Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauropolis“ apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauropolis“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus architektūros studija“) dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2.3. Projektuotojas, atsakydamas į Pareiškėjo pasiūlymus, nurodė, kad Projektiniuose pasiūlymuose numatytas namas N6 (Projekte įvardintas N5) ir su juo susiję inžineriniai tinklai neprojektuojami. Šios sklypo dalies užstatymo projektiniai sprendiniai galimi tik tada, kai sklypo dalies 1b projektiniai pasiūlymai bus paviešinti, jiems bus pritarta nustatyta tvarka ir atskirų sklypų dalių projektiniai sprendiniai bus suderinti tarp sklypo bendrasavininkų. Taigi vietoje to, kad būtų atsakyta į Pareiškėjo pasiūlymus, pareiškėjui buvo paaiškinta, kad namas N6 (Projekte įvardintas N5) nėra projektuojamas. Atsakymo apie tai, kad namas nebus projektuojamas, negalima vertinti kaip tinkamo atsakymo į Pareiškėjo pasiūlymus. Namo N6 (Projekte įvardintas N5) projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros, kaip tai buvo nustatyta SAR, nebuvo atliktos.

2.4. Iš Projekto matyti, kad jame ženkliai pasikeitė esminiai namo N6 (Projekte įvardintas N5) sprendiniai (pastato matmenys ir išdėstymas žemės sklype), palyginus juos su Projektiniuose pasiūlymuose pateiktais esminiais namo N6 (Projekte įvardintas N5) sprendiniais. Be to, Administracijos Statybos reglamentavimo skyrius, gavęs statytojo UAB „YIT Lietuva“ (toliau – ir Statytojas) prašymą išduoti Leidimą, vertino, kad Projektuotojas laiku ir motyvuotai atsakė į visuomenės pastabas bei išdavė Leidimą.

2.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR 1.04.04:2017) 60, 61 bei 61.7 punktais bei atsižvelgiant į tai, kad, pagal Administracijos išduotus SAR, projektuojami objektai yra svarbūs visuomenei dėl jų vietos Vilniaus miesto centre bei sudėtingos urbanistinės situacijos, šių objektų Projektiniai pasiūlymai turėjo būti paskelbti visuomenei, sudarant galimybę visuomenės atstovams teikti pasiūlymus dėl Projektinių pasiūlymų. Projektuotojas ignoravo Pareiškėjo pasiūlymus, motyvuodamas tuo, kad Projektiniuose pasiūlymuose numatytas namas N6 (Projekte įvardintas N5) (IV statybos etapas pagal pridedamą schemą) ir su juo susiję inžineriniai tinklai neprojektuojami. Taigi iš esmės namo N6 (Projekte įvardintas N5) projektinių pasiūlymų viešas svarstymas nebuvo atliktas ir Statytojas bei Projektuotojas neįvykdė privalomo visuomenės įtraukimo, svarstant Projekto Projektinius pasiūlymus, todėl Leidimas negalėjo būti išduotas.

2.6. Projektiniais pasiūlymais paskelbus pagrindinių projektinių sprendinių idėją ir ją suderinus su visuomene, bet vėliau ją pakeitus, turėtų būti privaloma iš naujo derinti pagrindinių projektinių sprendinių idėjų pakeitimus su visuomene. Priešingu atveju, suinteresuota visuomenės dalis būtų eliminuota iš pakeistų projektinių sprendinių viešo svarstymo.

2.7. Esminių statinio projekto sprendinių sąvoka apima statinio vietą žemės sklype (teritorijoje) ir statinio išorės matmenis (aukštis, ilgis, plotis ir pan.). Projektiniuose pasiūlymuose ir Projekte skiriasi namo N6 (Projekte įvardintas N5) matmenys (užstatymo plotas), o taip pat ir išdėstymas žemės sklype. Taigi, prieš išduodant Leidimą, turėjo būti pateikti Projekto Projektinių pasiūlymų pakeitimai visuomenei, tačiau tai nebuvo padaryta, pašalinant pareiškėją iš jo interesams reikšmingų Projektinių pasiūlymų svarstymo. Projektuotojas, gavęs Pareiškėjo pasiūlymus, juos turėjo motyvuotai atmesti arba priimti, taip pat Projektinių pasiūlymų viešinimo ataskaitoje motyvuotai nurodyti, kaip atsižvelgta į Pareiškėjo pasiūlymus, tačiau tai nebuvo padaryta.

2.8. Kadangi Pareiškėjo pasiūlymai nebuvo nei priimti, nei atmesti, Savivaldybės vyriausiasis architektas negalėjo pritarti Projektiniams pasiūlymams, todėl Projektas pripažintinas neatitinkančiu Projektui keliamų reikalavimų.

2.9. Pagal Projektą, planuojamas statyti namas N5, kurio statybai išduotas Leidimas, bus statomas tokiu atstumu nuo pareiškėjo pastato sienos, kad praktiškai bus neįmanoma fiziškai prieiti prie jos jokiam asmeniui, nes namą N5 planuojama beveik priblokuoti prie pareiškėjo pastato. Todėl, pastačius Projekte planuojamą namą N5, nebus įmanoma prižiūrėti ir remontuoti pareiškėjo pastato, dėl to pablogės jo techninė būklė. Pastačius pagal Projektą planuojamą statyti namą N5, likęs atstumas tarp šio namo ir pareiškėjo pastato sienos, kurioje yra durys, neatitiks aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ (toliau – ir STR 2.03.01:2019) 25 punkte nustatytos minimalios manevravimo erdvės parametrų, nes bus neįmanoma prieiti prie šių durų iš lauko pusės ar išeiti per šias duris dėl praktiškai nepalikto jokio tarpo tarp namo N5 ir pareiškėjo pastato. Kadangi Projektas neatitinka aplinkos ministro 2003 m. gruodžio įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir STR 2.02.01:2004) 175.2 punkto reikalavimo nebloginti trečiųjų asmenų statinių būklės, Leidimas negalėjo būti išduotas.

3. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad, pastačius namą N5 taip, kaip jis suprojektuotas, būtų neišlaikytas imperatyviai įtvirtintas mažiausias manevravimo plotas (1 200 mm x 1 200 mm) prie pareiškėjo pastato durų. Projekto IV statybos etapo 2021 m. gruodžio 2 d. Techninis projektas (toliau – ir TP, Techninis projektas) negali pabloginti pareiškėjo padėties (bus užblokuota pareiškėjo pastato siena ir durys). Pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „YIT Lietuva“ sudarytas susitarimas nesuteikia pagrindo pateisinti namo N5 statymą, beveik priblokuojant jį prie pareiškėjo pastato. Pagal SAR išdavimo metu galiojusius teisės aktus, TP turi atitikti SAR, kurio 8 punkte nustatytas reikalavimas TP rengimo pradžioje informuoti visuomenę apie statinių projektavimą (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pagal SAR reikalavimus ir SAR išdavimo metu galiojusius teisės aktus, visuomenė turėjo būti informuota apie TP esančius namo N5 projektinius sprendinius, nepaisant to, kad namas N5 nepateko į visuomenei svarbių statinių kategoriją.

II.

9. Teismas, įvertinęs bylos duomenis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 65 straipsnio 4 dalimi, konstatavo, kad pareiškėjas nepraleido ABTĮ nustatyto termino paduoti skundą dėl Leidimo.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl teisinio suinteresuotumo, teismas nurodė, kad pareiškėjas grindžia savo skundą teiginiais, jog buvo pažeistos Projekto viešo svarstymo procedūros ir kad Projekto sprendiniai pažeidžia pareiškėjo teises. Teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ nuostatas ir teismų praktiką, pažymėjo, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, be kita ko, nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos.

11. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, jog Projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų (projektuojamas namas bus per arti nuo pareiškėjo pastato sienos, nebus įmanoma prieiti prie pareiškėjo pastato, remontuoti jį, bus neužtikrintas mažiausias manevravimo plotas ir pan.), teismas nurodė, kad Detaliuoju planu ginčo teritorijoje esantiems pastatams yra nustatomas perimetrinis užstatymo tipas. Pagal aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 patvirtintų Teritorijų planavimo normų (toliau – ir Teritorijų planavimo normos) 31.3 punktą, perimetrinis užstatymas – tai kvartalo išorės perimetru visiškai ar iš dalies uždara reguliaraus plano urbanistinė struktūra, kai užstatymas formuojamas blokuojant pastatus ant sklypo ribų palei gatvę. Teismo vertinimu, esant nustatytam perimetriniam užstatymui, gretimų pastatų savininkai neįgyja lūkesčio, kad tarp kaimyninių pastatų šoninių sienų bus tarpas ar bus konkretaus dydžio tarpas, leidžiantis manevruoti.

13. Teismas analizavo pareiškėjo ir trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „YIT Lietuva“ sudaryto Susitarimo sąlygas, iš kurių nustatė, kad pareiškėjo teisė į jo nurodomą Žemės sklypo dalį (esančią prie pareiškėjo pastato, unikalus Nr. 4400-4264-2491, vakarinės sienos) nenustatyta, t. y. pareiškėjas sutiko su nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, naudosis tik UAB „YIT Lietuva“, išskyrus Žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu ,,C“, kuria UAB „YIT Lietuva“ suteikia teisę naudotis pareiškėjui priešgaisrinėms mašinoms pravažiuoti bei pėstiesiems praeiti. Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, naudosis tik pareiškėjas.

14. Iš prie Susitarimo pridėto brėžinio buvo nustatyta, kad Žemės sklypo dalių, pažymėtų indeksais „A“ ir „B“, riba eina per UAB „YIT Lietuva“ pastato, unikalus Nr. 4400-4264-2515, ir pareiškėjo pastato, unikalus Nr. 4400-4264-2491, išorės sienas be jokio tarpo, t. y. žemės plotas prie vakarinės pareiškėjo priklausančio pastato sienos nenustatomas pareiškėjo reikmėms (prižiūrėti pastatą ar eksploatuoti jį). Teismas konstatavo, kad Susitarime su UAB „YIT Lietuva“ pareiškėjas buvo nusistatęs pareiškėjo pastatų eksploatavimui reikalingas Žemės sklypo dalis, o nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, kad Susitarimo nėra laikomasi. Teismas nenustatė pagrindo teigti, kad pastato, kurio statybai išduotas Leidimas, statyba pažeistų pareiškėjo teises dėl jam priklausančių pastatų priežiūros ir eksploatavimo.

15. Buvo atkreiptas dėmesys, jog pareiškėjo pozicija byloje buvo nenuosekli – skunde buvo nurodyta, kad pareiškėjo teises pažeidžia tai, jog nėra palikta tarpo tarp planuojamo statyti pastato ir pareiškėjo pastato, tačiau bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas teigė, kad pažeidimas yra būtent todėl, jog tarpas yra, tačiau jis yra per mažas.

16. Teismas pastebėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog, pastačius pastatus, tarp pastatų išliktų kažkoks tarpas ir (ar) kad jis neigiamai veiktų pareiškėjo pastatą. Teismas pažymėjo, kad Projektuotojo atstovas teisme paaiškino, jog tarpas tarp pastatų projektinėje dokumentacijoje galimas dėl brėžinių ypatumų, tačiau, pastačius pastatus ir juos užbaigus, faktiškai nebelieka tarpo arba jis yra apsaugotas nuo išorės poveikio. Teismas vertino, kad nebuvo pateikta įrodymų dėl pareiškėjo teisių, susijusių su jam priklausančio pastato sienos priežiūra ar eksploatacija, pažeidimo. Teismas apibendrino, jog pareiškėjas neįrodė, kad ginčijamas Leidimas pažeidžia pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.

