Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-09-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-691-1170/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-25
Bylos Nr.
II-691-1170/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00796-2023-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Pažeidėjas
R. V., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų
Kategorijos
  • 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. II-691-1170/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00796-2023-9Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3.; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugsėjo 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Elžbietai Liubartovič,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. V.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus atstovui G. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. K. 2023 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12643-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. K. 2023 m. gegužės 26 d. nutarimu 10-ANR_N-12643-2023 (toliau – ir Nutarimas) R. V. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, o būtent – jis, (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 25 d., 12.00 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 20 punktą, vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, telefonu. Minėtu procesiniu sprendimu R. V. buvo paskirta 60 Eur dydžio bauda (b. l. 1- 4).

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V. pateikė skundą, kuriuo prašo skundžiamą Nutarimą panaikinti, kadangi jis nesutinka su bauda ir surašytu KET pažeidimu – pareigūnas klaidingai traktavo jo padėtį automobilyje. Jis vairuodamas, telefonu nesinaudojo, todėl bauda negalėjo būti paskirta. Ginčytis nenorėjo, nes pareigūnas primigtinai reikalavo, kad jis sutiktų su nusižengimu. Jis (R. V.) pateikė dokumentus ir gavęs protokolą, nurodė, kad su juo nesutinka ir jame išdėstė motyvus, tačiau pareigūnas į šiuos motyvus neatsižvelgė (b. l. 11-12).

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. skundą, kuriame nurodė, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Įstatymo leidėjas KET 20 punkte ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtino sąvoką - naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis. Teismų praktikoje aiškinant šią sąvoką plačiąją prasme - draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y.: skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu internete, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, kadangi, bet koks, naudojimasis mobiliojo ryšio priemone varžo asmens veiksmus ranka. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis leidžiama tik išjungus transporto priemonės variklį, t. y. pašalinus atsitiktinio automobilio pajudėjimo tikimybę. Pagal formuojamą teismų praktiką, naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis yra draudžiamas, jei transporto priemonės variklis neišjungtas, ir nesvarbu, ar vairuotojas kalba telefonu, ar skaito bei rašo trumpąsias žinutes, ar tikrina telefono žurnalą, ar naršo internete, ar žiūri kitą mobiliojo ryšio priemonėje esančią informaciją. Tokiu būdu jis atlieka veiksmus, nesusijusius su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl ko jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs ir taip jis kelia grėsmę eismo saugumui. Tai, kad apeliantas nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą, todėl skunde visas išdėstytas aplinkybes Institucija vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės (b. l. 34-38).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. V. parodė, kad tuo metu, kai buvo sustabdytas, jis nesinaudojo telefonu. Pareigūnas to klausyti net nenorėjo. Tiesiog pasiėmė dokumentus, norėjo surašyti baudą. Jeigu jis nesinaudojo telefonu, tai ir negali bausti už tai. Policija neprivažiavo. (Duomenys neskelbtini) gatvėje jis įsukinėjo į sekančią gatvę. Laikė prispaudęs prie vairo telefoną. Nesinaudojo telefonu. Pas jį yra laisvų rankų įranga. Abiem rankomis laikė vairą. Vaizdo įraše matosi. Kalbėjo per telefono garsiakalbį. Tai buvo iki įstatymo pakeitimo dienos, dar tuo metu buvo galima laikyti telefoną rankoje. Jis pareigūnams padavė dokumentus, o kai surašė protokolą, jis surašė, kad nesutinka. Ne puls gi ginčytis su pareigūnu (b. l. 42-43).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. Š. parodė, kad nepažįsta skundą padavusio asmens. Nurodė, kad įvykio neprisimena, bet teigė, kad jeigu rankose asmuo naudotojo telefoną, jau pažeidžia taisykles. Parodžius vaizdo įrašą, liudytojas paaiškino, kad vaizdo įraše kalbėjo porininkas R. T. Kai jie pamato pažeidimą, jų vairuotojai nemato. Jeigu yra pažeidimas, tada yra sustabdomas asmuo ir surašomas protokolas. Liudytojas patvirtino, kad jis pildė dokumentus, kolega stabdydavo vairuotojus (b. l. 51-52).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. T. parodė, kad įvykio neprisimena, tačiau mano, kad „Body“ kamerose yra viskas užfiksuota. Paaiškino, kad yra surašomas protokolas, asmuo pasirašo už savo paaiškinimą protokole ir pasirašo, kad gauna kopiją. Jeigu asmuo nesutinka, yra paskirta bylų nagrinėjimo data. Kai protokolas įteiktas, asmuo pasirašo. Tikrinant automobilius, gali kiekvienas pareigūnas stabdyti, jei dirba dviese. Nėra taip, kad vienas rašo, o kitas stabdo. Pagarsinus administracinio nusižengimo protokole surašytą R. V. paaiškinimą, liudytojas nurodė, kad tokiais savo paaiškinimais asmuo pripažįsta, kad laikė telefoną rankoje. Vis tiek asmuo negali naudotis telefonu vairuojant. Įstatymas iki pakeitimo draudė naudotis telefonu. Tiksliai nepamena, bet jeigu buvo surašytas protokolas, reiškia, jis buvo įsitikinęs, kad asmuo naudojosi telefonu. Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus, liudytojas taip pat paaiškino, kad iš vaizdo įrašo matosi, kad viskas buvo pasakyta, perspėta, taigi, akivaizdžiai matosi kas buvo daryta (b. l. 56-58).

