Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Baublio, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tauropolis“ atstovui advokatui Dainiui Antanaičiui,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“ atstovei V. Ch.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tauropolis“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys - uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus architektūros studija“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 1 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų aplinkybių, susijusių su tarpo tarp ginčo pastatų jų blokavimo vietoje egzistavimu, jo atitiktimi teisės aktų reikalavimams ir nurodytais galimais pareiškėjo teisių pažeidimais, kurie, kaip tvirtina pareiškėjas, pasireikš ribota galimybe pareiškėjui tinkamai prižiūrėti pastatą (jo sieną), atlikti atitinkamus jo pagerinimus, apsaugoti pastato sieną nuo galimų gamtos poveikių. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar pagal pareiškėjo pastato Kapitalinio remonto projektą, kuriam vykdyti buvo išduotas atsakovo leidimas (kaip jau minėta, šis leidimas išduotas anksčiau nei ginčijamas Leidimas, jis nebuvo apskųstas), yra numatytos durys (vartai) ir langai (angos) pareiškėjo pastato vakarinėje dalyje, ar jie yra įrengti, kada jie buvo įrengti, kaip Namo N5 statyba paveiks pareiškėjo galimybę naudotis durimis (vartais), ar, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, yra teisėta ir pagrįsta, kad Namas N5 blokuojamas prie pareiškėjo pastato Projekte numatytu atstumu, apribojant pareiškėjui galimybę naudotis durimis (vartais). Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius šių esminių aplinkybių, nėra galimybės įvertinti galimą pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu. Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pastatas yra kultūros paveldo statinys, kuriam Kultūros paveldo departamentas 2020 m. rugsėjo 28 d. išdavė leidimą atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus pagal Nr. (duomenys neskelbtini) statinių komplekso (kodas (duomenys neskelbtini)) Gamybinio pastato (kodas (duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkybos darbų (restauravimo, remonto) projektą (suderinta Vilniaus skyriuje 2020 m. rugsėjo 2 d. Nr. 370) (el. b. V t., b. l. 47-49). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pastato Kapitalinio remonto projektiniai sprendiniai buvo keičiami kelis kartus, ir, atsakovo teigimu, patvirtinto Kapitalinio remonto projekto tekstinė dalis (tvarkybos darbų dalis) neatitinka Kapitalinio remonto projekto brėžiniuose nurodytų sprendinių, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokiems Kapitalinio remonto projektiniams pasiūlymams (su angų pareiškėjo pastato vakarinės dalies sienoje atidengimu / neatidengimu) pritarė Kultūros paveldo departamentas, todėl byloje turėtų būti surinkti įrodymai šiuo aspektu, taip pat turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Kultūros paveldo departamento įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su galimais viešinimo reikalavimų pažeidimais, be kita ko, ar nagrinėjamu atveju visuomenės informavimas buvo tinkamai įvykdytas, remiantis STR 1.04.04:2017 reikalavimais.

Dėl bylos teismingumo

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus architektūros studija“ pateikė prašymą perduoti šią administracinę bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Nurodė, kad kol buvo nagrinėjama byla administraciniame teisme, ginčo statinys buvo pastatytas ir įregistruotas, be to, byloje turi būti sprendžiamas ir klausimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, dėl to byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas pažymi, kad pagal suformuotą Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktiką, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 str. 2 d., ABTĮ 22 str. 2 d.) .

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja UAB „Tauropolis“ kreipėsi į teismą su skundu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 1 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Statybos įstatymo 33 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad pareiškėjas kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta, o šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad pareiškėjas kreipiasi į administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas.

Taigi, Statybos įstatymas bylos teismingumą sieja su tuo, ar pareiškėjo kreipimosi metu statyba yra pradėta ir, ar teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėjos kreipimosi į teismą metu (skundą administraciniam teismui pateikė 2022 m. gegužės 3 d., skundas priimtas - 2022 m. gegužės 9 d.) statyba pagal ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą nebuvo pradėta, be to, byloje ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas, pareiškėja skundo netikslino ir skunde nekelia jokių civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų, todėl pagal Statybos įstatymo nuostatas, formuluojamus skundo reikalavimus, skundo pagrindą ir dalyką, keliamo ginčo atveju dominuoja administracinis teisinis santykis, ir todėl byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme.

