- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- e2A-1072-794/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16176-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1058-981/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jurgena“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėtų veiksmų uždraudimo, statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Lidl Lietuva“ atsakovo pusėje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Jurgena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Lidl Lietuva“ atsakovo pusėje dėl neteisėtų veiksmų uždraudimo, statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo, kuriuo prašo: 1) uždrausti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti visus ir bet kokius statybos veiksmus, susijusius su 2021 m. gegužės 24 d. statybą leidžiančiu dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovės turto, esančio (duomenys neskelbtini) (tikslus adresas nesuteiktas); 2) panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 24 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovės ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ginčas yra susijęs su ieškovės administruojamoje (duomenys neskelbtini) verslo parko teritorijoje esančiais ir ieškovei priklausančiais statiniais. Į verslo parko teritoriją įeina valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 54771 kv. m., adresas: (duomenys neskelbtini) pramoninio rajono C zonos A teritorijos, skl. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas yra nuomojamas ieškovės 2005 m. rugsėjo 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2005-986. Tas pats žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Jurgena“ dar 1996 m. liepos 2 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 15 N01/96-11155, vėliau 2002 m. birželio 12 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 229 N01/2002-25610. 2005 m. lapkričio 3 d. buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus. Žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai.
3. Vadovaujantis Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, užstatyta yra visa žemės sklypo teritorija, t. y. 5,4771 ha. Neregistruoti statiniai (griautini pagal Statybos leidimą) yra kitų statinių priklausiniai, funkcionuoja kaip vienas kompleksas kartu su paviljonais ir taip pat nuosavybės teise priklauso ieškovei. Ieškovė šį turtą yra įtraukusi į ilgalaikio materialaus turto sąrašą. Griautinų pagal Statybos leidimą statinių vertė yra 50 000,00 Eur. UAB „Posūkis“, UAB „Jurgena“ ir UAB „Geruda“ parengė ekonominį projektą „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) pramoninio rajono C zonos ((duomenys neskelbtini)) A ir B teritorijose“. Laikydama smulkų ir vidutinį verslą valstybės ekonomikos pagrindu ir siekdama sudaryti kuo palankesnę šio verslo įmonių plėtrai aplinką, taip pat vadovaudamasi Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 808 šį projektą pripažino valstybinės svarbos projektu (toliau – Projektas). Atsižvelgiant į tai, tarp ieškovės ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. rugpjūčio 19 d. buvo pasirašyta 10 (dešimties) metų Projekto įgyvendinimo sutartis.
4. Pasiekusios Projekto įgyvendinimo tikslus ir pasibaigus Projekto įgyvendinimo laikotarpiui, ieškovė ir toliau vysto ir plėtoja verslo parką (duomenys neskelbtini), didina jo efektyvumą ir inovatyvumą, prisitaikant prie besikeičiančių ir modernėjančių šiuolaikinio smulkaus ir vidutinio verslo sąlygų, t. y. naudoja ir prižiūri savo sukurtą turtą. Ieškovė visą Projekto vykdymo laikotarpį ir iki šiol moka visus mokesčius valstybės biudžetui. Šis Projektas atitinka šiuos Vilniaus infrastruktūros plėtros srities prioritetus: vietinių kelių tvarkymas pagal prioritetus; pravažiuojamųjų kelių infrastruktūros plėtra; ES ir privačių investicijų pritraukimas infrastruktūros plėtrai. Pagal šį Projektą ieškovė, „Posūkis“ ir „Geruda“ investavo į parko kelių infrastruktūros sutvarkymą. Lietuvos statybų projektavimo institutas yra parengęs projektą „(duomenys neskelbtini) pramoninio rajono C zonos ((duomenys neskelbtini)) infrastruktūros analizė“, kuriame pateikti numatomos įrengti kelių infrastruktūros brėžiniai ir preliminarūs skaičiavimai. Pagal patvirtintą detalųjį planą visoje A teritorijoje reikėjo įrengti 40600 kv. m B teritorijoje – 34340 kv. m asfaltuotų gatvių su apšvietimu, želdiniais, šaligatviais. Ieškovė, „Posūkis“ ir „Geruda“ įrengė apie 21500 kv. m asfaltuotų kelių. Keliai buvo įrengiami per du etapus (pirmasis etapas – 2005–2008 metai, antrasis etapas – 2008–2013 metai). Nutiesta ir papildoma (duomenys neskelbtini) gatvės juosta tiesiai į automagistralę Vilnius–Kaunas“. Ieškovė įsipareigojo ir vykdė plataus masto infrastruktūros plėtrą. Visi veiksmai buvo daromi remiantis aktualios teritorijos detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 410 „Dėl (duomenys neskelbtini) pramoninio rajono C zonos detaliojo plano tvirtinimo“ sprendiniais.
5. Ieškovei tapo žinoma informacija, kad iki 2021 m. birželio 4 d. reikia nukelti kai kuriuos ieškovei nuosavybės teise priklausančius statinius. Tame pačiame informaciniame pranešime nurodytas ir skundžiamas statybos leidimas, apie kurį ieškovė ir sužinojo. Statybos darbai buvo pradėti 2021 m. birželio 4 d. UAB „Alvora“ darbuotojai ketina griauti ieškovei priklausančius statinius, t. y. ketinama griauti apsaugos vartus ir juose esančias patalpas, kavinės pastatą ir kitus. Tai statybos darbai šalia esančioje gatvėse – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); statytini statiniai: gatvės dalis, nuotekų šalinimo tinklai, vandentiekio tinklai ir kiti.
6. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2021 balandžio 16 d. atsakyme nurodė, jog peržiūrėjus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemos (toliau – TPDRIS) esamus duomenis, nustatė, kad sistemoje jokių duomenų apie pradėtą DP korektūros planavimo procesą nėra. Ieškovės niekas neinformavo apie teritorijos detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 410 „Dėl (duomenys neskelbtini) pramoninio rajono C zonos detaliojo plano tvirtinimo“ sprendinių pakeitimus. Ieškovės vertinimu, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 24 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Šalies argumentai
7. Ieškovė taip pat nurodo, jog viešai prieinamuose registruose nėra pakeisti aktualios teritorijos detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 410 „Dėl (duomenys neskelbtini) pramoninio rajono C zonos detaliojo plano tvirtinimo“ sprendiniai, todėl skundžiamas statybos leidimas išduotas pažeidžiant teritorijų planavimo dokumentus bei prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo (19, 20, 31, 39 ir kitų straipsnių) bei Statybos įstatymo nuostatoms. Ieškovei nepateiktas leidimas griauti jai nuosavybės teise priklausančius statinius. Statiniai (griautini pagal Statybos leidimą) yra kitų ieškovei nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų statinių Nr.: (duomenys neskelbtini) priklausiniai. Jie funkcionuoja kaip vienas kompleksas kartu su paviljonais ir yra vientisas nekilnojamojo turto kompleksas. Šioje situacijoje negali būti iš ieškovės nuosavybė paimama (nugriaunami statiniai) neatlygintinai be teismo sprendimo. Kaip matyti pagal pateikiamus dokumentus ir įrodymus, yra ketinama griauti ieškovei nuosavybės teise priklausančius statinius. Atsakovė jau atliko parengiamuosius veiksmus, t.y. aptvėrė teritoriją ir pan. Tai neabejotinai patvirtina, kad vyks griovimas, kuris yra akivaizdžiai neteisėtas, nes nėra išduotas joks leidimas. Atsakovei atlikus griovimo veiksmus, ieškovė būtų padaryta itin didelė žala, 50 000 Eur. Šiuo metu nėra galimybės tiksliai nustatyti, kiek papildomai žalos būtų padaryta ir aktualioje teritorijoje prekiaujantiems smulkaus verslo atstovams – (duomenys neskelbtini) prekybininkams, iš kurių galimai būtų ne tik atimta teisėtai sukurta darbo vieta, bet ir visiškai neaišku, kaip būtų kompensuojamos negautos pajamos.
8. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėse yra vykdomas projektas „(duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje 66 pabaigos (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ Nr. P19-03.1. UAB „Alvora“ pradėjo vykdyti statybos darbus UAB „LIDL Lietuva“ nuosavybės teise priklausančiame 0,8390 ha žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Šalia (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) turgavietės (Verslo parkas (duomenys neskelbtini)) dalis statinių patenka į sklypo dalį, kurioje bus gatvės dalis. (duomenys neskelbtini) yra nedidelė sudedamoji transportinio mazgo dalis, atkarpa prie pat pagrindinio (duomenys neskelbtini) įėjimo. Būtent (duomenys neskelbtini) pagal bendrą mazgo projektą turi įrengti UAB „LIDL Lietuva“ iki parduotuvės „LIDL“ statybos užbaigimo ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybei.
9. Statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 24 d. buvo išduotas pagal (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. P19-031.1. Atitinkamai, statinių savininkai (valdytojai) informaciniais pranešimais buvo informuoti, kad yra pradedami (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos statybos parengiamieji darbai, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotu statybą leidžiančiu dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. P19-031.1 (Statytojas: Vilniaus miesto savivaldybė). Statiniai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, apie jų savininką (valdytoją) jokių duomenų nėra. Kilnojamasis daiktas pagal savo charakteristikas yra laikinas statinys (kilnojamasis daiktas), stovintis valstybinėje žemėje, leidimas šio kilnojamojo daikto statybai ir eksploatavimui neišduotas ir žemės naudojimo teisė nesuteikta. Daiktas stovi gatvės statybos darbų zonoje ir techniniame projekte pažymėtas kaip demontuojamas iki statybos pradžios. Siekiant užfiksuoti skelbimų kabinimą ant planuojamų griauti paviljonų 2021 m. birželio 3 d. buvo surašytas antstolės Brigitos Palavinskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 171-21-30.
Atsiliepimas
10. Atsakovės teigimu, ieškovė nėra nurodžiusi jokių faktinių aplinkybių, teisinių pagrindų ar pateikusi įrodymų, kurie patvirtintų ginčijamo Statybą leidžiančio dokumento neteisėtumą. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl Statybą leidžiančio dokumento pripažinimo neteisėtu, nenurodo nė vieno objektyvaus teisinio, t. y. teisės aktuose įtvirtinto, o ne subjektyvaus pagrindo, dėl ko Administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas šioje byloje galėtų būti kvestionuojamas kaip neteisėtas, yra pakankama aplinkybė preliminariai įvertinti, kad ieškinys yra labiau tikėtinai nepagrįstas, negu pagrįstas. Administracija laikosi pozicijos, kad šiai aplinkybei nustatyti teismui visiškai nebuvo būtina nagrinėti ir vertinti ieškovės argumentų, motyvų ir jų išsamumo, kadangi esminę aplinkybę, teismui suteikiančią pakankamai informacijos apie ieškinio prima facie nepagrįstumą, ieškovė aiškiai nurodė, kad Statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtumą grindžia ne kokiomis nors teisės aktų nuostatomis ar jų pažeidimu, o galimai neteisėtais Administracijos veiksmais bei neva realiu pavojumi, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, kas, Administracijos vertinimu, nėra pagrįsta, todėl neturėtų būti vertinama.
Šalies argumentai
11. Ieškovė visiškai nepagrįstai nurodo, kad Administracijai atlikus griovimo veiksmus, ieškovei būtų padaryta itin didelė žala, 50 000 EUR. Administracijos vertinimu, nurodyta žala yra nepagrįsta jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstais skaičiavimais ar kitais įrodymais, tik spekuliatyviai nurodomos aplinkybės, kuriuos negali būti vertinamos. Šiuo atveju nėra tenkinamos prevencinio ieškinio sąlygos – nėra Administracijos neteisėtų veiksmų ir realios, pagrįstos žalos tikimybės, o tik hipotetiniai pasvarstymai.
12. Atkreipia dėmesį į tai, kad naujos gatvės tiesimas yra numatytas ne sklype, kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausantys statiniai, tačiau statybos vyksta valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype, kuris iš esmės yra gatvė, o pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pažymėjo, kad gatvė nėra įterpiama į suformuotą žemės sklypą, kuriame yra ieškovės įregistruoti, savarankiški statiniai. Ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos pačiai patraukti (perkelti) į kitą vietą savo kilnojamuosius statinius. Kilnojamųjų daiktų savininkai/valdytojai apie planuojamą kilnojamųjų daiktų nukėlimą buvo informuoti ir iki statybos darbų, pagal išduotą Statybą leidžiantį dokumentą galėjo patys nusikelti kilnojamuosius daiktus ir juose esantį turtą. Ieškovė neturi jokių teisių į valstybinę žemę, kurioje stovi nukelti turimi kilnojamieji statiniai, o tai, jog faktiškai kilnojamieji daiktai ten stovi, nesudaro pagrindo juos ir toliau eksploatuoti valstybinėje žemėje be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo.
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo UAB „Lidl Lietuva“ atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad leidimu statytojui Vilniaus miesto savivaldybei yra leista vykdyti jos valdomos Vilniaus miesto gatvės statybos darbus pagal 2021 m. parengtą ir suderintą techninį projektą Nr. P19-031.1 „(duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki sklypo (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ (toliau – Projektas). Tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „LIDL Lietuva“ 2020 m. gegužės 14 d. buvo sudaryta Sutartis prie susiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų Nr. 20-430, sutarties reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-04-08 prisijungimo prie susiekimo komunikacijų sąlygos Nr. 20/430 buvo išduotos pagal UAB „Lidl Lietuva“ prašymą kaip statytojui, projektuojant prekybos paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), bendrovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.
14. Leidimu leisti vykdyti (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbai nei su ieškovo valdytu nuomos teise valstybinės žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 54771 kv. m., adresas: (duomenys neskelbtini), nei su jo nuosavybės teise valdomais statiniais, esančiais šiame žemės sklype, visiškai nesusiję ir leidimu nėra nustatytas joks ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių šiame žemės sklype demontavimas ir(ar) nukėlimas. Leidimu nustatyti (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbai yra vykdomi visiškai kitame valstybiniame žemės sklype, kurio ieškovė niekada nevaldė jokiais pagrindais, o jame galimai ieškovės pastatyti kilnojamieji daiktai (kioskai, vartų stogelis), kurių iškėlimas UAB „Lidl Lietuva“ Sutarties pagrindu savo lėšomis atliko (užsakė) (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki sklypo (duomenys neskelbtini), projektavimo darbus. Trečiojo asmens lėšomis buvo parengtas (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki sklypo (duomenys neskelbtini), statybos projektas (Projektas), kuris įstatymų nustatyta tvarka buvo suderintas, o atsakovas išdavė leidimą vykdyti darbus pagal šį statybos projektą, kuriuos Sutarties pagrindu privalo savo lėšomis atlikti ir darbų rezultatą neatlygintinai perduoti atsakovui būtent UAB „Lidl Lietuva“.
