Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis IĮ „(duomenys neskelbtini) krovėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, 304 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. 2013 m. gegužės mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, internetu iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą - revolverį „ME 38 Compact G 38OME GUM“, Nr. 026396, priskiriamą C kategorijos ginklams, registruotą G. S. vardu, kuriam laikyti yra reikalingas leidimas, gabeno jį Šiaulių gatvėmis iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir laikotarpyje nuo 2013 m. gegužės iki 2014 m. gegužės 13 d. neteisėtai laikė minėtą šaunamąjį ginklą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pažeidė Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6 punkte, 12 straipsnio 10 dalyje, 13 straipsnio 4 dalyje, nurodytus reikalavimus, pagal kuriuos savigynai C kategorijos šaunamuosius ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų LR nuolatiniai gyventojai, gavę leidimą ir įsigyti ginklai turi būti įregistruojami Ginklų registre ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo įsigijimo dienos.

Be to, G. P. 2013-12-18 laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šiauliuose, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) kabinete, esančiame Šiauliuose, Purienų g. 48, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo skyriaus specialistei E. B., siekdamas gauti dokumentą, leidimą laikyti ginklą, melagingai pateikė informaciją, kad šaunamąjį ginklą - revolverį „ME 38 Compact G 38OME GUM“, Nr. 026396, įgijo iki 2011-03-01.

Be to, G. P. 2013-12-18 laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šiauliuose, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) kabinete, esančiame adresu, Purienų g. 48, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo skyriaus specialistei E. B. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad šaunamąjį ginklą - revolverį „ME 38 Compact G 38OME GUM“, Nr. 026396, įgijo iki 2011-03-01, kuri šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis įrašė į 2013-12-18 prašymą dėl ginklo užregistravimo Nr. 13-G- 40-02749-e, kurį G. P. pasirašė, tai yra taip suklastojo tikrą dokumentą - 2013-12-18 prašymą dėl ginklo užregistravimo Nr. 13-G-40-02749-e.

Kaltinamasis G. P. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad internete rado skelbimą, norėjo įsigyti ginklą. Ginklą įsigijo gal 2013 m. gegužės mėn., jam sakė, kad ginklas neregistruotas, ginklą atsiuntė paštu. Ginklą laikė namie, neturėjo leidimo, tad negalėjo įsigyti šovinių. Norėjo ginklą registruoti, tai taip ir gavosi. Tai dujinis ginklas. Nežinojo, kad reikia leidimo. Po įsigijimo domėjosi, dėl to gruodžio mėnesį ėjo ginklą registruoti, nepildė dokumentų, tik pasirašė ant prašymo, kurį davė specialistė ir kurio neskaitė. Ginklą patikrino, sakė, kad viskas gerai. Nežino, ką tikrino, gal vedė ginklo numerį. Turėjo dokumentą, bet jo neprašė. Klausė, kada įsigijo ginklą. Tikriausiai pati sugalvojo, kad įsigijo iki 2013 metų, nes jai nesakė. Sakė, kad nepamena, kada įsigijo ginklą. Jam buvo svarbu turėti leidimą. Pareigūnė minėjo, kad geriau rašyti, jog ginklą įsigijo iki 2011 metų, kad nebus problemų. Įsigijimo dokumentų jo neprašė. Neneigia, kad pasirašė ant prašymo, tačiau neigia, kad melagingai pateikė informaciją. Policijoje sakė, kad viskas gerai, sumokėjo 50 Lt už leidimą. Ginklo pirkimo čekį gavo su ginklu. G. S. nepažįsta, nebuvo susitikęs, viską gavo paštu. Mokėjo 300 Lt. Dar pateikė medicinines pažymas, kad gali įsigyti ginklą. Prieš tai nebuvo būtina turėti registruotą ginklą, todėl atidėliodavo. Dėl ginklo įsigijimo, laikymo prisipažįsta, gailisi. Bandė įsigyti šovinių, bet reikėjo leidimo, pirko parduotuvėje. Šaudęs iš to ginklo nėra, šovinių neturėjo. Buvo baustas administracine tvarka už ginklo laikymo taisyklių pažeidimą. Turi dokumentą, kur nurodyta, iš kur ginklą pirko G. S.. Yra pirkimo čekis ir naudojimo instrukcija. G. S. vardo įrašyto nėra.