Dėl Projekto viešojo svarstymo procedūros pažeidimo

Pareiškėja skunde nurodė, kad pagal SAR išdavimo metu galiojusius teisės aktus, TP turi atitikti SAR, kurio 8 punkte nustatytas reikalavimas TP rengimo pradžioje informuoti visuomenę apie statinių projektavimą (duomenys neskelbtini). Visuomenė pagal SAR reikalavimus ir SAR išdavimo metu galiojusius teisės aktus turėjo būti informuota apie TP esančius namo N5 projektinius sprendinius, nepaisant to, kad namas N5 nepateko į visuomenei svarbių statinių kategoriją, tačiau to nebuvo padaryta.

Vertindama pareiškėjos argumentus dėl viešojo svarstymo procedūros pažeidimo teisėjų kolegija pažymi, kad SAR Projektui buvo išduoti 2017 m. rugsėjo 12 d., todėl Projektas turėjo atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo 2017 m. rugsėjo 12 d.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Projektas buvo teiktas papildomai informuoti visuomenę pagal objektui išduotus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Projekto Specialiuosius architektūros reikalavimus SARD-01-170912-00403. Projekto Specialiųjų architektūros reikalavimų 8 punkte (Statinių išdėstymas žemės sklype gretimų sklypų atžvilgiu) buvo nurodyta pastaba: „techninio projekto rengimo pradžioje informuoti visuomenę apie statinių projektavimą (duomenys neskelbtini). Informavimą atlikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patalpose Konstitucijos pr. 3“, SAR 11 punkte (Visuomenės informavimas apie visuomenei svarbių statinių ir statinių, kuriems Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais nerengiamas detalusis planas, projektavimo pradžią) nurodyta: „nėra“, SAR 14 punkte nurodyta: „3–9 punktuose išvardinti reikalavimai nustatomi, kai Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nustatytais atvejais neparengti detalieji planai“.

Taigi, teismas daro išvadą, kad iš paties SAR 8 punkto teksto matyti, kad jame buvo nurodyta apie statinių projektavimą visuomenę informuoti (tik) techninio projekto rengimo pradžioje. Ši sąlyga buvo įvykdyta, kadangi į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patalpose 2017 m. spalio 5 d. įvyko viešasis susirinkimas, kuriame buvo pristatyta Projektinių pasiūlymų vizualizacija (UAB „YIT Lietuva“ atsiliepimo 15 priedas). Be to, iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėja žinojo apie 2017 m. spalio 5 d. vyksiantį visuomenės informavimą apie statinių projektavimą ir jame dalyvavo bei pateikė savo pasiūlymus dėl viešai paskelbtų Projektinių pasiūlymų (pareiškėjos skundo priedas Nr. 3), į kuriuos buvo atsakyta 2017 m. spalio 9 d. (pareiškėjos skundo priedas Nr. 3). Šiuo veiksmu visuomenės informavimo procedūra ir buvo baigta, kadangi SAR 11 punkte (Visuomenės informavimas apie visuomenei svarbių statinių ir statinių, kuriems Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais nerengiamas detalusis planas, projektavimo pradžią) nurodyta: „nėra“.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjos skundo argumentas, jog visuomenė pagal SAR reikalavimus ir SAR išdavimo metu galiojusius teisės aktus turėjo būti informuota apie TP esančius namo N5 projektinius sprendinius, nepaisant to, kad namas N5 nepateko į visuomenei svarbių statinių kategoriją, atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas pažymi, kad Techninio projekto sprendinių atitikimas Detaliajam planui ir Projektiniams pasiūlymams išdėstytas Techniniame projekte (UAB „YIT Lietuva“ atsiliepimo priedas Nr. 7, byla 2017-01-N5-TP-SP, S 16-20 lapai). Iš jų aiškiai matyti, kad lyginant Techninį projektą su Projektiniais pasiūlymais, sumažėjo Daugiabučio gyvenamojo namo N5 išorės matmenys. Taigi, Techniniame projekte, lyginant su Projektiniais pasiūlymais, buvo sumažinti Daugiabučio gyvenamojo namo N5 išorės matmenys, o mažinant statinio išorės matmenis pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (redakcija nuo 2017-09-20) 48.5 punktą reikalavimas gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka netaikytinas, taigi ir projektinių pasiūlymų viešinimo procedūra nekartotina.

