdėstytos 1 m tarpais) įtvirtintos statramsčiu, kurie su žeme sutvirtinti apie 0,5 m ilgio metaliniais ankeriais. Pagal statytojo pateiktą angarų įsigijimo PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), angarai įsigyti 2018 m. gegužės 2 d. Angaruose laikomi gyvuliai - avys“.

1) 2022 m. lapkričio 30 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini);

2) 2022 m. lapkričio 30 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini);

3) 2022 m. gruodžio 1 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini);

4) 2022 m. gruodžio 1 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos ieškovas prašo panaikinti.

Ieškovo nuomone, atsakovės surašyti skundžiami aktai bei privalomieji nurodymai neteisėti, todėl naikintini, nes ginčo pastogės yra kilnojamieji daiktai, neatitinka nekilnojamojo daikto sąvokos, sumontuojami per trumpą laiką pagal instrukciją vieno asmens, pastogės konstrukcijas galima perstumti, pervilkti į kitą vietą, nesumažinus jos vertės ir nepakeičiant paskirties. Be to, Pastogės gali būti perkeltos iš vienos vietos į kitą jų neišmontavus, t. y. ištraukus ankerius ir pervilkus į kitą vietą, jos nėra pritvirtintos nuolatinėmis jungtimis prie pamato, tarpusavyje suvirintos ar kitaip neatskiriamai sutvirtintos. Išrinkus, visi Pastogių elementai išlieka nepakitę ir gali būti vėl sumontuojami daug kartų. Toks išrinkimas ir surinkimas nereikalauja papildomų sąnaudų.

Su ieškovo argumentais nesutiko atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu.

Tokiu būdu, tarp šalių byloje kilo ginčas ar ginčo pastogės, priklausančios ieškovui M. R., yra kilnojamas ar nekilnojamasis turtas.

Teismas, svarstydamas šalių ginčą, atsižvelgia į teisinį reglamentavimą, aktualų nagrinėjamoje byloje bei teismų praktiką.

Ieškovo teigimu, jam priklausančios Pastogės yra laikinasis statinys, tačiau teismas nesutinka su ieškovo argumentais.

SĮ 2 str. 84 p. yra numatyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Daiktas laikomas statiniu, jeigu jam yra būdingi tokie trys požymiai: 1) jis turi bent vieną laikančiąją konstrukciją; 2) bent viena laikančioji konstrukcija yra sumontuota statybos vietoje, atliekant statybos darbus; 3) jis yra nekilnojamasis daiktas.

Pagal SĮ 2 str. 23 d., laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Statybos darbai apima visus darbus, atliekamus statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (SĮ 2 str. 90 d.).

CK 4.2 str. 2 d. nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

CK 1.98 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji), o 4 dalyje, kad kilnojamieji daiktai – tai daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, jeigu įstatymai nenustato ko kito. Šios sąvokos apibrėžtos CK 4.2 straipsnio 1 ir 4 dalyse (Klaipėdos rūmų Regionų apygardos administracinio teismo 2020-01-30 d. sprendimas adm.bylpoje Nr. I3-5-342/2020).

CK 4.12 straipsnis numato, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. CK 4.2 straipsnio 2 dalis numato, kad nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (Vilniaus apygardos teismo 2022-05-10 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-1072-794/2022).

Nekilnojamieji daiktai yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai (taip pat ir statiniai), kurie negali būti perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (CK 4.2 straipsnio 2 dalis). Statinys apibrėžiamas kaip nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus (Vilniaus apygardos teismo 2022-04-05 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-493-656/2022).

Atitinkamai kilnojamieji daiktai – tai tokie daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus (ar nepraradus) jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, t. y. jų neišardžius. SĮ 2 str. 24 d. apibrėžta, kad laikinasis statinys – statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą. Pabrėžtina, kad laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

SĮ 2 str. 59 dalyje nurodyta, kad statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

Taigi prie statinių priskiriami tokie objektai, kurie atitinka SĮ 2 str. 84 dalyje apibrėžtus požymius. Jei norint perkelti daiktą į kitą vietą būtina jį išmontuoti į sudedamąsias dalis, šis daiktas praranda savo paskirtį ir sumažėja jo vertė (lyginant su kilnojamojo daikto perkėlimu), todėl jis laikytinas nekilnojamuoju daiktu.

Sumontuojami vietoje sandėliai, angarai, garažai, tvoros yra laikomi statiniais, kadangi jų laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje, ir norint juos perkelti į kitą vietą, būtina juos išardyti, o taip prarandama jų paskirtis (išardžius paskirtis išnyksta), be to, juos išardžius sumažėja jų vertė, nes paprasčiausiai iš jų lieka tik išardyto statinio konstrukcinės (statybinės) medžiagos.

Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu buvo nustatyti, ar ginčo Pastogės atitinka visus statinio požymius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai: 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme. Statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Tokio daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, ir pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas (LAT 2012-06-29 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-324/2012).

