Klaipėdos apygardos teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos bankrutavusios mažosios bendrijos „M2 projektai“ atstovui nemokumo administratoriui M. V., suinteresuotam asmeniui M. Š., suinteresuoto asmens M. Š. atstovei advokatei S. S., suinteresuotam asmeniui M. S., suinteresuoto asmens M. S. atstovei advokato padėjėjai I. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios mažosios bendrijos „M2 projektai“ nemokumo administratoriaus M. V. pareiškimą dėl bankrutavusios mažosios bendrijos „M2 projektai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys M. S., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „City home“, uždaroji akcinė bendrovė „Milašaičių lentpjūvė“, M. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Bankrutavusios mažosios bendrijos (toliau – BMB) „M2 projektai“ nemokumo administratorius pateikė prašymą, kuriuo prašo pripažinti bankrutavusios mažosios bendrijos ,,M2 Projektai” bankrotą tyčiniu, nustatyti už bankrutavusios mažosios bendrijos „M2 Projektai“ tyčinio bankroto sukėlimą nustatyti atsakingą asmenį – M. S., apriboti M. S. teisę tris metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organų nariu. Prašymo pagrindas:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas netenkinamas.

7. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių iš esmės ginčo tarp šalių nėra. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-347-730/2024 MB ,,M2 Projektai“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas M. V. (civilinė byla Nr. eB2-144-730/2025). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 14 d. (duomenys neskelbtini) Steigimo sutartimi M. S. ir M. Š. įsteigė MB „M2 Projektai“. Steigimo sutartimi susitarta, kad MB „M2 Projektai“ vadovas bus M. S..Valstybės įmonės „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis MB „M2 Projektai“ įregistruota 2021 m. balandžio 27 d. ir jos vadovu nuo (duomenys neskelbtini) buvo M. S., jam nuo (duomenys neskelbtini) suteikta 100 procentų bendrijos valdymo teisių.

8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir atsakingo už bankrotą asmens nustatymo klausimas bei dėl teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organų nariu apribojimo.

9. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

10. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ar turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ar turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

11. JANĮ 70 straipsnyje įtvirtintas tyčinio bankroto teisinis reglamentavimas iš esmės atitinka šio instituto teisinį reglamentavimą galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, todėl teismas nagrinėjamoje byloje vadovaujasi ir anksčiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais.

12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023, 26 punktas; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-612-407/2024, 32 punktas).

13. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

14. Kasacinio teismo išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jeigu įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu taip pat laikomi ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

15. Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 34 punktas).

Dėl įrodinėjimo pareigos.

16. Sprendžiant teismas vertina, jog teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto. Siekiant įgyvendinti pagrindinį bankroto proceso tikslą – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, tyčinio bankroto instituto taikymas įmonės vadovą pripažinus atsakingu už tyčinį bankrotą, yra ultima ratio (paskutinė priemonė), taikoma išnaudojus kitus kreditorių teisių bei interesų būdus (pvz. žalos priteisimas iš vadovo). (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018; 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-175-781/2021).

17. Teismo pareiga bankroto bylose būti aktyviam negali būti suprantama, kaip teismo pareiga savo iniciatyva rinkti visus įrodymus dėl kiekvieno galimo neteisėtos veikos epizodo įtakos bendrovės mokumui, tai yra, teismui negali būti perkeliama įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir bendrovės nemokumo atsiradimo ar esminio nemokios bendrovės padėties pabloginimo priežastinio ryšio įrodinėjimo našta. Pažymėtina tai, kad pareiškėja, inicijavusi tyčinio bankroto klausimo nagrinėjimą, taip pat turi būti aktyvi ir teikti teismui visus tokiam pareiškimui išnagrinėti reikalingus duomenis. Nemokumo administratorius bankroto proceso metu turi galimybę pasinaudoti JANĮ 66 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta teise iš valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių bei kitų fizinių ir juridinių asmenų gauti savo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją; tik nesant galimybės gauti reikiamų duomenų, juos išreikalauti prašoma teismo.

Dėl bankrutavusios mažosios bendrijos „M2 projektai“ nemokumo momento nustatymo.

18. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, yra ypač svarbus juridinio asmens nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą galima analizuoti buvusio juridinio asmens vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei juridinio asmens nemokumo arba ryšio tarp juridinio asmens nemokumo ir jo būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar juridinio asmens bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).