15. Ieškovė iki valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo nuomos teise valdė valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 54 771 kv. m. Šis žemės sklypas yra suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, o jo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Tačiau tai yra savarankiškas (atskiras) žemės sklypas, suformuotas jam nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui, kuriame leidimu jokie (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbai nenumatyti. Projekte nenumatytas jokių statinių, esančių šiame žemės sklype demontavimas (iškėlimas) ir leidimas pats savaime jokių ieškovo teisių net nepažeidžia, nes leidimu nustatyti gatvės statybos darbai vykdomi visiškai kitame žemės sklype.
16. (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki sklypo (duomenys neskelbtini) pabaigos, (duomenys neskelbtini), statybos projekte (statinio projekto etapas – Techninis projektas, statinio projekto dalis – Bendroji) yra numatytas kilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvės statybos sklype, iškėlimas. Ieškovės nuomos teise valdytame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jokių statinių griovimas, kaip kad teigia ieškovė, nenumatytas. Aiškiai matyti, kad visi Projektu nustatyti iškelti kilnojamieji daiktai stovi už ieškovės nuomos teise valdyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, t. y. jie stovi kitame žemės sklype, kuriame yra vykdomi (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbai. Aplinkybes, kad šie statiniai yra nesuformuoti įstatymų nustatyta tvarka, jie ir ieškovo nuosavybės teisės į juos neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nurodo ir pats ieškovas savo ieškinyje, o tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jei ieškovė įrodytų savo nuosavybės teisę į juos, tai šie statiniai netampa (i) nekilnojamaisiais daiktais ir (ii) nepanaikina ieškovės pareigos užtikrinti tokių laikinų statinių statybos teisėtumą ir atitikimą statybos normatyviniams techniniams dokumentams.
17. Pati ieškovė, neturėdama jokių statybos normatyvinių techninių dokumentų, statybą leidžiančio dokumento bei žemės savininko (valstybės) sutikimo, už jai anksčiau nuomoto žemės sklypo ribų, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti reikalingame žemės sklype (gatvės raudonųjų linijų ribose) pasistatė laikinus statinius, o tokie veiksmai nesukuria jokių nuosavybės teisių nei į šiuos statinius, nei, tuo labiau, nesuteikia teisės naudotis valstybės nuosavybės teise valdomu (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypu, o toks ieškovės lūkestis, kurį ji bando ginti pareikštu ieškiniu, nėra laikomas teisėtu lūkesčiu. Leidimu leisti vykdyti (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbai yra vykdomi visiškai kitame žemės sklype, kurio ieškovas niekada nevaldė jokiais teisiniais pagrindais ir net negalėjo valdyti, nes tai yra įstatymu nustatyta išimtinė valstybės nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
18. Taip pat trečiasis asmuo nesutinka su ieškove, jog tai prevencinis ieškinys. Teismui patenkinus ieškinį dalyje dėl leidimo panaikinimo, reikalavimas dėl uždraudimo atlikti veiksmus, susijusius su leidimu, netenka jokios prasmės. Teismui atmetus reikalavimą dėl leidimo panaikinimo, negali būti tenkinamas ir reikalavimas dėl uždraudimo atlikti veiksmus, susijusius su leidimu, nes tam nėra (nebus) jokio teisinio pagrindo – tą teismas jau konstatuotų atmesdamas reikalavimą dėl leidimo panaikinimo. Todėl nepriklausomai nuo to, kaip ieškovas ieškinyje nurodo šių reikalavimų eiliškumą ir kaip jis pats įvardija savo ieškinio rūšį, ieškinys turi būti kvalifikuojamas pagal realų ieškinio pagrindą, kurį savo ieškiniu suformulavo pats ieškovas, nes teisinė ieškinio aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškovo nurodytas teisinis ieškinio kvalifikavimas teismui neprivalomas ir šio nesaisto. Mano, jog pareikštas ieškinys teisiškai yra kvalifikuojamas ne kaip prevencinis ieškinys, o kaip negatorinis ieškinys, o negatorinio ieškinio atveju pareiškęs negatorinį ieškinį ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Ginčo byloje, kaip minėta, ieškovas būtent ir nurodo, kad jo teisių pažeidimas pasireiškia tik tame, jog pagal jo ginčijamą leidimą numatyta atlikti (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbus ir jam tariamai nuosavybės teise priklausančius statinius iškelti. Todėl ieškovė, ginčydamas leidimą ir reikalaudamas uždrausti vykdyti statybos darbus, visų pirma, privalo įrodyti, jog jis yra statinių savininkas ir statiniai (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklype yra pastatyti teisėtai, o ieškovas turi šio žemės sklypo valdymo naudojimo teisę. Tokių įrodymų byloje nėra. Ieškovė pagal pareikštą ieškinį privalo įrodyti ir tai, kad jo teisės yra pažeistos. Tačiau savavališkas statinių, kurie pagal savo prigimtį yra priskiriami kilnojamajam daiktui, pastatymas valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje – (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti reikalingame žemės sklype, jokių teisių ieškovui naudotis šiuo žemės sklypu nesukūrė, o neegzistuojant ieškovo daiktinei (ar prievolinei) teisei, teisinio pagrindo kalbėti apie jos pažeidimą apskritai nėra, nes iš neteisėtų veiksmų jokios teisės neatsiranda.
19. Pažymėjo, jog byloje nėra nei vieno įrodymo, kad statiniai yra nekilnojamieji daiktai, tokie įrodymai ir neegzistuoja, kadangi šie daiktai yra priskirtini kilnojamųjų daiktų kategorijai (kioskai, stogelis), o kilnojamųjų daiktų nukėlimui jokie statybą leidžiantys dokumentai nereikalingi. Antra, kilnojamųjų daiktų nenumatoma nugriauti, juos, jei patys savininkai šių daiktų nepasiims, numatoma perkelti į kitą vietą, iš kur savininkas juos gali atsiimti. Trečia, ieškovas į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, kad šie kilnojamieji daiktai yra jo nuosavybė. Ketvirta, tais atvejais, kai pagal suderintą projektą ir statybą leidžiantį dokumentą yra numatoma naujo statinio statyba nugriaunat statybos vietoje esantį seną statinį, atskiras leidimas seno statinio nugriovimui nereikalingas, kadangi tokie darbai jau yra suprojektuoti naujo statinio statybos projektu ir jo statybai pagal projektą yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Ginčo atveju eina kalba ne apie nekilnojamųjų daiktų nugriovimą, o kilnojamųjų daiktų perkėlimą į kitą vietą, be to, tokie darbai yra suprojektuoti Projektu ir darbams pagal Projektą vykdyti yra išduotas Leidimas. Atsižvelgiant į tai, ieškinys ir šioje dalyje yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
20. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė neįrodo prevencinių ieškinio sąlygų, nes jis grindžiamas hipotetiniais pasvarstymais apie potencialiai kilsiančią žalą. Pastebėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą Nr. 402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – Nutarimas Nr. 402), kuriuo pripažino Nutarimą Nr. 808 netekusiu galios. Pažymėjo, kad už Projekto įgyvendinimo kontrolę atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija savo teikimuose institucijoms, derinusioms Nutarimo Nr. 402 projektą, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlė laikyti Projektą įgyvendintu ir panaikinti Projektui valstybei svarbaus projekto statusą. Be kita ko, atkreipė dėmesį, jog valstybei svarbaus projekto statuso praradimas sukuria teisines pasekmes valstybinės žemės nuomos santykių atžvilgiu (turės būti peržiūrėtos Bendrovių (Projekto vykdytojų) sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Jurgena“ 6 655,00 Eur trečiajam asmeniui UAB „Lidl Lietuva“ advokato teisinei pagalbai apmokėti.
