- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-04
- Bylos Nr.
- eA-1375-602/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01788-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Dirvonas, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tauropolis“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus architektūros studija“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauropolis“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauropolis“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus architektūros studija“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos) dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tauropolis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2022 m. balandžio 1 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-220401-00401 statyti naują(-us) statinį(-ius) Aludarių g. 1 Vilniuje (toliau – ir Leidimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas Leidimas buvo išduotas UAB „YIT Lietuva“ (toliau – ir Statytojas) (UAB „YIT Kausta būstas“ po reorganizavimo perėmė UAB „YIT Lietuva“ teises ir pareigas), kuriuo leista statybos projekto „Daugiabučiai gyvenamieji namai Aludarių g. 1, Vilniuje, statybos projektas“ (toliau – ir Projektas) IV statybos etapo – N5 daugiabučio gyvenamojo namo (toliau – ir Namas N5) – statyba valstybiniame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Aludarių g. 1, Vilniuje (toliau – ir Žemės sklypas). Statytojo parengto Projekto projektiniai pasiūlymai (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai) nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. buvo paskelbti visuomenei aptarti Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) interneto tinklapyje www.vilnius.lt Pareiškėjui susipažinus su Leidimo išdavimo aplinkybėmis kilo abejonių dėl Leidimo išdavimo teisėtumo. Pareiškėjas 2017 m. spalio 5 d. pateikė projektuotojui UAB „Vilniaus architektūros studija“ (toliau – ir Projektuotojas) ir Statytojui pasiūlymus dėl Projektinių pasiūlymų (toliau – ir Pasiūlymai), kurių 1–5 ir 7 punktuose išdėstė savo pasiūlymus / pastabas: 1) nors pagal Projektinius pasiūlymus planuojamas statyti trijų aukštų pastatas N6 (Projekte įvardintas N5) bus blokuojamas su pareiškėjo planuojamu statyti trijų aukštų pastatu, tačiau pareiškėjas ketina statyti aukštesnį pastatą, be to, dėl pastatų blokavimo pareiškėjui niekas nepranešė ir jis dėl to niekam nėra davęs sutikimo; nėra aišku, kaip toks statinių blokavimas atitiks priešgaisrinės saugos reikalavimus; 2) pagal Projektinius pasiūlymus dalis pareiškėjo pastatų bus nugriauti, dėl to būtų pažeistos pareiškėjo nuosavybės teisės; 3) nors pagal Projektinius pasiūlymus nurodoma, kad planuojamas statyti trijų aukštų pastatas N6 (Projekte įvardintas N5) patenka į vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zoną, tačiau nėra nurodytas joks šių tinklų ir įrenginių išsaugojimo ar perkėlimo būdas, nepažeidžiant pareiškėjo interesų; 4) pagal Projektinius pasiūlymus planuojamo statyti penkių aukštų gyvenamosios paskirties pastato N6 (Projekte įvardintas N5) pietrytinė dalis užstos natūralią dienos šviesą pareiškėjo pastato pietvakarinės dalies langams, dėl to bus pabloginta pareiškėjo pastato insoliacija; 5) nors pagal Projektinius pasiūlymus nėra išsaugomos pareiškėjo gamybinio pastato pirmojo aukšto vakarinės pusės angos, tačiau nėra jokios informacijos, kaip tai bus suderinta su pareiškėju; 6) pagal Projektinius pasiūlymus nėra išsaugomas / nurodytas ir įvertintas įvažiavimas iš Pakalnės gatvės į pareiškėjui priklausantį požeminį garažą.
3. Pareiškėjas teigė, kad Projektuotojas, atsakydamas į Pasiūlymus, nurodė, jog Pasiūlymuose numatytas namas N6 (Projekte įvardintas N5) ir su tuo susiję inžineriniai tinklai neprojektuojami. Šios sklypo dalies užstatymo projektiniai sprendiniai galimi tik tada, kai bus paviešinti sklypo dalies 1b projektiniai pasiūlymai, jiems pritarta nustatyta tvarka ir atskirų sklypų dalių projektiniai sprendiniai suderinti tarp sklypo bendrasavininkų. Pasak pareiškėjo, atsakymo apie tai, kad namas N6 nebus projektuojamas, negalima vertinti kaip tinkamo atsakymo į jo Pasiūlymus. Namo N6 (Projekte įvardintas N5) projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros, kaip tai nustatė Administracijos 2017 m. rugsėjo 12 d išduoti specialieji architektūros reikalavimai Nr. SRD-01-170912-00346 (toliau – ir SAR), nebuvo atliktos. Projektuotojas, gavęs pareiškėjo Pasiūlymus, juos turėjo arba motyvuotai atmesti arba priimti, taip pat, Projektinių pasiūlymų viešinimo ataskaitoje motyvuotai nurodyti, kaip atsižvelgta į pareiškėjo Pasiūlymus, tačiau to nebuvo padaryta. Kadangi pareiškėjo Pasiūlymai nebuvo nei priimti, nei atmesti, Vilniaus miesto savivaldybės vyriausias architektas negalėjo pritarti Projektiniams pasiūlymams dėl pareiškėjo Pasiūlymų nepriėmimo arba motyvuoto atmetimo nebuvimo, todėl Projektas pripažintinas neatitinkančiu Projektui keliamų reikalavimų.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Administracijos Statybos reglamentavimo skyrius, gavęs Statytojo prašymą išduoti Leidimą, vertino, jog Projektuotojas į visuomenės pastabas atsakė laiku ir motyvuotai bei išdavė Leidimą, nors iš Projekto matyti, jog jame ženkliai pasikeitė esminiai namo N6 (Projekte įvardintas N5) sprendiniai (pastato matmenys ir išdėstymas Žemės sklype), palyginus juos su Projektiniuose pasiūlymuose pateiktais esminiais namo N6 (Projekte įvardintas N5) sprendiniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 37 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR 1.04.04:2017, Reglamentas) 60, 61 bei 61.7 punktais bei atsižvelgiant į tai, kad pagal Administracijos išduotus SAR projektuojami objektai yra svarbūs visuomenei dėl jų vietos Vilniaus miesto centre bei sudėtingos urbanistinės situacijos, šių objektų Projektiniai pasiūlymai turėjo būti paskelbti visuomenei, sudarant galimybę visuomenės atstovams teikti pasiūlymus. Projektiniais pasiūlymais paskelbus pagrindinę sprendinių idėją ir ją suderinus su visuomene, bet vėliau ją pakeitus, turėtų būti privaloma su visuomene iš naujo derinti pagrindinių Projektinių sprendinių idėjų pakeitimus. Priešingu atveju, suinteresuota visuomenės dalis būtų eliminuota iš pakeistų Projektinių sprendinių viešo svarstymo. Projektuotojas ignoravo pareiškėjo pasiūlymus, motyvuodamas tuo, kad Projektiniuose pasiūlymuose numatytas namas N6 (Projekte įvardintas N5) (IV statybos etapas pagal pridedamą schemą) ir su juo susiję inžineriniai tinklai neprojektuojami. Taigi iš esmės namo N6 (Projekte įvardintas N5) projektinių pasiūlymų viešas svarstymas nebuvo atliktas ir Statytojas bei Projektuotojas neįvykdė privalomo visuomenės įtraukimo, svarstant Projekto Projektinius pasiūlymus, todėl Leidimas negalėjo būti išduotas.
5. Pareiškėjas nurodė, kad į esminių statinio projekto sprendinių sąvoką patenka statinio vieta žemės sklype (teritorijoje) ir statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.). Projektiniuose pasiūlymuose ir Projekte skiriasi namo N6 (Projekte įvardintas N5) matmenys – užstatymo plotas, o kartu ir išdėstymas Žemės sklype. Taigi, prieš išduodant Leidimą, turėjo būti pateikti Projekto Projektinių pasiūlymų pakeitimai visuomenei, tačiau tai nebuvo padaryta, eliminuojant pareiškėją iš jo interesus lemiančių Projektinių pasiūlymų svarstymo.
6. Pareiškėjo teigimu, pagal Projektą planuojamas statyti Namas N5, kurio statybai išduotas Leidimas, bus statomas tokiu atstumu nuo pareiškėjo pastato sienos, kad praktiškai prie jos bus neįmanoma fiziškai prieiti jokiam asmeniui, nes Namą N5 planuojama beveik priblokuoti prie pareiškėjo pastato sienos. Todėl, pastačius Projekte planuojamą Namą N5, pareiškėjo pastato nebus įmanoma prižiūrėti ir remontuoti, dėl to pablogės jo techninė būklė. Pastačius pagal Projektą planuojamą statyti Namą N5, likęs atstumas tarp šio namo ir pareiškėjo pastato sienos, kurioje yra durys, neatitiks STR 2.03.01:2019 25 punkte nustatytos minimalios manevravimo erdvės parametrų, nes prie šių durų prieiti iš lauko pusės ar per šias duris išeiti bus neįmanoma dėl praktiškai nepaliktos jokios distancijos tarp Namo N5 ir pareiškėjo pastato. Kadangi Projektas neatitinka STR 2.02.01:2004 175.2. punkto reikalavimo nebloginti trečiųjų asmenų statinių būklės, todėl, pareiškėjo vertinimu, Leidimas negalėjo būti išduotas.
7. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia šiuo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, o ne nuostatomis, kurios galiojo atliekant Projektinių pasiūlymų viešą svarstymą (2017 m. rugsėjo 12 d., kai buvo išduoti specialieji architektūros reikalavimai). Tuo metu daugiabučiai gyvenamieji namai, esantys Aludarių g. 1, Vilniuje, nepateko į visuomenei svarbių statinių sąrašą pagal STR 1.04.04:2017 4 priedą, nes buvo iki penkių aukštų, todėl jiems nebuvo privalomas projektinių pasiūlymų paskelbimas pagal Statybos įstatymo 37 straipsnį.