19. Juridinio asmens nemokumas – būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Įmonės nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nustatytų sąlygų: 1) negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

20. Juridinio asmens nemokumas yra nustatomas išanalizavus juridinio asmens finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įsipareigojimai, jų santykis su juridinio asmens turto realia verte ir ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys juridinio asmens galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais šis klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant JANĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

21. Pareiškime pripažinti bankrotą tyčiniu nemokumo administratorius nenurodė ir neįrodinėjo BMB nemokumo momento. Nagrinėjant bylą teisme, nemokumo administratorius nurodė (2025 m. spalio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad nemokia BUAB „M2 projektai“ laiko nuo 2023 m. birželio mėnesio, nes tada buvo atliktos paskutinės finansinės operacijos, VSDFV ir VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per PLAIS sistemą, apribojo atsiskaitymus, įmonė nustojo vykdyti veiklą. Tačiau įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes neteikė. Suinteresuotas asmuo M. Š. savo atsiliepime nurodė, kad pagal 2022-2023 m. balansų duomenis BUAB „M2 projektai“ projektai nebuvo nemoki ir turėjo galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

22. 2025 m. spalio 3 d. teismo posėdyje priimta žodine nutartimi teismas, įgyvendindamas turimą įrodymų rinkimo iniciatyvos teisę, nustatė nemokumo administratoriui pateikti papildomus įrodymus, apie tai ar 2021 - 2023 m. BMB „M2 projektai“ turėjo neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų, nurodant konkrečiai kreditorius, jų dydį, kreditorinio įsipareigojimo susidarymo laiką.

25. Taigi, teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su BUAB „M2 projektai“ nemokumo administratoriaus nurodytomis aplinkybėmis, jog 2023 m. birželio mėnesį, BUAB „M2 projektai“ jau atitiko nemokios įmonės statusą pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punkte įtvirtintą nemokumo sąvoką.

27. Taip pat nemokumo administratorius įrodinėjo, kad tyčinio bankroto požymius atitinka ir suinteresuoto asmens M. S. veiksmai, neperduodant nemokumo administratoriui turto.

29. Nuostolingais ar ekonomiškai nenaudingais galėtų būti pripažįstami tokie sandoriai, kurių vykdymas reikštų nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei. Tačiau net ir nustačius, kad sandoris yra įmonei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo sudarant ekonomiškai nenaudingus sandorius ir įmonės nemokumo arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Teismas, spręsdamas dėl sandorių ekonominio (ne)naudingumo, turėtų vertinti, ar konkretūs sandoriai lėmė įmonės nemokumą.

30. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis.

31. Teismas vertindamas, ar nemokumo administratoriaus nurodytos ir aptartos aplinkybės (išmokėjimas pelno avansu bendrijos nariams 2021 – 2023 metais), kuriomis jis grindžia JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje 1, 2 punktuose numatytų tyčinio bankroto požymių buvimą, ir kurie patvirtintų tyčinius įmonės vadovo veiksmus, kuriais buvo siekiama įmonei sukelti nemokumą, sprendžia, kad nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 – 2023 suinteresuotiems asmenims M. S. ir M. Š. buvo išmokėtas pelnas avansu, tačiau teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad tokie veiksmai tai buvo suinteresuoto asmens M. S. kaip vadovo blogas valdymas ir lėmė įmonės nemokumą ar buvusį įmonės nemokumą dar labiau pablogino.

32. Teismas visų pirma atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl aptariamų sandorių (pelno išmokėjimo avansu įmonės nariams M. S. ir M. Š. ) ekonominio naudingumo, visų pirma turi būti atsižvelgta į BUAB „M2 projektai“ teisinę formą ir su tuo susijusius jos valdymo ypatumus.

33. Pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – ir MBĮ) 2 straipsnio 1 dalį mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys. MBĮ 7 straipsnio 4 dalis numato, kad mažosios bendrijos narys gali sudaryti civilines sutartis su mažąja bendrija dėl paslaugų teikimo ir (ar) darbų mažajai bendrijai atlikimo, išskyrus darbo santykių požymius turinčias sutartis. Bendra pagal mažosios bendrijos nario su mažąja bendrija sudarytas civilines sutartis suteiktų paslaugų ir darbų suma negali viršyti šimto tūkstančių eurų per kalendorinius metus. Viršijanti nustatytą dydį suma yra laikoma mažosios bendrijos pelno paskirstymu arba lėšomis, skirtomis mažosios bendrijos narių asmeniniams poreikiams.