22. Teismas nustatė, kad ieškovė nurodomus jai priklausančius statinius siekia išsaugoti jų esamoje vietoje tokiu būdu, kad atsakovei būtų uždrausta atlikti statybos veiksmus pagal 2021 m. gegužės 24 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) jį panaikinus. Ieškovė savo teises gina pareikšdama ieškinį, įvardintą kaip prevencinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.255 straipsnis), tačiau tai, kaip ieškovė dėsto ieškinio aplinkybes ir jas pagrindžiančius argumentus, sudaro pagrindą ieškovės suformuluotą ieškinio dalyką (pareikštą reikalavimą) ir ieškinio pagrindą (faktines aplinkybes) įvertinti ir pagal prevenciniam ieškiniui ir pagal negatoriniam ieškiniui (CK 4.98 straipsnis) keliamus reikalavimus.
Šalies argumentai
23. Teismas nurodė, kad atsakovės veiksmus ieškovė kvestionuoja išimtinai administraciniais teisniais argumentais, sieja su statybą leidžiančio dokumento neatitikimu teisės aktų reikalavimams: ieškinyje formaliai nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 24 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas ir neteisėtas, išduotas pažeidžiant teritorijų planavimo dokumentus, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 19, 20, 31, 39 ir kitų straipsnių bei Statybos įstatymo nuostatoms. Tačiau, teismas vertino, jog nurodytų ieškinio argumentų įrodymais nepagrindžia, konkrečių statybos leidimo pažeidimų nenurodo (CPK 12, 178 straipsnis) ir nereiškia reikalavimo statybą pripažinti neteisėta, o prašo tik panaikinti atsakovės išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė reiškiamo prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos – atsakovės neteisėtų veiksmų, kuriuos ieškovė siejo su reiškiamu reikalavimu – atsakovės 2021 m. gegužės 24 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimu ir pasekmėmis – žalos ieškovei ir kitiems (duomenys neskelbtini) turgavietės prekeiviams padarymu ateityje.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas nurodė, jog padarytos išvados nepaneigia ieškovės argumentas, kad neregistruoti statiniai – apsaugos vartai ir juose esančių patalpos – yra kitų statinių, tai yra ieškovei priklausančių paviljonų, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), priklausiniai (CK 4.13 straipsnio 1 dalis, 4.19 straipsnio 1 dalis) ir funkcionuoja kaip vienas kompleksas kartu su statiniais (paviljonais), nes ieškovė reikalavo pripažinti šiuos neregistruotus statinius (apsaugos vartus ir juose esančias patalpas) nurodytų paviljonų priklausiniais nereiškė, juolab kad nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad šie statiniai yra jos nuosavybė, kad šių statinių statybos momentu jie atitiko Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus statytojo teisei įgyvendinti. Tai, kad ieškovė šiuos statinius, neturinčius statybos normatyvinių techninių dokumentų (tokie teismui nepateikti), statybą leidžiančio dokumento ir žemės savininko (valstybės) sutikimo, vertina kaip priklausinius, nesudaro pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamos bylos aplinkybes.
25. Teismas vertino, jog pagal ieškinyje dėstomas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus nėra pagrindo ieškovės reiškiamo ieškinio pripažinti ir negatoriniu ieškiniu. Ieškovė, šios bylos ieškiniu reikalauja panaikinti atsakovės 2021 m. gegužės 24 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pažeidžia jos teises ir uždrausti atsakovei statyti gatvę, tačiau byloje nustatyta, kad ieškovė neturi jokių statybos normatyvinių techninių dokumentų, statybą leidžiančio dokumentų ir žemės savininko (valstybės) sutikimo už jai anksčiau nuomoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų – (duomenys neskelbtini) gatvėje (gatvės raudonųjų linijų ribose) statyti statinius. Teismas išvažiuojamojo posėdžio metu 2021 m. spalio 18 d. kartu su proceso dalyviais apžiūrėjo bylos nagrinėjimui aktualią teritoriją ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, kurios statybos darbai yra suprojektuoti ir leisti vykdyti ieškovės šioje byloje ginčijamu statybą leidžiančiu dokumentu, neapima ieškovės nuomoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Visi Projektu nustatyti iškelti kilnojamieji daiktai stovi už ieškovo nuomos teise valdyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, tai yra kitame žemės sklype, kuriame yra vykdomi (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbai. Teismas nustatė, kad pagal Projektą gatvės tiesimas vyksta nesuformuotame valstybei priklausančiame žemės sklype, o tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos minėto statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbai yra vykdomi žemės sklype, kurio ieškovė niekada nevaldė jokiais teisiniais pagrindais, todėl neturi teisinio pagrindo ginčyti statybos leidimą ir negatoriniu ieškiniu.
26. Teismas taip pat vertino, jog kiti ieškinio argumentai dėl detaliojo plano pakeitimo (koregavimo), leidimo griauti ieškovei nuosavybės teise priklausančius statinius nebuvimo, ieškovei nepateikus įrodymų, kokius detaliojo plano sprendinius pažeidė atsakovė, kad ginčo statiniai yra nekilnojamieji daiktai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai), yra tik ieškiniu net neįrodinėjamos ieškovės prielaidos, juolab kad teritorijų planavimo dokumentas yra viešas administracinis aktas ir paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka viešame registre, todėl bet kas, taip pat ir ieškovė, gali su juo susipažinti, o kilnojamiesiems daiktams demontuoti ir perkelti į kitą vietą, jeigu savininkai šių daiktų nepasiima, statybą leidžiantys dokumentai nėra reikalingi. Teismas pažymėjo, kad Projekte (statinio projekto etapas – Techninis projektas, statinio projekto dalis – Bendroji) yra numatytas kilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvės statybos sklype, iškėlimas. Be to, teismas vertino, jog atsakovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos pačiai patraukti (perkelti) į kitą vietą ginčo statinius.
27. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė reiškiamo prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos – atsakovės neteisėtų veiksmų, kurių pasekmė – žalos ieškovei padarymas ateityje, neįrodė, kad jos nuosavybės teisės buvo suvaržytos viešojo administravimo subjektų priimtais administraciniais aktais (negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų), todėl ieškinys atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
28. Ieškovė UAB „Jurgena“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1058-981/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti arba panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
28.1. Ieškovės teigimu, teismas neatskleidė pagrindinės bylos aplinkybės – VĮ Registrų centras duomenyse registruoti statiniai (griautini pagal Statybos leidimą) yra kitų statinių priklausiniai, funkcionuoja kaip vienas kompleksas kartu su paviljonais ir taip pat nuosavybės teise priklauso ieškovei. Statiniai (griautini pagal Statybos leidimą) yra kitų ieškovei nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų statinių Nr.: (duomenys neskelbtini) priklausiniai. Ieškovė nurodo, kad pagal CK 4.2 straipsnį šie nekilnojamieji daiktai negali būti perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Šioje situacijoje negali būti iš ieškovės nuosavybė paimama (nugriaunami statiniai) neatlygintinai be teismo sprendimo.
28.2. Ieškovė nurodo, jog byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, kad statiniai, kaip teigia atsakovė, yra laikini/griautini ar kažkokie nenaudotini. Nei atsakovė, nei tretieji asmenys nėra teisės aktų nustatyta tvarka kompetentingi to spręsti. Ieškovės prašymas kreiptis į vienintelį įgaliotą subjektą – Valstybinę teritorijų planavimo inspekciją prie Aplinkos ministerijos buvo atmestas. Susiformuoja labai ydinga praktika – atsakovė nutaria, kad kažkas „neva“ yra griautina, „neva“ pasivadovaujama viešuoju interesu „neva“ reikia sankryžą rekonstruoti, bet „iš tikrųjų“ yra tenkinami kiti privatūs interesai – reikia į statomą parduotuvę padaryti įvažiavimą.