Liudytoja E. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jai matytas, gal dėl to, kad paėmė prašymą dėl leidimo ginklui. Asmuo atėjo, pateikė prašymą, kad ginklą įsigijo iki 2011-03-11. Jo neklausinėjo, iš kur ir kada įsigijo ginklą, tik paėmė prašymą, kurį suformuoja duomenų bazė. Duomenų bazė visiems asmenims suformuoja identišką prašymą. Šiuo atveju tikrino paieškomų ginklų registruose, bet ginklas nebuvo paieškomas. Kai priima sprendimą, kad gali turėti ginklą, registruojant ginklą, duomenų bazė automatiškai nurodo savininką. Šiuo atveju surašė tarnybinį pranešimą, kad ginklas galimai įgytas ne iki 2011-03-01. Neatkreipė dėmesio, ar kaltinamasis, prieš pasirašydamas, skaitė prašymą. Vieni asmenys skaito, kiti – ne. Reikia tik pasirašyti. Pokalbio tarp jų nebuvo. Jis greitai pateikė prašymą ir išėjo. Kai jau atėjo registruoti ginklo, jis pasakė, kad ginklą įgijo ne iki 2011-03-01, o po to termino ginklą galima įgyti tik turint leidimą ir per parduotuvę. Jei asmuo būtų anksčiau pasakęs, kad ginklą įgijo ne iki 2011-03-01, būtų sprendę šį klausimą, nes jie priiminėjo tik tokius prašymus. Yra neterminuotas prašymas ginklui įgyti. Žmonėms informacija teikiama interneto puslapyje www.policija.lt. Tuo metu buvo prašymų leidimams bumas, visi žinojo ir ėjo registruoti iki 2011-03-01 įsigytus ginklus. Nežino, ar prie kabineto buvo nurodyta informacija apie ginklų registravimus. Kas tuo metu kreipėsi, kreipėsi dėl ginklų, įgytų iki 2011-03-01. Nesupažindino su tvarka, tik pateikė prašymą pasirašyti. Negali patarti rašyti neteisingą informaciją. Apraše nenurodyta, kad iš karto tikrintų savininką. Mėnesio bėgyje tikrino ginklo savininką. 20 dienų bėgyje priima sprendimą dėl leidimo, kviečia atsiimti leidimo ir tuomet „kabina“ ginklą prie asmens. Duomenų bazė nurodė, kad ginklo savininkas yra kitas asmuo. Dėl savininko viską tvarkė kolega, laikinai einantis viršininko pareigas A. K.. Išsiaiškino, kad savininkas yra iš Klaipėdos, bet ji su juo nebendravo. G. P. geranoriškai viską pasakojo, kad įsigijo ginklą pagal skelbimą, labai pergyveno, sakė, kad tikrai nežinojo tvarkos. Tai mažos galios revolveris, jam reikalingas leidimas. Ir dujinis ir mažos galios ginklas negali būti, galbūt ir įdeda kas dujines kulkas, nežino, bet tai esmės nekeičia, nes abiems reikia leidimo, abu priklauso C kategorijai. Kad neteisinga informacija sužinojo, kai asmuo atėjo atsiimti leidimo, turėjo nueiti pas viršininką, aiškinosi. Jų tarnyba pranešė apie nusikalstamą veiką. Vadovavosi 2011-02-24 5V-154 patvirtintu aprašu.

Be kaltinamojo paaiškinimų, liudytojos parodymų teismas remiasi ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta baudžiamosios bylos medžiaga.

2014-06-09, 2014-06-11 Šiaulių apskrities VPK pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose apibendrinta informacija, jog G. P. kreipėsi į Šiaulių AVPK VTB Licencijavimo skyrių dėl mažos galios revolverio „ME 38 Compact-G 380ME GUM“, Nr. 026396, užregistravimo savigynos tikslams. Patikrinus policijos duomenų bazėje nustatyta, kad minėtasis mažos galios revolveris yra registruotas G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vardu (3-4, 5-6 b. l.).

2013-12-18 G. P. prašyme dėl ginklo užregistravimo nurodyta, kad ginklas įgytas iki 2011-03-01 (8 b. l.).

2013-12-18 pažymoje apie priimtą prašymą nurodyta, kad buvo priimtas G. P. prašymas išduoti neterminuotą leidimą ir užregistruoti iki 2011-03-01 įsigytus ir turėtus ginklus (9 b. l.).