34. Mažosios bendrijos vadovas veikia mažosios bendrijos vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (MBĮ 22 straipsnio 7 dalis). Be kitų įstatymo jam pavestų funkcijų, mažosios bendrijos vadovas mažosios bendrijos nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis paima mažosios bendrijos lėšų ir išmoka jas mažosios bendrijos nariams kaip avansu išmokamą pelną (MBĮ 22 straipsnio 8 dalis).

35. Mažosios bendrijos narys turi teisę gauti šias išmokas kaip avansu išmokamą pelną: 1) mažosios bendrijos lėšų savo asmeniniams poreikiams; 2) mažosios bendrijos pelno dalį už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį (MBĮ 24 straipsnis).

36. Nustatyta, kad 2021 metų finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2021 metais mažosios bendrijos nuostoliai – 8 859,00 Eur. 2021 metais MB nariai iš mažosios bendrijos neišsiėmė lėšų asmeniniams poreikiams. Per ataskaitinį laikotarpį bendrijos nariams avansu buvo išmokėta pelno dalis – 9 000,00 Eur, MB nariui – vadovui buvo priskaičiuotas ir išmokėtas MB vadovo atlygis pagal vadovavimo mažajai bendrijai pagal vadovavimo mažajai bendrijai paslaugų sutartį 29 600,00 Eur (Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-333-867/20235, (duomenys neskelbtini), CPK 179 straipsnio 3 dalis).

37. Nustatyta, kad 2022 metų finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2022 metais MB nariai iš mažosios bendrijos neišsiėmė lėšų asmeniniams poreikiams. MB nariui - vadovui buvo priskaičiuotas ir išmokėtas MB vadovo atlygis pagal vadovavimo mažajai bendrijai paslaugų sutartį 44 400 Eur. Per ataskaitinį laikotarpį, t. y. 2022 m. bendrijos nariams avansu buvo išmokėta pelno dalis, tai yra, 230 540 Eur, iš kurių 49 540 EUR M. Š., o 135 828 EUR M. S..

38. Nustatyta, kad 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2023 metais MB nariai iš mažosios bendrijos neišsiėmė lėšų asmeniniams poreikiams. MB nariui – vadovui buvo priskaičiuotas ir išmokėtas MB vadovo atlygis pagal vadovavimo mažajai bendrijai paslaugų sutartį 44 400 Eur. Bendrijos nariams avansu buvo išmokėta pelno dalis, tai yra, 175 367 Eur, iš kurių 39 539 EUR M. Š., o 135 828 EUR M. S..

39. Teismo vertinimu, abejoti nurodytų finansinių dokumentų (36-38 punktai), kurie yra sudaryti ir pasirašyti finansinę apskaitą tvarkiusio asmens, objektyvumu nėra pagrindo. Suinteresuotas asmuo M. S. 2025 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio metu (2025 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas) taip pat paaiškino, kad buvo žodiniai pasikalbėjimai su M. Š. apie pelno išsimokėjimą, priimdavo žodinį sprendimą dėl pelno išsimokėjimo ir išsimokėdavo.

40. Todėl teismas tiek suinteresuotam asmeniui M. S., tiek suinteresuotam asmeniui M. Š. išmokėtas pinigines lėšas vertina, kaip avansu išmokėtą mažosios bendrijos pelno dalį už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį (MBĮ 24 straipsnio 2 punktas), nesant objektyvių abejonių esamais BMB „M2 projektai“ finansiniais dokumentais, kuriuose nurodyta, kad bendrijos nariai iš bendrijos pelno avansu neišsiėmė lėšų asmeniniams poreikiams. Todėl teismas laiko nepagrįstais ir atmeta suinteresuoto asmens M. Š. argumentus kaip nepagrįstus, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, dėl MBĮ 25 straipsnio taikymo, kuris reglamentuoja mažosios bendrijos lėšų pelno avansu išmokėjimą bendrijos nariams savo asmeniniams poreikiams, kadangi tokios lėšos aptariamu laikotarpiu bendrijos nariams M. S. ir M. Š. nebuvo išmokėtos.