28.3. Ieškovė pažymėjo, jog byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Ieškovei net nėra aišku ką dabar reikia nagrinėti apeliacinės instancijos teisme – realybėje susiklostė tokia situacija, kad žiedinė sankryža šalia ieškovės statinių (ginčo vietoje) jau yra pastatyta ir nuo 2022 m. vasario 8 d. oficialiai veikia – eismo organizavimas yra pakeistas. Objektyviai gaunasi, kad atsakovė iš dalies atsižvelgė (nors raštiškai su viskuo nesutinka) į ieškovės siūlymus dėl taikos sutarties sudarymo šioje byloje ir paprastai sakant pastūmė žiedinę sankryžą truputi toliau, kad nebūtų pažeisti kitų asmenų interesai.
Žemesnės instancijos teismas
28.4. Teismas sprendimu ne tik netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, tačiau padarė itin grubių procesinių normų taikymo klaidų, to rezultate buvo pažeistas šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis.), rungimosi ir dispozityvumo principas (CPK 12, 13 straipsniai), ir be kita ko – netinkamai atliktas įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis).
Atsiliepimas
29. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
29.1. Atsakovė nurodė, jog nuo pat civilinės bylos pradžios pati ieškovė pasirinko netinkamą civilinių teisių gynimo būdą, teikdama prevencinį ieškinį. Pažymėjo, jog išskiriamos dvi prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos t. y. neteisėti atsakovo veiksmai bei potencialiai galinti kilti žala. Tačiau ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo neteisėtu, nenurodė nė vieno objektyvaus teisinio, t. y. teisės aktuose įtvirtinto, o ne subjektyvaus pagrindo, dėl ko Administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas šioje byloje galėtų būti kvestionuojamas kaip neteisėtas, yra pakankama aplinkybė preliminariai įvertinti, kad ieškinys yra labiau tikėtinai nepagrįstas, negu pagrįstas.
29.2. Atsakovė taip pat nurodo, kad į bylą buvo pateiktos REGIA LIETUVA ištraukos, iš kurių yra matoma, kad ieškovė siekia suklaidinti teismą, nes naujos gatvės tiesimas yra numatytas ne sklype, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, tačiau statybos vyksta valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype kuris iš esmės yra gatvė, o pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pažymėjo, kad gatvė nėra įterpiama į suformuotą žemės sklypą, kuriame yra ieškovės įregistruoti, savarankiški statiniai.
29.3. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė, bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklype pastatyti statiniai jai priklauso nuosavybės, juolab, kad pagal teisės aktų nuostatus, ieškovė, nuosavybės teises į šiuos statinius galėjo įgyti tik tuo atveju, jei statyba buvo teisėta. Tokias aplinkybes gali patvirtinti tik statybos normatyviniai techniniai dokumentai bei statybos užbaigimo aktai, o tokių įrodymų byloje nėra.
29.4. Atsakovės teigimu, ieškovei priklausantys laikinieji statiniai yra pastatyti valstybinėje žemėje, statiniai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, apie jų savininką/valdytoją jokių duomenų nėra, kilnojamasis daiktas pagal savo charakteristikas yra laikinas statinys (kilnojamasis daiktas), stovintis valstybinėje žemėje, leidimas šio kilnojamojo daikto statybai ir eksploatavimui neišduotas ir žemės naudojimo teisė nesuteikta. Be kita ko, daiktas stovi gatvės statybos darbų zonoje ir techniniame projekte pažymėtas kaip demontuojamas iki statybos pradžios.
29.5. Atsakovė pažymėjo, kad šiuo metu yra įrengta laikina žiedinė sankryža siekiant išvengti eismo spūsčių iki bus išspręsta ši civilinė bylą ir priimtas galutinis teismo sprendimas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kartu su atsiliepimu buvo teikta visa projektinė dokumentacija, kur yra matoma, kad Projekte numatyta žiedinė sankryža yra didesnė, o tai reiškia, kad ji užims daugiau vietos nei šiuo metu įrengta laikinoji. Todėl atmestini apeliantės argumentai, jog atsakovė atsižvelgė į ieškovės siūlymus dėl taikos sutarties sudarymo ir pakeitė numatytą žiedinės sankryžos vietą projekte.
29.6. Teismas teisingai ir objektyvai įvertino situaciją, išanalizavo visų proceso šalių tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
30. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Lidl Lietuva“ prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
30.1. Trečiasis asmuo nurodė, jog ieškovė klaidina teismą, kadangi priešingai nei nurodo apeliaciniame skunde, jokie jo nurodomi statiniai nėra registruoti VĮ Registrų centre. Ieškovas ieškinyje pats teigė, kad šie statiniai yra neregistruoti nekilnojamojo turto registre. Jokių šiuos ieškovės teiginius - kad jos minimi statiniai yra jo nuosavybė, taip pat, kad jie yra kitų statinių priklausiniai, patvirtinančių įrodymų byloje nėra, tokių įrodymų ir negali būti, kadangi statiniai yra pastatyti valstybinėje žemėje, kurios ieškovė niekada nevaldė nuosavybės teise ar kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais, kas jau savaime reiškia, jog ieškovė niekada neturėjo statytojo teisės, kaip ši statytojo teisė (jos realizavimas) yra apibrėžiamas Statybos įstatyme.
Šalies argumentai
30.2. Ieškovė, siekdama pagrįsti savo teiginį, kad VĮ Registrų centras duomenyse registruoti statiniai (griautini pagal Statybos leidimą) yra kitų statinių priklausiniai, funkcionuoja kaip vienas kompleksas kartu su paviljonais ir taip pat nuosavybės teise priklauso ieškovei, mažų mažiausiai turėjo įrodyti tai, jog jis šių statinių statybos momentu atitiko Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus statytojo teisei įgyvendinti. Tačiau ieškovė šių aplinkybių neįrodinėjo, o tokios aplinkybės net ir neegzistuoja.
30.3. Trečiasis asmuo pažymėjo, jog pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Kitaip tariant, miesto gatvės yra savivaldybės išimtinė nuosavybė, kuri kyla iš įstatymo. Todėl ginčo atveju akivaizdu, kad ieškovė niekuomet negalėjo tapti teisėtu (duomenys neskelbtini) gatvės ir jai eksploatuoti reikalingo žemės sklypo valdytoju, o tuo pačiu įgyvendinti ir statytojo teisių statant laikinus statinius šiame (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti reikalingame žemės sklype bei įgyti į tokius statinius nuosavybės teisę. Šiuo atveju, ieškovė jokių jo nuosavybės teisę į šiuos statinius patvirtinančių dokumentų nepateikė, į bylą nepateikti ir įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė galėjo šiuo atveju įgyvendinti statytojo teises bei statiniais užstatyti (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypą. Taigi, ieškovė neturi reikalavimo teisės reikalauti panaikinti leidimą ir uždrausti teisėtam (duomenys neskelbtini) gatvės savininkui – Vilniaus miesto savivaldybei – atlikti gatvės statybos darbus, dėl ko ieškinys yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
30.4. Trečiasis asmuo nurodo, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė neturi jokių teisių į valstybinę žemę, kurioje stovi nukelti turimi kilnojamieji daiktai ir pagal Projektą numatytas gatvės statybos darbai. Paaiškino, kad leidimu leisti vykdyti (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbai nei su ieškovės valdytu nuomos teise valstybinės žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 54771 kv. m., adresas: (duomenys neskelbtini), nei su jos nuosavybės teise valdomais statiniais, esančiais šiame žemės sklype, yra visiškai nesusiję ir leidimu nėra nustatytas joks ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių šiame žemės sklype, demontavimas ir/ar nukėlimas. Leidimu nustatyti (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbai yra vykdomi visiškai kitame valstybiniame žemės sklype, kurio ieškovė niekada nevaldė jokiais pagrindais, o jame galimai ieškovės pastatyti kilnojamieji daiktai (kioskai, vartų stogelis), kurių iškėlimas nustatytas leidimu, buvo pastatyti savavališkai, be (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo savininko sutikimo, dėl ko jie nėra laikomi daiktinių teisių objektu ir ieškovė į juos jokių nuosavybės teisių niekada neįgijo.