Pažymėtina ir tai, kad nors Viešojo susirinkimo protokolo priede Nr. 6 „Informavimas apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą“ Projektuotojas (UAB „Vilniaus architektūros studija“) nurodė, kad visuomenės informavimas apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus atliktas pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ VIII skyriaus reikalavimus (el. b. II t., b. l. 562), tačiau pats Projektuotojas atsiliepime nurodė, kad nei pagal tuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus, nei pagal SAR (SAR 11 p. aiškiai įtvirtinta, kad nėra reikalavimo vykdyti visuomenės informavimo apie visuomenei svarbių statinių projektavimo pradžią) Projektiniai pasiūlymai neprivalėjo būti viešinami pagal Statybos įstatymo 37 str. reikalavimus.

Be to, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuri nagrinėjamu atveju išdavė SAR ir kurios iniciatyva buvo įtvirtintas įpareigojimas paviešinti informaciją apie statinių projektavimą, tiek Leidimo išdavimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme laikėsi pozicijos, kad informavimo pareiga, kaip ji buvo nustatyta SAR, buvo įvykdyta tinkamai. Taigi, faktas, kad reikalavimą nustatęs subjektas pripažįsta, jog tas reikalavimas yra įvykdytas tinkamai, leidžia daryti išvadą, kad informavimo pareigą turėjęs subjektas veikė taip, kaip tikėjosi tą pareigą nustatęs subjektas. Taigi, nagrinėjamu atveju, pareiškėjai nepateikiant įrodymų dėl akivaizdžios apgaulės ar piktnaudžiavimo, jos teisės kvestionuoti reikalavimo informuoti visuomenę įvykdymą (jo turinio ar procedūros aspektu) apimtis negali būti platesnė nei tokią pareigą nustačiusio subjekto.

Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija SAR nebuvo nustačiusi nei visuomenės informavimo formos, nei būdo, nei procedūros; taip pat nebuvo nurodžiusi įpareigojimo organizuoti pastabų teikimo procedūrą ar atsakyti į svarstymo metu gautas pastabas; SAR taip pat nėra nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nustatyta informavimo apie projektavimą procedūra turi būti analogiška informavimo procedūrai, atliekamai pagal Statybos įstatymo 37 straipsnio nuostatas, dėl šių priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos teiginiai, kad UAB „YIT Lietuva“, įgyvendindama SAR 8 punkto įpareigojimus, privalėjo įvykdyti analogišką procedūrą, kaip ir visuomenei svarbių statinių projektavimo atveju (Statybos įstatymo 37 straipsnis) yra nepagrįsti.

Kaip jau minėta, iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad visuomenė apie statinių projektavimą (duomenys neskelbtini) buvo informuota, be kita ko, 2017 m. spalio 5 d. viešame susirinkime paviešinus projektinių pasiūlymų vizualizaciją. Pareiškėja nekvestionavo, kad informavimas buvo atliktas ne techninio projekto rengimo pradžioje ar ne savivaldybės administracijos patalpose, t. y. visuomenės informavimas vyko taip kaip numatyta SAR.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo konstatuoti Projekto viešojo svarstymo procedūros pažeidimo, todėl jos skundas šiuo aspektu atmestinas.

Dėl pareiškėjos teisių pažeidimo

Pareiškėja grindžia savo teisių pažeidimą šiais aspektais: pirma, kelia klausimą dėl Namo N5 statybos teisėtumo tuo aspektu, kad jis statomas taikant perimetrinį užstatymą, t. y. blokuojant pastatus, nors neatitinka teisės aktuose nurodyto perimetrinio užstatymo apibrėžimo sąlygų, kadangi Namas N5 nėra išsidėstęs nei ant sklypo ribos, nei palei gatvę; antra, blokavimo vietoje bus paliktas tokio dydžio tarpas tarp pareiškėjos pastato ir Namo N5, kad blokavimo vietoje nebus įmanoma prieiti prie pareiškėjos pastato sienos, nebus įmanoma tinkamai prižiūrėti pareiškėjos pastatą ir remontuoti jį; trečia, pagal išduotą Leidimą planuojamas statyti pastatas – Namas N5 – bus statomas tokiu atstumu nuo pareiškėjos pastato sienos, kad bus neįmanoma naudotis pareiškėjos pastato durimis ir langais.