2014-05-29 G. S. paaiškinime užfiksuota, kad jo vardu registruotą ginklą jis pardavė apie 2013 m. balandžio mėnesį internetu (16 b. l.).

2013-12-18 G. P. prašyme išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus nurodyta, kad jis sutiko, kad policija atliktų patikrinimus, susijusius su ginklų apyvarta (17 b. l.).

2014-07-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad pateiktas dokumentas, patvirtinantis, jog 2013-05-13 kaltinamasis G. P. pervedė internetu 300,00 Lt „už prekę“ į G. S. banko sąskaitą (23-24 b. l.).

2014-07-31 daikto apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas mažos galios revolveris „ME 38 Compact-G 38OME GUM“, Nr. 026396, paimtas iš G. P. ir konstatuota, kad revolveris yra pramoniniu būdu pagamintas lygiavamzdis, C kategorijos, 380 kalibro dujinis garsinis šaunamais ginklas, skirtas šaudyti 9 mm dujiniais-garsiniais šoviniais arba 380 kalibro šoviniais su guminiu sviediniu (28-30 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį

BK 253 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Šio straipsnio dalykas – tinkamas naudoti šaunamasis ginklas.

G. P. kaltinimas suformuluotas dėl neteisėto šaunamojo ginklo - revolverio „ME 38 Compact G 38OME GUM“, Nr. 026396, įgijimo, gabenimo ir laikymo. Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, paaiškindamas, jog jis 2013 m. gegužės mėn. internetu už 300 Lt iš G. S. įsigijo ginklą, kurį jam atsiuntė paštu, ginklą parsivežė į namus ir ten laikė, kol iš jo jį paėmė. Teismas remiasi šiais kaltinamojo paaiškinimais, nes jie atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus. Iš byloje esančio „Swedbank“ banko išrašo matyti, kad 2013-05-13 kaltinamasis G. P. pervedė internetu 300,00 Lt „už prekę“ į G. S. banko sąskaitą; iš G. P. 2013-12-18 prašymo užregistruoti ginklą matyti, jog kaltinamasis neturėjo leidimo laikyti, nešioti ginklo; iš liudytojos E. B. parodymų taip pat matyti, jog G. P., atėjęs į policiją, pateikė prašymą išduoti leidimą ginklui. Byloje esantys duomenys liudija ir tai, kad ginklą G. P. laikė iki 2014-05-13, ką patvirtina 2014-05-13 ginklo paėmimo kvito šaknelė apie ginklo paėmimą iš G. P. (7 b. l.). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis suprato, jog jis įgyja, gabena ir laiko ginklą neteisėtai, žinodamas, kad tai daryti draudžiama. Tiek iš paties kaltinamojo paaiškinimų, tiek iš bylos medžiagos matyti, jog G. P. nelegaliai įgytą ginklą siekė įregistruoti, pateikdamas prašymą gauti leidimą ginklui.

Inkriminuojant kaltinimą G. P., buvo nurodyta, kad jis pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 6 ir 8 punktus, 12 straipsnio 10 dalį, 13 straipsnio 4 dalį. Minėto įstatymo 5 straipsnis išvardina C kategorijos ginklus, 6 punkte įtvirtinant dujinius pistoletus (revolverius), 8 punkte - šaunamuosius ginklus, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J. To paties įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad leidimai įsigyti ginklus, leidimai laikyti ir leidimai nešiotis A, B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis fiziniams ir juridiniams asmenims išduodami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka; fiziniams asmenims gali būti išduodamas vienas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus; šiame leidime nurodoma, kokius ginklus asmuo gali laikyti, kokius – nešiotis; dėl šio įstatymo 5 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų ginklų gali būti išduodamas vienas bendras neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus; išduodant šioje dalyje nurodytus leidimus, ginklų identifikaciniai duomenys į leidimus neįrašomi. Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad. savigynai šio įstatymo 5 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytus ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, gavę leidimą. Teismas atkreipia dėmesį, jog iš 2014-07-31 daikto apžiūros protokolo matyti, kad iš G. P. paimtas revolveris yra pramoniniu būdu pagamintas lygiavamzdis, C kategorijos, 380 kalibro dujinis garsinis šaunamais ginklas, skirtas šaudyti 9 mm dujiniais-garsiniais šoviniais arba 380 kalibro šoviniais su guminiu sviediniu, t.y. šis ginklas atitinka Įstatymo 5 straipsnio 6 punktą (dujinis revolveris). Esant tokioms aplinkybėms, iš G. P. suformuluoto kaltinimo šalintina aplinkybė, jog kaltinamasis pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 8 punktą. Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių ir nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.

Formuluojant kaltinimą G. P., buvo nurodyta, kad jis ginklą įgijo iš G. S.. Teismas atkreipia dėmesį, kad G. S. kaltė dėl neteisėto ginklo pardavimo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra nustatyta, todėl tokia aplinkybė iš G. P. suformuluoto kaltinimo šalintina, nurodant, kad G. P. ginklą įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl G. P. inkriminuota nusikalstama yra tinkamai kvalifikuota ir įrodyta.

Dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 304 straipsnio 1 dalį

BK 304 straipsnyje (melagingos informacijos pateikimas siekiant įgyti dokumentą) nurodyta, kad tas, kas siekdamas gauti dokumentą ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą pateikė įstaigai ar tarnautojui melagingą informaciją, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Esminiai šio baudžiamojo nusižengimo objektyvieji požymiai, lemiantys baudžiamąją atsakomybę, yra melagingos, t. y. neatitinkančios tikrovės, klaidinančios informacijos pateikimas tam tikrai įstaigai ar pareigūnui. Subjektyvieji požymiai yra tyčinė kaltė bei tikslas – siekimas gauti dokumentą ar suklastotą dokumentą. Tyčios turinys šiame nusikaltime yra toks: asmuo supranta, kad pateikia melagingą, t. y. neatitinkančią tikrovės informaciją įstaigai ar asmeniui, atsakingam už dokumento išdavimą, ir nori taip veikti. Veikimo tikslas – siekimas gauti dokumentą. Ši veika gali būti padaroma tik tyčia.

Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis neigė savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo paaiškindamas, jog jis 2013 m. gruodžio mėnesį ėjo registruoti ginklą, pareigūnė jo klausė, kada jis įsigijo ginklą, jis atsakė, kad nepamena, tikriausiai pareigūnė pati sugalvojo, kad jis ginklą įsigijo iki 2011 metų, nes jai jis to nesakė. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip siekį atriboti save nuo nusikalstamos veikos padarymo ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokius jo paaiškinimus paneigia ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. B. patvirtino, jog atėjęs kaltinamasis pateikė prašymą ginklui nurodydamas, kad ginklą įsigijo iki 2011-03-11. Teismas remiasi šiais liudytojos parodymais, nes jie duoti prisiekus teisme, nenustatytas šios liudytojos suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti G. P. nusikalstamos veikos padarymu, be to, šios liudytojos parodymai yra nuoseklūs, t.y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme E. B. analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, teigdama, kad G. P. nurodė, kad nori įregistruoti ginklą, kurį įgijo iki 2011-03-11 (20-21 b. l.). Kai tuo tarpu kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti paaiškinimus dėl nusikalstamos veikos padarymo, kas taip pat neleidžia tikėti kaltinamojo nuoširdumu. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodė E. B., ji kaip specialistė negali patarti rašyti neteisingą informaciją, kas paneigia kaltinamojo paaiškinimus apie tai, kad pareigūnė tikriausiai pati sugalvojo, kad jis ginklą įsigijo iki 2011 metų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors kaltinamasis teigė, jog 2013-12-18 jis, atėjęs registruoti ginklo, neprisiminė tikslios datos, kada jis įgijo ginklą, tačiau iš bylos medžiagos, iš teisme jo duotų paaiškinimų matyti, jog ginklą jis įgijo 2013 m. gegužės mėnesį, kai tuo tarpu prašyme užregistruoti ginklą buvo nurodyta 2011-03-01 data. Teismas pažymi, kad toks didesnis nei dviejų metų laikotarpio skirtumas, nurodant ginklo įsigijimo datą, neleidžia teigti apie tik nežymų kaltinamojo apsirikimą, o priešingai, leidžia daryti išvadą apie sąmoningą melagingos informacijos pateikimą policijos komisariato specialistei. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 4 dalį savigynai šio įstatymo 5 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytus ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, gavę leidimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. kovo pirmai dienai G. P. net nebuvo sulaukęs 21 metų amžiaus, t.y. nebuvo pasiekęs amžiaus ribos, nuo kada atsiranda galimybė įgyti tokios rūšies ginklą. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis, pateikdamas melagingą informaciją apie ginklo įsigijimo datą, turėjo tikslą gauti dokumentą – leidimą laikyti ginklą. G. P., duodamas paaiškinimus, pripažino, jog laikydamas neregistruotą ginklą ir neturėdamas leidimo, negalėjo įsigyti šovinių, šovinių įsigyti bandė parduotuvėje, tačiau neturint leidimo, jam nepardavė, todėl ir norėjo ginklą užregistruoti. Jis taip pat teismui patvirtino, jog jam buvo svarbu turėti leidimą Ką rodo ir byloje esantys dokumentai – 2013-12-18 G. P. prašymas dėl ginklo užregistravimo, 2013-12-18 pažyma apie priimtą prašymą, 2013-12-18 G. P. prašymas išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.