30.5. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė iš esmės klaidina teismą, nes iš ieškinyje nurodytų aplinkybių taip, kaip jos buvo dėstomos, o taip pat apeliacinio skundo teiginių bandoma sudaryti įspūdį, jog atsakovė neva išdavė leidimą vykdyti (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbus pagal Projektą, kuriame nustatytas ieškovės nuomos teise valdytame žemės sklype esančių statinių nukėlimas. Tačiau ginčo faktinės aplinkybės yra visiškai kitokios – pati ieškovė, neturėdamas jokių statybos normatyvinių techninių dokumentų, statybą leidžiančio dokumento bei žemės savininko (valstybės) sutikimo, už jai anksčiau nuomoto žemės sklypo ribų, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti reikalingame žemės sklype (gatvės raudonųjų linijų ribose) pasistatė laikinus statinius, o tokie veiksmai nesukuria jokių nuosavybės teisių nei į šiuos statinius, nei, tuo labiau, nesuteikia teisės naudotis valstybės nuosavybės teise valdomu (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypu, o toks ieškovės lūkestis, kurį ji bando ginti pareikštu ieškiniu, nėra laikomas teisėtu lūkesčiu.
30.6. Ieškovės pateikiamas pranešimas spaudoje neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai, todėl apeliacinės instancijos teismo neturėtų būti prijungiamas prie bylos. Jokie darbai pagal teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi sustabdytą leidimą nebuvo vykdomi ir Projektu suprojektuota žiedinė sankryža nebuvo įrengta. Ieškovės nurodomos „žiedinės sankryžos įrengimas“ visiškai nėra laikoma jokios sankryžos įrengimu, taip buvo atliktas kaip laikinas eismo organizavimo sprendinys pagal atskirai su visomis atsakingomis institucijomis suderintą (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto aprašą.
30.7. Ieškovė, ginčydama leidimą ir reikalaudamas uždrausti vykdyti statybos darbus, susijusius su leidimu, privalėjo įrodyti, jog ji yra statinių savininkė ir statiniai (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklype yra pastatyti teisėtai, o ieškovė turi šio žemės sklypo valdymo naudojimo teisę. Tokių įrodymų byloje nėra, dėl ko ieškinio pagrindai, susiję su jo, kaip šių statinių tariamo savininko, teisių pažeidimu yra visiškai nepagrįsti.
30.8. Statinius pagal leidimą numatyta iškelti ir perkelti į laikiną saugojimo vietą, o ne nugriauti, kaip kad teigia ieškovė, o tai skirtingos teisinės kategorijos, nes statinių iškėlimo atveju šių statinių, kurie pagal savo rūšį yra kilnojamieji daiktai, savininkas šiuos statinius gali atsiimti.
Šalies argumentai
30.9. Ieškovė taip pat nepagrįstai nurodo, kad jos nuomone Projekte ir leidimu numatyti iškelti statiniai yra nekilnojamieji daiktai, nes, pasak ieškovės, jie negali būti perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Tačiau jokie šiuos teiginius galintys patvirtinti įrodymai į bylą nepateikti. Ginčo atveju ieškovės nurodomi statiniai yra kilnojamieji daiktai – gamykliniu būdu pagamintos konstrukcijos (kioskai, vartų stogelis), kuriuos perkelti iš vienos vietos į kitą nereikia nei jokių didelių išlaidų, nei ypatingų techninių resursų. Tam, jog daiktas galėtų būti kvalifikuojamas kaip nekilnojamasis daiktas, jis turi būti sukurtas laikantis Statybos įstatymo reikalavimų, t. y. pastatytas pagal suderintą techninį projektą, turint statybą leidžiantį dokumentą ir naudojimosi žemės sklypu teisę, o tokios aplinkybės ginčo kioskų iškėlimo atveju neegzistuoja.
30.10. Jei teismas nustatytų, jog ieškinio reikalavimas dėl uždraudimo vykdyti darbus, susijusius su leidimu, yra visiškai savarankiškas reikalavimas ir jis gali būti nagrinėjamas nepriklausomai nuo to, kaip teismas išspręs kitą ieškinio reikalavimą dėl leidimo panaikinimo, trečiasis asmuo pažymėjo, kad prevencinio ieškinio reikalavimo tenkinimui neegzistuoja nei viena iš prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų. Teismui panaikinus leidimą, išnyks ir pagrindas pagal leidimą vykdyti statybos darbus, todėl papildomas uždraudimas atsakovei vykdyti darbus pagal leidimą, kurį teismas tuo pačiu teismo sprendimu panaikintų, yra betikslis ir toks teismo sprendimas šioje dalyje net negali būti įvykdomas. Tačiau jei teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatytų, jog leidimas išduotas teisėtai, tai tokiu atveju eliminuojama būtinoji prevencinio reikalavimo patenkinimo sąlyga dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, nes tuo pačiu teismo spendimu dėl ieškovės reikalavimo panaikinti leidimą teismas konstatuotų, jog leidimas yra išduotas teisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
31. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
32. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
34. Bylos duomenimis nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005-07-21 nutarimu Nr. 808 ,,Dėl valstybinės svarbos projekto“ valstybinės svarbos projektu pripažino ekonominį projektą ,,Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pramoninio rajono C zonos ((duomenys neskelbtini)) A ir B teritorijose“. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2019-04-11 pateikė svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 ,,Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ projektą Nr. (16.2-41)3-1399, nurodydama, kad Projektas laikytinas įgyvendintu ir siūlydama panaikinti šiam Projektui valstybei svarbaus projekto statusą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-04-24 nutarimu Nr. 402 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-07-21 nutarimo Nr. 808 ,,Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ nutarta pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-07-21 nutarimą Nr. 808.
35. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2021-03-18 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2005 m. rugsėjo 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2005-985 nutraukimo“ nusprendė nutraukti „54771 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), 2005-09-14 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2005-986, pasirašytą su UAB „Jurgena“, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini))“. Šis įsakymas buvo ginčijamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-14669-1097/2021, kurioje teismas 2022-01-03 priėmė sprendimą: atmetė UAB „Jurgena“ ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl vienašalio valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įsakymų panaikinimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovės nuomos teise valdytame valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovui nuosavybės teise priklausantys statiniai, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini).
36. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2021-01-29 priėmė įsakymą Nr. A30-340/21 „Dėl leidimo koreguoti (duomenys neskelbtini) pramoninio rajono C zonos detaliojo plano sklypo Nr. 17 (duomenys neskelbtini) gatvėje ir šalia esančios teritorijos sprendinius inicijavimo pagrindu“, kuriuo leista koreguoti (duomenys neskelbtini) pramoninio rajono C zonos detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 410 „Dėl (duomenys neskelbtini) pramoninio rajono C zonos detaliojo plano tvirtinimo“, apie 1,8 ha sklypo Nr. 17 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje ir šalia esančios teritorijos sprendinius inicijavimo pagrindu: padalyti sklypą, pakeisti sklypo ribas ir plotą prijungiant iki gatvių raudonųjų linijų įsiterpusius valstybinės žemės plotus, pakeisti sklypo naudojimo būdus į komercinės paskirties objektų teritorijos ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, nustatyti naudojimo ir tvarkymo režimą.
37. Atsakovė (duomenys neskelbtini) jos valdomose gatvėse vykdo statybos darbus pagal 2021 m. parengtą ir suderintą techninį projektą „(duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki sklypo (duomenys neskelbtini) pabaigos (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat Projektas), statytojas – Vilniaus miesto savivaldybė, užsakovas – UAB „LIDL Lietuva“, projektuotojas – UAB „SRP Projektas“. Projektu planuojama pertvarkyti eismo organizavimą sankryžoje jungiančioje (duomenys neskelbtini) g. (A1 kategorija) ir (duomenys neskelbtini) g. (C2 ir D kategorijos). Sankryžą planuojama pertvarkyti į žiedinio tipo sankryžą, pagal Vilniaus miesto savivaldybės išduotas prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. 20/431.
38. Trečiajam asmeniui UAB „Lidl Lietuva“ nuosavybės teise priklauso 0,8390 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė ir UAB „LIDL Lietuva“ 2020-05-14 sudarė Sutartis prie susiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų Nr. 20-430, sutarties reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat Sutartis). Sutartimi atsakovė pavedė jos valdomoje teritorijoje UAB „Lidl Lietuva“ vykdyti statytojo (užsakovo) pareigas ir teises, nustatytas Statybos įstatyme (Sutarties 1 punktas). Sutarties 2 punktu UAB „Lidl Lietuva“ įsipareigojo savo lėšomis, jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas atlikti projektavimo ir tiesimo darbus (toliau – taip pat Darbai) pagal projektą ir Darbų rezultatą perduoti savivaldybei. Pagal Sutarties 5.2 punktą UAB „Lidl Lietuva“ privalo nutiesus inžinerinius statinius pagal susiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygas Nr. 20/430 perduoti neatlygintinai savivaldybei per 90 dienų nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos <...>.
39. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-04-08 prisijungimo prie susiekimo komunikacijų sąlygos Nr. 20/430 buvo išduotos UAB „Lidl Lietuva“ kaip statytojui, projektuojant prekybos paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), bendrovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Nurodytose prisijungimo sąlygose UAB „Lidl Lietuva“, be kita ko, buvo nustatytos sąlygos jo žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), projektuojamą trinkelių arba asfalto dangos eismo jungtis įjungti į (duomenys neskelbtini) g.; iki objekto pripažinimo tinkamu naudoti, susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų projektavimo sutarties pagrindu, Savivaldybės vardu suprojektuoti susisiekimo komunikacijų infrastruktūrą (viaduką ir požeminę pėsčiųjų perėją, žiedines sankryžas su pėsčiųjų perėjomis ir apšvietimu, jungiamuosius kelius su šaligatviais ir dviračių takais, eksploatavimo juostomis); iki objekto pripažinimo tinkamu naudoti, susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų projektavimo ir įrengimo sutarčių pagrindu, savivaldybės vardu suprojektuoti ir įrengti (duomenys neskelbtini) g. atkarpoje, ties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ne siauresnius kaip 1,50 m. Statybos darbus vykdė UAB „Alvora“.
40. Šalia trečiojo asmens UAB „LidlL Lietuva“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) turgavietė (Verslo parkas (duomenys neskelbtini)), kurios dalis ieškovei priklausančių statinių – apsaugos vartai ir juose esančios patalpos – patenka į valstybinio sklypo dalį (atkarpa prie pat pagrindinio (duomenys neskelbtini) įėjimo), kurioje bus Projekto gatvės dalis. (duomenys neskelbtini) g. pagal bendrą mazgo projektą turi įrengti UAB „LIDL Lietuva“ iki parduotuvės „LIDL“ statybos užbaigimo ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybei.
41. Projektuotojo UAB „SRP Projektas“ 2020-11-16 rašto Nr. 20-290 pagrindu dėl Projekto ir projekto „Susisiekimo komunikacijų ties (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ įgyvendinimui trukdančių statinių išsikėlimo, atsakovė atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2020-12-11 surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kad planuojami nukelti valstybinėje žemėje statiniai Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke neregistruoti, informacijos apie Statinių savininkus nėra, leidimas šių statinių statybai ir eksploatavimui neišduotas, žemės naudojimo teisė nesuteikta. Akte nurodytas įpareigojimas iki 2021-03-31 iš valstybinės žemės iškelti patikrinimo akte nurodytus statinius.
42. Statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2021-05-24 pagal (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. P19-031.1. Statinių savininkai (valdytojai) informaciniais pranešimais buvo informuoti, kad yra pradedami (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos statybos parengiamieji darbai, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021-05-24 išduotu statybą leidžiančiu dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolės Brigitos Palavinskienės 2021-06-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas skelbimų ant planuojamų demontuoti paviljonų kabinimas. (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki sklypo (duomenys neskelbtini) pabaigos, (duomenys neskelbtini), statybos projekte (statinio projekto etapas – Techninis projektas, statinio projekto dalis – Bendroji) yra numatytas kilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvės statybos sklype, iškėlimas.
43. Taigi, nagrinėjamoje byloje šalių ginčas yra dėl (duomenys neskelbtini) gatvių statybos darbų teritorijoje esančių ieškovei UAB „Jurgena“ priklausančių statinių – apsaugos vartų ir juose esančių patalpų – pašalinimo iš gatvės statybos darbų teritorijos, kurios statytoja yra atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, užsakovė trečiasis asmuo UAB „Lidl Lietuva“.
44. Šioje byloje ieškovė siekia įrodyti, kad (duomenys neskelbtini) verslo parko teritorijoje ieškovei nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų statinių (paviljonų) priklausiniai (apsaugos vartai ir juose esančios patalpos) funkcionuoja kaip vientisas nekilnojamojo turto kompleksas, juos pašalinus žalą patirtų ne tik ieškovė, bet ir šioje teritorijoje prekiaujantys (duomenys neskelbtini) prekybininkai, todėl prašo panaikinti atsakovei išduotą leidimą kelio statybai. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodo, kad pagal statybos projektą, kuriuo planuojama pertvarkyti eismo organizavimą sankryžoje jungiančioje (duomenys neskelbtini) g. (A1 kategorija) ir (duomenys neskelbtini) g. (C2 ir D kategorijos), statybai yra išduotas statybos leidimas, o tam, kad pagal statybos projektą būtų įgyvendinti gatvių techniniai ir eismo saugumo reikalavimai, yra būtinas ieškovei priklausančių laikinų pastatų (apsaugos vartų ir juose esančios patalpų), esančių nesuformuotame valstybinės žemės sklype, kuriame nėra ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių, demontavimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
45. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus – 2022 m. vasario 4 d. pranešimą spaudai apie tai, kad prie (duomenys neskelbtini) turgaus įrengta žiedinė sankryža.
46. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
47. Nagrinėjamu atveju matyti, jog minėtų įrodymų priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme nespręstas, nes jie gauti tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo, jog šiuo metu laikina žiedinė sankryža įrengta, o apeliantė nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurias galėtų patvirtinti ar paneigti naujai pridedamas įrodymas.
48. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
49. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
50. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apelianto teikiamo įrodymą (spaudos pranešimą), sprendžia, jog teikiamas įrodymas nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui ir nei paneigia, nei patvirtina bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų (ne)teisėtumo. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) išimtį ir ieškovės pateiktą įrodymą atsisakytina pridėti prie bylos.
Dėl įrodymų vertinimo
51. Apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu iš esmės grindžiamas tik dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė.
52. Apeliantės teigimu, teismas neatskleidė pagrindinės bylos aplinkybės – VĮ Registrų centras duomenyse registruoti statiniai (griautini pagal Statybos leidimą) yra kitų statinių priklausiniai, funkcionuoja kaip vienas kompleksas kartu su paviljonais ir taip pat nuosavybės teise priklauso ieškovei. Šioje situacijoje negali būti iš ieškovės nuosavybė paimama (nugriaunami statiniai) neatlygintinai be teismo sprendimo. Nurodo, jog byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, kad statiniai, kaip teigia atsakovė, yra laikini/griautini ar kažkokie nenaudotini. Nei atsakovė, nei tretieji asmenys nėra teisės aktų nustatyta tvarka kompetentingi to spręsti. Ieškovės prašymas kreiptis į vienintelį įgaliotą subjektą – Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos buvo atmestas.
53. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
54. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, jog ieškovė UAB „Jurgena“ turėjo teisę teikti įrodymus, o nesant galimybės jų pateikti, prašyti teismo juos išreikalauti (CPK 42 straipsnis, 135 straipsnio 2 dalis). Byloje nenustatyta, kad ieškovei buvo apribota galimybė gauti atitinkamus dokumentus, tarp jų ir iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Antra, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nurodomi statiniai nėra registruoti VĮ Registrų centre (Ieškinio priedas Nr. 2). Taigi, jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad tai yra jos nuosavybė ar kad jie yra kitų statinių priklausiniai, patvirtinančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Trečia, gatvė nėra įterpiama į suformuotą žemės sklypą, kuriame yra ieškovės įregistruoti, savarankiški statiniai, kadangi iš REGIA LIETUVA ištraukų aiškiai matyti, kad naujos gatvės tiesimas yra numatytas ne sklype, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurie įregistruoti VĮ Registrų centras, tačiau statybos vyksta valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype kuris iš esmės yra gatvė, o pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą (4 straipsnio 3 dalis) vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms (Atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1). Ketvirta, visi Projektu nustatyti iškelti kilnojamieji daiktai stovi už ieškovės nuomos teise valdyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, tai yra kitame žemės sklype, kuriame yra vykdomi (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbai (skundžiamo sprendimo 70 p.).
55. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą gali būti įgyjama tame tarpe ir statybos procese pastatant naują statinį ar pastato rekonstrukcijos rezultate padidinant rekonstruojamo turto vertę (CK 4.47 straipsnis). Tačiau įgyti nuosavybę į statinį ir tuo pačiu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas yra galima ne bet kokio statybos proceso išdavoje, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Statybos įstatymo 3 straipsnis).
56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta, kad ieškovė turi statybą leidžiančių dokumentų ir žemės savininko (valstybės) sutikimą už jai anksčiau nuomoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų – (duomenys neskelbtini) gatvėje (gatvės raudonųjų linijų ribose) statyti statinius. Ieškovės 2020 m. birželio 4 d. pažyma, kuria ieškovė konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklype pastatyti statiniai priklauso jai nuosavybės teise, nesant statybą leidžiančių dokumentų, nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytas aplinkybes.
57. CK 4.19 straipsnio 1 dalis numato, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. CK 4.12 straipsnis numato, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. CK 4.2 straipsnio 2 dalis numato, kad nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų apie ieškovei UAB „Jurgena“ nuosavybes teise priklausančius nurodomus priklausinius, be to, ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos pačiai patraukti (perkelti) į kitą vietą ginčo laikinus statinius, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad šiuo atveju iš ieškovės negali būti paimama nuosavybė (nugriaunami statiniai) neatlygintinai be teismo sprendimo.
58. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą ir šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, daro išvadą, kad ieškovė, siekdama pagrįsti savo teiginį, kad laikini statiniai, kurie turi būti pašalinti pagal statybos leidimą yra kitų ieškovei nuosavybes teise priklausančių statinių priklausiniai (apsaugos vartai ir juose esančių patalpos), funkcionuoja kaip vienas kompleksas kartu su paviljonais ir taip pat nuosavybės teise priklauso ieškovei privalėjo pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Todėl nesant tokių duomenų, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog pagal Projektą gatvės tiesimas vyksta nesuformuotame valstybei priklausančiame žemės sklype, kuriame nėra ieškovei priklausančių statinių (nekilnojamųjų daiktų). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 24 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbai yra vykdomi žemės sklype, kurio ieškovė niekada nevaldė jokiais teisiniais pagrindais, todėl neturi teisinio pagrindo ginčyti statybos leidimą.
59. Apeliaciniame skunde, be kita ko, pažymima, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei, pasirodo, nesukėlė jokių teisinių pasekmių, dėl to ieškovei net nėra aišku ką dabar reikia nagrinėti apeliacinės instancijos teisme – realybėje susiklostė tokia situacija, kad žiedinė sankryža šalia ieškovės statinių (ginčo vietoje) jau yra pastatyta ir nuo 2022 m. vasario 8 d. dienos oficialiai veikia. Apeliantės teigimu, atsakovė iš dalies atsižvelgė į ieškovės siūlymus dėl taikos sutarties sudarymo šioje byloje ir pastūmė žiedinę sankryžą truputi toliau, kad nebūtų pažeisti kitų asmenų interesai.
60. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais, pažymi, kad šiuo metu yra įrengta laikina žiedinė sankryža, siekiant išvengti eismo spūsčių iki bus išspręsta ši civilinė byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas. Tačiau tai nereiškia, kad nebus toliau vystomas projektas, nes projekte numatyta žiedinė sankryža yra didesnė. Todėl atmestini apeliantės argumentai, jog atsakovė atsižvelgė į ieškovės siūlymus dėl taikos sutarties sudarymo ir pakeitė numatytą žiedinės sankryžos vietą projekte.
61. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė šiuo atveju neįrodė faktinį ieškinio pagrindą sudarančių esminių aplinkybių, kurias privalėjo įrodyti reikšdama ieškinį. Dėl to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą bei neįrodytą (CPK 176 straipsnis – 179 straipsnis).
62. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
Dėl procesinės bylos baigties
63. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
64. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
65. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovė ir trečiasis asmuo turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
66. Atsakovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Trečiasis asmuo UAB „Lidl Lietuva“ prašė priteisti iš ieškovės 4.356,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (2022 m. kovo 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AKJ2203056, 2022 m. balandžio 25 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymas) patvirtina, kad trečiasis asmuo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 4.356,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
67. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
68. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju didžiausia už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma sudaro 2.183,09 Eur (1679,30 x 1,3), o tai reiškia, kad trečiojo asmens prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistiną priteisti atstovavimo išlaidų sumą.
69. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti trečiajam asmeniui jo nurodytą patirtą bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl prašomos priteisti išlaidos, atsižvelgiant į suteiktos teisinės pagalbos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, mastą ir pobūdį, mažintinos iki 2.183,09 Eur.
70. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš apeliantės trečiajam asmeniui 2.183,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 3, 98 straipsniai).
71. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
72. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės (ieškovės) UAB „Jurgena“ trečiajam asmeniui UAB „Lidl Lietuva“ 2.183,09 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt trys eurai 09 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.