41. MBĮ 26 straipsnis reglamentuoja pelno paskirstymą mažosios bendrijos nariams.

42. MBĮ 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad mažosios bendrijos narių susirinkimas, patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, o kai auditas privalomas pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą, – audituotą metinių finansinių ataskaitų rinkinį, turi paskirstyti mažosios bendrijos pelną, tai yra, numatyta tvarka kaip turi būti skirstomas mažosios bendrijos pelnas, pasibaigus finansiniams metams.

43. MBĮ 26 straipsnio 2 dalis numato , kad mažosios bendrijos pelnas gali būti paskirstomas jos nariams ir nepasibaigus mažosios bendrijos finansiniams metams – už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį. MBĮ 26 straipsnio 3 dalis numato, kad numatant skirstyti mažosios bendrijos pelną jos nariams už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, mažoji bendrija privalo sudaryti trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio, už kurį skirstoma mažosios bendrijos nariams skirta pelno dalis, finansinių ataskaitų rinkinį.

44. MBĮ 26 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad mažosios bendrijos narių susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti pelno už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį mažosios bendrijos nariams, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) nėra patvirtintas ankstesnių finansinių metų mažosios bendrijos metinių finansinių atskaitų rinkinys; 2) nėra patvirtintas mažosios bendrijos trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio, už kurį skirstoma mažosios bendrijos nariams skirta pelno dalis, finansinių ataskaitų rinkinys; 3) mažoji bendrija turi neįvykdytų prievolių, kurių įvykdymo terminai suėjo iki šio sprendimo priėmimo; 4) mažoji bendrija, išmokėjusi pelną už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį mažosios bendrijos nariams, būtų nepajėgi įvykdyti savo prievolių už einamuosius finansinius metus; 5) trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio pelno (nuostolių) suma yra neigiama.

45. Mažosios bendrijos nariui tenkanti mažosios bendrijos finansinių metų pelno dalis turi būti sumažinta mažosios bendrijos nario per finansinius metus gautų išmokų kaip avansu išmokėto pelno suma (MBĮ 26 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, kai mažosios bendrijos finansinių metų pelno dalis, tenkanti mažosios bendrijos nariui, yra mažesnė negu jo per finansinius metus gautų išmokų kaip avansu išmokėto pelno suma, mažosios bendrijos narys mažajai bendrijai turi grąžinti sumą, viršijančią jam tenkančią metų pelno dalį. Tuo atveju, kai mažojoje bendrijoje per finansinius metus yra susidarę nuostolių, nario per finansinius metus iš mažosios bendrijos gautų išmokų suma kaip avansu išmokėtas pelnas turi būti visa grąžinta mažajai bendrijai (MBĮ 26 straipsnio 6 dalis).

46. Teismo vertinimu, nurodytas bendrijos lėšų kaip pelno avansu išmokėjimas bendrijos vadovui, kuris yra ir bendrijos narys M. S., bei kitam bendrijos nariui M. Š. savaime nesuponuoja pagrindo daryti išvadą, jog šių lėšų pervedimu bendrija buvo kryptingai vedama prie bankroto bendrijos vadovo kompetenciją apimančiais veiksmais, nes teisinis reglamentavimas numato, jog tuo atveju, kai mažojoje bendrijoje per finansinius metus yra susidarę nuostolių, nario per finansinius metus iš mažosios bendrijos gautų išmokų suma kaip avansu išmokėtas pelnas turi būti visa grąžinta mažajai bendrijai, taip pat kai mažosios bendrijos finansinių metų pelno dalis, tenkanti mažosios bendrijos nariui, yra mažesnė negu jo per finansinius metus gautų išmokų kaip avansu išmokėto pelno suma, mažosios bendrijos narys mažajai bendrijai turi grąžinti sumą, viršijančią jam tenkančią metų pelno dalį. Tokio vertinimo laikomasi teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-787-1120/2021).

47. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie teismui leistų padaryti išvadą, kad įvardytų lėšų pervedimu suinteresuotas asmuo M. S. kaip bendrijos vadovas, vykdydamas vadovo kompetencijai priskirtas pareigas, sąmoningai siekė išvengti prievolių bendrijos kreditoriams vykdymo ir siekė privesti bendriją prie bankroto (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

48. Byloje nėra ginčijama bendrijos nario teisė gauti piniginių lėšų išmokėjimą avansu visumoje, tik ginčijama jog buvo nesilaikyta MBĮ nustatytos tokio pobūdžio piniginių lėšų išmokėjimo tvarkos, tai yra, nebuvo sudarytas trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio, už kurį skirstoma mažosios bendrijos nariams skirta pelno dalis, finansinių ataskaitų rinkinys bei bendrijos narių susirinkimas sprendimo dėl avansinio pelno išmokėjimo nebuvo priėmęs, todėl teisinio pagrindo išmokėti ir (ar) gauti pelną avansu, įmonės nariams, nebuvo. Be to, 2021 metais BUAB „M2 projektai“ 2021 metais veikė nuostolingai.