Lietuvos kelių policijos 2023 m. balandžio 25 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Asmens paaiškinimai dėl administracinio nusižengimo aplinkybių“ užfiksuota, kad R. V. parašė, jog kalbėjo telefonu per garsiakalbį, ranka telefonu nesinaudojo, telefoną laikę rankoje (b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Šioje administracinio nusižengimo byloje R. V. skundžiamu Nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent dėl to, kad jis 2023 m. balandžio 25 d., apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V. su aptariamu skundžiamu Nutarimu nesutiko, akcentuodamas tą aplinkybę, kad jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu – 2023 m. balandžio 25 d. dar negaliojo visiškas draudimas naudotis mobiliojo ryšio telefonu vairuojant. Antai, tuo metu kai jį sustabdė policijos pareigūnai, jis mobilaus ryšio telefoną tik laikė rankoje, bet jo nesinaudojo.

Pirmiau aptartų administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. argumentų kontekste teismas negali nesutikti su ta aplinkybe, kad pastarojo padaryto administracinio nusižengimo metu bei šios teismo nutarties priėmimo metu ANK 417 straipsnio 3 dalies KET 20 punkto turinys yra skirtingas.

Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalies redakciją, galiojusią R. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu - 2023 m. balandžio 25 d. (2022 m. lapkričio 24 d. įstatymo Nr. XIV-1567 redakcija įsigaliojusi nuo 2022 m. gruodžio 9 d.), administracinėn atsakomybėn galėjo būti traukiamas asmuo, be kita ko, dėl draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymo. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. R. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusi KET 20 punkto redakcija (2022 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 1100 redakcija įsigaliojusi nuo 2022 m. lapkričio 11 d.), numatė, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

Pagal šios teismo nutarties priėmimo metu galiojančią ANK 417 straipsnio 3 dalies redakciją administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas asmuo, be kita ko, dėl draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymo. Be to, šios teismo nutarties priėmimo metu galiojanti KET 20 punkto redakcija numato, kad transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

Taigi, iš pirmiau aptartų ANK 417 straipsnio 3 dalies ir KET 20 punkto redakcijų matyti, kad jų turinys tam tikra apimtimi pasikeitė – šios teismo nutarties priėmimo metu galiojanti aptariamų normų redakcija išplėtė administracinio nusižengimo sudėtį ir detalizavo mobiliojo ryšio priemonės naudojimo vairavimo metu sąvoką. Kita vertus, minėtų teisės normų turinio skirtumas nesuteikia pagrindo pripažinti, kad R. V. 2023 m. balandžio 25 d. atlikti veiksmai nepatenka į ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį ir nėra laikytini priešingais jų padarymo metu galiojančiam teisiniam reguliavimui.