9. Atsakovas pažymėjo, kad Projektas buvo teiktas papildomai informuoti visuomenę pagal objektui išduotus Administracijos specialiuosius architektūros reikalavimus. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo skundas yra nenuoseklus, nes, viena vertus, pareiškėjas teigia, kad nebuvo atliktas Projektinių pasiūlymų viešas svarstymas, kita vertus, pripažįsta, kad Projekto projektiniai pasiūlymai viešam visuomenės aptarimui buvo paskelbti ir jis pateikė savo pasiūlymus dėl tų viešai paskelbtų Projektinių pasiūlymų. Iš 2017 m. spalio 5 d. viešo susirinkimo protokolo matyti, kad visuomenės informavimas apie numatomus projektuoti statinius buvo įvykdytas, taip tenkinant Administracijos išduotus SAR.
10. Atsakovo teigimu, pareiškėjas savo pozicijos, kad pakeitus Projekto sprendinius Projektinių pasiūlymų viešinimo procedūra turi būti kartojama, nepagrindžia teisės aktų nuostatomis. SAR 8 punkte buvo nurodyta, kad apie statinių projektavimą visuomenė informuojama (tik) objekto techninio projekto rengimo pradžioje ir ši sąlyga nagrinėjamu atveju buvo įvykdyta. Atsakant į pareiškėjo Pasiūlymus jau buvo atkreiptas dėmesys, jog projektuojamas gyvenamasis namas nepatenka į visuomenei svarbių statinių sąrašą, todėl visuomenės informavimas ir dalyvavimas svarstant statinių Projektinius pasiūlymus yra neprivalomas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad jo Pasiūlymai nebuvo nei priimti, nei motyvuotai atmesti. Atsakyme aiškiai pateikiami motyvai, o pareiškėjo nesutikimas su jais nereiškia, kad atsakymas yra be motyvų.
11. Atsakovo vertinimu, statybos projekto dokumentacijoje pateikti duomenys patvirtina, kad Namas N5 buvo projektuojamas taip, jog nepažeistų teisės aktų reikalavimų ir esamų statinių eksploatacijos. Ginčo teritorijoje yra numatytas perimetrinis užstatymo tipas, kuris leidžia blokuoti pastatus ir vien tai, jog pastatai būtų beveik sublokuoti, savaime negali reikšti, kad tokiu būdu būtų pabloginta pareiškėjo statinių esama techninė būklė.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „YIT Lietuva“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti ir taikyti ieškinio senatį.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl visuomenės neįtraukimo svarstant Projektinius pasiūlymus yra nepagrįsti, nes: 1) ginčo objektas nepatenka į svarbių visuomenei objektų sąrašą; 2) kartoti pasiūlymų viešinimo procedūrą nebuvo privaloma; 3) pareiškėjas vadovaujasi teisės aktais, kurie netaikytini Projektiniams pasiūlymams ir Projekto IV statybos etapo 2021 m. gruodžio 2 d. Techniniam projektui (toliau – ir Techninis projektas).
14. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, ginčo objektui išduotų SAR 14 punkte nurodyta, kad 3–9 punktuose išvardinti reikalavimai nustatomi, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti detalieji planai. Žemės sklypo detalusis planas (reg. Nr. 3123) yra patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-770 (toliau – ir Detalusis planas). Kadangi žemės sklypo, kuriame projektuojamas objektas, detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas, vadovaujantis SAR 14 punktu, 3–9 punktuose nurodyti reikalavimai informuoti visuomenę apie statinių projektavimą nenustatomi. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, SAR nėra reikalavimo atlikti visuomenės informavimo procedūrą. Pareiškėjas yra ne gretimo žemės sklypo savininkas ar valdytojas, o to paties žemės sklypo nuomininkas, todėl visi klausimai privalo būti sprendžiami bendru sutarimu.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad SAR buvo išduoti 2017 m. rugsėjo 12 d., todėl Projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo 2017 m. rugsėjo 12 d. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 37 straipsnį, į tai, kad Žemės sklypui buvo parengtas detalusis planas, o taip pat į tai, kad objektas nepatenka į visuomenei svarbių statinių sąrašą, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog pagal SAR projektuojamas objektas yra svarbus visuomenei. Atsižvelgiant į SAR 8 punktą, 2017 m. spalio 5 d. apie Projektinių pasiūlymų pagrindinius sprendinius–idėją buvo informuota visuomenė ir viešo svarstymo ataskaita nustatyta tvarka perduota Vilniaus miesto savivaldybei. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad pagal analogiją taikant STR 1.05.01:2017 48 punkto nuostatas, mažinant statinio išorės matmenis, įstatymai nenustato reikalavimo pakartotinai viešinti projektinius pasiūlymus.
16. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, jis, rengdamas Techninį projektą, atsižvelgė į viešo svarstymo metu pateiktas pastabas; sustabdė Techninio projekto rengimo procedūras iki kol pareiškėjas paviešino savo žemės sklypo dalies projektinius pasiūlymus; buvo įvertintas objekto atitikimas priešgaisriniams reikalavimams; sumažinti projektuojamo objekto dydžiai, išsaugojami esami inžineriniai tinklai ir pan. Priešingai, nei teigė pareiškėjas, atsakymai į viešinimo metu gautas pastabas yra argumentuoti ir į šias pastabas buvo atsižvelgta rengiant Techninį projektą. Pagal Leidimą ketinamas statyti objektas yra detaliajame plane nustatytoje užstatymo zonoje, esamo gamybinio pastato vietoje. Šis gamybinis pastatas istoriškai yra priblokuotas prie pareiškėjui priklausančio statinio. Naujai projektuojama ugniasienė yra ant savarankiškų pamatų, saugiu atstumu nuo esamų konstrukcijų. Techninis projektas parengtas išsamių konstrukcinių tyrimų pagrindu, suderintas su visomis atsakingomis institucijomis, atlikta objekto gaisrinės dalies ekspertizė.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jis ir pareiškėjas yra žemės sklypo bendranuomininkai ir 2016 m. gruodžio 22 d. sudarė susitarimą (toliau – ir Susitarimas), kuriuo susitarė bei įsipareigojo išduoti vienas kitam visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, susijusius su pastatų nugriovimu, naujų pastatų statyba ir / arba esamų rekonstrukcija, jeigu planuojamas statybos / rekonstrukcija nepažeidžia šio susitarimo pasirašymo dieną galiojančio Žemės sklypo detaliojo plano sprendinių arba imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, jog jo teisės buvo pažeistos, todėl jis negali būti pareiškėjas šioje byloje.
18. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo skundas teisme buvo gautas 2022 m. gegužės 3 d. Statybos leidimas IS Infostatyba paskelbtas 2022 m. balandžio 1 d., todėl ieškinio senatis skundui paduoti suėjo 2022 m. gegužės 1 d. Dėl šios priežasties vertintina, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti, todėl turi būti taikomas ieškinio senaties terminas ir skundas atmestas.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad gavus pareiškėjo 2022 m. gegužės 2 d. skundą, kuriuo prašyta patikrinti Leidimo teisėtumą, Inspekcijoje buvo pradėta skundo nagrinėjimo procedūra, tačiau teisme iškėlus bylą administracinė procedūra Inspekcijoje nutraukta.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad vertinant pareiškėjo nurodytų argumentų pagrįstumą turėtų būti atsižvelgta, ar buvo tinkamai įgyvendintos Projektinių pasiūlymų svarstymo metu galiojusios Statybos įstatymo ir Reglamento nuostatos, reglamentavusios Projektinių pasiūlymų svarstymo procedūrą. Taip pat svarbu atsižvelgti, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs Reglamento 68 straipsnyje nustatyta galimybe pateikti skundą dėl Administracijos direktoriaus pritarimo Projektiniams pasiūlymams. Inspekcijos teigimu, skunde keliamas klausimas dėl būtinybės atlikti pakartotinį Projektinių pasiūlymų svarstymą atsižvelgiant į aplinkybę, kad parengus Projektą pasikeitė esminiai statinio Projektiniai sprendiniai nuo nurodytų Projektiniuose pasiūlymuose, turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, jog Projektiniai pasiūlymai išreiškia ne tik projektuojamo statinio architektūros, bet ir kitų pagrindinių sprendinių (įskaitant statinio techninius rodiklius) idėją. Be to, nuo 2021 m. lapkričio 1 d. pasikeitus teisiniam reguliavimui (Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 2021 m. gegužės 20 d. pakeitimas Nr. XIV-340), nustatytas reikalavimas, kad esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus. Teismui sprendžiant dėl reikalavimo panaikinti Leidimą pagrįstumo turėtų būti vertinama, ar minėto Projekto pagrindu Leidimas išduotas laikantis teisės aktų reikalavimų.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl STR 2.02.01:2004 175.2 papunkčio pažeidimų turėtų būti įvertinti atsižvelgiant į aplinkybę, jog šiuo metu pareiškėjui priklausantis pastatas yra priblokuotas prie kito gamybinio pastato, taip pat į tai, ar priblokavus statinį prie pareiškėjui priklausančio pastato bus sutrukdyta naudotis šiuo metu pareiškėjo naudojamu išėjimu iš jam priklausančio pastato, taip pat įvertinus Projekto sprendinius ir kitą byloje esančią medžiagą. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar byloje yra pateikti įrodymai, kad statinio statyba turės įtakos pareiškėjo teisėtiems interesams ir ar byloje yra duomenų, įrodančių realų pareiškėjo teisių pažeidimą, išdavus ginčijamą Leidimą.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus architektūros studija“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad informuojant visuomenę apie statinių projektavimą buvo laikytasi visų tuo metu galiojančių reikalavimų. Projektuojami pastatai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus nebuvo priskirti prie visuomenei svarbių statinių, apie kurių projektavimą turėtų būti informuojama pagal Statybos įstatymo 37 straipsnį. SAR 8 punkte nustatytas reikalavimas buvo įvykdytas 2017 m. spalio 5 d., supažindinant (informuojant) visuomenę apie statinių projektavimą. Parengtas Projektas, kurio pagrindu išduotas ginčijamas Leidimas, atitinka tiek teisės aktų, tiek teritorijų planavimo, tiek ir pareiškėjo bei Statytojo sudaryto Susitarimo nuostatas. Projekto sprendiniai nepažeidžia pareiškėjo teisių, kadangi jam nuosavybės teise priklausantis pastatas ir Statytojui priklausantis pastatas, kur bus statomas Namas N5, buvo ir yra sublokuoti. Pagal pareiškėjo paviešintus pastato projektinius pasiūlymus, jokios durys, kuriomis būtų patenkama į Statytojui priklausantį pastatą ir naudojamą žemės sklypo dalį, nebuvo numatytos. Pareiškėjo teisės nėra ir objektyviai negali būti pažeidžiamos, nes patekimas iš pareiškėjui priklausančio pastato nebuvo projektuojamas ir objektyviai negali būti projektuojamas.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas, Kultūros paveldo departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Vilniaus teritorinis skyrius 2020 m. rugsėjo 23 d. išdavė leidimą (reg. Nr. LPVS-102) atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus pagal pateiktą derinti V. Šopeno alaus daryklos statinių komplekso (kodas 31734) Gamybinio pastato (kodas 31737) Aludarių g. 3, Vilniuje, tvarkybos darbų (restauravimo, remonto) projektą (toliau – ir Tvarkybos darbų projektas), kuriame pateikti projektiniai sprendiniai buvo peržiūrėti, įvertinta jų įtaka Kultūros paveldo registre registruotiems kultūros paveldo objektams ir vietovėms. Nenustačius paveldosaugos reikalavimų pažeidimų, pateiktas Tvarkybos darbų projektas 2020 m. rugsėjo 2 d. buvo suderintas Departamento Vilniaus teritoriniame skyriuje.