49. MBĮ 22 straipsnio 7, 8 dalys nustato, kad mažosios bendrijos vadovas veikia mažosios bendrijos vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Mažosios bendrijos vadovas organizuoja kasdienę mažosios bendrijos veiklą, priima sprendimą mažajai bendrijai tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve, steigti mažosios bendrijos filialus ir atstovybes, tvirtina mažosios bendrijos filialų ir atstovybių nuostatus, priima sprendimą dėl šių filialų ar atstovybių vadovų paskyrimo, mažosios bendrijos nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis paima mažosios bendrijos lėšų ir išmoka jas mažosios bendrijos nariams kaip avansu išmokamą pelną, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su darbuotojais.

50. BMB „M2 projektai“ nuostatuose nustatyta tik mažosios bendrijos lėšų išmokėjimo mažosios bendrijos nariams kaip avansu išmokamas pelnas tvarka, kai išmokamos lėšos asmeniniams poreikiams (Nuostatų 21-25 punktai).

51. MBĮ 22 straipsnio 10 dalyje, 11 dalyje nustatyta, kad mažosios bendrijos vadovas atsako už: 1) mažosios bendrijos narių susirinkimo sušaukimą mažosios bendrijos nuostatuose nustatyta tvarka; 2) informacijos ir dokumentų pateikimą mažosios bendrijos narių susirinkimui; 3) finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą šio įstatymo nustatytais atvejais; 4) mažosios bendrijos dokumentų, duomenų ir kitos Juridinių asmenų registro tvarkytojui teiktinos informacijos pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 5) informacijos viešą paskelbimą mažosios bendrijos nuostatuose nurodytame šaltinyje; 6) informacijos ir dokumentų pateikimą mažosios bendrijos nariams; 7) kitų šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat mažosios bendrijos nuostatuose ir civilinėje (paslaugų) sutartyje su mažąja bendrija nustatytų pareigų vykdymą. Mažosios bendrijos vadovas inicijuoja turto išieškojimą iš mažosios bendrijos narių ir buvusių mažosios bendrijos narių, neįvykdžiusių šio įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nustatytų pareigų.

52. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui (51 punktas), suinteresuotas asmuo M. S. kaip vadovas turėjo, numatant skirstyti mažosios bendrijos pelną jos nariams už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, imtis priemonių, kad būtų sudarytas trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio, už kurį skirstoma mažosios bendrijos nariams skirta pelno dalis, finansinių ataskaitų rinkinys (MBĮ 22 straipsnio 10 dalies 3 punktas) bei organizuoti mažosios bendrijos narių susirinkimo sušaukimą mažosios bendrijos nuostatuose nustatyta tvarka (MBĮ 22 straipsnio 10 dalies 1 punktas).

53. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nesant priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai <···> gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

54. Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad tokie suinteresuoto M. S. veiksmai kaip nesiėmimas priemonių, kad būtų sudarytas trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio, už kurį skirstoma mažosios bendrijos nariams skirta pelno dalis, finansinių ataskaitų rinkinys bei nesiimta priemonių organizuoti mažosios bendrijos narių susirinkimo sušaukimą mažosios bendrijos nuostatuose nustatyta tvarka gali būti lemiantys pripažinti, kad bendrija prie bankroto privesta tyčia. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo šiuo atveju sprendimą dėl avansu išmokėti mažosios bendrijos pelno dalį už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį priima bendrijos narių susirinkimas, kuris taip pat galėjo priimti sprendimą išmokėti mažosios bendrijos pelno dalį avansu, kuris taip pat galėjo būti nepagrįstas ir ginčijamas. Todėl šiame kontekste, vertinant suinteresuoto asmens M. S. kaip bendrijos vadovo veiksmus, neturi teisinės reikšmės ir nemokumo administratoriaus nurodyta aplinkybė, kad 2021 metais BUAB „M2 projektai“ veikė nuostolingai, nes šią aplinkybę vertinti yra bendrijos narių susirinkimo kompetencija, sprendžiant dėl pelno išmokėjimo avansu (MBĮ 26 straipsnio 9 dalies 5 punktas).

