Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. K. , gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) ), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 3 dalyje.

A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 272 straipsnio 3 dalyje.

R. M. , gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 272 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K.

, A. M. ir R. M. veikdami bendrininkų grupe, L. K. 2017 m. gruodžio 11 d. apie 18.30 val. suradus dvi sumedžiotas saugomų rūšių laukinių gyvūnų – lūšių gaišenas ir taip jas įgijus, jas kartu su R. M. ir A. M. laikė R. M. ir A. M. namuose šaldymo įrenginyje (duomenys neskelbtini), A. M. ir L. K. nutarus parduoti vieną lūšį, L. K. suradus pirkėją, R. M. 2018 m. sausio 3 d. apie 18 val. automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno lūšį į L. K. nurodytą vietą Lazdijų r. sav., kelio Nr. 134 Veisiejai-Lazdijai 43-iajį kilometrą, kur L. K. pardavė ją už 250 Eur asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį ir šia veika kaltinamieji padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų – lūšių apsaugos būklei bei šią veiką padarė komerciniais tikslais.

Liudytojas D. A. patvirtino, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtos medžioklės. Jis yra šio ikiteisminio tyrimo grupės narys. Tokio pobūdžio nusikaltimui išaiškinti buvo būtina atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, t. y. užmegzti ryšį su lūšių pardavėju ir organizuoti gyvūnų pirkimą. 2018 m. sausio 3 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi jam ir jo kolegoms leido neatskleidžiant tapatybės užmegzti ryšius su lūšis pardavinėjančiu L. K. bei pastarojo nurodytais trečiaisiais asmenimis bei atlikti kitus veiksmus, siekiant atskleisti nusikalstamą veiką, tų veiksmų metu slapta daryti pokalbių, veiksmų garso ir vaizdo įrašus, fotografuoti, filmuoti panaudojant visų rūšių vaizdo fiksavimo priemones. Vykdydamas užduotį jis jam priklausančiu automobiliu BMW 2018 m. sausio 3 d. apie 15 val. nuvyko pas asmenį, pranešusį apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, vardu M., kuris susisiekė su lūšių pardavėju, susitarė dėl lūšių pardavimo vietos, nuvyko, susitarė dėl kainos, kadangi pats pinigų padavimas neįvyko, nes atvyko policijos pareigūnai ir pardavėjus sulaikė (t. 2, b. l. 211,212).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir mažareikšmiškumo