Tokių duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad G. P. 2013-12-18 Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro (duomenys neskelbtini) kabinete, esančiame Šiauliuose, Purienų g. 48, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo skyriaus specialistei E. B., siekdamas gauti dokumentą, leidimą laikyti ginklą, melagingai pateikė informaciją, kad šaunamąjį ginklą - revolverį „ME 38 Compact G 38OME GUM“, Nr. 026396, įgijo iki 2011-03-01. Todėl G. P. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai kaip baudžiamasis nusižengimas pagal Baudžiamojo kodekso 304 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį

BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014).

Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos, neatitinkančios tikrovės, įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis.

G. P. kaltinimas suformuluotas dėl tikro dokumento - 2013-12-18 prašymo dėl ginklo užregistravimo Nr. 13-G-40-02749-e suklastojimo. Teismo posėdžio metu kaltinamasis G. P. neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, paaiškindamas, jog atėjo registruoti ginklą, pats nepildė jokių dokumentų, tik pasirašė ant prašymo, kurį davė specialistė ir kurio neskaitė. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus atmeta ir vertina juos kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisme liudytoja apklausta E. B. patvirtino, jog atėjęs kaltinamasis pateikė prašymą, kad ginklą įsigijo iki 2011-03-11, prašymą suformavo duomenų bazė ir jį pateikė pasirašyti asmeniui, G. P. prašymą pasirašė. Visų pirma, teismas pažymi, kad prašymas dėl ginklo užregistravimo sukuria teisiškai reikšmingus padarinius, todėl nagrinėjamu atveju byloje šis prašymas pagrįstai pripažintinas dokumentu, ir yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalyku. Teismas atkreipia dėmesį, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis neneigė aplinkybės, jog parašas ant prašymo yra jo, tačiau jis kėlė versiją, kad prašymo pats nerašė, jo neskaitė, tiesiog jį pasirašė. Kaip minėta, teismas jau nustatė, jog melagingus duomenis apie ginklo įsigijimo datą policijos komisariato specialistei pateikė pats kaltinamasis. Iš bylos aplinkybių matyti, kad pats kaltinamasis prašymo nerašė, o jį užpildė E. B.. Tokias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja. Tačiau nagrinėtinu atveju buvo nustatyta, kad policijos komisariato specialistė 2013-12-18 prašymą dėl ginklo užregistravimo Nr. 13-G-40-02749-e pateikė pasirašyti G. P.. Nors E. B. teisme negalėjo prisiminti, ar asmuo prieš pasirašydamas prašymą jį skaitė ar ne, tačiau minėta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog G. P. perskaitė prašymą ir duomenis patvirtino savo parašu. Nagrinėtinu atveju teismas pažymi ir tai, kad ta aplinkybė, ar asmuo prieš pasirašydamas atidžiai perskaitė prašymą, negali būti vertinama kaip aplinkybė, šalinanti baudžiamąją atsakomybę dėl nusikaltimo padarymo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad prašymas yra nedidelės apimties, nesudėtingos formos, jo turinį sudaro tik du sakiniai, kas taip pat neleidžia teigti, jog kaltinamasis, nors ir neturintis specialių teisinių žinių asmuo, galėjo nesuprasti prašymo turinio, pasimesti dėl jame nurodytos datos.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors prašymą užpildė ir E. B., bet ne pats G. P., tačiau pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį dokumento suklastojimas, kaip nusikalstamos veikos padarymo būdas, gali pasireikšti ir kito asmens surašyto dokumento patvirtinimu padedant parašą.