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad V. Šopeno alaus daryklos statinių komplekso gamybinis pastatas yra į Kultūros paveldo registre įrašytas nekilnojamasis kultūros paveldo objektas (kodas 31737), priklausantis V. Šopeno alaus daryklos statinių kompleksui (kodas 31734). Kultūros vertybių registre nurodomas objekto adresas – Vilniaus miesto sav., Vilniaus m., Aludarių g. 1. Kultūros vertybių registre registruotos vertybės duomenys buvo patikslinti Departamento pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. gruodžio 6 d. aktu Nr. KPD-RM-2461. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 8 straipsnio 12 dalimi, Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši.
II.
28. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Tauropolis“ skundą.
29. Teismas byloje nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2023 m. vasario 21 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI3-835-1064/2023) jį atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 16 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-370-789/2024) iš dalies tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimą ir perdavė bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų aplinkybių, susijusių su tarpo tarp ginčo pastatų jų blokavimo vietoje egzistavimu, jo atitiktimi teisės aktų reikalavimams ir nurodytais galbūt pareiškėjo teisių pažeidimais, kurie, kaip tvirtina pareiškėjas, pasireikš ribota galimybe pareiškėjui tinkamai prižiūrėti pastatą (jo sieną), atlikti atitinkamus jo pagerinimus, apsaugoti pastato sieną nuo galimų gamtos poveikių. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar pagal pareiškėjo pastato, t. y. gamybinio pastato (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančio Aludarių g. 3, Vilniuje, paskirties keitimo į svečių namus 2021 metų kapitalinio remonto projektą (toliau – ir Kapitalinio remonto projektas), kuriam vykdyti buvo išduotas atsakovo leidimas (šis leidimas išduotas anksčiau nei ginčijamas Leidimas ir nebuvo apskųstas), yra numatytos durys (vartai) ir langai (angos) pareiškėjo pastato vakarinėje dalyje, ar jie yra įrengti, kada jie buvo įrengti, kaip Namo N5 statyba paveiks pareiškėjo galimybę naudotis durimis (vartais), ar, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, yra teisėta ir pagrįsta, kad Namas N5 blokuojamas prie pareiškėjo pastato Projekte numatytu atstumu, apribojant pareiškėjui galimybę naudotis durimis (vartais). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius šių esminių aplinkybių, nėra galimybės įvertinti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pastatas yra kultūros paveldo statinys, kuriam Departamentas 2020 m. rugsėjo 28 d. išdavė leidimą atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus pagal V. Šopeno alaus daryklos statinių komplekso (kodas 31734) Gamybinio pastato (kodas 31737) Aludarių g. 3. Vilniuje, tvarkybos darbų (restauravimo, remonto) projektą (suderinta Vilniaus skyriuje 2020 m. rugsėjo 2 d. Nr. 370). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pastato Kapitalinio remonto projektiniai sprendiniai buvo keičiami kelis kartus, ir, atsakovo teigimu, patvirtinto Kapitalinio remonto projekto tekstinė dalis (tvarkybos darbų dalis) neatitinka Kapitalinio remonto projekto brėžiniuose nurodytų sprendinių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokiems Kapitalinio remonto projektiniams pasiūlymams (su angų pareiškėjo pastato vakarinės dalies sienoje atidengimu / neatidengimu) pritarė Departamentas, todėl byloje šiuo aspektu turėtų būti surinkti įrodymai, taip pat turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Departamento įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su galbūt viešinimo reikalavimų pažeidimais, be kita ko, ar nagrinėjamu atveju visuomenės informavimas buvo tinkamai įvykdytas, remiantis STR 1.04.04:2017 reikalavimais.
30. Teismas byloje taip pat nustatė, kad UAB „Vilniaus architektūros studija“ pateikė prašymą perduoti šią administracinę bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, motyvuodamas tuo, kad kol buvo nagrinėjama byla administraciniame teisme, ginčo statinys buvo pastatytas ir įregistruotas, be to, byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, todėl byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
31. Teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinę bylą ir vertindamas minėtą UAB „Vilniaus architektūros studija“ prašymą, nurodė, kad Statybos įstatymas bylos teismingumą sieja su tuo, ar pareiškėjo kreipimosi metu statyba yra pradėta ir ar teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėjo kreipimosi į teismą metu (skundą administraciniam teismui pareiškėjas pateikė 2022 m. gegužės 3 d., skundas priimtas 2022 m. gegužės 9 d.) statyba pagal ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą nebuvo pradėta, be to, byloje ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas, pareiškėjas skundo netikslino ir skunde nekėlė jokių civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų, todėl pagal Statybos įstatymo nuostatas, formuluojamus skundo reikalavimus, skundo pagrindą ir dalyką, keliamo ginčo atveju dominuoja administracinis teisinis santykis, todėl byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme.
32. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus dėl Projekto viešo svarstymo procedūros pažeidimo, pažymėjo, kad SAR Projektui buvo išduoti 2017 m. rugsėjo 12 d., todėl Projektas turėjo atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo 2017 m. rugsėjo 12 d. Teismas akcentavo, kad tiek ginčui aktualiame Statybos įstatyme, tiek ir STR 1.04.04:2017 numatyti konkretūs atvejai, kada yra privaloma informuoti visuomenę apie numatomą statinių projektavimą. Taigi, jei konkretus atvejis nepatenka nei į vieną iš nurodytų atvejų, informuoti visuomenę apie numatomą pastato projektavimą ar patalpų paskirties keitimo projekto rengimą neprivaloma.
33. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ginčo Leidimas buvo išduotas pastatams, kurie pagal SAR išdavimo metu galiojusius teisės aktus nebuvo priskirti prie visuomenei svarbių statinių, apie kurių projektavimą turėtų būti informuojama visuomenė pagal Statybos įstatymo 37 straipsnį. Byloje taip pat nėra ginčo, kad žemės sklypo Detalusis planas buvo parengtas, patvirtintas ir yra galiojantis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju Projektiniai pasiūlymai nepateko į reglamentavimu apibrėžtus atvejus, kada visuomenės informavimas yra privalomas, sprendė, kad informuoti visuomenę apie parengtus statinių Projektinius pasiūlymus, remiantis STR 1.04.04:2017 reikalavimais, nebuvo privaloma.
34. Teismas akcentavo, kad iš paties SAR 8 punkto teksto matyti, jog jame buvo nurodyta apie statinių projektavimą visuomenę informuoti (tik) techninio projekto rengimo pradžioje. Ši sąlyga buvo įvykdyta, kadangi į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog Administracijos patalpose 2017 m. spalio 5 d. įvyko viešasis susirinkimas, kuriame buvo pristatyta Projektinių pasiūlymų vizualizacija. Be to, iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas žinojo apie 2017 m. spalio 5 d. vyksiantį visuomenės informavimą apie statinių projektavimą ir jame dalyvavo bei pateikė savo pasiūlymus dėl viešai paskelbtų Projektinių pasiūlymų, į kuriuos buvo atsakyta 2017 m. spalio 9 d. Šiuo veiksmu visuomenės informavimo procedūra buvo baigta.
35. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad pakeitus esminį statinio projekto sprendinį (Projektiniuose pasiūlymuose ir Projekte skiriasi namo N6 (Projekte įvardintas N5) matmenys – užstatymo plotas, o kartu ir išdėstymas žemės sklype), projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrą, informuojant visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių projektavimą, buvo privaloma kartoti, nurodė, kad lyginant Techninį projektą su Projektiniais pasiūlymais sumažėjo Namo N5 išorės matmenys. Mažinant statinio išorės matmenis pagal STR 1.05.01:2017 48.5 papunktį, reikalavimas gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka netaikytinas, todėl Projektinių pasiūlymų viešinimo procedūra nekartotina.
