- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-14
- Bylos Nr.
- AN2-130-360/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00161-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. Č.
- Institucija
- Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto M. Č. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-03-10 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. Č. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2020-11-05 nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį 60 Eur bauda už tai, kad 2020-09-29, 15.26 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Palangoje, vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 20 punktą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Č. ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-03-10 nutartimi M. Č. skundas netenkintas.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nutartį bei nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, pažeidė ANK 566, 567, 569 straipsnių nuostatas, įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles, neištyrė ir neįvertino visų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Teigia, kad, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir nurodė, jog nėra jokių abejonių, kad jis, M. Č., padarė administracinį nusižengimą, tačiau su tuo negalima sutikti. Teismas iš esmės rėmėsi tik policijos pareigūno E. J. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis bei posėdžio metu duotais parodymais. Tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad šio pareigūno duoti paaiškinimai ir aplinkybės nurodytos tarnybiniame pranešime prieštarauja kitiems, byloje surinktiems, įrodymams.
3.2. Apeliantas taip pat pažymi, jog byloje yra netgi du vaizdo įrašai, kurie laikytini įrodymais. Pirmasis, tai vaizdo įrašas iš patruliuojančio pareigūnų automobilio. Iš policijos automobilio vaizdo registratoriaus užfiksuotos medžiagos matyti, kad automobilis stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje, priekiu į (duomenys neskelbtini) gatvę, Palangoje, apie 30 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Vaizdo medžiagoje matyti, kaip jo, M. Č., vairuojamas automobilis pravažiuoja (duomenys neskelbtini) gatve pro pareigūnų matymo lauką. Tačiau šiame vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad jis apskritai laiko rankoje mobiliojo ryšio telefoną. Antrasis vaizdo įrašas - tai policijos pareigūno „body“ kamera užfiksuota vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kaip jis, M. Č., neigia naudojęsis mobilaus ryšio telefonu, atsuka mobilaus ryšio telefono ekraną su įjungta skambučių išklotine į kamerą. Iš išklotinės matyti, kad mobiliuoju telefonu nebuvo niekam skambinta ar gauta jokių skambučių per pastarąsias 30 minučių. Be to, pirmos instancijos teismui pateikė ir skambučių, SMS žinučių bei naudotų mobiliųjų duomenų išklotinę. Iš jos aiškiai matyti, kad pažeidimo padarymo momentu jis nesinaudojo mobilaus ryšio telefonu (neskambino, nesiuntė SMS žinučių ir nesinaudojo internetu).
3.3. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu pats pareigūnas suabejojo, ar pareiškėjo rankoje matė mobilaus ryšio telefoną. Teisėjai paėmus į ranką į mobilaus ryšio telefoną panašų daiktą (galimai elektroninę cigaretę) ir paklausus, ar tai galėjo būti toks daiktas, pareigūnas patvirtino, kad šis daiktas tikrai panašus į mobilaus ryšio telefoną ir jis galėjo sumaišyti. Nepaisant to, pirmos instancijos teismas laikė, kad pareigūno paaiškinimai yra nuoseklūs ir jais galima vadovautis. Nors skundžiamoje nutartyje ir nurodyta, kad daromą pažeidimą matė ir tai patvirtino kitas kartu patruliavęs pareigūnas, tačiau faktiškai tokių įrodymų nėra. Byloje nėra šio pareigūno tarnybinio pranešimo, taip pat šis pareigūnas nebuvo apklaustas teismo posėdžio metu. Be to, skundžiamą nutartį priėmusi teisėja teismo posėdžio metu pati nurodė, jog šio pareigūno nėra tikslo apklausti, nes duomenų, jog jis matė pažeidimo faktą, nėra.