55. Pažymėtina ir tai, kad suinteresuotas asmuo M. S. 2025 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio metu (2025 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas) taip pat paaiškino, kad buvo žodiniai pasikalbėjimai su M. Š. apie pelno išsimokėjimą, priimdavo žodinį sprendimą dėl pelno išsimokėjimo ir išsimokėdavo. O nustatytos aplinkybės (36-38 punktai), patvirtina, kad suinteresuotas asmuo M. Š., tuo laikotarpiu, kai buvo bendrijos nariu gavęs tokias lėšas, jokių prieštaravimų nepateikė, kas leidžia padaryti išvadą, kad tokiu būdu kaip bendrijos narys faktiškai sutiko dėl tokio pelno avansu išmokėjimo.

56. Šiuo aspektu, teismo vertinimu, nemokumo administratorius neįvykdė procesinės pareigos pagrįsti pareikštą reikalavimą ir įrodyti, jog suinteresuoto asmens M. S. kaip valdymas dėl aptariamų veiksmų buvo sąmoningai blogas ir buvo priežastiniame ryšyje su BMB „M2 projektai“ nemokumu.

57. Tačiau nemokumo administratorius turi teisę ir jau pasinaudojo specialiuoju MBĮ numatytu teisių gynimo būdu ir iš MB narių M. S. bei M. Š. pareikalavo grąžinti nepagrįstai išsimokėtas sumas. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-238-889/2025 ieškovei bankrutuojančiai mažajai bendrijai „M2 Projektai“ nusprendė priteisti iš atsakovo M. S. 155 840,52 Eur sumą žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 155 840,52 sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš sprendimo turinio matyti, kad teismas nustatė, jog atsakovo M. S. 134 875 Eur skola atsirado dėl jam 2023 m. avansu išmokėtos pelno dalies. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

58. Taip pat tokiu pat būdu nemokumo administratorius pareikalavo grąžinti, jo nuomone, nepagrįstai išmokėtas sumas ir iš M. Š.. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti iš atsakovo M. Š. 54 600,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 54 600,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. rugpjūčio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo bankrutuojančios mažosios bendrijos „M2 Projektai“, naudai. Iš sprendimo turinio matyti, kad teismas nustatė, kad pelnas avansu M. Š. taip pat negalėjo būti išmokėtas, jis buvo išmokėtas nesilaikant MBĮ nuostatų. Šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.

59. Pareiškime pripažinti BMB „M2 projektai‘ tyčiniu, nemokumo administratorius nurodo, kad 2024 m. balandžio 8 d. M. S. pateikė administratoriui BMB ,,M2 Projektai” ilgalaikio turto sąrašą, kuriame nurodė, kad turtas saugomas pas jį. Nepaisant raginimų turtą perduoti, turtas administratoriui iki šiol nėra perduotas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vienas iš įmonės tyčinio bankroto požymių laikytinas įmonės apskaitoje esančio turto neperdavimas administratoriui. Kitų aplinkybių nemokumo administratorius nenurodė ir neįrodinėjo, kaip šios aplinkybės galėtų lemti BMB ,,M2 Projektai” tyčinį bankrotą.

60. Iš suinteresuoto asmens M. S. 2024 m. kovo 26 d. ilgalaikio turto sąrašo matyti, kad neperduotas ilgalaikis turtas nemokumo administratoriui yra priekaba „Narko“, telefonas „iPhone 13 PRO“, priekaba „Faro“ ir baldai, kurių likutinė vertė 4752,57 Eur ir 100 procentų uždarosios akcinės bendrovės“ Gisetas“ akcijų. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

61. Nagrinėjant bylą teisme suinteresuotas asmuo M. S. 2025 m. spalio 3 d. teismo posėdyje paaiškino (2025 m. spalio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad jis nemokumo administratoriui ne kartą nurodė kur yra minimas turtas, parašė elektroninį laišką, laiške paaiškino apie turto buvimo vietą, negali išreikalauti turto, nes neturi įgaliojimų. Suinteresuotas asmuo M. Š. 2025 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio metu (2025 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas) pripažino, kad telefonas „iPhone 13 PRO“ yra pas jį. Nemokumo administratorius 2025 m. spalio 3 d. teismo posėdyje (2025 m. spalio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas) paaiškino, kad nemokumo administratorius turi informaciją dėl uždarosios akcinės bendrovės „Gisetas“.