Dėl pirmojo aspekto pažymėtina tai, kad iš į bylą pateikto ginčo teritorijos detaliojo plano „Sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detalusis planas“ (Reg. Nr. 3123), patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 1-770 (UAB „YIT Lietuva“ atsiliepimo 14 priedas) matyti, kad prie brėžinio esančios lentelės skiltyje „Privalomieji reikalavimai“ ir šios skilties dalyje „Užstatymo tipas“ ginčo teritorijoje esantiems pastatams yra nustatomas perimetrinis užstatymo tipas. Taigi, pagal galiojančio detaliojo plano sprendinius, žemės sklypo užstatymo tipas – perimetrinis.

Perimetrinis užstatymas teisės aktuose apibrėžiamas kaip kvartalo išorės perimetru visiškai ar iš dalies uždara reguliaraus plano urbanistinė struktūra, kai užstatymas formuojamas blokuojant pastatus ant sklypo ribų palei gatvę. Perimetrinis kvartalų užstatymas suformuoja uždaras ar iš dalies uždaras kiemų, gatvių, aikščių ir kitas kvartalo erdves (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. D1-7 „Dėl Teritorijų planavimo normų patvirtinimo“ 31.3 punktas).

Nors pareiškėja nurodo, kad Namas N5 negali būti statomas taikant perimetrinį užstatymą, kadangi jis neatitinka teisės aktuose nurodyto perimetrinio užstatymo apibrėžimo sąlygų, nes Namas N5 nėra išsidėstęs nei ant sklypo ribos, nei palei gatvę, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjos argumentas negali būti grindžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 patvirtintų teritorijų planavimo normų 31.3 punkte pateikiama užstatymo tipo sąvoka (užstatymo tipas – perimetrinis užstatymas – kvartalo išorės perimetru visiškai ar iš dalies uždara reguliaraus plano urbanistinė struktūra, kai užstatymas formuojamas blokuojant pastatus ant sklypo ribų palei gatvę. Perimetrinis kvartalų užstatymas suformuoja uždaras ar iš dalies uždaras kiemų, gatvių, aikščių ir kitas kvartalo erdves), nes teritorijų planavimo normomis vadovaujamasi rengiant savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius ir detaliuosius planus), taip pat specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, jeigu šiuose dokumentuose reglamentuojama ar kitaip įtakojama šių vietovių fizinė ir funkcinė struktūra, tačiau tai nėra taikytina ginčo santykių reglamentavimui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1581-492/2024).

Taigi, ginčo teritorijoje esant nustatytam perimetriniam užstatymo tipui, pastatai gali būti blokuojami, o gretimų pastatų savininkai neįgyja lūkesčio, kad tarp kaimyninių pastatų šoninių sienų bus tarpas.

Antruoju aspektu pareiškėja nurodo, kad tarp Namo N5 ir pareiškėjos pastato likęs tarpas yra per mažas atlikti pareiškėjos pastato priežiūros darbus, kad toks tarps neleis fiziškai prieiti prie pareiškėjos pastato sienos, siekiant atlikti jos pagerinimus (pvz., apšiltinti ar kitaip padidinti pastato energetinį naudingumą), taip pat tinkamai atlikti jos tinkamą priežiūrą.

Pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2022 m. liepos 16 d.), projektuojant būsto visumą trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsauga turi būti įvertinta ir tuo aspektu, koks bus projektuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims (171.2 p.). Pagal STR 2.02.01:2004 173 punktą, projektuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi būti toks, kad pastatyta būsto visuma, juos naudojant ir prižiūrint, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos nepablogėtų, palyginus su sąlygomis, kurias jie turėjo iki statybos pradžios. Pagal STR 2.02.01:2004 175.2 punktą, projektas turi būti parengtas taip, kad gyvenamojo pastato, jo sklypo formavimo, priklausinių, priėjimų ir privažiavimų, inžinerinių sistemų požeminė ir antžeminė statyba (tiesimas) nepablogintų trečiųjų asmenų statinių esamos techninės būklės ir nesudarytų prielaidų atsirasti veiksniams, galintiems vėliau (juos naudojant) pabloginti tų statinių techninę būklę.