17. Pažymėjęs, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas ginti viešąjį interesą, o skunde nurodyti argumentai nesudarė pagrindo konstatuoti jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, teismas, siekdamas teisinio aiškumo, nurodė, kad pasisakys ir dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Projekto viešo svarstymo procedūros pažeidimu.

18. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl viešo svarstymo procedūros pažeidimo, teismas pažymėjo, kad SAR Projektui buvo išduoti 2017 m. rugsėjo 12 d., todėl darė išvadą, kad Projektas turėjo atitikti tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Byloje nebuvo ginčo, kad Leidimas išduotas pastatams, kurie pagal SAR išdavimo metu galiojusius teisės aktus nebuvo priskirti prie visuomenei svarbių statinių, apie kurių projektavimą turėtų būti informuojama visuomenė pagal Statybos įstatymo 37 straipsnį (SAR 11 punkte nurodyta, kad toks informavimas nereikalingas).

19. Vertindamas, ar UAB „YIT Lietuva“ įvykdė SAR 8 punkte nustatytus reikalavimus, konkrečiai – informavimo pareigą, teismas nurodė, kad SAR 8 punkte, kuris pavadintas „Statinių išdėstymas žemės sklype gretimų sklypų atžvilgiu“, yra nurodyta pastaba: „Techninio projekto rengimo pradžioje informuoti visuomenę apie statinių projektavimą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Informavimą atlikti administracijos patalpose Konstitucijos pr. 3.“

20. Teismo vertinimu, vien iš SAR 8 punkto formuluotės spręstina, kad jo paskirtis – aptarti projektuojamų pastatų santykį (išdėstymą) tik su gretimais sklypais, todėl pareiškėjui, kaip to paties sklypo bendranuomininkui, šis punktas, aiškinant jį lingvistiškai, apskritai nėra aktualus.

21. Teismas išbylos duomenų nustatė, kad Administracijos patalpose 2017 m. spalio 5 d. įvyko viešas susirinkimas, kuriame buvo pristatyta Projektinių pasiūlymų vizualizacija. Dėl pareiškėjo kritikos, kad toks pristatymas buvo netinkamas (Statybos įstatymo 37 str.), teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju Administracija išdavė SAR ir būtent jos iniciatyva (o ne dėl imperatyvių Statybos įstatymo nuostatų) buvo įtvirtintas įpareigojimas paviešinti informaciją apie statinių projektavimą.

23. Analizuodamas SAR 8 punkto turinį, teismas nurodė, kad juo buvo nurodyti trys reikalavimai: 1) informuoti visuomenę apie statinių projektavimą (duomenys neskelbtini) Vilniuje; 2) atlikti informavimą techninio projekto rengimo pradžioje; 3) atlikti informavimą savivaldybės administracijos patalpose. Teismo vertinimu, Administracija nebuvo nustačiusi nei informavimo formos, nei būdo, nei procedūros, taip pat nebuvo nurodžiusi įpareigojimo organizuoti pastabų teikimo procedūrą ar atsakyti į svarstymo metu gautas pastabas. SAR taip pat nebuvo nurodyta, kad Administracijos nustatyta informavimo apie projektavimą procedūra turi būti analogiška informavimo procedūrai, atliekamai pagal Statybos įstatymo 37 straipsnio nuostatas.

24. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog UAB „YIT Lietuva“, įgyvendindama SAR 8 punkto įpareigojimus, privalėjo įvykdyti analogišką procedūrą, kaip ir visuomenei svarbių statinių projektavimo atveju (Statybos įstatymo 37 str.), buvo nepagrįsti.

25. Pažymėjęs, kad visuomenė buvo informuota apie statinių (duomenys neskelbtini), Vilniuje projektavimą, o pareiškėjas neginčijo, kad informavimas buvo atliktas ne Techninio projekto rengimo pradžioje ar ne Administracijos patalpose, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl Projekto viešo svarstymo procedūros pažeidimo nepagrįsti, ir atmetė pareiškėjo skundą.

26. Vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi, įvertinęs trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus architektūros studija“ poziciją byloje ir tai, kad teismo sprendimas palankus Administracijai, teismas pripažino, kad buvo apginti šio proceso dalyvio interesai ir jis įgijo į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

29. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad:

29.1. Pagal Teritorijų planavimo normų 31.3 punktą, perimetirinis užstatymas iš esmės sudaro prielaidas statinių blokavimui ant sklypo ribų palei gatvę. Tačiau pareiškėjo pastatas ir statomas namas N5 nėra išsidėstę nei ant sklypo ribos, nei palei gatvę. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas, jog pareiškėjas negali tikėtis, jog tarp jo pastato ir namo N5 bus tarpas dėl pastato patekimo į perimetrinį užstatymą sudarančių pastatų komplektą, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas laikė Teritorijų planavimo normų 31.3 punktą pagrindu priblokuoti naujai statomą pastatą prie jau egzistuojančio pastato, nepaisant to, kad toks blokavimas pažeidžia imperatyvius reikalavimus bei pastato savininko teises.

29.2. Teritorijų planavimo normų 31.3 nustatytos dvi būtinos blokavimo sąlygos – statiniai turi būti ant sklypo ribos ir statiniai turi būti palei gatvę. Teismas netinkamai aiškino aptariamas teisės normas, kurios savaime negali paneigti kitų asmenų teisių. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės reiškia, kad statytojas turi teisę pasirinkti bet kurį iš užstatymo reglamentų ir įgyvendinti jį, nepaisydamas kitų teisės normų reikalavimų ir ar ribojimų.

29.3. Prie pareiškėjo pastato beveik blokuojama planuojamo statyti namo N5 dalis tokiu atstumu, dėl kurio tarp namo N5 ir pareiškėjo pastato likęs tarpas tampa per mažas asmeniui vykdyti aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nustatytus darbus. Iš beveik blokuojamos pareiškėjo pastato dalies abiejų šonų planuojama užstatyti kolonas, kurios iš abiejų šonų visiškai uždengtų minėtą mažą tarpą tarp pastatų, dėl to joks asmuo apskritai negalėtų prieiti prie sienos, tačiau pareiškėjo pastato siena būtų veikiama gamtos ir kitų veiksnių, o pareiškėjas neturėtų jokių galimybių tinkamai reaguoti į defektus ir pan.