Taigi, statinio apibrėžtis suponuoja, kad objektas laikytinas statiniu, jei jis atitinka visas šias sąlygas:

1) yra nekilnojamasis daiktas (CK 1.98 str. 2 d.), kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės;

2) turi laikančiąsias konstrukcijas (Statybos įstatymo 2 str. 23 d.), kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje;

3) sukurtas atliekant statybos darbus (Statybos įstatymo 2 str. 90 d.).

2022-11-15 d. patikrinimo metu buvo nustatyta kad statinių statybos rūšis – naujo statinio statyba; statinių kategorija – neypatingas statinys; statinių paskirtis – kiti pastatai, skirti žemės ūkio reikmėms (negyvenamosios paskirties pastatai; kita (ūkio) paskirtis),o ieškovo pastatyti angarai yra statiniai (nekilnojamasis turtas).

Pagal SĮ 14 str. 1 d. 4 p., 24 str. 1 d. 1 p. ir 27 str. 1 d. 1 p. naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai statytojas privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naują statinį. Pagal SĮ 27 str. 22 d., statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Ieškovas teismui statinių statybai išduoto statybą leidžiančio dokumento nepateikė.

SĮ 2 str. 46 d. numatyta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Nagrinėjamoje byloje, kilus ginčui, siekiant nustatyti, ar ginčo Pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), priklausančios M. R. nuosavybės teise, yra kilnojamas ar nekilnojamasis turtas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-23 d. nutartimi buvo paskirta statybos techninės veiklos ekspertizę, pavedus ją atlikti teismo ekspertui E. L., tenkinant ieškovo M. R. prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo (b. l. 38-46).

2024-02-02 teismo ekspertas E. L. pateikė teismui 2024-01-31 d. statybos techninės veiklos ekspertizės aktą Nr. 2024/01/31-01, kuriame atsakė į teismo ekspertui užduotus klausimus, o būtent:

2.1. ar ginčo objektai – du arkiniai tentiniai angarai (pirmojo angaro matmenys: ilgis 25,9 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, bendras plotas 232 m²; antrojo: ilgis 20,0 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, bendras plotas 181 m²), esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklausantys M. R. nuosavybės teise, yra statiniai (nekilnojamasis turtas), kaip tai nustatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje ir CK 4.2 straipsnio 1 ir 2 dalyse?

Atsakė, kad ginčo objektai – du arkiniai tentiniai angarai (pirmojo angaro matmenys: ilgis 25,9 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, bendras plotas 232 m²; antrojo: ilgis 20,0 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, bendras plotas 181 m²), esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklausantys M. R. nuosavybės teise, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalimi ir CK 4.2 straipsnio 1 ir 2 dalimis, laikytini statiniais.

2.2. ar ginčo objektu esančius arkinius tentinius angarus (pirmojo angaro matmenys: ilgis 25,9 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, bendras plotas 232 m²; antrojo angaro matmenys: ilgis 20,0 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, bendras plotas 181 m²), esančius adresu (duomenys neskelbtini), priklausančius M. R. nuosavybės teise, galima perkelti iš vienos vietos į kitą vietą, nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės?

Atsakė, kad ginčo objektus esančius arkinius tentinius angarus (pirmojo angaro matmenys: ilgis 25,9 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, bendras plotas 232 m²; antrojo angaro matmenys: ilgis 20,0 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, bendras plotas 181 m²), esančius adresu (duomenys neskelbtini), priklausančius M. R. nuosavybės teise, iš esmės negalima perkelti iš vienos vietos į kitą vietą, nepakeitus jų paskirties ir nesumažinus jų vertės.

2.3. ar ginčo objektai – du arkiniai tentiniai angarai (pirmojo angaro matmenys: ilgis 25,9 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, bendras plotas 232 m²; antrojo: ilgis 20,0 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, bendras plotas 181 m²), esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklausantys M. R. nuosavybės teise, yra pritaikytos daugkartiniam naudojimui (išrinkimui ir pakartotiniam surinkimui). Ar pasikeičia pakartotinai surinktų pastogių vertė?

Atsakė, kad ginčo objektai – du arkiniai tentiniai angarai (pirmojo angaro matmenys: ilgis 25,9 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, bendras plotas 232 m²; antrojo: ilgis 20,0 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, bendras plotas 181 m²), esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklausantys M. R. nuosavybės teise, yra pritaikyti daugkartiniam naudojimui (išrinkimui ir pakartotiniam surinkimui), tačiau atliekant angarų demontavimo, perkėlimo ir sumontavimo darbus, jų dalys papildomai dėvisi, todėl pakartotinai surinktų angarų vertė keičiasi – mažėja. Akcentuotina tai, kad dėl natūralaus nusidėvėjimo, atmosferinių bei eksploatacijos poveikių, angarų vertė mažėja ir esant jiems stacionarioje būklėje.