Iš į bylą pateikto Namo N5 Projekto matyti, kad tarp pastatų jų blokavimo vietoje yra paliekamas tarpas, kuris iš šonų dengiamas kolonomis (Techninio projekto architektūrinė dalis, Namo N5 pirmo ir antro aukštų patalpų eksplikacija (el. b. II t., b. l. 367-367). Tai, kad tarp pastatų yra tarpas, pagrindžia ir į bylą pateiktas 2023 m. kovo 6 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 42/23/06 (el. b. VII t., b. l. 48-50), kad tarp Namo Nr. 5 ir pareiškėjos pastato atstumas svyruoja nuo 34 cm. iki 54 cm. pagrindžia į bylą pateiktas 2025 m. sausio 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

Teismas vertindamas Namo N5 Projekto poveikį pareiškėjai palyginus su sąlygomis, kurias ji turėjo iki statybos pradžios pažymi, kad statybos Projekto (architektūrinė dalis) įvertinta, jog „planuojami statybos darbai neįtakoja esamų statinių būklei“ (7 lapas), Statybos projekte paaiškinama, kad „daugiabutis gyvenamasis namas N5 projektuojamas greta komplekso teritorijoje esančio gamybinio pastato, registruoto NKP registre (duomenys neskelbtini). Šio pastato rytinė siena šiuo metu priblokuota prie griaunamo gamybinio pastato reg. Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 24P1g. Paminklosauginio pastato (duomenys neskelbtini) galinė siena be langų ar kitų angų. Tai gretimus gaisrinius skyrius skirianti siena. Projektuojamo gyvenamojo pastato N5 konstrukcijos atitrauktos nuo esamo paminklosauginio pastato (duomenys neskelbtini) tokiu atstumu, kad nepažeisti esamų konstrukcijų ir nepabloginti statinio eksploatacijos. Konstrukciniai sprendiniai parengti papildomų geologinių tyrimų (kasinių) pagrindu (pateikiami bendrojoje dalyje BD). Projektuojamo gyvenamojo pastato N5 siena prie sklypo dalis skiriančios ribos yra ugniasienė“ (8 lapas). Be to, Namas N5 projektuojamas detaliajame plane leidžiamoje užstatyti zonoje, pagal detaliajame plane nustatytus reglamentus „projektuojamas pastatas yra saugiu atstumu nuo esamų pastatų, atribotas ugniasiene kaip to reikalauja gaisro saugos reikalavimai. /.../ projektuojamas užstatymo tipas istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas. /.../ gyvenamasis pastatas ir su jais susiję (jiems tarnaujantys) tame pačiame sklype statomi statiniai išdėstyti sklype taip, kad būtų įgyvendinti teisės aktais nustatyti šiame sklype statomų bei esančių pastatų patalpų insoliacijos bei natūralaus apšvietimo reikalavimai“ (24 lapas).

Į bylą pateiktas 2021 m. rugsėjo 16 d. bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad techninis projektas atitinka tesiės aktų reikalavimus, techninio projekto sprendiniams galima pritarti. 2021 m. liepos 28 d. dalinės projekto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad vertinamo objekto techninio projekto gaisrinės saugos dalis atitinka nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų teisės aktų reikalavimus, projekto dalį galima tvirtinti. 2021 m. rugsėjo 2 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės akte daromos išvados, kad ekspertuojamas projektas atitinka nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reikalavimus nustatančių teisės aktų reikalavimus, siūloma projektą derinti (projektui pritarti).

Taigi, paminėti statybos projekto dokumentacijoje pateikiami duomenys patvirtina, kad Namas N5 buvo projektuojamas taip, kad nepažeistų teisės aktų reikalavimų, tame tarpe pareiškėjos statinių eksploatacijos. Be to, kaip jau konstatuota, teritorijoje numatytas perimetrinis užstatymo tipas, leidžiantis blokuoti pastatus, Namas N5 yra suprojektuotas ir pastatytas Gamybinio pastato, kuris istoriškai buvo priblokuotas prie pareiškėjos pastato, vietoje ir detaliajame plane numatytoje užstatymo zonoje, todėl nagrinėjamu atveju tai, kad pagal Projektą pastatai beveik sublokuoti savaime negali reikšti, kad tokiu būdu būtų pabloginta pareiškėjos statinių techninė būklė.