29.4. Vadovaujantis STR 2.03.01:2019, mažiausias manevravimo plotas prie pastato durų gali būti tik 1 200 mm x 1 200 mm. Namas N5 bus pastatytas taip, kad jo dalis bus beveik priblokuota prie pareiškėjo pastato dalies, kurioje yra durys, skirtos pateikti į pareiškėjo pastatą ir išeiti iš jo, t. y. naujo statinio dalis bus pristatyta prie pareiškėjo pastato dalies taip, kad nebus galimybės prieiti prie šių durų iš lauko pusės fiziškai jokiam žmogui, išeiti iš pastato per duris. Pastačius namą N5 taip, kaip jis suprojektuotas, būtų neišlaikytas imperatyviai įtvirtintas mažiausias manevravimo plotas (1 200 mm x 1 200 mm) prie pareiškėjo pastato durų.

29.5. Nurodytuose statybos techniniuose reglamentuose nėra nustatyta, kad galima nesilaikyti jų, atsižvelgiant į Teritorijų planavimo normų 31.3 punktą. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kad statytojui išlieka pareiga išlaikyti reikalaujamus manevravimo plotus. Be to, pagal STR 2.02.01:2004, naujo statinio projektas negali pabloginti pareiškėjo padėties, buvusios iki naujo statinio statybos. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo pastato dalis, kurią ketinama užblokuoti namu N5, yra laisvai prieinama, UAB „YIT Lietuva“ senasis pastatas neturi jokios sienos, kuri ribojasi su pareiškėjo pastatu, durys neužblokuotos, pastatas, kuris ribojosi su pareiškėjo pastatu, buvo nugriautas paliekant atvirą erdvę ir prieigą prie pareiškėjo pastato varinio fasado (t. y. pareiškėjo pastato siena tapo išorinė, joje stiklinės durys atliko ir lango funkciją). Išduotas ginčijamas Leidimas leidžia statyti naują pastatą, t. y. yra statomas naujas statinys, o ne rekonstruojamas buvęs statinys. Todėl, sprendžiant, ar naujo statinio statyba pažeidžia pareiškėjo interesus, negali būti vadovaujamasi faktine situacija iki griovimo darbų atlikimo.

29.6. Susitarimo sąlygos nepaneigia pareiškėjo pareigos rūpintis savo pastato išorine siena vakarinėje pusėje, kurią planuojama iš dalies užstatyti namu N5. Todėl teismo sprendimo argumentas, jog Susitarimas paneigia pareiškėjo teisę prižiūrėti pastato sieną, esant poreikiui, yra nepagrįstas.

29.7. Vertindamas, ar yra tarpas tarp pareiškėjo pastato ir suprojektuoto naujo namo N5, teismas turėjo vertinti byloje esančių įrodymų visumą, o ne pavienius duomenis. Į bylą buvo pateiktas visas namo N5 Projektas, iš kurio matyti, kad tarp pareiškėjo pastato ir namo N5 bus tarpas, kuris iš šonų užblokuotas kolonomis – tai patvirtina ir nebaigto namo N5 statybų 2023 m. kovo 6 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, teikiamas kartu su apeliaciniu skundu.

29.8. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, kad nelieka tarpo arba kad jis bus apsaugomas nuo išorės veiksnių. Byloje pateikti suinteresuotos bylos baigtimi UAB „Vilniaus architektūros studija“ paaiškinimai, jog ateityje neliks tarpo, jis bus apsaugotas nuo išorės veiksnių. Tačiau pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne namo N5 projektu, o subjektyviais suinteresuoto asmens paaiškinimais, kurie negali būti laikomi patikimais. Todėl teismas padarė neteisingas išvadas, jog nėra įrodymų dėl pareiškėjo teisių, susijusių su jam priklausančio pastato sienos priežiūra ar eksploatacija, pažeidimo.

29.9. Dėl namo N5 Projektinių pasiūlymų viešinimo pareigos pažymėtina, jog, pagal SAR išdavimo metu galiojusius teisės aktus, namo N5 Projektas turi atitikti SAR, kurio 8 punkto pastaboje nustatytas reikalavimas informuoti visuomenę apie statinių projektavimą (duomenys neskelbtini), Vilnius, projekto rengimo pradžioje .Šiuo atveju turėjo būti taikoma įstatymo / teisės analogija (ABTĮ 4 str. 7 d.) ir vadovaujamasi STR 1.04.04:2017 reikalavimais, nors SAR 8 punkto tikslas ir įgyvendinimo tvarka pačiuose SAR neapibrėžti.

29.10. Taikant STR 1.04.04:2017 analogiją, tokių pačių tikslų siekiama ir SAR 8 punkto įpareigojimu paskelbti apie namo N5 projektinius sprendinius visuomenei, dėl to SAR 8 punkto įgyvendinimui turi būti taikomas Statybos įstatymo 37 straipsnis, pagal kurį projektinių sprendinių viešinimas bei savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, tvirtinimas vykdomas STR 1.04.04:2017 nustatyta tvarka.

29.11. Viešo susirinkimo protokolo priede Nr. 6 aiškiai nurodyta, kad visuomenės informavimas apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus atliktas pagal STR 1.04.04:2017 VIII skyriaus reikalavimus, atsakyme į Pareiškėjo pasiūlymus Projektuotojas taip pat nurodė, jog viešas svarstymas atliktas minėto statybos reglamento nustatyta tvarka.

