Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo, G. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 253 str. 1 d. – 25 parų areštu;

pagal BK 300 str. 1 d. – 20 parų areštu;

pagal BK 304 str. 1 d. – 12 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal BK 300 str. 1 d. ir 304 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, o subendrinta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 253 str. 1 d., prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir galutinė subendrinta bausmė G. P. paskirta – 30 parų areštas, bausmę paskirta atlikti areštinėje poilsio dienomis (BK 49 str. 5 d.).

Bausmės pradžia G. P. nustatyta skaičiuoti nuo pirmojo jo atvykimo į bausmės atlikimo vietą, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. gegužės mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, internetu iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – revolverį „ME 38 Compact G 38OME GUM“, Nr. 026396, priskiriamą C kategorijos ginklams, registruotą G. S. vardu, kuriam laikyti yra reikalingas leidimas, gabeno jį (duomenys neskelbtini) gatvėmis iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir laikotarpyje nuo 2013 m. gegužės iki 2014 m. gegužės 13 d. neteisėtai laikė minėtą šaunamąjį ginklą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pažeidė Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6 punkte, 12 straipsnio 10 dalyje, 13 straipsnio 4 dalyje, nurodytus reikalavimus, pagal kuriuos savigynai C kategorijos šaunamuosius ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, gavę leidimą ir įsigyti ginklai turi būti įregistruojami Ginklų registre ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo įsigijimo dienos.

Be to, G. P. nuteistas už tai, kad jis 2013-12-18 laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šiauliuose, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo skyriaus 433 kabinete, esančiame Šiauliuose, Purienų g. 48, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo skyriaus specialistei E. B., siekdamas gauti dokumentą, leidimą laikyti ginklą, melagingai pateikė informaciją, kad šaunamąjį ginklą – revolverį „ME 38 Compact G 38OME GUM“, Nr. 026396, įgijo iki 2011-03-01.

Be to, G. P. nuteistas už tai, kad jis 2013-12-18 laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šiauliuose, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo skyriaus 433 kabinete, esančiame adresu, Purienų g. 48, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo skyriaus specialistei E. B. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad šaunamąjį ginklą - revolverį „ME 38 Compact G 38OME GUM“, Nr. 026396, įgijo iki 2011-03-01, kuri šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis įrašė į 2013-12-18 prašymą dėl ginklo užregistravimo Nr. 13-G- 40-02749-e, kurį G. P. pasirašė, tai yra taip suklastojo tikrą dokumentą – 2013-12-18 prašymą dėl ginklo užregistravimo Nr. 13-G-40-02749-e.

Mano, kad dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 300 str. 1 d. ir 304 str. 1 d. jis turi būti išteisintas. Nusikalstamą veiką pagal BK 253 str. 1 d. visiškai pripažino ir apelianto manymu, dėl šios veikos nuoširdžiai gailisi, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, pažada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų, žalingų padarinių kitiems asmenims nepadarė. Byloje yra pateiktas jo mamos A. P. laidavimas, todėl mano, kad vadovaujantis BK 40 str., yra pagrindas atleisti jį pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką pagal BK 253 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmetamas

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo G. P. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 str. 1 d., 300 str. 1 d., 304 str. 1 d. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti taip, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 str. 4 d.). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis Baudžiamojo kodekso Specialiojoje dalyje numatytai atitinkamos nusikalstamos veikos sudėčiai, taigi turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme. Visos kitos aplinkybės, kurių baudžiamasis įstatymas neįtraukia į būtinų nusikalstamos veikos požymių ratą, kaltininko veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Įrodymai vertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nurodyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 str. numatytus reikalavimus, kurie išdėstyti minėto straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepalankų sprendimą apeliantui, neįrodo, kad teismo išvados neteisingos.

Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir padaryta išvada, kad G. P. neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – revolverį „ME 38 Compact G 38OME GUM“, Nr. 026396, priskiriamą C kategorijos ginklams, siekdamas gauti dokumentą – leidimą laikyti ginklą, melagingai pateikė informaciją, kad ginklą įsigijo iki 2011-03-01, įrašė į 2013-12-18 prašymą tikrovės neatitinkančius duomenis, kad šaunamąjį ginklą – revolverį įgijo iki 2011-03-01 ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 str. 1 d., 300 str. 1 d., 304 str. 1 d.

Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad G. P. neturėdamas leidimo, 2013 m. gegužės mėnesį įgijo šaunamąjį ginklą – revolverį „ME 38 Compact G 38OME GUM“, Nr. 026396, kurį laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kad 2013 m. gruodžio 18 d. teikė prašymus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro licencijavimo poskyriui dėl leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus ir dėl šaunamojo ginklo – revolverio užregistravimo. Nors apeliantas ir teigia, kad pateikdamas revolverį, medicinines pažymas, siekė gauti leidimą laikyti ginklus, oficialiai įregistruoti revolverį, o ne pateikti melagingą informaciją klastojant dokumentus, tačiau jo teiginius paneigia byloje surinkti duomenys. Kaip matyti iš G. P. 2013-12-18 prašymo dėl ginklo užregistravimo, yra prašoma užregistruoti iki 2011-03-01 įsigytą ir turėtą ginklą: mažos galios revolverį „ME 38 Compact G 38OME GUM“, Nr. 026396, savigynai. Tai, kad prašyme surašyti duomenys yra teisingi, G. P. patvirtino savo parašu. Priešingai nei teigia apeliantas, liudytoja E. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teisme ir būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nuosekliai aiškino, kad licencijavimo skyriuje turi prašymo dėl ginklo užregistravimo blanką, į kurį įrašo pateikiančio asmens tapatybės duomenis ir kad G. P. pats nurodė, jog nori registruoti laikomą ginklą – mažos galios revolverį, kurį įsigijo iki 2011-03-01 savigynai. Nors liudytoja ir nurodė, kad G. P. nesupažindino su tvarka, tik pateikė prašymą pasirašyti, neatkreipė dėmesį, ar prieš pasirašydamas G. P. skaitė prašymą, tačiau šios aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad liudytoja pasinaudodama tokia situacija būtų siekusi prašyme užfiksuoti ne tą informaciją, kurią nurodė nuteistasis, t. y. savo iniciatyva įrašyti klaidingus duomenis. Taip pat byloje nėra duomenų, kad liudytoja būtų suinteresuota nepagrįstai apkaltinti G. P. nusikalstamų veikų padarymu. Netikėti liudytojos parodymais, kad G. P. pats nurodė duomenis, jog ginklą įsigijo iki 2011-03-01 ir tą informaciją ji įrašė prašyme, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Taigi, šios aplinkybės neabejotinai įrodo tai, kad G. P. siekdamas gauti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus ir žinodamas, kad ginklą įsigijo 2013 m. gegužės mėnesį, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro licencijavimo poskyrio specialistei E. B. nurodė neteisingą ginklo įsigijimo datą, t. y. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. melagingą informaciją, ir norėjo taip veikti. Taip pat anksčiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad G. P. specialistei E. B. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad šaunamąjį ginklą – revolverį įgijo iki 2011-03-01, kuri šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis įrašė į 2013-12-18 prašymą dėl ginklo užregistravimo, G. P. prašyme pasirašė ir taip suklastojo tikrą dokumentą – 2013-12-18 prašymą dėl ginklo užregistravimo. Įvertinusi šiuos aptartus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. P. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 304 str. 1 d. ir 300 str.1 d., ir pagrįstai G. P. atžvilgiu dėl šių nusikalstamų veikų priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taip pat byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais įrodyta, kad G. P. neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – revolverį, kuris priskiriamas prie C kategorijos ginklų, ir kuriam laikyti reikalingas leidimas. Kadangi nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija šios nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl teisėjų kolegija plačiau apie tai nepasisako.