272 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už neteisėtą naikinimą, žalojimą, paėmimą iš natūralios aplinkos, gaudymą ar kitokį įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą, realizavimą ar kitokį naudojimą didelio kiekio saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų arba kai tokia veika padaroma didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei, arba tokia veika padaryta komerciniais tikslais. Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje (toliau – Įstatymas) nustatyta, kad saugoma rūšis – nykstanti, pažeidžiama, reta arba endeminė gyvūnų, augalų arba grybų rūšis, šio įstatymo nustatyta tvarka įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą ir (arba) Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus arba saugoma pagal tarptautinius susitarimus, taip pat visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje. Įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą rengia ir kiekvienais metais jį peržiūri Lietuvos raudonosios knygos komisija. Lietuvos raudonosios knygos komisijos sudarytą Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą (jo papildymus ir (ar) pakeitimus) tvirtina Aplinkos ministerija. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 patvirtinta Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas, kuriame kategorijos Gyvūnai (žinduoliai) 1 (E) 2 punkte įtraukta ir lūšis. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad lūšis yra saugomų rūšių laukinis gyvūnas. Jos populiacija Lietuvoje - 100 vienetų lūšių, todėl pripažintina, kad veiksmais, kai disponuojama dvejomis lūšimis (2 procentai jos populiacijos), laikytina didele žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei. Vienas iš veiką kvalifikuojančių požymių yra komercinis tikslas. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamieji nusprendė vieną iš lūšių parduoti už 250 Eur ir dėjo pastangas šiuos veiksmus realizuoti, pripažintina, kad nusikalstamą veiką jie padarė komerciniu tikslu.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji atliko šiuos veiksmus: L. K. radęs dvi lūšis miške jas įgijo, gabeno iki R. M. sodybos (duomenys neskelbtini), kur šaldymo dėžėje laikė, o 2018 m. sausio 3 d. R. M. jas atgabeno automobiliu ,,Peugeot 307“ į sutartą pardavimo vietą. R. M. nurodė, kad apie tai, kad jo šaldymo dėžėje yra laikomos lūšys jis sužinojo tik pardavimo dieną. Kitokių įrodymų, patvirtinančių, kad šią aplinkybę jis žinojo nuo lūšių padėjimo momento nėra, todėl pripažintina, kad įrodyta, kad jis lūšis savo žinioje laikė nuo 2018 m. sausio 3 d. R. M., sužinojęs apie tai, kad jo šaldymo dėžėje yra lūšys, pritarė jų laikymui, realizavo susitarimo dalį atveždamas lūšį parduoti į sutartą vietą, todėl dalyvavo bendrame susitarime dėl lūšių saugojimo ir pardavimo. A. M. nurodo, kad jis neturėjo tikslo pardavinėti lūšių, jos buvo L. K., tačiau tokių A. M. parodymų nepatvirtina kitų įrodymų analizė ir jų vertinimas visete. Iš pokalbio tarp A. M. ir L. K. pardavimo dieną, t. y. 2018 m. sausio 3 d. matyti, kad L. K. dėl lūšių pardavimo kainos, kiekio, kurią lūšį parduoti tariasi kartu su A. M., A. M. šio pokalbio metu yra iniciatyvus, turintis įtakos sprendimui, pokalbio dalyvis (t. 1, b. l. 87-89). Šis jų pokalbis patvirtina, kad tiek L. K., tiek A. M. turėjo tikslą laikyti lūšis savo žinioje, jas panaudoti savo nuožiūra, vieną iš jų – parduoti už 250 Eur, todėl pripažintina įrodytu, kad A. M. dalyvavo bendrame susitarime dėl lūšies laikymo ir pardavimo. Visų šių įrodymų ir teisinių argumentų kontekste spręstina, kad L. K. radus ir įgijus lūšį, A. M., R. M. ir L. K. laikė ją savo žinioje, o 2018 m. sausio 3 d. realizavo bendrą sumanymą šią lūšį parduoti, todėl pripažintina, kad nusikaltimo objektyviąją pusę jie realizavo bendrais veiksmais, todėl jų veika kvalifikuotina pagal BK 272 straipsnio 3 dalį kaip bendravykdytojų padaryta nusikalstama veika ir nė vieno iš kaltinamųjų nėra teisinio pagrindo išteisinti kaip nepadariusio nusikalstamos veikos. Nusikaltimas padaromas tyčia, kai jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas) . Iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad jie suprato ir pažino, kad yra įgyta lūšis, ją laikė ir norėjo ją realizuoti, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Sprendžiant dėl veikos mažareikšmiškumo pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį veika mažareikšme laikoma tada, kai padarytos veikos požymiai sutampa su baudžiamajame įstatyme nurodytais atitinkamais nusikaltimo požymiais ir ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, taip pat, kai ji net nesudaro galimybės kilti žalai. Sprendžiant klausimą dėl veikos mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius požymius – objektą, dalyką, būdą, padarinius, laiką, vietą, tiek į subjektyviuosius požymius – kaltę, tikslus, motyvus. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus. Padarytos veikos mažareikšmiškumas bei pavojingumas yra vertinamieji požymiai. Tokiu atveju turi reikšmės žalingų padarinių dydis, dalykas, į kurį buvo kėsintasi, nusikaltimo padarymo būdas, sąlygos ir aplinkybės, kaltės forma, tyčios kryptingumas, motyvai, kuriais vadovavosi kaltininkas, tikslai, kurių siekė darydamas tą nusikaltimą, kaltininko asmenybės ypatumai ir pan. Pažymėtina ir tai, kad bendrininkų padaryta veika yra pavojingesnė, veikos padarymo bendrininkavimo atveju mažareikšme gali būti pripažinta (ar nepripažinta) tik visų bendrininkų veika. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors byloje neįrodyta, kad kaltinamieji lūšis sumedžioto, taip padarydami turtinę žalą gamtai, tačiau jų, kaip bendrininkų koordinuoti veiksmai, nukreipti į itin mažos populiacijos gyvūną, siekiant gauti iš to naudos sau, formuojant aplinkiniams neigiamą požiūrį į aplinką ir jos apsaugą, daro esminę žalą visuomenės ir valstybės vertybėms, todėl ši kaltinamųjų veika nėra mažareikšmė.

Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis).

Civilinis ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (iki reorganizacijos – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas) pareiškė 9 591,40 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos padarymo gamtai neteisėtai sumedžiojant dvi lūšis (t. 1, b. l. 72-74). Žalos skaičiavimo aktas patvirtina, kad dėl neteisėtai sumedžiotų dviejų lūšių patelių vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-621 patvirtintos Lietuvos saugomoms rūšims iš jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos nuostatomis, žalos dydis – 9 591,40 Eur (2 vnt. x 4 795,70 Eur) (t. 1, b. l. 75).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant ekvivalentinio priežastinio ryšio teoriją, nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingų padarinių būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012).