Šalies argumentai
3.4. Apeliantas nurodo, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, jis nuo pat jo sustabdymo momento policijos pareigūnams neigė, jog jis rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Todėl panašiais atvejais galimam pažeidėjui neigiant nusižengimą, policijos pareigūnai turėtų nedelsiant surinkti kitus pirminius duomenis (pvz., bent jau apžiūrėti jo mobilaus ryšio telefoną (telefonus), nustatyti naudojamus numerius, išsiaiškinti, ar mobiliajame telefone, kuriuo naudojantis galimai buvo padarytas nusižengimas, galimas vienos ar dviejų SIM kortelių naudojimas, reikiamais atvejais net gauti skambučių išklotines ir pan ). Šioje byloje tai nebuvo daroma. Siūlant pareigūnams apžiūrėti jo mobilaus ryšio telefoną, jiems nesutikus, atsuko mobilus ryšio telefono ekraną į pareigūno “body” kamerą taip tikėdamasis, jog tai bus reikšmingas įrodymas byloje; papildomai teismui teikė jo vardu registruoto telefono numerio detalią išklotinę, kad prieš sustabdant policijos pareigūnams jis nekalbėjo telefonu, niekam neskambino ir nerašė SMS žinučių, nebuvo naudojamasi mobiliaisiais duomenimis. Tačiau nei bylą tyrę policijos pareigūnai, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nevertino šių įrodymų. Teismas skundžiamoje nutartyje tik nurodė, jog nėra užfiksuota, jog pareiškėjas vykdė pokalbį mobilaus ryšio telefonu, laikomu rankoje, tačiau taip pat pažymėjo, jog KET draudžia naudotis mobilaus ryšio telefonu vairuojant automobilį bet kokiems tikslams. Sutiktina, kad taip iš tiesų galėjo būti, jog jis, M. Č., pats būdamas dešiniarankis, kaire ranka vairuodamas automobilį žaidė žaidimus mobiliuoju telefonu, tačiau lygiai taip pat galėjo ir nebūti - taigi, apylinkės teismas iškėlė prielaidą, kuri turėjo būti paneigta, nes priešingu atveju bet kuri prielaida ar abejonė, kurios negalima paneigti bylos įrodymais, turi būti vertinama pažeidėjo naudai. Ši abejonė būtų buvusi pašalinta arba patvirtinta, jei automobilį sustabdę policijos pareigūnai būtų fiksavę, kurioje vietoje buvo telefonas automobilyje, apžiūrėję jo mobiliojo ryšio telefoną, kurio neleistinu naudojimu jis buvo nubaustas, patikrinę jame esančius duomenis apie ryšius ir pan. To nepadarius, lieka nepaneigti pateiktos išklotinės duomenys, policijos pareigūno “body” kamera užfiksuoti duomenys bei jo, M. Č., parodymai, kad 2020-09-29 d. 15.26 val. jis, vairuodamas automobilį, nesinaudojo savo mobiliojo ryšio telefonu.
3.5. Apelianto teigimu, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, išskyrus policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, ir tai, kad jis teismo posėdyje pats negalėjo tiksliai įvardinti, ką matė asmens kairėje rankoje, kitų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių kaltę dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymo, nėra. Byloje esantys įrodymai – jo, M. Č., nuoseklūs parodymai, kad vairuodamas automobilį telefonu nesinaudojo, naudojamo mobiliojo ryšio įrenginio ataskaitos duomenys, kad nusižengimo užfiksavimo metu į/iš jo mobiliojo ryšio telefoną nebuvo skambinta, gauta ar siųsta trumpųjų žinučių ar naudotasi mobilaus interneto duomenimis, kad automobilyje įrengta laisvų rankų įranga, kuri per belaidį ryšį prijungta prie jo mobilaus įrenginio, tik sustiprina abejones dėl to, ar jis išties vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobilaus ryšio telefonu.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei nutartį ir ne teismo tvarka priimtą nutarimą palikti nepakeistus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Č. nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, mano, jog administracinio nusižengimo teisena jam turėtų būti nutraukta. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog M. Č. nubaustas nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
6. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, atlikęs įrodymų tyrimą, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad M. Č. nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.
8. Nagrinėjamu atveju M. Č. yra nubaustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone ir taip pažeidė KET 20 punkto reikalavimus. KET 20 punktas numato, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas; transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. ANK 417 straipsnio 3 dalis be kita ko numato, kad draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 eurų.
9. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Č. apeliaciniame skunde, kaip ir proceso metu neigė vairuodamas naudojęsis mobiliuoju telefonu, pažymi, jog remtasi tik pareigūno tarnybiniu pranešimu ir parodymais, atkreipia dėmesį, jog pateikė išklotines, patvirtinančias, jog iš įrenginio neskambinta, nesiųstos SMS žinutės, nesinaudota internetu. Apygardos teismas tokius apelianto argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, kurią paneigia ištirtų įrodymų visuma. Būtent įrodymų visuma neduoda jokio pagrindo abejoti, kad M. Č. padarė inkriminuojamą nusižengimą.
10. Bylos duomenimis įvykio metu ir vietoje policijos pareigūnai vykdė eismo priežiūros kontrolę, taigi akivaizdu, jog jie tikslingai stebėjo vairuotojus, kontroliuodami, ar pastarieji nepažeidinėja KET reikalavimų. Kaip patrulis E. J. nurodo tarnybiniame pranešime, ties (duomenys neskelbtini) g. sankryža pastebėjo „BMW“ automobilį, kurio vairuotojas, vairuodamas kaire ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Tarnybinį pranešimą nuosekliai atitinka ir pareigūno E. J. liudijimas apylinkės teismo posėdyje, kuriame liudytoju apklaustas E. J. patvirtino, jog stebint eismą, nekilo abejonių, kad vairuotojas kairėje rankoje laikė telefoną, į kurį buvo nukreiptas ir vairuotojo veidas, automobilis pravažiavo pro tarnybinį automobilį, buvo dienos metas, saulėta, vairuotojas buvo matomas per šoninį stiklą. Nors apeliantas teigia, jog teismo posėdyje pats pareigūnas suabejojo, ar M. Č. rankose matė mobilųjį telefoną, tačiau apeliantas tik bando sumenkinti liudytojo parodymų patikimumą. Apklausos teisme metu liudytoju apklausiamas E. J. buvo įsitikinęs, jog M. Č., vairuodamas rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną, į kurį žiūrėjo. Netikėti tarnybines pareigas vykdžiusio pareigūno, tiesiogiai ir betarpiškai mačiusio eismo situaciją, nuosekliais paaiškinimais, kurie visiškai atitinka ir jo tarnybinį pranešimą bei kitus bylos duomenis, nėra jokio pagrindo. Be kita ko, kaip užfiksuota posėdžio apylinkės teisme įraše, pats apeliantas neatmetė, jog rankoje galėjo turėti kokį nors kitą daiktą, panašų į mobilų telefoną, perkelti piniginę.
11. Liudytojas E. J. apylinkės teisme davė parodymus būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir prisiekė sakyti tiesą, o apeliantas M. Č. kaip asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, priesaikos sakyti tiesą nesaistomas. Įstatymas apeliantui suteikia teisę parodymus naudoti kaip gynimosi priemonę, todėl manyti, kad jo parodymai jau savaime atitinka tikrovę, nėra pagrindo. Nėra jokių duomenų apie tai, kad E. J. turėjo ar turi kokį nors pagrindą apeliantą apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus, liudytojo parodymai nuoseklūs, išsamūs ir detalūs, atitinka kitus bylos duomenis. Nenustatyta, jog pareigūnas kaip nors būtų suinteresuotas bylos baigtimi, tokių aplinkybių nenurodo ir pats apeliantas. Patrulio E. J. tarnybiniam pranešimui bei jo parodymams teisme visiškai neprieštarauja ir vaizdo įrašas iš pareigūnų tarnybinio automobilio, kuriame aiškiai matoma pareigūnų stebima gatvė, vykstantis eismas, pravažiuojantis pagal bylos aplinkybes M. Č. vairuojamas automobilis bei netrukus iš vietos pajudantis ir iš paskos pradedantis važiuoti pareigūnų tarnybinis automobilis. Nors šiame vaizdo įraše sunku pastebėti, ar tikrai M. Č. vairuodamas rankoje laiko mobilųjį telefoną, tačiau, kaip teisingai akcentuota ir skundžiamoje nutartyje, iš įrašo galima spręsti, jog dienos metu, esant geroms oro sąlygoms, tikslingai eismą stebėję pareigūnai realiai per šoninį asmens vairuoto automobilio stiklą galėjo pastebėti, kad vairuotojas, laikydamas rankoje naudojasi mobiliuoju telefonu, o tai pastebėję, jie nedelsdami pajudėjo paskui pažeidėją bei prie jo privažiavo.