Nuteistasis apeliuoja ir į tai, jog įtarimų pateikimo metu nesuprato, kuo yra kaltinamas, jam nebuvo tinkamai paaiškinta, kad prieš duodant parodymus gali konsultuotis su advokatu. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. P. 2014-07-16 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, jam buvo išaiškintos BPK 21 str. 4 d. numatytos teisės, o tarp jų – ir teisė nuo sulaikymo ar pirmos apklausos momento turėti gynėją. Pasirašydamas protokole dėl gynėjo atsisakymo, nuteistasis išreiškė valią duoti parodymus nedalyvaujant gynėjui. Be to, iš protokolo dėl gynėjo atsisakymo matyti, kad G. P. buvo išaiškinta, kad atsisakymas gynėjo neatima iš jo teisės vėliau bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją. Taigi, nuteistojo G. P. teisė turėti gynėją be kuriuo proceso metu, bet kurios apklausos metu, nebuvo suvaržyta.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. P. prašo taikyti jo atžvilgiu BK 40 str. nuostatas ir nuo baudžiamosios atsakomybės jį atleisti.

Pagal BK 40 str. 1 d. nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu egzistuoja BK 40 str. 2 d. numatytos sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pagrindo atleisti G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra, kadangi nėra BK 40 str. 2 d. nurodytų sąlygų visumos, t. y. visiško savo kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 2 p.), jau nekalbant apie tai, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą.

Byloje nustatyta, kad G. P. pripažino, kokiomis aplinkybėmis jis 2013 m. gegužės mėnesį įsigijo revolverį „ME 38 Compact-G 380ME GUM“ šaudantį dujiniais šoviniais, pateikė visą jam žinomą informaciją apie revolverio pirkimą, laikymą, pareikalavus pareigūnams pateikti ginklą, jį iš karto pateikė, t. y. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 1 d. Tačiau dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d., 304 str. 1 d., savo kaltės nepripažino. Taigi, šiuo atveju nėra įvykdyta BK 40 str. 2 d. 2 p. nustatyta atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtina sąlyga – visiškas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką. Nesant vienos iš būtinų sąlygų (BK 40 str. 2 d. 2 p.), nėra pagrindo svarstyti G. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimo.

Skirdamas bausmę nuteistajam G. P. teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. G. P. paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos, paskirtos bausmės tinkamai subendrintos ir galutinė subendrinta nuteistajam paskirta nėra per griežta, todėl dar labiau švelninti paskirtas bausmes nėra pagrindo.

Teisingas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas nepagrįstai iš G. P. suformuluoto kaltinimo pašalino aplinkybę, kad G. P. ginklą įgijo iš G. S. ir nurodė, kad G. P. ginklą įsigijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens. Nuteistasis G. P. viso proceso metu tvirtino, jog šaunamąjį ginklą – revolverį jis internetu įsigijo iš G. S., pažymoje iš Licencijuojamos veiklos posistemio matyti, kad mažos galios– revolveris „ME 38 Compact G 38OME GUM“, Nr. 026396 priklauso G. S. (13 b. l.), 2014-05-19 paaiškinime G. S. nurodė, kad ginklą jis 2013 m. balandžio mėnesį pardavė internetu, mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 2013-05-13 G. P. pervedė internetu 300,00 Lt „už prekę“ į G. S. banko sąskaitą (24 b. l.). Taigi šie byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. P. ginklą – mažos galios revolverį „ME 38 Compact G 38OME GUM“, Nr. 026396, įsigijo iš G. S.. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistajam G. P. suformuluotas kaltinimas, jog G. P. ginklą įsigijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tikslinamas, nurodant, kad G. P. ginklą įsigijo iš G. S., o skundžiamas nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms (BPK 328 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendį pakeisti:

patikslinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje G. P. suformuluotą kaltinimą nurodant, kad G. P. ginklą įsigijo iš G. S..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.