Byloje nenustatyti kaltinamųjų neteisėti veiksmai, kuriais jie būtų sumedžioję ar kitaip iš gyvosios gamtos aplinkos paėmę lūšis. L. K. jas rado jau nebegyvas, visų kaltinamųjų veiksmai, susiję su jau negyvų lūšių įgijimu, laikymu ir realizavimu, jų veiksmais tiesiogiai turtinė žala dėl neteisėto lūšių sumedžiojimo nepadaryta ir net tuo atveju, jeigu jie nebūtų atlikę aukščiau aptartų nusikalstamų veikų, gamtai turtinė žala būtų buvus padaryta. Šiuos kaltinamųjų veiksmus įvertinus aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad tarp gamtai padarytos žalos dėl neteisėtai sumedžiotų lūšių ir kaltinamųjų veiksmų jas negyvas paimant, laikant ir realizuojant, nėra tiesioginio priežastinio ryšio, todėl kaltinamieji neturi pareigos atsakyti pagal ieškinį, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl galimybės atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą ar įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1,2 dalys).

Išklausyti posėdyje J. K. ir V. M. nurodė, kad kaltinamieji yra šeimos nariai ir artimi giminaičiai (L. K. yra J. K. sūnus, R. M. yra V. K. brolis, o A. M. – jo sūnėnas), jie su jais nuolatos bendrauja, palaiko artimus santykius, gyvena netoliese. Nors kaltinamieji yra suaugę, jie visuomet jų paklauso, gerbia juos, atsižvelgia į jų nuomonę, todėl mano, kad jie gali daryti kaltinamiesiems teigiamą įtaką. Kaltinamuosius galimi laiduotojai apibudina kaip visuomet jautusius atsakomybę už savo daromus veiksmus, tokio kaltinamųjų elgesio jie nepateisina, po nusikaltimo padarymo mato, kad kaltinamieji dėl susiklosčiusios situacijos išgyvena, gailisi. Galimi laiduotojai nebausti, neteisti, todėl mano, kad yra tinkami pavyzdiai savo artimiesiems, todėl prašo nustatyti laidavimą. Gimimo ir sutuoktuvių liudijimai patvirtina, kad L. K. tėvas yra J. K., V. M. ir R. M. yra broliai, o A. M. yra V. M. sūnėnas (t. 2, b. l. 196,199-203). J. K. ir V. M. nebausti administracine tvarka (t. 2, b. l. 205,206), neteisti (t. 2, b. l. 207,208). J. K. bendruomenės charakterizuojamas kaip draugiškas, komunikabilus, jo elgesys atitinka visuomenės pripažintas elgesio normas (t. 2, b. l. 159), darbdavio charakterizuojamas kaip atsakingas, darbštus, gerbiamas bendradarbių, nebaustas drausmine tvarka (t. 2, b. l. 162). V. M. darbdavio charakterizuojamas kaip nepriekaištingai ir rūpestingai atliekantis savo darbą, turintis didelę darbo patirtį, keliantis kvalifikacijų Lietuvos ir užsienyje vykstančiuose seminaruose (t. 2, b. l. 166). Įvertinus visas šias laiduotojų, jų požiūrį į nusikalstamą veiką apibudinančias aplinkybes, jų ir kaltinamųjų glaudžius tarpusavio santykius, teigiamas laiduotojų asmenines ir socialines savybes, jų duotus paaiškinimus apie kaltinamųjų neteisėto elgesio pasmerkimą, jų siekį ir jų realias galimybes įtakoti kaltinamųjų elgesį, spręstina, kad jie gali kaltinamiesiems padaryti teigiamą auklėjamąjį poveikį, kad jie laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų, todėl jie yra verta teismo pasitikėjimo ir visiškai atitinka įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus.

Kaltinamieji anksčiau neteisti (t. 2, b. l. 45,69,90), A. M. nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 91), L. K. ir R. M. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra visai kitokio pobūdžio, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimai, nekeliantys grėsmės visuomenei (t. 2, b. l. 46,70-72).R. M. charakterizuojamas kaip ramaus būdo, tvarjingas, paslaugus šeimoje ir visuomenėje, skatintas tarnyboje, neturintis drausminių nuobaudų (t. 2, b. l. 169,170), A. M. charakterizuojamas kaip bendruomeniškas, tvarkingas ir ramaus būdo (t. 2, b. l. 172). Atsižvelgus į šias aplinkybes spręstina, kad kaltinamųjų padaryta veika yra atsitiktinė, todėl galima pagrįsta išvada, kad jie laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl nėra kliūčių jų atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnį ir juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą ir tai atitinka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto esmę ir paskirtį bei šių normų taikymo praktiką analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-153-574/2013, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-174/2014, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-83-497/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-487/2017).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Siekiant, jog atleidimas asmens nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą svarbu tinkamai parinkti tas baudžiamojo poveikio priemones, kurios skirtinos asmeniui, šiuo pagrindu jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį.