Pažymėti ir tai, kad kaip matyti iš į bylą pateikto pareiškėjos ir trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „YIT Lietuva“ susitarimo (UAB „YIT Lietuva“ atsiliepimo 2 priedas), kuriame šalys aptarė žemės sklypo naudojimosi tvarką, pareiškėjos teisė į žemės sklypo dalį, esančią prie pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinės sienos, nenustatyta, t. y., pareiškėja sutiko su prie sutarties pateiktu brėžiniu ir jame nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ naudosis tik UAB „YIT Lietuva“ (buvęs pavadinimas UAB „YIT Kausta būstas“), išskyrus žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu ,,C“, kuria UAB „YIT Lietuva“ suteikė teisę naudotis UAB „Tauropolis“ priešgaisrinėms mašinoms pravažiuoti bei UAB „Tauropolis“ valdomoje žemės sklypo dalyje esančiam pastatui rekonstruoti, eksploatuoti (pastato technine priežiūra) ir pėsčiųjų praėjimui; žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, naudosis tik UAB „Tauropolis“.

Iš prie susitarimo pridėto brėžinio taip pat matyti, kad žemės sklypo dalių, pažymėtų indeksais „A“ ir „B“ riba eina per UAB „YIT Lietuva“ pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir UAB „Tauropolis“ pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išorės sienas be jokio tarpo, t. y., žemės plotas prie vakarinės UAB „Tauropolis“ priklausančio pastato sienos pareiškėjos reikmėms (prižiūrėti pastatą ar jį eksploatuoti) nenustatomas.

Taigi, įvertinus tai, kad pagal galiojantį detalųjį planą žemės sklype yra nustatytas perimetrinis užstatymo tipas, tai, kad detaliuoju planu nustatyta užstatymo zona yra iki pat pareiškėjos valdomos žemės sklypo dalies „B“ ribos, kad pareiškėja susitarime su trečiuoju asmeniu UAB „YIT Lietuva“ buvo nusistačiusi pareiškėjos pastatų eksploatavimui reikalingas žemės sklypo dalis (kad pareiškėja savo pastatą prižiūrės iš UAB „YIT Lietuva“ valdomos žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „C“), nėra pagrindo teigti, kad pastato, kuriam išduotas Leidimas statyba pažeis pareiškėjos teises dėl jai priklausančių pastatų priežiūros ir eksploatavimo negalimumo.

Be to, iš į bylą pateiktų UAB „YIT Lietuva“ nuotraukų matyti, kad Namas N5 yra priblokuotas tik prie dalies pareiškėjos pastato vakarinės sienos dalies, tuo tarpu likusi didelė pareiškėjos pastato vakarinė sienos dalis yra neužstatyta jokiais pastatais, to neginčijo ir pareiškėja, todėl ir šiuo aspektu konstatuotina, jog UAB „Tauropolis“ teisė prižiūrėti pastatą iš pastato vakarinės dalies sienos nėra pažeista.

Trečiuoju aspektu pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju pažeidžiamas STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ 25 punktas, numatantis, kad mažiausias manevravimo plotas prie pastato durų gali būti tik 1 200 mm x 1 200 mm, kadangi pagal Namo N5 Projektą, jis bus pastatytas taip, kad jo dalis bus priblokuota prie pareiškėjos pastato dalies, kurioje yra durys, skirtos patekti į pareiškėjos pastatą ir išeiti iš jo, todėl nėra išlaikytas manevravimo plotas prie pareiškėjos pastato durų.

Tam, kad būtų galima įvertinti pareiškėjos teisių pažeidimą šiuo aspektu, būtina nustatyti, ar pagal pareiškėjos pastato Kapitalinio remonto projektą, t. y. gamybinio pastato, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į svečių namus 2021 m. kapitalinio remonto projektas (el. b. V t., b. l. 103-165), kuriam vykdyti buvo išduotas atsakovo leidimas, t. y. 2021 m. birželio 29 d. leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti statinio (-ių) kapitalinį remontą ir 2022 m. sausio 13 d. užregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. V t., b. l. 97-101), yra numatytos durys (vartai) ir langai (angos) pareiškėjos pastato vakarinėje dalyje, ar jie yra įrengti, kada jie buvo įrengti, kaip Namo N5 statyba paveiks pareiškėjos galimybę naudotis durimis.