2.4. ar ginčo objektų – dviejų arkinių tentinių angarų (pirmojo angaro matmenys: ilgis 25,9 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, bendras plotas 232 m²; antrojo: ilgis 20,0 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, bendras plotas 181 m²), esančių adresu (duomenys neskelbtini), priklausančių M. R. nuosavybės teise, konstrukcijos yra atsparios išorės veiksniams bet kokiomis oro sąlygomis (pvz. atsparumas sniegui, vėjui)?

Atsakė, kad ginčo objektų – dviejų arkinių tentinių angarų (pirmojo angaro matmenys: ilgis 25,9 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, bendras plotas 232 m²; antrojo: ilgis 20,0 m, plotis 9 m, aukštis 4,5 m, bendras plotas 181 m²), esančių adresu (duomenys neskelbtini), priklausančių M. R. nuosavybės teise, konstrukcijos yra atsparios išorės veiksniams (pvz. atsparumas temperatūriniam skirtumui, sniegui, vėjui). Tačiau ši statybos techninės veiklos ekspertizė negali nurodyti angarų konstrukcijų atsparumo išorės veiksniams konkrečių reikšmių. Tiriamu atveju, šių angarų gamintojas techninėje dokumentacijoje privalėtų nurodyti kokias apkrovas (vėjo, sniego ir kt.) atlaiko šių angarų konstrukcija, tačiau tokios informacijos byloje nėra. Tokios informacijos nepavyko rasti ir (duomenys neskelbtini) oficialioje internetinėje svetainėje (b.l. 38-46; b.l. 51, dok-18739).

2024-04-30 d. teisminio nagrinėjimo metu teismo ekspertas E. L. 2024-01-31 d. statybos techninės veiklos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas patvirtino ir apklaustas (b.l.70). Teismo ekspertas nustatė, kad statybos techninės veiklos ekspertizės objektai yra surenkamos konstrukcijos gyvulių pastogė (duomenys neskelbtini), kurios matmenys 26x9,15x4,5 m, užstatymo plotas 232 m2 ir (duomenys neskelbtini), kurios matmenys 20x9,15x4,5 m, užstatymo plotas 181 m², esančios žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Ekspertizės objektai yra į pietryčius nuo (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) krašto kelio, jungiančio (duomenys neskelbtini)(Akto 30 psl.). Tiriamo objekto konstrukciją sudaro arkos, kurios susideda iš atskirų plieninių vamzdinio cinkuoto profilio elementų, kurie tarpusavyje sutvirtinami varžtais. Arkos išdėstomos 1,0 m atstumu ir tarpusavyje taip pat sujungiamos horizontaliais stogo elementų. Tiriamo objekto priekinės ir galinės plokštumos taip pat surenkamos iš atskirų elementų. Pirmos dvi ir galinės dvi arkos tarpusavyje sutvirtinamos skersiniais elementai. Kiekviena arka apačioje turi atitinkamų išmatavimų plokšteles (padus) su skylėmis, per kurias inkarinių varžtų ar smeigių pagalba konstrukcija tvirtinama prie pagrindo. Instrukcijoje nurodoma, kas pastatytas ant tvirto pagrindo, ne ant klampios, minkštos/šlapios žemės.

Teismo ekspertas ekspertizės metu padarė išvadą, kad angarai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo pastatyti atliekant statybos darbus, todėl visas angarų pastatymo procesas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 85 punkto nuostatomis, laikytinas statyba; šie statybos darbai laikytini naujo antžeminio statinio statyba; statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Taigi, iš esmės teismo ekspertizės aktu buvo nustatyta, kad ginčo angarai (pastogės), priklausantis ieškovui, yra statinys/nekilnojamasis daiktas, kurie negali būti perkeliami į kitą vietą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, ši išvada paneigia ieškovo ieškinio argumentus, kad ginčo angarai (pastogės), yra laikinas statinys. Teismas teismo ekspertizės aktu vadovaujasi, nes nėra pagrindo juo išvadomis abejoti.

Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę įrodymus, patvirtinančius tam tikrų įrodinėtinų aplinkybių egzistavimą, turi pateikti jas teigianti, o ne neigianti šalis (CPK 178 str.) (LAT 2015-02-18 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Teismo vertinimu, ieškovas įrodė savo reikalavimų pagrįstumą pateiktais ir išdėstytais teismo sprendime įrodymais, o atsakovė jų pagrįstumo nepaneigė (CPK 178 str.), todėl teismas ieškinį tenkina visiškai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovas patyrė 105 Eur žyminio mokesčio, 2653,53 Eur advokatės išlaidų, 2441 Eur (2178 Eur+263 Eur) ekspertizės/eksperto išlaidų (b.l.67, dok-67285; b.l.69, dok-67581).

Atmetus ieškinį atsakovo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Byloje nėra duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atmetus ieškinį taikytos pagal ieškovo prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-23 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str.).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nėra. Byla elektroninė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270, 301 str., teismas,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-23 d. nutartimi pagal ieškovo M. R. (duomenys neskelbtini) prašymą taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o būtent, panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 288600210, 2022-12-01 surašyto Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-12-01 surašyto Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo sustabdymą iki kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-401-545/2024.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.