62. 2025 m. lapkričio 12 d. suinteresuotas asmuo M. S. pateikė 2025 m. vasario 26 d. elektroninį laišką (DOK-14041) nemokumo administratoriui, kuriame paaiškinama apie ilgalaikio turto buvimo vietą.

63. Pagal JANĮ 59 straipsnį, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius nedelsdamas organizuoja juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nemokumo administratorius ėmėsi priemonių patikrinti suinteresuoto asmens M. S. pateiktą informaciją apie turto buvimo vietą ir organizavo jo perėmimą arba nustatė, kad ši informacija neteisinga ir turto nėra.

64. Pažymėtina ir tai, kad remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. vasario 27 d. sprendimu pripažino, kad atsakovas M. S. neįvykdė pareigos perduoti ieškovei 4 474,65 Eur vertės, atskaičius nusidėvėjimą, turtą (priekaba „Narko“, telefonas „iPhone 13 PRO“, priekaba „Faro“ ir baldai), todėl nusprendė priteisti 4 474,65 Eur žalos atlyginimą iš atsakovo M. S. ieškovei BMB „M2 projektai“.

65. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad nemokumo administratorius nenurodė kitų BUAB „M2 projektai“ sandorių, kurie, jo nuomone, yra ekonomiškai nenaudingi, nuostolingi, pažeidžiantys bendrovės kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, vertina, kad tik administratoriaus nurodytos aplinkybės apie įmonės nariams 2021-2023 metais išmokėtas pagal įstatymą lėšas bei nemokumo administratoriui neperduotą turtą po bankroto bylos iškėlimo, neleidžia padaryti išvados apie suinteresuoto asmens M. S. kaip vadovo sąmoningai blogą įmonės valdymą ir sudaro pagrindą pripažinti BMB „M2 projektai“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto pagrindu.

Dėl bylos procesinės baigties.

66. Kadangi teismas nenustatė, kad suinteresuoto asmens M. S. kaip vadovo veiksmai sudaro pagrindą pripažinti BMB „M2 projektai“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto pagrindu, todėl nėra pagrindo jo pripažinti atsakingu už tyčinį bankrotą bei apriboti jo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organų nariu. Tuo pagrindu nemokumo administratoriaus pareiškimas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

67. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „City home“ patyrė 847 Eur advokato pagalbos išlaidas (Nr. DOK-7551). Suinteresuotas asmuo M. Š. patyrė 726 Eur advokato pagalbos išlaidas (Nr. DOK-7382). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, jog suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „City home“ iš esmės palaikė nemokumo administratoriaus prašymą pripažinti bankrutavusios mažosios bendrijos „M2 projektai“ tyčiniu, kuris yra netenkinamas, suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „City home“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Suinteresuotas asmuo M. Š. nurodė nemokumo administratoriaus prašymo pagrįstumo klausimą nagrinėti teismo nuožiūra, tačiau atsiliepime nurodė, kad jam lėšos buvo išmokėtos pagrįstai, dėl kurių išmokėjimo aplinkybių buvo kilęs ginčas byloje, nurodė, kad jo valdymo laikotarpiu įmonė veikė pelningai, kas leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju M. Š. nesutiko su nemokumo administratoriaus pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, tai yra jų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas, atsižvelgiant į tai, suinteresuotam asmeniui M. Š. priteistinos 726 Eur bylinėjimosi išlaidos iš mažosios bendrijos „M2 projektai“ administravimui skirtų lėšų.

Rezoliucinė dalis

teismas nutaria:

netenkinti bankrutavusios mažosios bendrijos „M2 projektai“ nemokumo administratoriaus M. V. prašymo dėl bankrutavusios mažosios bendrijos „M2 projektai“ bankroto pripažinimo tyčiniu bei dėl teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organų nariu apribojimo.

Priteisti iš bankrutavusios mažosios bendrijos „M2 projektai“, juridinio asmens kodas 305743060, bankroto administravimui skirtų lėšų suinteresuotam asmeniui M. Š. 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

Nutartį per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos byloje dalyvaujantys asmenys gali apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.