29.12. Projekto IV statybos etapo 2021 m. rugsėjo 2 d. Techniniame projekte (72–73 psl.) taip pat nurodyta, kad, pagal Administracijos SAR, Projekto rengimo pradžioje Projektiniai pasiūlymai pateikti visuomenės svarstymui, viešo svarstymo ataskaita nustatyta tvarka perduota Administracijai, visuomenės atstovų pateikti pasiūlymai įvertinti, nustatyta tvarka atsakyta į pastabas.

29.13. Iš SAR 8 punkto įgyvendinimo faktinių aplinkybių matyti, jog SAR 8 punktui buvo taikoma STR 1.04.04:2017 nustatyta namo N5 Projektinių pasiūlymų pateikimo visuomenei ir suderinimo su visuomene tvarka. Taikyti šią tvarką nebūtų prasmės, jei SAR 8 punktas būtų reiškęs tik visuomenės informavimą apie namo N5 projektinius sprendinius, kadangi suinteresuoti asmenys negalėtų pateikti pagrįstų pastabų dėl namo N5 Projektinių sprendinių. Akivaizdu, jog SAR 8 punktui buvo taikoma STR 1.04.04:2017 nustatyta namo N5 projektinių pasiūlymų pateikimo visuomenei ir suderinimo su visuomene tvarka, kurios nebuvo laikomasi.

29.14. Prasidėjus teisminiam procesui, atsakovas pakeitė savo poziciją dėl STR 1.04.04:2017 taikymo – jis neatsakė į klausimus, kodėl, neišsprendus pareiškėjo pastabų ir pasiūlymų dėl namo N5 Projektinių pasiūlymų, buvo patvirtinti Projektiniai sprendiniai ir neteisėtai išduotas Leidimas. Nesutiktina su teismo pozicija, kad atsakovas, nustatydamas SAR 8 punktą, neketino vykdyti STR 1.04.04:2017 reikalavimų. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai ir kt. Atsakovo, kaip suinteresuotos bylos baigtimi ginčo šalies, pozicija nelaikytina patikimu ir pakankamu įrodymu. Taigi aplinkybė, kad Leidimas buvo išduotas, neįvykdžius STR 1.04.04:2017 reikalavimų, negali reikšti, kad SAR 8 punktui neturėjo būti taikomos STR 1.04.04:2017 procedūros dėl projektinių pasiūlymų suderinimo su visuomene.

29.15. SAR 8 punkto pavadinimas „Statinių išdėstymas žemės sklype gretimų sklypų atžvilgiu“ nesudaro pagrindo eliminuoti pareiškėją iš visuomenės sąvokos. Aptariamoje pastaboje nėra nurodyta, kad turi būti informuojami tik gretimų žemės sklypų savininkai. Kaip jau pagrįsta apeliaciniame skunde, SAR 8 punktu yra siekiama STR 1.04.04:2017 tikslų – informuoti visuomenę apie namo N5 statybas, išklausyti visų suinteresuotų asmenų pastabas ir, jeigu jos pagrįstos, pakoreguoti projektinius sprendinius. Todėl, neleidžiant pareiškėjui dalyvauti Projektinių pasiūlymų svarstymo procese, neatsižvelgiant į pareiškėjo pastabas, kuriomis siekiama apsaugoti pareiškėjo interesus, jis būtų nepagrįstai diskriminuojamas ir nebūtų pasiekti STR 1.04.04:2017 tikslai.

30.6. Pareiškėjo teiginiai apie pareiškėjo padėties pabloginimą yra deklaratyvūs. Projekto dokumentacijoje pateikiami duomenys patvirtina, jog naujas gyvenamasis namas buvo projektuojamas taip, kad nepažeistų teisės aktų reikalavimų, be kita ko, ir esamų statinių eksploatacijos. Byloje pareiškėjas neįrodinėjo, kokias gyvenimo ar veiklos sąlygas jis turėjo iki statybų pradžios, kaip jos realiai pablogėtų dėl pastatyto statinio. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad statybomis būtų toliau išlaikomas egzistuojantis statinių blokavimas, dėl tokių statybų jokios pareiškėjo gyvenimo ar veiklos sąlygos savaime nepasikeis. Vien aplinkybė, kad UAB „YIT Lietuva“, ketindama statyti naują statinį, nugriovė senesnį statinį ar jo dalį, negali sukurti pareiškėjui naujų teisių ir teisėtų lūkesčių, kad nugriauto statinio vietoje trečiasis suinteresuotas asmuo nieko nestatys ir pareiškėjas galės naudotis jam priklausančia Žemės sklypo dalimi savo reikmėms.

30.8. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami argumentai ir samprotavimai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumu ir teisėtumu. Priešingai, pareiškėjo apeliacinio skundo turinys tik patvirtina, kad pareiškėjas ne gina savo kokias nors faktiškai pažeidžiamas teises ar teisėtus interesus, tačiau galbūt siekia susikurti sau papildomas teises, pasigerinti savo padėtį.

32.3. Namo N5 projektiniai pasiūlymai buvo viešinami, laikantis visų tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų (t. y. namo N5 projektavimo dokumentai rengiami ir viešinami pagal reikalavimus, kurie galiojo SAR išdavimo momentu). Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, projektuojami pastatai nebuvo priskirti prie visuomenei svarbių statinių, apie kurių projektavimą turėtų būti informuojama visuomenė pagal Statybos įstatymo 37 straipsnį. SAR 8 punkto reikalavimai buvo įvykdyti, pats pareiškėjas pateikė pasiūlymus dėl viešai paskelbtų Projektinių pasiūlymų, buvo atsakyta į juos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

33. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2022 m. balandžio 1 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-01-220401-00401 statyti naują (-us) statinį (-ius) (duomenys neskelbtini) Vilniuje, teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad ginčo teritorijoje Detaliuoju planu yra nustatytas perimetrinis užstatymas, todėl šioje teritorijoje statomi pastatai gali būti blokuojami, be to, Susitarime, sudarytame tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „YIT Lietuva“, nustatytos pareiškėjui priklausančių pastatų eksploatavimui reikalingos Žemės sklypo dalys, todėl byloje nenustatyta, kad Namo N5, kuriam išduotas Leidimas, statyba pažeistų pareiškėjo teises. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad visuomenė, taip pat ir pareiškėjas buvo tinkamai informuoti apie statinių (duomenys neskelbtini) Vilniuje projektavimą.

36. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2023 m. kovo 6 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 42/23/06, parengtą antstolio A. B.. Teisėjų kolegija, vertindama šį įrodymą, pažymi, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateikto įrodymo turinį ir jo sąsają su byloje surinktais įrodymais, nutaria pridėti jį prie bylos medžiagos ir vertinti visų byloje surinktų įrodymų kontekste.

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „YIT Lietuva“ užsakė daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos projekto IV statybos etapo – N5 daugiabučio gyvenamojo namo projektavimo darbus. Namas N5 projektuojamas Žemės sklype. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „YIT Lietuva“ ir pareiškėjas yra Žemės sklypo nuomininkai, kurie naudoja Žemės sklypą pagal 2016 m. gruodžio 12 d. sudaryto Susitarimo sąlygas. Rengiant Namo N5 Projektą, 2017 m. liepos 11 d. buvo suderinti šio Projektiniai pasiūlymai, 2017 m. rugpjūčio 30 d. išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai (laikinasis apsaugos reglamentas), 2017 m. rugsėjo 12 d. išduoti specialieji architektūros reikalavimai (SAR). 2021 m. rugsėjo 2 d. UAB „Vilniaus architektūros studija“ parengė ginčo pastato techninį projektą (TP), 2022 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė UAB „YIT Lietuva“ šioje byloje ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-220401-00401.

Dėl pareiškėjo teisių pažeidimo

38. Pareiškėjas grindžia savo teisių pažeidimą iš esmės šiais aspektais: pirma, pagal išduotą Leidimą planuojamas statyti pastatas – Namas N5 – bus statomas tokiu atstumu nuo pareiškėjo pastato sienos, kad bus neįmanoma naudotis pareiškėjo pastato durimis ir langais; antra, blokavimo vietoje bus paliktas tokio dydžio tarpas tarp pareiškėjo pastato ir Namo N5, kad blokavimo vietoje nebus įmanoma prieiti prie pareiškėjo pastato sienos, nebus įmanoma tinkamai prižiūrėti pareiškėjo pastatą ir remontuoti jį.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, kelia klausimą dėl Namo N5 statybos teisėtumo tuo aspektu, kad jis statomas taikant perimetrinį užstatymą, t. y. blokuojant pastatus. Pareiškėjas nurodo, kad Namas N5 nėra išsidėstęs nei ant sklypo ribos, nei palei gatvę.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nekėlė klausimo dėl to, kad Namas N5 neatitinka perimetrinio užstatymo reikalavimų. Šie argumentai nurodomi apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-575/2024 ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinį skundą teikiantis asmuo apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017 ir kt.).

41. Taigi apeliaciniame skunde nurodomi nauji skundo argumentai, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, negali būti vertinami, bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, todėl teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl perimetrinio užstatymo ir nepasisako dėl jų plačiau.

43. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2022 m. liepos 16 d.), projektuojant būsto visumą trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsauga turi būti įvertinta ir tuo aspektu, koks bus projektuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims (171.2 p.). Pagal STR 2.02.01:2004 173 punktą, projektuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi būti toks, kad pastatyta būsto visuma, juos naudojant ir prižiūrint, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos nepablogėtų, palyginus su sąlygomis, kurias jie turėjo iki statybos pradžios. Pagal STR 2.02.01:2004 175.2 punktą, projektas turi būti parengtas taip, kad gyvenamojo pastato, jo sklypo formavimo, priklausinių, priėjimų ir privažiavimų, inžinerinių sistemų požeminė ir antžeminė statyba (tiesimas) nepablogintų trečiųjų asmenų statinių esamos techninės būklės ir nesudarytų prielaidų atsirasti veiksniams, galintiems vėliau (juos naudojant) pabloginti tų statinių techninę būklę.

44. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog, pastačius ginčo pastatus, kažkoks tarpas tarp pastatų išliktų ir (ar) kad jis neigiamai veiktų pareiškėjo pastatą.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nepagrįsta byloje surinktais įrodymais. Iš Namo N5 Projekto matyti, kad tarp pastatų jų blokavimo vietoje yra paliekamas tarpas, kuris iš šonų dengiamas kolonomis (Techninio projekto architektūrinė dalis, Namo N5 pirmo ir antro aukštų patalpų eksplikacija (el. b. II t., b. l. 367-367). Tai, kad tarp pastatų yra tarpas, pagrindžia ir į bylą pateiktas antstolio A. B. parengtas 2023 m. kovo 6 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 42/23/06 (el. b. VII t., b. l. 48-50). Pažymėtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus architektūros studija“ atstovo teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad tarpas tarp pastatų projektinėje dokumentacijoje galimas dėl brėžinių ypatumų, tačiau, pastačius pastatus ir juos užbaigus, faktiškai nebelieka tarpo arba jis yra apsaugotas nuo išorės poveikio, nepagrindžia byloje esantys įrodymai ir šalių paaiškinimai.

46. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų aplinkybių, susijusių su tarpo tarp ginčo pastatų jų blokavimo vietoje egzistavimu, jo atitiktimi teisės aktų reikalavimams ir nurodytais galimais pareiškėjo teisių pažeidimais, kurie, kaip tvirtina pareiškėjas, pasireikš ribota galimybe pareiškėjui tinkamai prižiūrėti pastatą (jo sieną), atlikti atitinkamus jo pagerinimus, apsaugoti pastato sieną nuo galimų gamtos poveikių.

47. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju pažeidžiamas STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ 25 punktas, numatantis, kad mažiausias manevravimo plotas prie pastato durų gali būti tik 1 200 mm x 1 200 mm. Pareiškėjas teigia, kad, pagal Namo N5 Projektą, jis bus pastatytas taip, kad jo dalis bus priblokuota prie pareiškėjo pastato dalies, kurioje yra durys, skirtos patekti į pareiškėjo pastatą ir išeiti iš jo, ir nėra išlaikytas manevravimo plotas prie pareiškėjo pastato durų.

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik šių aplinkybių išvardijimas yra nepakankamas, siekiant įvertinti galimą pareiškėjo teisių pažeidimą.

51. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „YIT Lietuva“ ir atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjo pateiktų duomenų dėl pareiškėjo pastato Kapitalinio remonto projekto bei jo vykdymo.

52. 2022 m. gruodžio 23 d. paaiškinimuose „Dėl pareiškėjo pateiktų papildomų įrodymų“ su priedais (el. b. VI t., b. l. 1-188) UAB „YIT Lietuva“ nurodė šias aplinkybes: 1) pareiškėjo pastato Kapitalinio remonto projektiniai pasiūlymai buvo viešinami kelis kartus; 2021 m. sausio 5 d. paviešinti Kapitalinio remonto projektinių pasiūlymų ir 2021 m. vasario 1 d. patvirtinto Kapitalinio remonto projekto sprendiniai skiriasi, nes paviešinti projektiniai pasiūlymai numatė pareiškėjo pastato vakarinės sienos šiltinimą per visą perimetrą, nebuvo numatytas istorinių angų formavimas ar atstatymas, o patvirtinti projektiniai pasiūlymai nenumatė pareiškėjo pastato vakarinės sienos šiltinimo ir naujų architektūrinių elementų įrengimo ir buvo suprojektuoti į išorę (t. y. į Namą N5) atsidarantys vartai; 2) Kapitalinio remonto projekto tvarkybos darbų dalyje, kaip ir visuose paviešintuose projektiniuose pasiūlymuose, numatytas pareiškėjo pastato vakarinės sienos šiltinimas per visą sieną, ir būtent tokiems tvarkybos darbų sprendiniams, nenumatantiems angų (vartų, langų) pareiškėjo pastato vakarinėje sienoje, pritarė Kultūros paveldo departamentas; 3) patvirtinto Kapitalinio remonto projekto sprendiniai, kurio sudėtine dalimi nurodytas tvarkybos projektas, neatitinka tvarkybos darbų sprendinių.

53. 2023 m. sausio 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose (2023 m. sausio 9 d. dokumentas DOK-1449) atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė šias aplinkybes: 1) Kultūros paveldo departamentas yra suderinęs projektą ir išdavęs leidimą tvarkybos darbams, nenumatant jokių angų (durų, langų ir pan.) atidengimo / įrengimo pareiškėjui priklausančio pastato sienoje, besiribojančioje su UAB „YIT Lietuva“ statiniu; 2) Kapitalinio remonto projektinių pasiūlymų „Gamybinio pastato paskirties keitimo į svečių namus, (duomenys neskelbtini), Vilniuje“, patvirtintų 2021 m. vasario 1 d., tekstinėje dalyje vartų įrengimas neminimas; 3) Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ V skyriaus 37 punkte įtvirtinta, kad „Jei projekto dokumentuose randama neatitikimų ar prieštaravimų, dokumentų viršenybė nustatoma taip: 37.1. techninės specifikacijos; 37.2. aiškinamieji raštai; 37.3. brėžiniai; 37.4. sąnaudų kiekių žiniaraščiai.“

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar pagal pareiškėjo pastato Kapitalinio remonto projektą, kuriam vykdyti buvo išduotas atsakovo leidimas (kaip jau minėta, šis leidimas išduotas anksčiau nei ginčijamas Leidimas, jis nebuvo apskųstas), yra numatytos durys (vartai) ir langai (angos) pareiškėjo pastato vakarinėje dalyje, ar jie yra įrengti, kada jie buvo įrengti, kaip Namo N5 statyba paveiks pareiškėjo galimybę naudotis durimis (vartais), ar, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, yra teisėta ir pagrįsta, kad Namas N5 blokuojamas prie pareiškėjo pastato Projekte numatytu atstumu, apribojant pareiškėjui galimybę naudotis durimis (vartais). Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius šių esminių aplinkybių, nėra galimybės įvertinti galimą pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.

55. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pastatas yra kultūros paveldo statinys, kuriam Kultūros paveldo departamentas 2020 m. rugsėjo 28 d. išdavė leidimą atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus pagal V. Šopeno alaus daryklos statinių komplekso (kodas 3l734) Gamybinio pastato (kodas 31737) (duomenys neskelbtini). Vilniuje, tvarkybos darbų (restauravimo, remonto) projektą (suderinta Vilniaus skyriuje 2020 m. rugsėjo 2 d. Nr. 370) (el. b. V t., b. l. 47-49). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pastato Kapitalinio remonto projektiniai sprendiniai buvo keičiami kelis kartus, ir, atsakovo teigimu, patvirtinto Kapitalinio remonto projekto tekstinė dalis (tvarkybos darbų dalis) neatitinka Kapitalinio remonto projekto brėžiniuose nurodytų sprendinių, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokiems Kapitalinio remonto projektiniams pasiūlymams (su angų pareiškėjo pastato vakarinės dalies sienoje atidengimu / neatidengimu) pritarė Kultūros paveldo departamentas, todėl byloje turėtų būti surinkti įrodymai šiuo aspektu, taip pat turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Kultūros paveldo departamento įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Dėl viešinimo procedūros

56. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl netinkamai atlikto Projektinių pasiūlymų viešinimo, nustatė, kad Projekto Specialiųjų architektūros reikalavimų 8 punkte (Statinių išdėstymas žemės sklype gretimų sklypų atžvilgiu) buvo nurodyta pastaba: „techninio projekto rengimo pradžioje informuoti visuomenę apie statinių projektavimą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Informavimą atlikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patalpose Konstitucijos pr. 3“, SAR 11 punkte (Visuomenės informavimas apie visuomenei svarbių statinių ir statinių, kuriems Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais nerengiamas detalusis planas, projektavimo pradžią) nurodyta: „nėra“, SAR 14 punkte nurodyta: „3–9 punktuose išvardinti reikalavimai nustatomi, kai Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nustatytais atvejais neparengti detalieji planai“.

57. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad Administracija nebuvo nustačiusi nei informavimo formos, nei būdo, nei procedūros, taip pat nebuvo nurodžiusi įpareigojimo organizuoti pastabų teikimo procedūrą ar atsakyti į svarstymo metu gautas pastabas, SAR nėra nurodyta, kad Administracijos nustatyta informavimo apie projektavimą procedūra turi būti analogiška informavimo procedūrai, atliekamai pagal Statybos įstatymo 37 straipsnio nuostatas. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad nagrinėjamu atveju Projektinių pasiūlymų viešinimas turėjo būti vykdomas tokiu pačiu būdu, kaip ir visuomenei svarbių statinių projektavimo atveju (Statybos įstatymo 37 str.).

58. Pagal Statybos įstatymo 37 straipsnį, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama. Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras.

59. Specialieji architektūros reikalavimai Projektui buvo išduoti 2017 m. rugsėjo 12 d., todėl Projektas turėjo atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo 2017 m. rugsėjo 12 d.

60. Teisėjų kolegija, vertindama trečiojo suinteresuoto asmens UAB „YIT Lietuva“ (Statytojo) ir Projektuotojo (UAB „Vilniaus architektūros studija“) atlikto Projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrą, iš Visuomenės informavimo apie numatomus projektuoti statinius „Daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos projektas“ viešojo susirinkimo protokolo ir jo priedų (el. b. II t., b. l. 513-573) nustatė, kad, vykdant visuomenės informavimą apie numatomus projektuoti statinius „Daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), Vilniuje“, 2017 m. spalio 5 d. įvyko viešasis susirinkimas, kuriame buvo pristatyti Projektiniai pasiūlymai, teikiamos pastabos ir pasiūlymai dėl Projekto (pareiškėjas taip pat teikė pastabas / pasiūlymus (el. b. II t., b. l. 537-542). Po viešojo susirinkimo Projektuotojas (UAB „Vilniaus architektūros studija“) raštu atsakė į viešinimo procedūros metu gautus pasiūlymus / pastabas. Projektuotojas pateikė atsakymą pareiškėjui į jo elektroniniu laišku ir viešojo susirinkimo metu pateiktus pasiūlymus / pastabas dėl Projektinių pasiūlymų 2017 m. spalio 9 d. raštu Nr. KK-10-09-01 (el. b. II t., b. l. 555-557).

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš viešojo susirinkimo protokolo priedo Nr. 5 (projekto rengėjų atsakymai į klausimus, pateiktus raštu iki viešojo susirinkimo ir susirinkimo metu) (el. b. II t., b. l. 547-561) matyti, kad Projektuotojas, raštu teikdamas atsakymus į visuomenės atstovų pasiūlymus, juose nurodė, kad atsakymas teikiamas, vykdant visuomenės informavimą apie numatomą statinių projektavimą pagal Vilniaus m. savivaldybės administracijos Specialiuosius architektūros reikalavimus; Viešojo susirinkimo protokolo priede Nr. 6 „Informavimas apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą“ Projektuotojas nurodė, kad visuomenės informavimas apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus atliktas pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ VIII skyriaus reikalavimus (el. b. II t., b. l. 562).

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju SAR 8 punkto tikslas ir įgyvendinimo tvarka nebuvo išsamiai apibrėžti, Projektuotojui nurodžius, jog visuomenės informavimas apie Projektinius pasiūlymus buvo vykdomas vadovaujantis STR 1.04.04:2017 reikalavimais, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo būti vertinama, ar atlikta visuomenės informavimo procedūra atitiko minėtame reglamente nurodytus reikalavimus.

63. Visuomenės informavimą apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimą, svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus, reglamentuoja STR 1.04.04:2017 (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.) VIII skyrius, kuriame, be kita ko, numatyta, kad projektuotojas po viešo susirinkimo per 3 darbo dienas parengia priimtų ir motyvuotai atmestų iki viešo susirinkimo ir jo metu pateiktų pasiūlymų įvertinimą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į pateiktus pasiūlymus, ir surašo viešo susirinkimo protokolą. Pasiūlymus pateikusiems visuomenės atstovams projektuotojas per 5 darbo dienas po viešo susirinkimo atsako raštu. Atmesdamas pasiūlymą, projektuotojas nurodo pasiūlymo atmetimo motyvus. 62 punkte nurodytų asmenų pasiūlymai, pasiūlymų įvertinimas, viešo susirinkimo dalyvių sąrašas pridedami prie viešo susirinkimo protokolo (jo priedai) (65 p.). Pagal STR 1.04.04:2017 67 punktą, Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) per 5 darbo dienas po 66 punkte nurodytos kompiuterinės laikmenos gavimo ar protokolo su priedais paskelbimo IS „Infostatyba“ pritaria arba motyvuotai nepritaria projektiniams pasiūlymams, apie tai paskelbia IS „Infostatyba“, savivaldybės interneto svetainėje ir informuoja statytoją. Pagal STR 1.04.04:2017 68 punktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsniu, savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) priimtas sprendimas gali būti skundžiamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

64. Taigi pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su galimais viešinimo reikalavimų pažeidimais, be kita ko, ar nagrinėjamu atveju visuomenės informavimas buvo tinkamai įvykdytas, remiantis STR 1.04.04:2017 reikalavimais.

65. Apibendrinant šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nenustatė esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių bylai išnagrinėti, neatsakė į esminius pareiškėjo skundo argumentus dėl jo teisių pažeidimo, priėmus ginčijamą Leidimą.

66. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

67. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 ir 2 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

68. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus architektūros studija“ nagrinėjamoje byloje pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauropolis“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.