Įvertinus į bylą pateiktus pareiškėjos projektinius sprendinius akivaizdu, kad visuose viešintuose projektiniuose pasiūlymuose pareiškėjos pastato vakarinė siena yra be jokių angų, apšiltinama, jokios istorinės angos neatkuriamos (visos atkuriamos angos pareiškėjos brėžiniuose pažymėtos indeksu „1“). Tvarkybos darbų dalyje pareiškėjos pastato siena taip pat be jokių angų, apšiltinama, jokių atkuriamų istorinių angų pareiškėjos pastato vakarinėje sienoje nepažymėta. Tačiau Kapitalinio remonto projektiniuose brėžiniuose pareiškėjos pastato vakarinėje sienoje jau nurodytos angos (skirtingai nuo kitų atkuriamų istorinių angų, nepažymėtos kaip atkuriamos istorinės angos, t. y. nepažymėtos indeksu „1“). Taigi, konstatuotina, jog patvirtinti Kapitalinio remonto projekto brėžiniai neatitinka patvirtintų Tvarkybos projekto dalies sprendinių.

Be to, pareiškėjos pastatas yra kultūros paveldo statinys, kuriam Kultūros paveldo departamentas 2020 m. rugsėjo 28 d. išdavė leidimą atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus pagal (duomenys neskelbtini) statinių komplekso (kodas (duomenys neskelbtini)) Gamybinio pastato (kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), tvarkybos darbų (restauravimo, remonto) projektą (suderinta Vilniaus skyriuje 2020 m. rugsėjo 2 d. Nr. 370) (el. b. V t., b. l. 47-49). Atsižvelgiant į tai, kad Tvarkybos darbų dalis neatitinka Kapitalinio remonto projekto brėžiniuose nurodytų sprendinių, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokiems Kapitalinio remonto projektiniams pasiūlymams (su angų pareiškėjos pastato vakarinės dalies sienoje atidengimu / neatidengimu) pritarė Kultūros paveldo departamentas.

Iš į bylą pateikto trečiojo suinteresuotojo asmens Kultūros paveldo departamento atsiliepimo ir 2020 m. rugsėjo 2 d. suderinto Tvarkybos darbų projekto bei 2020 m. rugsėjo 23 d. leidimo (reg. Nr. LPVS-102) atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus matyti, kad Kultūros paveldo departamentas yra suderinęs projektą ir išdavęs leidimą tvarkybos darbams, nenumatant jokių angų (durų, langų ir pan.) atidengimo / įrengimo pareiškėjai priklausančio pastato vakarinės dalies sienoje, besiribojančioje su UAB „YIT Lietuva“ statiniu.

Taigi, konstatuotina, jog įėjimas iš vakarinės pareiškėjos pastato pusės niekada nebuvo numatytas ir nebuvo projektuojamas, todėl pareiškėjos teisė naudotis durimis nėra ir objektyviai negali būti pažeidžiama, taikant principą, jog iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur).

Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog ginčijamas Leidimas pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisakys.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjos skundas atmestas jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus architektūros studija“ procesiniuose dokumentuose prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje sistemiškai vertindamas ABTĮ 40–41 straipsnių nuostatas ir atsižvelgdamas į protingumo principą, sprendimą, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laiko teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-696/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011). Trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas galima, kai išnagrinėjus bylą buvo patenkintos ar apgintos jo teisės baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1223/2012, 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1309/2012, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-307-822/2017).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pažymėtina, kad vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje A662-2374/2013; 2014 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-404/2014 ir kt.).

Dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus architektūros studija“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pažymėtina, kad jis palaikė atsakovės, kurios naudai ir buvo priimtas sprendimas, poziciją, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo patenkintas UAB „Vilniaus architektūros studija“ interesas byloje ir ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Maksimalūs teikiamų teisinių paslaugų įkainiai reglamentuojami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

UAB „Vilniaus architektūros studija“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (3513,92 Eur) grindė 2022 m. lapkričio 30 d., 2022 m. gruodžio 14 d. ir 2024 m. rugpjūčio 12 d. teismui pateiktų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suvestinėmis. Iš suvestinių matyti, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl teisinių paslaugų teikimo būtent šioje byloje, sumos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus architektūros studija“ prašymas priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tauropolis“ skundą atmesti.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus architektūros studija“, juridinio asmens kodas 221387310, iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tauropolis“, juridinio asmens kodas 304402355, priteisti 3513,92 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus trylika eurų, 92 euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.