36. Teismas akcentavo, kad Administracija, kuri nagrinėjamu atveju išdavė SAR ir kurios iniciatyva buvo įtvirtintas įpareigojimas paviešinti informaciją apie statinių projektavimą, tiek Leidimo išdavimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme laikėsi pozicijos, kad informavimo pareiga, kaip ji buvo nustatyta SAR, buvo įvykdyta tinkamai. Faktas, kad reikalavimą nustatęs subjektas pripažįsta, jog tas reikalavimas yra įvykdytas tinkamai, leidžia daryti išvadą, kad informavimo pareigą turėjęs subjektas veikė taip, kaip tikėjosi tą pareigą nustatęs subjektas. Visuomenė apie statinių projektavimą buvo informuota, be kita ko, 2017 m. spalio 5 d. viešame susirinkime paviešinus Projektinių pasiūlymų vizualizaciją. Pareiškėjas nekvestionavo, kad informavimas buvo atliktas ne Techninio projekto rengimo pradžioje ar ne savivaldybės administracijos patalpose, t. y. visuomenės informavimas vyko taip, kaip numatyta SAR, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo konstatuoti Projekto viešojo svarstymo procedūros pažeidimo.
37. Teismas, vertindamas, ar byloje ginčijamas Leidimas pažeidžia pareiškėjo teises, pažymėjo, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą grindžia šiais aspektais: pirma, kelia klausimą dėl Namo N5 statybos teisėtumo tuo aspektu, kad jis statomas taikant perimetrinį užstatymą, t. y. blokuojant pastatus, nors Projektas neatitinka teisės aktuose nurodyto perimetrinio užstatymo apibrėžimo sąlygų, kadangi Namas N5 nėra išsidėstęs nei ant sklypo ribos, nei palei gatvę; antra, blokavimo vietoje bus paliktas tokio dydžio tarpas tarp pareiškėjo pastato ir Namo N5, kad nebus įmanoma prieiti prie pareiškėjo pastato sienos ir tinkamai prižiūrėti pastatą bei jį remontuoti; trečia, pagal išduotą Leidimą planuojamas statyti pastatas – Namas N5 – bus statomas tokiu atstumu nuo pareiškėjo pastato sienos, kad bus neįmanoma naudotis pareiškėjo pastato durimis ir langais.
38. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentas, jog Namas N5 negali būti statomas taikant perimetrinį užstatymą, kadangi jis neatitinka teisės aktuose nurodyto perimetrinio užstatymo apibrėžimo sąlygų, nes Namas N5 nėra išsidėstęs nei ant sklypo ribos, nei palei gatvę, negali būti grindžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 patvirtintų teritorijų planavimo normų (toliau – ir Normos) 31.3 punkte pateikiama užstatymo tipo sąvoka, nes minėtomis Normomis vadovaujamasi rengiant savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius ir detaliuosius planus), taip pat specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, jeigu šiuose dokumentuose reglamentuojama šių vietovių fizinė ir funkcinė struktūra, tačiau tai nėra taikytina ginčo santykių reglamentavimui. Ginčo teritorijoje, esant nustatytam perimetriniam užstatymo tipui, pastatai gali būti blokuojami, o gretimų pastatų savininkai neįgyja lūkesčio, kad tarp kaimyninių pastatų šoninių sienų bus tarpas.
39. Teismas, vertindamas Namo N5 Projekto poveikį pareiškėjui palyginus su sąlygomis, kurias jis turėjo iki statybos pradžios, pažymėjo, kad statybos projekto dokumentacijoje pateikti duomenys patvirtina, jog Namas N5 buvo projektuojamas taip, kad nepažeistų teisės aktų reikalavimų, taip pat ir pareiškėjo statinių eksploatacijos. Teritorijoje yra numatytas perimetrinis užstatymo tipas, leidžiantis blokuoti pastatus. Namas N5 yra suprojektuotas ir pastatytas gamybinio pastato, kuris istoriškai buvo priblokuotas prie pareiškėjo pastato, vietoje ir Detaliajame plane numatytoje užstatymo zonoje, todėl nagrinėjamu atveju tai, kad pagal Projektą pastatai beveik sublokuoti, savaime negali reikšti, kad tokiu būdu būtų pabloginta pareiškėjo statinių techninė būklė.
40. Teismas, įvertinęs tai, jog pagal galiojantį Detalųjį planą Žemės sklype yra nustatytas perimetrinis užstatymo tipas, tai, jog Detaliuoju planu nustatyta užstatymo zona yra iki pat pareiškėjo valdomos Žemės sklypo dalies „B“ ribos, kad pareiškėjas Susitarime su trečiuoju asmeniu UAB „YIT Lietuva“ buvo nusistatęs jo (pareiškėjo) pastatų eksploatavimui reikalingas žemės sklypo dalis (kad pareiškėjas savo pastatą prižiūrės iš UAB „YIT Lietuva“ valdomos Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „C“), neturėjo pagrindo teigti, kad pastato, kuriam išduotas Leidimas, statyba pažeis pareiškėjo teises dėl jam priklausančių pastatų priežiūros ir eksploatavimo negalimumo.
41. Teismas, vertindamas pareiškėjo teisių pažeidimą trečiuoju aspektu, nurodė, kad pagal byloje pateiktus duomenis, įėjimas iš vakarinės pareiškėjo pastato pusės niekada nebuvo numatytas ir nebuvo projektuojamas, todėl pareiškėjo teisė naudotis durimis nėra ir objektyviai negali būti pažeidžiama, taikant principą, jog iš neteisės negali atsirasti teisė (ex injuria jus non oritur).
42. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog ginčijamas Leidimas pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, todėl atmetė pareiškėjo skundą.
III.
43. Pareiškėjas UAB „Tauropolis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus: Išvadų sąvadą ir Departamento išvadą (pritarimą) reg. Nr. CPRC-210505-01131.
44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad nebuvo tinkamai atlikta Namo N5 Projektinių sprendinių viešinimo procedūra. Pareiškėjas nurodo, kad pagal SAR išdavimo metu galiojusius teisės aktus, Namo N5 Projektas turi atitikti SAR, kurio 8 punkto pastaboje nustatytas reikalavimas informuoti visuomenę apie statinių projektavimą Projekto rengimo pradžioje. Šiuo atveju turėjo būti taikoma įstatymo / teisės analogija ir vadovaujamasi STR 1.04.04:2017 reikalavimais, nors SAR 8 punkto tikslas ir įgyvendinimo tvarka pačiuose SAR neapibrėžti. Taikant STR 1.04.04:2017 analogiją, tokių pačių tikslų siekiama ir SAR 8 punkto įpareigojimu paskelbti apie Namo N5 Projektinius sprendinius visuomenei, dėl to SAR 8 punktui įgyvendinti turi būti taikomas Statybos įstatymo 37 straipsnis, pagal kurį projektinių sprendinių viešinimas bei savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, tvirtinimas vykdomas STR 1.04.04:2017 nustatyta tvarka. Viešojo susirinkimo protokolo priede Nr. 6 aiškiai nurodyta, kad visuomenės informavimas apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus atliktas pagal STR 1.04.04:2017 VIII skyriaus reikalavimus, atsakyme į pareiškėjo Pasiūlymus Projektuotojas taip pat nurodė, jog viešas svarstymas atliktas minėto Reglamento nustatyta tvarka. Taigi, akivaizdu, kad Projektuotojas SAR 8 punktą įgyvendino pagal STR 1.04.04:2017, kuris įpareigoja įtraukti visuomenę į projekto svarstymą, motyvuotai atsižvelgti į visuomenės atstovų pasiūlymus bei leidžia atsakovui tvirtinti projektinius sprendinius, tik jei buvo laikytasi STR 1.04.04:2017 reikalavimų.
45. Pareiškėjas pažymi, kad jei SAR 8 punktas reikštų tik visuomenės informavimą, o ne projektinių pasiūlymų svarstymą, tai nereikėtų teikti jokių projektinių pasiūlymų, jų derinti bei tvirtinti, kaip tai numato STR 1.04.04:2017. Visa tai patvirtina, kad atsakovas tik prasidėjus administracinei bylai pakeitė savo pozicija dėl STR 1.04.04:2017 nuostatų taikymo ir neatsakė į klausimus, kodėl neišsprendus pareiškėjo pastabų ir pasiūlymų dėl Namo N5 Projektinių pasiūlymų buvo patvirtinti Projektiniai sprendiniai ir išduotas Leidimas. Teismas šių aplinkybių tinkamai nevertino, o atsižvelgė tik į tai, jog tiek Leidimo išdavimo metu, tiek administracinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas laikėsi pozicijos, kad SAR 8 punktas įgyvendintas tinkamai, nes SAR 8 punktas neva nustatė tik pareigą informuoti visuomenę, nors toks informavimas be motyvuoto atsižvelgimo į pastabas būtų beprasmis. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog atsakovas, kuris išdavė SAR ir kurio iniciatyva buvo įtvirtintas įpareigojimas paviešinti informaciją apie Namo N5 projektavimą, tiek Leidimo išdavimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme laikėsi pozicijos, kad informavimo pareiga, kaip ji buvo nustatyta SAR, įvykdyta tinkamai.
46. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas yra suinteresuota bylos šalis, todėl jo (atsakovo) byloje išreikšta pozicija apie netaikytą STR 1.04.04:2017 procedūrą negali būtų laikoma patikimu ir pakankamu įrodymu apie STR 1.04.04:2017 procedūros netaikymą. Pareiškėjo vertinimu, SAR 8 punkte numatytas visuomenės informavimas apie Namo N5 sprendimus negali būti savitikslis, nes vien tik Projektinių sprendinių paskelbimas bus visiškai beprasmis, jei suinteresuoti visuomenės asmenys negalės atkreipti dėmesio į šiais sprendiniais pažeidžiamas teisės normas. Aplinkybė, kad Leidimas buvo išduotas iki galo neįvykdžius STR 1.04.04:2017 reikalavimų, t. y. neišnagrinėjus pareiškėjo pastabų ir nepateikus motyvuotų atsakymų į juos, negali reikšti, kad SAR 8 punktui neturėjo būti taikomos STR 1.04.04:2017 procedūros dėl projektinių pasiūlymų suderinimo su visuomene. Prieš išduodant Leidimą turėjo būti pateikti Projekto Projektinių pasiūlymų pakeitimai visuomenei, tačiau tai nebuvo padaryta, nepagrįstai eliminuojant pareiškėją iš jo interesus lemiančių Projektinių pasiūlymų svarstymo.
47. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo pastatas objektyviai negali dalyvauti perimetriniame užstatyme, nes yra nutolęs nuo Žemės sklypo ribos link žemės sklypo vidurio. Nagrinėjamu atveju teismas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. D1-7 „Dėl Teritorijų planavimo normų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 31.3 papunktį laiko pagrindu priblokuoti naujai statomą pastatą prie jau egzistuojančio pastato, nepaisant to, kad toks blokavimas pažeidžia imperatyvius pastatams taikomus reikalavimus bei egzistuojančio pastato savininko teises. Pagal Projektą Namas N5 yra beveik priblokuojamas prie pareiškėjo pastato, paliekant tokį mažą tarpą, kad juo nėra galimybės tinkamai atlikti kokius nors pastato sienos priežiūros veiksmus. Pastačius Namą N5, tarp Namo N5 ir pareiškėjo pastato likęs tarpas yra per mažas asmeniui atlikti priežiūros darbus (pavyzdžiui, pašalinti nuo sienos paviršiaus toliau nei du metrus atstumu sniegą, ledą, apšiltinti pastatą). Pagal Projektą Namas N5 bus pastatytas taip, kad jo dalis bus beveik priblokuota prie pareiškėjo pastato dalies, kurioje yra durys, skirtos pateikti į pareiškėjo pastatą ir išeiti iš jo. Dėl per siauro atstumo tarp Namo N5 ir pareiškėjo pastato Prie šių durų iš lauko pusės fiziškai nėra galimybės prieiti jokiam žmogui, o norint pro šias duris išeiti į lauką, jas vien tik pradarius, jos tiesiog remiasi į Namo N5 sieną taip, kad pro pravirą plyšį nėra galimybės išeiti. Tiek Kapitalinio remonto projekto pritarimai, tiek išduotas statybą leidžiantis dokumentas patvirtina, jog atsakovas ir Departamentas priėmė sprendimus, kurie nebuvo apskųsti ir galioja, todėl nėra pagrindo kvestionuoti pareiškėjo pastate įrengtų angų dėl jų privalomumo. Nagrinėjamu atveju, pastačius Namą N5, iš pareiškėjo yra atimta galimybė vykdyti imperatyvius pastatų priežiūros reikalavimus, nes negalėdamas patekti prie savo pastato sienos pareiškėjas negali tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti beveik priblokuotos pastato dalies.
48. Pareiškėjas akcentuoja, kad aplinkybė, jog jo pastato eksploatacijai Susitarimu nenustatyta teisė naudotis Žemės sklypo dalimi prie vakarinės pastato sienos, nepaneigia pareiškėjo pareigos rūpintis savo pastato išorine siena, kurią planuojama iš dalies užstatyti Namu N5.
49. Pareiškėjas teigia, kad nėra pagrindo blokuoti absoliučiais visus pastatus, patenkančius į perimetrinį užstatymą. Perimetrinis užstatymas nebūtinai turi lemti visų pastatų sublokavimą, o gali būti ir neblokuojama dalis pastatų, sudarant tik iš dalies uždarą urbanistinę struktūrą, t. y. tik iš dalies uždaras kiemų, gatvių, aikščių ir kitas kvartalo erdves, kai kuriuos pastatus statant tam tikru atstumu vienas nuo kito.
50. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
51. Atsakovas, pasisakydamas dėl viešinimo procedūros teisėtumo, nurodo, kad 2017 m. rugsėjo 12 d., kuomet buvo išduoti SAR, galiojusio Statybos įstatymo 37 straipsnis nustatė, jog savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama. Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras. Reikalavimas informuoti visuomenę SAR 8 punkte buvo įtvirtintas būtent Administracijos iniciatyva ir aiškiu tikslu, kurį apibrėžia pats SAR 8 punktas, t. y. šiame punkte buvo numatytas gretimų sklypų savininkų (valdytojų, naudotojų) informavimo ir interesų užtikrinimo tikslas. Pareiškėjas yra to paties sklypo bendranuomininkas, o ne gretimo sklypo savininkas, valdytoja ar nuomininkas.
52. Atsakovas pažymi, kad nėra ginčo, jog visuomenė apie statinių projektavimą Žemės sklype buvo informuota 2017 m. spalio 5 d., viešinant Projektinius pasiūlymus SAR 8 punkte nurodytose Administracijos patalpose, ir tuo procedūra buvo užbaigta. Tai neturėjo būti viešinimas pagal pareiškėjo minėtų Statybos įstatymo 37 straipsnio ir Reglamento nuostatas, kai projektuojami objektai yra svarbūs visuomenei ir kai nėra parengto teritorijų planavimo dokumento. Šiuo atveju Projektinių pasiūlymų viešinimu buvo įvykdytas Administracijos išduotų SAR 8 punktas. Jokios konkrečios informavimo procedūros pagal Statybos įstatymo 37 straipsnio ir Reglamento nuostatas Administracija SAR 8 punkte nenumatė, todėl visuomenės informavimo būdą Statytojas ir jos pasirinktas Projektuotojas galėjo rinktis laisvai. Administracija pagal SAR 8 punktą reikalavo tik to, kad techninio rengimo pradžioje visuomenė būtų informuota apie statinių projektavimą Administracijos patalpose ir tai buvo padaryta. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo pareigos privalomai informuoti visuomenę pagal Statybos įstatymo 37 straipsnio ir Reglamento nuostatas, t. y. kai projektuojami objektai yra svarbūs visuomenei ir kai nėra parengto teritorijų planavimo dokumento, ir teikti atsakymus į pateiktus visuomenės pasiūlymus.
53. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Statytojas kartu su Projektuotoju, netgi neturėdami pareigos teikti atsakymus į visuomenės pasiūlymus, geranoriškai siekė atsižvelgti į pareiškėjo pasiūlymus bei pastebėjimus. Projektuotojas pateikė pareiškėjui atsakymą į pastabas, kuriame išsamiai atsakė į pareiškėjo keltus klausimus. Rengiant statybos techninį projektą į viešinimo metu pareiškėjo gautas pastabas buvo atsižvelgta, įvertinant projektuojamo objekto atitikimą priešgaisrinės saugos reikalavimams (atlikta specialioji gaisro saugos ekspertizė), sumažinant objekto dydžius, išsaugojant esamus inžinerinius tinklus. Taip pat techninio projekto sprendiniai atitinka pareiškėjo ir Statytojo sudaryto Susitarimo sąlygas.
54. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl perimetrinio užstatymo, nurodo, kad pareiškėjas savo poziciją grindžia subjektyviu neaktualių teisės aktų aiškinimu, ignoruodamas tas aplinkybes, kurios jam nėra palankios. Pareiškėjas nutylėjo aplinkybę, kad ginčo Žemės sklypui galioja Detalusis planas, kuriuo yra nustatytas perimetrinis užstatymo tipas, t. y. toks užstatymo tipas, kai pastatai gali būti blokuojami. Perimetrinio užstatymo tipas numatytas aktualioms ginčo sklypo dalims, kurioje yra tiek pareiškėjo, tiek Statytojo statiniai. Namas N5 suprojektuotas Detaliajame plane leidžiamoje užstatyti zonoje, pagal Detaliajame plane nustatytus aukščio reglamentus. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Namas N5 buvo suprojektuotas taip, jog nepažeistų teisės aktų reikalavimų, taip pat ir esamų statinių eksploatacijos.
55. Atsakovas akcentuoja, kad teritorijoje galiojantis užstatymo tipas leidžia blokuoti pastatus ir vien tai, jog pastatai būtų beveik sublokuoti, savaime negali reikšti, kad kokiu nors būdu pažeidžiamos pareiškėjo teisės, pabloginta pareiškėjo statinių esama techninė būklė. Pareiškėją iki pat ankstesnio Statytojo pastato, kurio vietoje statomas Namas N5, nugriovimo tenkino buvusi padėtis ir jokių pretenzijų apie pažeidžiamas teises pareiškėjas nereiškė. Tokiai situacijai (t. y. pastato siena be jokių angų) buvo pritarti Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos ekspertizės akte. Tokia pati situacija suderinta ir su Departamentu. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ buvo įkelta pareiškėjo Kapitalinio remonto projektinė dokumentacija, kurioje yra prieštaravimų. Visgi, esminis momentas tas, kad pareiškėjo statinys yra paminklosauginis objektas, o Departamentas yra suderinęs projektą ir išdavęs leidimą tvarkybos darbams, nenumatant jokių angų (durų, langų ir pan.) atidengimo / įrengimo pareiškėjui priklausančio pastato sienoje, besiribojančioje su Statytojo statiniu.
56. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „YIT Lietuva“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikia naujus įrodymus: Ištrauką iš statybos darbų žurnalo.
57. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, SAR 8 punktui įgyvendinti Statybos įstatymo 37 straipsnis, pagal kurį, projektinių sprendinių viešinimas bei savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, tvirtinimas vykdomas STR 1.04.04:2017 nustatyta tvarka, netaikytinas. SAR 8 punkte buvo nustatyta pareiga techninio projekto rengimo pradžioje informuoti visuomenę apie statinių projektavimą; informavimą atlikti Administracijos patalpose. SAR 8 punkte taip pat nurodytas nustatyto informavimo tikslas – informuoti apie projektavimą gretimų žemės sklypų savininkus ar valdytojus. Ginčo Namui N5 neprivalėjo būti atliekama visuomenei svarbių statinių viešinimo procedūra, o SAR 8 punkte nustatyta informavimo procedūra buvo atlikta tinkamai. Pareiškėjas žinojo apie 2017 m. spalio 5 d. vyksiantį viešą informavimą ir jame dalyvavo bei pateikė savo pasiūlymus, į kuriuos buvo atsakyta 2017 m. spalio 9 d. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo sprendime nurodytais motyvais, kuriais atmesti pareiškėjo teiginiai dėl Projekto viešojo svarstymo procedūros pažeidimų.
58. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, jog perimetrinis užstatymas sudaro pagrindą priblokuoti Namą N5 prie pareiškėjo pastato. Detalusis planas yra patvirtintas žymiai anksčiau nei pareiškėjas įsigijo statinius ginčo Žemės sklype. Įsigydamas statinius pareiškėjas žinojo, kad yra nustatytas perimetrinis užstatymo tipas bei, kad Detaliajame plane nustatyta užstatymo zona leidžia statyti statinius iki pat pareiškėjo valdomo Žemės sklypo dalies ribos ir iki jam priklausančio pastato sienos. Be to, pareiškėjas, sudarydamas Susitarimą, žinojo Detaliojo plano sprendinius, juose nustatytas užstatymo zonas, t. y. kad pareiškėjas neturės teisės patekti į Statytojo valdomą Žemės sklypo dalį „A“, žinojo, kad negalės prižiūrėti savo pastato iš Statytojo valdomos Žemės sklypo dalies „A“, tačiau pareiškėjas Susitarimo derinimo ir pasirašymo metu nekėlė jokių sąlygų ir / ar reikalavimų dėl būsimų Žemės sklypo dalies „A“ vystymo sprendinių, Statytojo galimų statybų Detaliajame plane numatytoje užstatymo zonoje ar jų atstumo iki pareiškėjo pastato, o tik paprašė Statytojo, o Statytojas sutiko, įtraukti į Susitarimą, kad pareiškėjas savo pastatą prižiūrėtų iš Statytojo valdomos Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „C“.
59. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad kol buvo nagrinėjama administracinė byla ginčo Namas N5 buvo pastatytas ir išduotas statybos užbaigimo aktas. Pastačius Namą N5 tarpas tarp ginčo namo ir pareiškėjo pastato yra 60 cm. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, tarp pastatų puikiai telpa pastoliai ir gali praeiti suaugęs žmogus. Be to, didelė dalis pareiškėjo pastato vakarinės sienos, kuri istoriškai buvo priblokuota prie gamybinio pastato, kurį nugriovus bus pastatytas Namas N5, yra visai neužstatyta jokiais pastatais. Taigi pareiškėjo skunde nurodytas jo teisių pažeidimas – negalėjimas prižiūrėti pastato vakarinės sienos – neatitinka tikrovės. Didžioji dalis pareiškėjo pastato vakarinės sienos neužstatyta jokiais pastatais, o pareiškėjas neturi jokio teisinio pagrindo naudotis Statytojo valdoma Žemės sklypo dalimi „A“ ar reikalauti, kad Statytojas atsisakytų teisės statyti statinius Detaliajame plane nustatytoje užstatymo zonoje.
60. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad Statytojo parengtame techniniame projekte užfiksuota, jog pareiškėjo pastato ginčo siena buvo be durų (vartų) ar kitokių angų. Pareiškėjas niekada neturėjo galimybės varstyti durų ir / ar atlikti sienos priežiūros, kadangi gamybinis pastatas prie pareiškėjo pastato vakarinės sienos buvo priblokuotas. Pareiškėjo pastato vakarinė siena eina per Statytojo valdomos Žemės sklypo dalies „A“ ribos, o techninio projekto rengimo metu joje nebuvo jokių angų, todėl nesuprantamas pareiškėjo noras vaikščioti ir manevruoti Statytojo valdomoje Žemės sklypo dalyje „A“, kurioje buvo Statytojo gamybinis pastatas ir kurio vietoje pagal galiojantį Detalųjį planą numatytas užstatymas.
61. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, vien tik pareiškėjo noras dėl patogumo ar naudingumo naudotis svetimu daiktu ar Statytojo valdoma Žemės sklypo dalimi, negali būti pripažintas jo interesų pažeidimu.
62. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
63. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad aplinkybės, susijusios su Projekto sprendinių derinimu ir projektu „V. Šopeno alaus daryklos statinių komplekso (kodas 3l734) Gamybinio pastato (kodas 31737) Aludarių g. 3, Vilniuje, tvarkybos darbų (restauravimo, remonto) projektas“, buvo išsamiau išdėstytos Departamento atsiliepime į pareiškėjo skundą. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su Statybos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių statybos procesą, taikymu, taip pat teiginiai dėl Leidimo išdavimo ir trečiųjų asmenų interesų bei teisių pažeidimo, nėra susiję su Departamento kompetencija nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje, todėl dėl jų šiame atsiliepime Departamentas nepasisako.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
64. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2022 m. balandžio 1 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-01-220401-00401 statyti naują(-us) statinį(-ius) Aludarių g. 1 Vilniuje, teisėtumo.
65. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Žemės sklypas Aludarių g. 1, Vilniuje (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.
66. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-770 „Dėl sklypo Aludarių g. 1 detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintas Detalusis planas. Detaliajame plane, be kita ko, nustatytas užstatymo reglamentas, būtent užstatymo tipas – perimetrinis užstatymas. Plane pažymėti griaunami pastatai.
67. Pagal Žemės sklypo Detalųjį planą Žemės sklypas padalintas į dvi dalis – 1a (nuomos teise valdoma trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,YIT Lietuva“) ir 1b (nuomos teise valdoma pareiškėjo). Žemės sklypo dalyje 1b esami pastatai nuosavybės teise priklauso pareiškėjui.
68. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „YIT Lietuva“ ir pareiškėjas UAB „Tauropolis“ yra Žemės sklypo nuomininkai, kurie naudoja Žemės sklypą pagal 2016 m. gruodžio 12 d. jų sudaryto Susitarimo sąlygas.
69. Statyboms Žemės sklypo dalyje 1a vykdyti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „YIT Lietuva“ užsakymu parengtas daugiabučių gyvenamųjų namų statybos projektas ,,Daugiabučiai gyvenamieji namai Aludarių g. 1, Vilniuje, statybos projektas“, kurio sprendiniai – Projektiniai pasiūlymai, buvo suderinti 2017 m. liepos 11 d., 2017 m. rugsėjo 12 d. išduoti specialieji architektūros reikalavimai (SAR), Projektiniai pasiūlymai paskelbti viešam visuomenės svarstymui nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje www.vilnius.lt. Projektiniuose pasiūlymuose buvo numatyta septynių daugiabučių gyvenamųjų namų statyba (Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7). 2021 m. rugsėjo 2 d. UAB „Vilniaus architektūros studija“ parengė ginčo pastato techninį projektą (TP).
70. 2022 m. kovo 4 d. pateiktas prašymas išduoti statybos Leidimą, kuris buvo išduotas 2022 m. balandžio 1 d. statinio projektui „Daugiabučiai gyvenamieji namai Aludarių g. 1, Vilniuje. Statybos projektas. IV statybos etapas“. Statybos Leidimu suteikta teisė Žemės sklype statyti gyvenamosios paskirties pastatą, kurio pavadinimas: N5 daugiabutis gyvenamasis namas, kategorija – ypatingas (toliau – Statinys, Namas N5).
71. Prieš pradedant projektuojamo Namo N5 statybą, buvo nugriautas statinys, kuris buvo sublokuotas su pareiškėjui priklausančiu statiniu – V. Šopeno alaus daryklos statinių komplekso gamybiniu pastatu, kuris yra dalis V. Šopeno alaus daryklos statinių komplekso, su kuriuo projektuotam Namui N5 skirta sklypo dalis ribojasi vakaruose (V).
72. V. Šopeno alaus daryklos statinių komplekso gamybinis pastatas yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą (kodas 31737), priklausantis V. Šopeno alaus daryklos statinių kompleksui (kodas 31734). Kultūros paveldo departamentas procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad Kultūros vertybių registre registruotos vertybės duomenys buvo patikslinti Departamento pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. gruodžio 12 d. aktu Nr. KPD-RM-2461. Tvarkybos darbų projektas 2020 m. rugsėjo 2 d. suderintas Departamento Vilniaus teritoriniame skyriuje (derinimo reg. Nr: 370). Vilniaus teritorinis skyrius 2020 m. rugsėjo 23 d. išdavė leidimą (reg. Nr: LPVS-102) atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus pagal pateiktą derinimui „V. Šopeno alaus daryklos statinių komplekso (kodas 3l734) Gamybinio pastato (kodas 31737) Aludarių g. 3, Vilniuje, tvarkybos darbų (restauravimo, remonto) projektą“. 2021 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė Leidimą atlikti statinio kapitalinį remontą Nr. LSKR-01-210629-00037 adresu Aludarių g. 3, Vilniuje.
73. Pastatas – Svečių namai (Vilnius, Aludarių g. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. sausio 17 d. įregistruotas nuosavybės teise UAB ,,Tauropolis“ Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą pagrindu (nuo 2016 m. gruodžio 22 d. priklausęs pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu).
74. 2022 m. gegužės 3 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Statytojui UAB ,,YIT Lietuva“ išduoto Leidimo statyti Namui N5 panaikinimo. Pastatas – Daugiabutis gyvenamasis namas N5 (Vilnius, Pakalnės g. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. gruodžio 15 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (kaip suformuotas naujas daiktas) 2023 m. lapkričio 6 d. Statybos užbaigimo akto pagrindu. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pastatytame daugiabutyje name yra suformuotos 22 patalpos, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, iš jų 19 – kaip gyvenamosios paskirties.
75. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą.
76. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teisės aktų aiškinimu bei padarytomis išvadomis, kad Namo N5 statyba nepažeidžia pareiškėjo, kaip gretimo pastato savininko, teisių ir kad Projektinių pasiūlymų viešinimo procedūra buvo atlikta tinkamai.
77. Kol byla buvo nagrinėjama administraciniame teisme, daugiabutis gyvenamasis namas pagal išduotą Leidimą, buvo pastatytas, t. y. statyba buvo visiškai užbaigta (100 proc.). Pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą, kai statyba dar nebuvo pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjas kreipėsi į teismą laikydamasis Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo, pasikeitus faktinei situacijai (pastačius Namą N5), pareiškėjas netikslino skundo reikalavimų – neprašė šalinti statybos padarinius, todėl byla baigiama nagrinėti administraciniame teisme.
V.
78. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kaip ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodo argumentus dėl netinkamai atlikto Projektinių pasiūlymų viešinimo.
79. Projekto Specialiųjų architektūros reikalavimų 8 punkte (Statinių išdėstymas žemės sklype gretimų sklypų atžvilgiu) buvo nurodyta pastaba: „techninio projekto rengimo pradžioje informuoti visuomenę apie statinių projektavimą Aludarių g. 1, Vilniuje. Informavimą atlikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patalpose Konstitucijos pr. 3“, SAR 11 punkte (Visuomenės informavimas apie visuomenei svarbių statinių ir statinių, kuriems Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais nerengiamas detalusis planas, projektavimo pradžią) nurodyta: „nėra“.
80. Vykdant visuomenės informavimą apie numatomus projektuoti statinius „Daugiabučiai gyvenamieji namai Aludarių g. 1, Vilniuje“, 2017 m. spalio 5 d. įvyko viešasis susirinkimas, kuriame buvo pristatyti Projektiniai pasiūlymai, teikiamos pastabos ir pasiūlymai dėl Projekto (pareiškėjas taip pat teikė pastabas / pasiūlymus. Po viešojo susirinkimo Projektuotojas (UAB „Vilniaus architektūros studija“) raštu atsakė į viešinimo procedūros metu gautus pasiūlymus / pastabas. Projektuotojas pateikė atsakymą pareiškėjui į jo elektroniniu laišku ir viešojo susirinkimo metu pateiktus pasiūlymus / pastabas dėl Projektinių pasiūlymų 2017 m. spalio 9 d. raštu Nr. KK-10-09-01. Pareiškėjui pateiktame atsakyme akcentuota: projektuojamas pastatas nepatenka į visuomenei svarbių statinių sąrašą, todėl visuomenės informavimas neprivalomas, tačiau atsižvelgiant į objekto vietą miesto centre ir sudėtingą urbanistinę situaciją Vilniaus m. Administracija išdavė SAR, pagal kuriuos techninio projekto rengimo pradžioje numatyta informuoti visuomenę; vykdant viešinimą nurodomas objektas, viešinimo terminai, būdai, viešo susirinkimo tvarka; paviešinti projektiniai pasiūlymai, su kita medžiaga buvo galima susipažinti pas projekto rengėjus arba Statytoją (skelbime nurodytais adresais ir telefonais); rengiant Projektinius pasiūlymus vadovautasi Detaliuoju planu, esamos padėties duomenimis (įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre).
81. Projektuotojas pateikė atsakymus kitiems asmenims, kurie pateikė viešojo susirinkimo metu pasiūlymus / pastabas.
82. Statybos įstatymo 37 straipsnyje ginčui aktualiu laikotarpiu (Projektinių pasiūlymų išdavimo metu) buvo nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama. Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras.
83. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypui parengtas Detalusis planas, taigi pagal Statybos įstatymo 37 straipsnį neatsirado pareiga informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą. Be to, projektuotas pastatas nepateko į visuomenei svarbių statinių sąrašą įtvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu (iki 2018 m. kovo 30 d. galiojusi įsakymo redakcija) Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 4 priedo 6.3 punktą (daugiabučiai gyvenamosios paskirties (daugiau kaip 5 aukštų) pastatai), nes suprojektuotas pastatas iki 5 aukštų.
84. Reikalavimas informuoti visuomenę SAR 8 punkte buvo įtvirtintas atsakovo Administracijos iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs SAR turinį, vykdytą viešinimo procedūrą, pagrįstai sprendė, kad Administracijos iniciatyva nurodyta SAR sąlyga, buvo įvykdyta. Minėti bylos dokumentai patvirtina, kad viešinimo procedūra realiai vyko, tiek pareiškėjas, tiek kiti asmenys galėjo susipažinti su Projektiniais pasiūlymais ir kitais dokumentais, galėjo teikti pastabas ir teikė, į pastabas buvo argumentuotai atsakyta. Pareiškėjas nenurodė ir byloje nėra pateikta dokumentų, kad viešinant Projektinius pasiūlymus būtų ribojama pareiškėjo teisė su jais susipažinti arba teikti pastabas, arba šių teisių pareiškėjas negalėjo veiksmingai įgyvendinti dėl pernelyg trumpų terminų. Pareiškėjo tvirtinimas, kad neprivalomai procedūrai, pagal analogiją turėjo būti taikomi privalomos procedūros reikalavimai nėra pagrįsti teisės aktų reikalavimais.
85. Dėl pareiškėjo tvirtinimo, kad projektiniuose pasiūlymuose ir projekte skiriasi statybą leidžiančiu dokumentu leisto statyti namo matmenys – užstatymo plotas ir išdėstymas žemės sklype, dėl to, apeliantės nuomone, neva prieš išduodant ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą turėjo būti pateikti projekto projektinių pasiūlymų pakeitimai visuomenei, tačiau tai nebuvo padaryta, argumentuotai pasisakė pirmosios instancijos teismas, kurio motyvams pritartina. Akcentuotina tik, kad, kai mažinami statinio išorės matmenys nereikėjo teikti projektinių pasiūlymų pakeitimų visuomenei. Be to, kai viešinimo procedūra neprivaloma, nėra teisinio pagrindo tvirtinti, kad šią procedūrą buvo būtina kartoti.
VI.
86. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kaip ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodo argumentus dėl jo kaip Žemės sklypo nuomininko ir pastato, esančio šalia projektuoto statinio savininko, teisių pažeidimo. Pareiškėjas nurodo argumentus dėl statinio projektavimo taikant perimetrinį užstatymą, t. y. blokuojant pastatus.
87. Minėta, kad Žemės sklype galioja Detalusis planas, kuriuo remiantis perimetrinio užstatymo tipas numatytas aktualioms ginčo sklypo dalims, kurioje yra tiek pareiškėjo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens – statytojo UAB „IYT Lietuva“ statiniai. Ginčo teritorijoje esant nustatytam perimetriniam užstatymo tipui, pastatai gali būti blokuojami. Tuo labiau, jog statiniai ginčo vietoje jau buvo sublokuoti, pareiškėjui įsigyjant jam priklausantį pastatą.
88. Taigi pareiškėjo argumentai dėl perimetrinio užstatymo prieštarauja galiojančiam teritorijų planavimo dokumentui, dėl to yra nesuderinami su teritorijų planavimo tikslais, todėl šie argumentai negali sudaryti pagrindo abejoti ginčijamo statybos leidimo teisėtumu.
89. Pareiškėjas dėstydamas savo argumentus, nepaneigia, o tik patvirtina faktiškai buvusią padėtį dėl sublokuotų statinių, ši padėtis egzistavo tiek pareiškėjui įgyjant jo nuosavybės teise turimą pastatą, tiek ši padėtis įtvirtinta Detaliajame plane. Taigi tiek administraciniai sprendimai, kurie buvo galiojantys pareiškėjui įgyjant gretimą (buvusį sublokuotą pastatą), tiek sandoriai, kurių pagrindu pareiškėjas įgijo pastatą, negalėjo sukurti teisėto lūkesčio, kad ateityje nebus priimti administraciniai sprendimai, kuriuose bus keičiama pareiškėjo teisių apimtis minėtu požiūriu pareiškėjo pageidaujamu būdu (neblokuojant pastatų ir pan.). Dėl šių motyvų visiškai nepagrįsti yra ir pareiškėjo motyvai, apie neva pažeidžiamas pareiškėjo teises dėl negalėjimo naudotis vakarinėje pareiškėjo pastato pusėje įrengtomis durimis, neva neužtikrinamo manevravimo ploto prie šių durų.
90. Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi suformuota teismų praktika, kurioje pasisakoma apie perimetrinio užstatymo vertinimą, būtent akcentuojamas būtinumas vadovautis konkrečiais detaliojo planavimo dokumento sprendiniais dėl perimetrinio užstatymo, o ne teisės aktu, kuriuo remiantis konkrečiame teritorijos planavimo dokumente buvo nustatinėjamas perimetrinis užstatymas. Pareiškėjo argumentas, kad perimetrinio užstatymo sąlyga turėjo būti taikoma tik Pastato ribai ties (duomenys neskelbtini) gatve, negali būti grindžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 patvirtintų teritorijų planavimo normų (toliau – ir Teritorijų planavimo normos) 31.3 punkte pateikiama užstatymo tipo sąvoka (užstatymo tipas – perimetrinis užstatymas – kvartalo išorės perimetru visiškai ar iš dalies uždara reguliaraus plano urbanistinė struktūra, kai užstatymas formuojamas blokuojant pastatus ant sklypo ribų palei gatvę. Perimetrinis kvartalų užstatymas suformuoja uždaras ar iš dalies uždaras kiemų, gatvių, aikščių ir kitas kvartalo erdves), nes teritorijų planavimo normomis vadovaujamasi rengiant savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius ir detaliuosius planus), taip pat specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, jeigu šiuose dokumentuose reglamentuojama ar kitaip įtakojama šių vietovių fizinė ir funkcinė struktūra, taigi nėra taikytina ginčo santykių reglamentavimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Ne eA-1581-492/2024, 134 p.).