12. M. Č. apeliaciniame skunde pažymi, jog pats pareigūnams parodė telefoną, jog skambučių nebuvo, be to, pateikė išklotines, patvirtinančias, jog nebuvo skambučių, SMS žinučių, nesinaudota mobiliuoju internetu. Tokie apelianto argumentai vertinami kaip bandymas išvengti atsakomybės. Iš vaizdo įrašo, fiksuoto pareigūno „body“ kamera, matyti, jog pareigūnas priėjo prie vairuotojo, jam paaiškino, kad buvo pastebėtas vairuodamas besinaudojantis mobiliuoju telefonu, vairuotojas tai ėmė neigti, nurodė, kad nei vienu iš dviejų turimų telefonų neskambinta, tačiau apelianto pažymimos aplinkybės dėl skambučių, žinučių ar interneto nepaneigia įrodymų visuma nustatytų aplinkybių. Aiškinant KET 20 punkte bei ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sąvoką naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y.: skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu internete, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, kadangi bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone varžo asmens veiksmus ranka. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis leidžiama tik išjungus transporto priemonės variklį. Pagal formuojamą teismų praktiką, naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis yra draudžiamas, jei transporto priemonės variklis neišjungtas, ir nesvarbu, ar vairuotojas kalba telefonu, ar skaito bei rašo trumpąsias žinutes, ar tikrina telefono žurnalą, ar naršo internete, ar žiūri kitą mobiliojo ryšio priemonėje esančią informaciją. Tokiu būdu jis atlieka veiksmus, nesusijusius su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl ko jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs ir taip jis kelia grėsmę eismo saugumui. Apygardos teismas pažymi, jog įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Taigi ta aplinkybė, jog pažeidimo padarymo metu nėra užfiksuota skambučių, žinučių, mobiliojo interneto naudojimo, savaime M. Č. atsakomybės nešalina, o apelianto pateiktos išklotinės bylos duomenų visuma nustatyto M. Č. naudojimosi mobiliojo ryšio priemone vairuojant nepaneigia. Be kita ko, pareigūnui apylinkės teismo posėdyje detalizuojant naudojimosi telefonu galimybes, apeliantas ėmė priekaištauti, jog jam nebuvo paaiškinta, ką reiškia naudojimasis mobiliuoju telefonu rankomis, tačiau iš „body“ kameros vaizdo įrašo matyti, jog pareigūnas vairuotojui paminėjo, jog naudojimasis telefonu tai ne tik skambinimas, tačiau ir rašymas ar bet koks kitas naudojimasis. KET reikalavimai vairuotojams dėl mobiliojo ryšio priemonių naudojimo yra aiškūs ir nedviprasmiški bei visiškai suprantami dėl keliamo pavojaus eismo saugumui.
13. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Č. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad byloje nėra kito patruliavusio pareigūno tarnybinio pranešimo ir jis neapklaustas, tačiau tai neduoda pagrindo nagrinėjamu klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamoje nutartyje. Įrodymų bylose turi būti surinkta tiek, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių nei dėl teisės pažeidimo aplinkybių, nei dėl asmens kaltės. Šios administracinio nusižengimo bylos įrodymų visuma leido priimti motyvuotą, pagrįstą procesinį sprendimą, jog nagrinėjamu atveju buvo padarytas inkriminuotas nusižengimas.
14. Taigi apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas ANK nuostatų dėl įrodymų vertinimo nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju, nagrinėdamas apelianto skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, apylinkės teismas atliko įrodymų tyrimą, įvertino ištirtus įrodymus, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutartimi. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad M. Č. padarė jam inkriminuotą nusižengimą ir administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas pagrįstai, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-03-10 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.