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis reikalauja konstatuoti ne tik objektyvų faktą – dokumento suklastojimą, bet ir tiesioginę tyčią kaltinamojo veikoje. Ištyrus bylos aplinkybes, matyti, kad kaltinamasis suvokė, jog pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad ginklą įsigijo iki 2011-03-11, kurie buvo įrašyti į prašymą dėl ginklo užregistravimo ir pasirašydamas šį prašymą, klastoja dokumentą ir norėjo taip veikti. Nagrinėtinu atveju buvo nustatyta, kad G. P., 2013-05-13 įsigijęs ginklą ir neturėdamas leidimo jam laikyti, negalėdamas įsigyti šovinių ginklui, siekė ginklą įregistruoti, ko pasėkoje atėjęs į policijos komisariatą, suklastojo tikrą dokumentą - 2013-12-18 prašymą dėl ginklo užregistravimo Nr. 13-G-40-02749-e, pateikdamas melagingą informaciją, kad ginklą įsigijo iki 2011-03-11, nors žinojo, kad ginklą pirko 2013-05-13, ką liudija ne tik byloje esanti mokėjimo pavedimo kopija, bet ir paties kaltinamojo paaiškinimai apie ginklo įsigijimo aplinkybes.

Tokių duomenų visumos analizė leidžia neginčijamai teigti, kad kaltinamasis G. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nusikaltimo pagal Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį padarymo yra tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailėjosi dėl savo veiksmų, kitų jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis G. P. padarė 3 nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie apysunkių tyčinių nusikaltimų (BK 253 str. 1 d.), prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 300 str. 1 d.), ir baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 304 str. 1 d.). Nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (49 b. l.), baustas administracine tvarka (50 b. l.), dirbantis (47 b. l.), darbovietėje MB „Ragaudra“ charakterizuojamas teigiamai.

Teisme buvo keliamas klausimas G. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008; 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta sąlyga – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad G. P. nors anksčiau yra neteistas, tačiau padarė tris nusikalstamas veikas. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymas nedraudžia atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padaryta nusikalstama veika yra tęstinė, kad Baudžiamajame kodekse esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys Nr. 2K-632/2005, 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010). Tai leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. G. P. nagrinėjamu atveju padarė kelias nusikalstamas veikas (tik nusikalstamos veikos pagal BK 304 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį), todėl byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos.

Būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra ir asmens visiškas savo kaltės pripažinimas ir gailėjimasis nusikaltus. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. P. savo kaltę pripažino tik dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 str. 1 d., padarymo, o dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę neigė. Kas rodo, kad negalima daryti išvados, jog yra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Tokių aplinkybių analizė rodo, kad G. P. atveju nėra būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, todėl nėra pagrindo G. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas G. P. už padarytas nusikalstamas veikas skiria sankcijose numatytą bausmės rūšį - areštą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal BK 300 str. 1 d. ir 304 str. 1 d. bendrintinos apėmimo būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, o subendrinta bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu ir su bausme, paskirta pagal BK 253 str. 1 d., prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

G. P. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktina nepakeista (66-67 b. l.).

Daiktinis įrodymas - mažos galios revolveris „ME 38 Compact-G 380ME GUM“, Nr. 026396, paimtas ir saugomas Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas, perduodant šį ginklą Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Daiktinis įrodymas - medžiaga dėl G. P. kreipimosi į Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo skyrių gauti leidimą laikyti ginklą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį ir paskirti – 25 (dvidešimt penkių) parų areštą.

G. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti - 20 (dvidešimties) parų areštą.

G. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 304 straipsnio 1 dalį ir paskirti 12 (dvylikos) parų areštą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal BK 300 str. 1 d. ir 304 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, o subendrintą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir su bausme, paskirta pagal BK 253 str. 1 d., prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę G. P. paskirti 30 (trisdešimties) parų areštą, jį atliekant areštinėje poilsio dienomis (BK 49 str. 5 d.).

Bausmės pradžią G. P. skaičiuoti nuo pirmojo jo atvykimo į bausmės atlikimo vietą, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti G. P., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko (BVK 59 str. 2 d.). Pažeidus arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, ją teismas gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (BK 49 str. 5 d.).

G. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistą.

Daiktinį įrodymą - mažos galios revolverį „ME 38 Compact-G 380ME GUM“, Nr. 026396, paimtą ir saugomą Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti, perduodant šį ginklą Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Daiktinį įrodymą - medžiagą dėl G. P. kreipimosi į Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo skyrių gauti leidimą laikyti ginklą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.