91. Nepagrįstas yra pareiškėjo apeliacinio skundo, kaip ir kitų procesinių dokumentų argumentas, kad pagal Projektą Namas N5 bus pastatytas taip, kad jo dalis bus beveik priblokuota prie pareiškėjo pastato dalies, kurioje yra durys, skirtos pateikti į pareiškėjo pastatą ir išeiti iš jo, per kurias taip pat turėtų patekti šviesa. Pareiškėjo tvirtinimu, atstumas tarp statomo namo ir pareiškėjo pastato sienos, kurioje yra durys, neatitiks STR 2.03.01:2019 25 punkte nustatytos minimalios manevravimo erdvės parametrų.
92. Atsakovas teisingai akcentuoja Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalį, kurioje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną <...>.
93. Taigi remiantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalimi, STR 2.03.01:2019 reikalavimai negalėjo būti taikomi Projektui, kai nagrinėjamu atveju SAR išduoti 2017 m. rugsėjo 12 d. Pareiškėjo argumentai dėl STR 2.03.01:2019 taikymo Projektui, kuriam SAR išduoti 2017 metais, yra nesuderinami su bendruoju teisės normų galiojimo laike principu (teisės normos atgal negalioja) bei su konkrečiomis statybos proceso teisės normų galiojimą laike įtvirtintomis taisyklėmis (Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalis).
94. Nepagrįstas yra pareiškėjo apeliacinio skundo, kaip ir kitų procesinių dokumentų argumentas, kad pagal Projektą Namas N5 bus pastatytas taip, kad jo dalis bus beveik priblokuota prie pareiškėjo pastato dalies, kurioje yra suprojektuoti langai.
95. Šiuo aspektu akcentuotina, kad UAB „Vilniaus architektūros studija“, jau 2017 metais atsakydama į pareiškėjo pastabas, paaiškino, kad pareiškėjo nurodomi langai yra istoriniuose-ikonografiniuose brėžiniuose, nėra dokumentų apie numatomus sprendinius jų atstatymui. Tokie duomenys – apie numatomus sprendinius langų atstatymui, nėra nurodomi ir pareiškėjo procesiniuose dokumentuose.
96. Minėta, kad pareiškėjui priklausantis statinys yra paminklosauginis objektas. Kultūros paveldo departamentas yra suderinęs projektą ir išdavęs leidimą tvarkybos darbams nenumatant angų (durų, langų ir pan.) atidengimo/įrengimo pareiškėjui priklausančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sienoje, besiribojančioje su UAB „IYT Lietuva“ Statiniu. Šias aplinkybes išsamiai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, kurio motyvams pritartina. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius pareiškėjo viešintus projektinius pasiūlymus, Tvarkybos projekto sprendinius ir teisingai sprendė, kad pagal juos nenumatoma atkurti langus ar duris pastato vakarinėje sienoje, o pareiškėjo Kapitalinio remonto projektiniuose brėžiniuose pastato vakarinėje sienoje nurodytos angos neatitinka minėtų dokumentų.
97. Administracija procesiniuose dokumentuose akcentuoja, kad į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ buvo įkelta pareiškėjo Kapitalinio remonto projektinė dokumentacija, kurioje yra minėtų prieštaravimų; nors teisės aktai nedraudžia po projektinių pasiūlymų paviešinimo daryti pakeitimus, visgi šiuo atveju svarbu, kokiems sprendiniams yra pritaręs Kultūros paveldo departamentas; Kultūros paveldo departamentas yra suderinęs projektą ir išdavęs leidimą tvarkybos darbams nenumatant jokių angų (durų, langų ir pan.) atidengimo/įrengimo pareiškėjui priklausančio pastato, sienoje, besiribojančioje su UAB „IYT Lietuva“; statiniu.
98. Šiuo aspektu akcentuotina ir tai, kad pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktas dokumentas (2021 m. balandžio 26 d.) – Departamento išvada (pritarimas) reg. Nr. CPRC-210505-01131, nelaikytinas dokumentu, kuriuo galima remtis nagrinėjamoje byloje, nes pareiškėjas nemotyvuoja šio dokumento pateikimo su apeliaciniu skundu (ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis). Be to, šis dokumentas nėra informatyvus, nėra aišku kam yra išduotas Kultūros paveldo departamento pritarimas. Administracinėje byloje dalyvaujantis asmuo, norėdamas įrodyti tam tikras aplinkybes, turėtų juos teikti į administracinę bylą tokiomis priemonėmis, kurios yra įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnio 2 dalyje (proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimai, liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, daiktiniai įrodymai, dokumentai ir kiti rašytiniai, elektroniniai, garso bei vaizdo įrodymai). Vien tai, kad dokumentai yra tam tikroje informacinėje sistemoje (pvz. „Infostatyba“) nesuponuoja išvados, kad jais galima remtis konkrečioje byloje, jeigu jie nėra pateikti į šią bylą, nes toks įrodymų rinkimas ir vertinimas nesuderinamas su teismo proceso principais – tyrimo ir betarpiškumo principu (ABTĮ 10 straipsnis).
99. Nepagrįstas yra pareiškėjo apeliacinio skundo, kaip ir kitų procesinių dokumentų argumentas, kad tarp Namo N5 ir pareiškėjo pastato likęs tarpas yra per mažas atlikti pareiškėjo pastato priežiūros darbus, kad toks tarps neleis fiziškai prieiti prie pareiškėjo pastato sienos, siekiant atlikti jos pagerinimus (pvz., apšiltinti ar kitaip padidinti pastato energetinį naudingumą), taip pat tinkamai atlikti jos tinkamą priežiūrą. Pareiškėjo tvirtinimu, projektuoto Namo N5 statyba pablogins jo kaip šalia esančio pastato savininko veiklos sąlygas.
100. Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra: 1) statinių esamos techninės būklės nepabloginimas; <...> 5) gaisrinę saugą reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytų saugos priemonių išsaugojimas; <...>.
101. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus (Projekto dokumentus, 2025 m. sausio 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 2021 m. rugsėjo 16 d. bendrosios ekspertizės aktą Nr. 258-1-21, 2021 m. liepos 28 d. dalinės projekto ekspertizės aktą Nr. DPE-21-141) pagrįstai sprendė, kad Namas N5 buvo projektuojamas taip, kad nepažeistų teisės aktų reikalavimų, tame tarpe pareiškėjo statinių eksploatacijos.
102. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, kad Susitarime pareiškėjas ir UAB „YIT Lietuva“ nustatė naudojimosi Žemės sklypu tvarką, kuria remiantis pareiškėjo teisė naudotis Žemės sklypo dalimi, esančia prie jam priklausančio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinės sienos, nenustatyta. UAB „YIT Lietuva“ suteikė teisę naudotis jo naudojama Žemės sklypo dalimi UAB „Tauropolis“ priešgaisrinėms mašinoms pravažiuoti bei UAB „Tauropolis“ valdomoje žemės sklypo dalyje esančiam pastatui rekonstruoti, eksploatuoti (pastato technine priežiūra) ir pėsčiųjų praėjimui. Pagal Susitarimą UAB „Tauropolis“ ir UAB „YIT Lietuva“ naudojamų Žemės sklypo dalių riba pažymėta prie UAB „YIT Lietuva“ pastato sienos, prie kurios buvo priblokuotas pareiškėjui priklausantis pastatas. Be to, pastatai buvo sublokuoti (taigi ir pareiškėjo nurodomas tarpas atsiradęs) ne per visą pareiškėjui priklausančio pastato sieną. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šias aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad UAB „Tauropolis“ teisė prižiūrėti pastatą iš pastato vakarinės dalies sienos nėra pažeista.
103. Minėta, kad prieš pradedant projektuojamo Namo N5 statybą, buvo nugriautas statinys, kuris buvo sublokuotas su pareiškėjui priklausančiu statiniu – V. Šopeno alaus daryklos statinių komplekso gamybiniu pastatu, kuris yra dalis V. Šopeno alaus daryklos statinių komplekso, su kuriuo projektuotam Namui N5 skirta sklypo dalis ribojasi vakaruose. Minėta, kad Detaliajame plane pažymėti griaunami pastatai. Minėta, kad Detaliajame plane, be kita ko, nustatytas užstatymo reglamentas, būtent užstatymo tipas – perimetrinis užstatymas.
104. Pareiškėjas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad Projektas būtų parengtas taip, kad gyvenamojo namo statyba, remiantis šiuo projektu pablogintų pareiškėjo kaip šalia esančio pastato savininko veiklos sąlygas, palyginus su sąlygomis, kurias jis turėjo iki statybos pradžios. Ši išvada daroma įvertinus tai, kad teritorijoje tiek pagal detalųjį planą numatytas, tiek faktiškai buvo susiklostęs perimetrinis užstatymas, pareiškėjui priklausantis statinys ir nugriautas statinys, kurio vietoje projektuotas Namas N5 buvo sublokuoti.
105. Apibendrinant akcentuotina dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo veiklos sąlygų po statybos bloginimu, su galimybe įsirengti langus ir duris sienoje, kuri iki statybos pradžios buvo sublokuota su pareiškėjui priklausančiu pastatu, kad pareiškėjas negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad ateityje galės veikti ir įgyvendinti savo teises, kurių pareiškėjas neturėjo iki statybos pradžios. Minėta, kad šis pareiškėjo lūkestis nėra pagrįstas galiojančiais administraciniais sprendimais (teritorijų planavimo dokumentais, pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimais) ar sandoriais, kurių pagrindu pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į statinius bei naudojasi Žemės sklypo dalimi.
106. Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl Administracijos taikytos teisės, proceso teisės normų nepažeidė, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauropolis“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.