Kaltinamasis R. M. nusikalstamą veiką pada­rė naudodamasis automobiliu, kuris yra tokios veikos padarymo priemonė, todėl jai gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemo­nė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1, 2 dalys, 72 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-50-788/2018, 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018, 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018, 2018 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018) yra išaiškinta, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiama dėl to, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, automobilis yra kaltinamojo sutuoktinės, juo naudojamasi tenkinant savo ir šeimos poreikius, kaltinamasis anksčiau nebuvo baustas už tokio pobūdžio teisės pažeidimus, todėl pripažintina, kad transporto priemonės palikimas kaltinamojo žinioje nekelia pavojaus visuomenei. Šių aplinkybių visuma laidžia daryti išvadą, kad automobilio konfiskavimas nėra būtinas norint užtikrinti, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, todėl esant šioms aplinkybėms, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas pažeistų proporcingumo principą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam R. M. neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas.

Siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, kaltinamiesiems skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų gaunamos pajamos nėra didelės, skirtina mažesnė nei vidurkis įmoka. K. L. K. vaidmuo nusikalstamoje veikoje buvo esminis, todėl jam skirtina didesnė įmoka nei kitiems kaltinamiesiems.

Nors prokuroras prašo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti kaltinamiesiems naudotis specialia teise – teise medžioti, tačiau šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Atsižvelgus į tai, kad byloje nenustatyta, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė naudodamiesi teise medžioti, šios baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas kaltinamiesiems negalimas.

Dėl kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

L. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 65,66), R. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 86,87) ir A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 97), panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) automobilis ,,Peugeot 307“, VIN kodas VF33CRHYB82377263, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (t. 2, b. l. 25-27), bei jo techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 013-0113309, įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos liudijimas(duomenys neskelbtini), tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), grąžintini teisėtam savininkui ar jo įgaliotam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 2) kompiuterinės laikmenos (2 vnt.) paliktinos byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 3) ginklo pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini) (L. K.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (L. K.), leidimai laikyti (nešioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (L. K.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (L. K.), L. K. vardu išduotas medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) , grąžintini L. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 4) šautuvai ,,Husqvarna“, (duomenys neskelbtini) grąžinti teisėtam savininkui - L. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 5) 2018 m. sausio 10 d. aktu iš L. K. paimti 52,48 Eur (t. 2, b. l. 61-63), grąžintini teisėtam savininkui L. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. K., padariusį nusikalstamą veiką, nu­ma­tytą Lietu­vos Respubli­kos BK 272 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo bau­džia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų terminui BK 40 straipsnio pagrindu, perduodant jį J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti L. K. 7 (septynių) minimalių gyvenimo lygių dydžio (350 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

A. M., padariusį nusikalstamą veiką, nu­ma­tytą Lietu­vos Respubli­kos BK 272 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo bau­džia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų terminui BK 40 straipsnio pagrindu, perduodant jį V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. M. 6 (šešių) minimalių gyvenimo lygių dydžio (300 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

R. M., padariusį nusikalstamą veiką, nu­ma­tytą Lietu­vos Respubli­kos BK 272 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo bau­džia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų terminui BK 40 straipsnio pagrindu, perduodant jį V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti R. M. 6 (šešių) minimalių gyvenimo lygių dydžio (300 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (iki reorganizacijos – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas) civilinį ieškinį dėl 6 591,40 Eur priteisimo iš kaltinamųjų atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) automobilį ,,Peugeot 307“, VIN kodas VF33CRHYB82377263, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos liudijimą (duomenys neskelbtini), tarptautinį transporto priemonės draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), grąžinti teisėtam savininkui ar jo įgaliotam asmeniui; 2) kompiuterines laikmenas (2 vnt.) palikti byloje; 3) ginklo pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini) (L. K.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (L. K.), leidimus laikyti (nešioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (L. K.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (L. K.), L. K. vardu išduotą medžiotojo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti L. K.; 4) šautuvus ,,Husqvarna“, (duomenys neskelbtini) grąžinti teisėtam savininkui - L. K.; 5) iš L. K. paimtus 52,48 Eur grąžinti L. K.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Išaiškinti L. K., A. M., R. M., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.