Viso administracinio proceso metu R. V. neginčijo, kad 2023 m. balandžio 25 d. jis, vairuodamas automobilį, rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną. Šią aplinkybę jis patvirtino tiek apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir 2023 m. balandžio 25 d. administracinio nusižengimo protokole įrašydamas teiginį, kad jis kalbėjo telefonu per garsiakalbį, ranka telefonu nesinaudojo, telefoną laikė rankoje (b. l. 6). Faktą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įvykio metu rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir R. V. įvykio metu sustabdęs bei liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. T. (b. l. 56-58). Be to, aptariama aplinkybė ir R. V. įvykio metu pateikti paaiškinimai buvo užfiksuoti ir teismo posėdžio metu peržiūrėtame vaizdo įraše. Taigi, pirmiau aptartų įrodymų, kurie tarpusavyje sutampa, pagrindu teismas neturi pagrindo nepripažinti, kad R. V., 2023 m. balandžio 25 d. vairuodamas automobilį, naudojosi mobilaus ryšio telefonu. Ir nors, kaip nurodo pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jis telefoną tik laikė rankoje, ši aplinkybė pastarojo administracinės atsakomybės nešalina, kadangi mobilaus ryšio telefono laikymas taip pat patenka į 2023 m. balandžio 25 d. galiojusios ANK 417 straipsnio 3 dalies redakcijos taikymo apimtį.

Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pripažįstama, kad aiškinant naudojimosi mobiliojo ryšio priemone sąvoką plačiąja prasme – draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y.: skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, kadangi bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone, įskaitant ir telefono laikymą, nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, varžo jo veiksmus ranka ir kelia grėsmę eismo saugumui. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis leidžiama tik naudojant specialią laisvų rankų įrangą arba išjungus transporto priemonės variklį, t. y. nedalyvaujant eisme, nes tik tokiu būdu vairuotojas įvykdo KET reikalavimą vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-139-1053/2023, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-130-360/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-231-462/2018). Akivaizdu, kad asmuo, vairuodamas transporto priemonę ir atlikdamas bet kokius veiksmus su mobilaus ryšio priemone, įskaitant ir jos laikymą rankose, atlieka veiksmus, nesusijusius su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl ko jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs ir taip jis kelia grėsmę eismo saugumui. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas.

Taigi, kaip buvo minėta pirmiau bei remiantis anksčiau aptarta teismų praktika, pripažintina, jog vien ta aplinkybė, jog asmuo mobilaus ryšio telefoną laikė savo rankoje, nešalina jam taikomos administracinės atsakomybės, o tik patvirtina, kad skundžiamame Nutarime aptarti R. V. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Be visų pirmiau aptartų argumentų, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V. skunde bei bylos nagrinėjimo teisme metu apeliavo ir į tai, kad jį sustabdęs pareigūnas primigtinai reikalavo, kad jis sutiktų su padarytu nusižengimu.

Teismas, teismo posėdžio metu išklausęs R. V. vairuojamą automobilį sustabdžiusio policijos pareigūno R. T. parodymus, juos sugretinęs su R. V. pateiktais paaiškinimais, taip pat teismo posėdžio metu peržiūrėjęs įvykio metu užfiksuotą vaizdo įrašą, neturi pagrindo sutikti su šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentais.

Kaip matyti iš pirmiau nurodyto vaizdo įrašo, R. V. sustabdęs policijos pareigūnas, priešingai pastarojo argumentams, išaiškino administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tenkančias teises, paaiškino priežastis, dėl kurių šis buvo sustabdytas, taip pat pagarsino jo užfiksuotas ir matytas aplinkybes, užtraukiančias administracinę atsakomybę. Šią informaciją išklausęs R. V. išreiškė savo poziciją, dėl ko policijos pareigūnas jam paaiškino kokie veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę naudojantis mobilaus ryšio priemone, kartu R. V. buvo sudaryta galimybė savo pretenzijas ir įvykio versiją pateikti ir administracinio nusižengimo protokole. Aptariamo bendravimo metu, priešingai R. V. teiginiams, nebuvo užfiksuotos jokios aplinkybės, sąlygojančios išvadą dėl policijos pareigūno išreikšto reikalavimo pripažinti padarytą administracinį nusižengimą. Vien tai, kad pokalbio su R. V. metu, policijos pareigūnas nesutiko su jo pateikta įvykių versija, nepatvirtina, kad pastarasis tokiu būdu R. V. reikalavo pripažinti jo padarytą administracinį nusižengimą.

Apibendrinant pirmiau aptartą, pripažintina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pastarajam inkriminuotas administracinis nusižengimas yra tinkamai kvalifikuotas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nuobauda skirta pagal įstatymus, atsižvelgiant, kad nenustatyta R. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, dėl ko šio skundžiamo procesinio sprendimo nėra pagrindo naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,642 straipsnio 4 bei 6 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. skundą atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. K. 2023 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12643-2023 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė