- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- e2A-673-657/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14947-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- V. Ž.
- Ieškovas
- I. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės, Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23386-528/2020 pagal ieškovo I. G. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl be pagrindo gautos piniginės sumos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas I. G. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. Ž. 3 086 Eur sumą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo 3 086 Eur sumos nuo ieškinio teismui pateikimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas 2018 m. rugsėjo 24 d. iš savo banko sąskaitos pervedė į atsakovo banko sąskaitą 3 086 Eur, mokėjimo pavedime nurodydamas „laisva forma. skolos grąžinimas“. Ieškovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė atlikti paslaugas UAB „Astra Minerva“, kuri subrangovu pasitelkė atsakovą. Ieškovas manė, kad daro pavedimą už UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šalys buvo susitarusios, kad tokiu būdu bus įformintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymas su UAB „Astra Minerva“. Tarp minėtų bendrovių kilęs ginčas dėl apmokėjimo buvo sprendžiamas teisme ir atsakovui pervesta suma nebuvo užskaityta kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimas už UAB „Astra Minerva“ paslaugas. Atsakovas gavo pinigines lėšas be teisėto pagrindo, todėl privalo jas grąžinti. Atsakovui buvo sumokėta UAB „Astra Minerva“ gautino pagal sutartį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sėkmės mokesčio dalis, o kitą dalį – 3 000 Eur atsakovui yra sumokėjęs Ž. J.. Jokių paskolos teisinių santykių tarp šalių nebuvo, šalys nebuvo susitikę. Ieškovo turtinė padėtis stabiliai gera, jis niekada nesiskolino pinigų iš atsakovo. Jokių įrodymų apie susitarimą dėl paskolos ir pinigų perdavimą nėra. Atsakovo metinė deklaracija nepatvirtina paskolos santykių tarp šalių buvimo, o susitarimas dėl palūkanų turi būti rašytinis.
3. Atsakovas V. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 3 ar 4 d. atsakovas suteikė ieškovui 3 000 Eur paskolą su 6 proc. metinėmis palūkanomis. Ieškovas 2018 m. rugsėjo 24 d. pranešė atsakovui, kad gali grąžinti paskolą, susitarė, kad ją su palūkanomis grąžins bankiniu pavedimu. Elektroniniu laišku atsakovas nurodė ieškovui savo banko sąskaitos numerį, o ieškovas, tą pačią dieną grąžino 3 000 Eur skolą su 86 Eur palūkanomis. Teikdamas metinę pajamų deklaraciją už 2018 m., atsakovas nurodė gautas palūkanas kaip apmokestinamas pajamas.
4. Tarp ieškovo valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Astra Minerva“ kilus ginčui teisme, byloje ieškovo sumokėta 3 086 Eur suma nepripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimu UAB „Astra Minerva“ už paslaugas. Ieškovo atliktas pervedimas neturi nieko bendro ir su konsultavimo paslaugų teikimu: nesutampa datos, mokėjimo paskirtis, sumos ir šalys. Atsakovas nebuvo UAB „Astra Minerva“ teikiamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų subrangovu, kuriuo buvo UAB „Bankinės konsultacijos“. Atsakovas neturėjo jokių teisinių santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir neturėjo įgaliojimo veikti už UAB „Astra Minerva“. Atsakovas niekada nėra mokėjęs už ieškovo gautas paslaugas ar prekes. Ieškovo pinigų pervedimas nebuvo suklydimas, nes jis pats apskaičiavo skolos dydį ir nurodė mokėjimo paskirtį, bei grąžino tai, ką buvo gavęs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo V. Ž. ieškovui I. G. 3 086 Eur nepagrįstai gautų piniginių lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 244 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinio netenkino.
6. Teismas konstatavo, kad nėra ginčo ir rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas į atsakovo banko sąskaitą 2018 m. rugsėjo 24 d. pervedė 3 086 Eur. Nagrinėdamas minėtų bendrovių skolos santykius Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko tiesiogiai V. Ž. atliktas 3 086 Eur mokėjimas nepatvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip įmonės, atsiskaitymo už jai suteiktas paslaugas. Juo labiau, kad mokėjimo paskirtis nukreipia į skolos grąžinimą, bet ne paslaugų apmokėjimą. Nėra pagrindo tikėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ versija, kad PVM sąskaitos faktūros pagal atliktų darbų aktus buvo apmokėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ši mokėjo sėkmės mokestį V. Ž.. Minėtame teismo sprendime nurodyta, kad tos bylos nagrinėjimo metu V. Ž. nurodė paskolinęs I. G. 3 000 Eur su 6 proc. palūkanomis, kuris grynais pinigais gautą paskolą grąžino pavedimu.
7. Kadangi paskolos suma, atsakovo teigimu, buvo 3 000 Eur, tai paskolos sutarčiai pakako rašytinės formos. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad rašytinės paskolos sutarties nebuvo, jokių raštelių ar susirašinėjimo, patvirtinančio būtent paskolos santykius, byloje nepateikta. Atsakovo pateikti įrodymai, kuriais jis grindžia paskolos teisinių santykių egzistavimą, yra netiesioginiai: pinigų pervedimo faktas ir nuoroda mokėjimo paskirtyje – skolos grąžinimas; šalių elektroninis susirašinėjimas, kuriame ieškovas tikslinasi dėl skolos sumos; 86 Eur, kaip palūkanų, gautų už paskolą, deklaravimas 2019 metais, teikiant metinę pajamų deklaraciją už 2018 metus. Šiuo atveju netiesioginiai įrodymai neįrodo fakto, jog atsakovas perdavė ieškovui pinigus, o šis juos įsipareigojo grąžinti su palūkanomis. Nors atsakovas nurodė tarp šalių buvus draugiškus santykius beveik 10 metų, tačiau mažai tikėtina, kad nesiejami itin artimų draugystės ar giminystės santykių asmenys būtų neįforminę paskolos santykių raštu, juolab, kad skolinant už palūkanas nemažą sumą. Be to, pagal ieškovo pateiktus jo telefono judėjimo duomenis atsakovo nurodytomis paskolos suteikimo dienomis – 2018 m. balandžio 3 ar 4 dieną bent jau ieškovo telefono judėjimas užfiksuotas ne Kauno mieste, kur, atsakovo teigimu, vyko pinigų perdavimas.
8. Šalims neigiant kitų teisinių santykių, kurių pagrindu ieškovui galėjo kilti pareiga pervesti atsakovui 3 086 Eur sumą, buvimą, konstatuotina, jog atsakovas neįrodė, kad jis ieškovui buvo suteikęs paskolą, ar kad šalys būtų sudariusios kokią nors kitą sutartį, kurios pagrindu buvo pervesta ši pinigų suma. Kadangi atsakovui ginčo sumą pervedė pats ieškovas iš savo lėšų, teisinio pagrindo gauti šią sumą atsakovas neįrodė, o teismas jo nenustatė. Ginčo sumos atsakovas nėra grąžinęs ieškovui, kuris nuostolių atsiradimo rizikos nebuvo prisiėmęs ir neturi galimybės ginti savo pažeistą teisę kitais gynybos būdais, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju yra nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, ir yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 3 086 Eur sumos priteisimo.
9. Ieškovo reikalavimas dėl 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies. Procesinės palūkanos priteisiamos ne nuo ieškinio pateikimo teismui momento (2020 m. rugsėjo 23 d.), bet nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 25 d.). Iš esmės tenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą iš atsakovo ieškovui priteisiamos 1 244 Eur bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovas V. Ž. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas įrodė, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita. Teismas nevertino bankinio pavedimo turinio – nurodytos pavedimo paskirties „Skolos grąžinimas“ ir atsakovo tripliko 26 punkte nurodytų argumentų. Teismas dėl ieškovo nurodytų versijų teisingumo ar klaidingumo tiesiogiai nepasisakė, jų nenagrinėjo. Išvada, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, yra neargumentuota.
1.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimo ir nenurodė, kokie kiti bylos duomenys prieštarauja pavedimo paskirties pažodiniam aiškinimui. Bylos duomenų, kurie neigtų pavedimo paskirties pažodinį aiškinimą, iš kurių būtų galima spręsti apie kitokią mokėjimo pavedimo paskirtį, nei „skolos grąžinimas“, nėra. Byloje net nėra ieškovo paaiškinimo, kodėl jis nurodė tokią pavedimo paskirtį, išskyrus bendro pobūdžio pasvarstymus. Byloje pateiktas 2018 m. rugsėjo 24 d. 14 val. 33 min. ieškovo elektroninis laiškas, kuriame jis pripažįsta egzistuojančią skolą ir pats apskaičiuoja jos dydį, kas atitiktų skolos raštelį. Teismas neišsiaiškino, kokia buvo tikroji ginčo šalių valia, nors vertinant šalių susirašinėjimą ir padarytą pavedimą matyti, kad ieškovas siekė grąžinti skolą atsakovui. Teismas nesivadovavo sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei teismų praktika, nepasisakė dėl ieškovo atliktų veiksmų prasmės ir jų teisinio vertinimo. Atsakovo patvirtinimas dėl skolos dydžio, kartu su bankiniu mokėjimu atstojo pakvitavimą dėl prievolės įvykdymo. Tai rodo, kad ieškovas įvykdė prievolę atsakovui ir rūpinosi tinkamu prievolės įvykdymo įforminimu. Šių veiksmų nagrinėjimas ir teisinis aiškinimas akivaizdžiai parodo tarp ginčo šalių buvusius paskolos santykius. Teismas netinkamai vertino ieškovo pateiktas telefono judėjimą rodančias išklotines, neatsižvelgė į šalių elgesį po skolos grąžinimo. Atsakovas po to, kai atgavo paskolintus pinigus ir palūkanas, jas deklaravo pateikdamas metinę pajamų deklaraciją už 2018 metus.
1.3. Teismas nepagrįstai taikė CK 6.237 straipsnio nuostatas ir neatsižvelgė, kad pagal teismų praktiką jos gali būti taikomos tik tuomet, kai turto įgijimo negalima pateisinti konkrečiu aktu ar sandoriu. Net jeigu teismui kilo abejonių, kad nesant rašytinės paskolos sutarties tarp ginčo šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, yra pakankamai įrodymų, kad paskolos sutartis buvo įvykdyta, o tai yra sandoris, todėl CK 6.237 straipsnis negali būti taikomas. Teismas neišsprendė ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo klausimo, neišnagrinėjo esminės bylos aplinkybės – kodėl ieškovas grąžino skolą atsakovui.
Atsiliepimas
11. Ieškovas I. G. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
2.1. Apeliantas iš esmės klaidingai aiškina teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas pervedė atsakovui 3 086 Eur sumą, šio fakto neginčijo ir atsakovas, todėl įrodė aplinkybę, jog atsakovas gavo lėšas be jokio teisinio pagrindo. Vien mokėjimo pavedime mokėjimo paskirties pavartotų žodžių aiškinimas negali paneigti ieškovo atlikto mokėjimo atsakovui fakto. Ieškovas nuosekliai ir vienodai aiškina bylos aplinkybes, kad pavedimą padarė be teisinio pagrindo, todėl teismo išvada, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita yra teisinga. Ieškovas jokios prievolės atsakovo atžvilgiu neturėjo, o mokėjimo pavedimu siekė užskaityti kito subjekto skolą, tačiau atsakovas nepripažino tokio mokėjimo užskaitymo, ir iš esmės patvirtino ieškovo įrodinėtinas aplinkybes.
2.2. Teismas tinkamai ir pagal teismų praktiką taikė CK 6.237 straipsnio nuostatas. Teismo išvados, kad jokie paskoliniai teisiniai santykiai tarp šalių nebuvo susiklostę, nes atsakovas tokiems faktams patvirtinti nepateikė jokių įrodymų, yra teisėtos ir pagrįstos. Teismas teisingai nurodė atsakovo įrodinėjimo naštos apimtį. Atsakovas neįrodė, kad paskolos dalyką perdavė ieškovui bei kad jis įsipareigojo grąžinti jam paskolintą pinigų sumą bei sumokėti 6 proc. metinių palūkanų, kadangi šios aplinkybės objektyviai neegzistuoja. Teismas privalėjo aiškintis, ar yra kokie nors susiklostę teisiniai santykiai tarp šalių dėl ieškovo atlikto pavedimo atsakovui, ir, atitinkamai, pagal CK 6.237 straipsnio taikymo taisyklę, nenustačius jokio teisinio pagrindo, ieškovo prašoma pinigų suma priteisiama iš atsakovo. Teismas pagrįstai nenustatė jokių teisinių santykių buvimo tarp šalių, tinkamai įvertino atsakovo deklaracijos už 2018 m. turinį, taikė CK 6.237 straipsnio nuostatą ir ieškinį tenkino.
2.3. Atsakovas klaidingai vertina ieškovo procesinį suinteresuotumą šioje byloje. Ginčas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Astra Minerva“, kurioje atsakovas dalyvavo trečiuoju asmeniu, buvo išspręstas taikos sutartimi, abipusių nuolaidų būdu, todėl ieškovas net teoriškai negali turėti jokių neigiamų emocijų atsakovo atžvilgiu šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ieškovui I. G. pareiškus reikalavimą atsakovui V. Ž. dėl nepagrįsto praturtėjimo, kuris grindžiamas tuo, kad atsakovas nepagrįstai įgijo ieškovės sąskaita pinigų sumą.
14. Byloje nustatyta, kad ieškovas I. G. 2018 m. rugsėjo 24 d. į atsakovo V. Ž. sąskaitą pervedė 3 086 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „laisva forma. Skolos grąžinimas”. Tokiu būdu apeliantas įgijo 3 086 Eur sumą. Ieškovas 2020 m. rugsėjo 3 d. pareiškė atsakovui pretenziją, reikalaudamas grąžinti 3 086 Eur pinigines lėšas kaip gautas be teisinio pagrindo.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-235/2009). Kartu pažymėta, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3368/2011).
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vien pinigų pervedimas ir gavimas, nesant kitų įrodymų, išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį, neleidžia vienareikšmiškai pripažinti tokių santykių buvimą, todėl nėra pagrindo pervestus atsakovui pinigus laikyti paskolos grąžinimu. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad tokia išvada nepagrįsta, nes teismas netinkamai kvalifikavo šalių santykius, nevertindamas apelianto argumentų, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
17. Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d.). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 str. 1 d.). Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 1.73 str. 2 d., 6.192 str. 2 d.). CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą.
18. Paskolos sutarties samprata pateikiama CK 6.870 straipsnyje, kurio 1 ir 2 dalys paskolos sutartį apibrėžia kaip realinę sutartį, kurios viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Taigi, tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai.
19. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jei skolinama suma viršija šešis šimtus eurų. Šio straipsnio 3 dalis nustato, jog rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, o 4 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 2 d.). Tokiu atveju į bylos dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalyką įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą.
20. Šiuo atveju paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimą turėjo įrodyti ieškovas (CPK 12 str., 178 str.). Apeliantas savo argumentus dėl paskolos suteikimo grindžia šalių susirašinėjimu, pavedimo, kuriuo į jo sąskaitą ieškovas pervedė 3 086 Eur, nuoroda mokėjimo paskirtyje „laisva forma. Skolos grąžinimas“, ir pajamų deklaracija. Apelianto nuomone, šie įrodymai patvirtina, kad egzistuoja faktas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą ieškovui ir jo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką.
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys nėra sudariusios rašytinės paskolos sutarties, apsikeitusios raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, t. y. raštu neišreiškė savo valios. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų pinigų perdavimo ieškovui faktą, ir ieškovo įsipareigojimą grąžinti skolą paskolos davėjui, kas leistų pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme, todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovo atliktas mokėjimo pavedimai atsakovui pagrindžia patį pinigų perdavimo faktą, bet ne paskolos sutarties sudarymą, kurioje būtų išreikšta tiek abiejų šalių valia, tiek ieškovo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką (pinigus) paskolos davėjo nuosavybėn.
22. Vertinant fakto dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui (atsakovei) egzistavimą taip pat reikšminga tai, kad ieškovas nuosekliai bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog suteikti jam paskolą atsakovo niekada neprašė, nes pinigų jam nereikėjo, o ir atsakovas, prireikus skolintis, nebūtų tas žmogus, į kurį būtų kreipęsis. Šias ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje su dubliku pateikti einamųjų ir indėlių sąskaitų išrašai, metinės turto deklaracijos. Be to, atsakovo argumentus, jog pinigai ieškovui buvo perduoti Kaune 2018 m. balandžio 3 ar 4 dieną, paneigia ieškovo pateikti jo telefono judėjimo duomenys („Google Maps timeline“ išklotinės) paskolos suteikimo dienomis, t. y. judėjimas užfiksuotas ne Kauno mieste.
23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-226-432/2020 buvo patvirtinta taikos sutartis sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Astra Minerva“ panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. Ieškovas yra vienas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovas) ir UAB „Astra Minerva“ (paslaugų teikėjas) 2017 m. rugsėjo 15 d. sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. 170915/1, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdė paslaugų teikėją parengti paraišką pagal ES lėšomis finansuojamą priemonę „Intelektas LT“. UAB „Astra Minerva“ ir UAB „Bankinės konsultacijos“ 2017 m. rugsėjo 15 d. sudarė sutartį Nr. 2017/09/15-K, pagal kurią paslaugų pirkėjas samdė paslaugų teikėją parengti paslaugų pirkėjo klientui paraišką pirmam ir antram etapui pagal priemonę „Intelektas LT“ ir koreguoti paraišką jos svarstymo Lietuvos verslo paramos agentūroje metu. Iš Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. galutinio sprendimo matyti, jog teismas nustatė, kad V. Ž., rengiant paraišką, veikė kaip UAB „Bankinės konsultacijos“ darbuotojas, ką patvirtina Sodros duomenys.
24. Be to, byloje pateiktas 2018 m. vasario 25 d. elektroninis laiškas, 2018 m. liepos 10–16 d. Viber žinutės dėl sertifikavimo, taip pat dėl atsakovo žmonos įdarbinimo, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šalis siejo ne paskolos, o bendradarbiavimo santykiai.
25. Taigi apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos sprendžia, kad šioje byloje atsakovas neįrodė, kad suteikė ieškovui paskolą, t. y. nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad paskolos dalykas (pinigai) buvo perduoti ieškovui bei ieškovo įsipareigojimas grąžinti pinigus. Mokėjimo nurodymas nėra dokumentas, patvirtinantys paskolos sutarties sudarymo faktą, nes vien tik pinigų pervedimas ir gavimas, nesant kitų įrodymų, išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį, neleidžia vienareikšmiškai pripažinti tokių santykių buvimą. Kadangi apeliantas neįrodė esminių paskolos sutarties su ieškovu sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo I. G. ir atsakovo V. Ž. nesiejo paskolos teisiniai santykiai.
26. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat teigė, jog nepagrįstai taikė CK 6.237 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237-6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017).
28. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 str.), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020).
29. Lietuvos teisėje laikomasi principo, kad asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020).
30. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad šalių nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas perdavė prašomas priteisti lėšas atsakovui, t. y. lėšų perdavimas neturi teisinio pagrindo. Tai leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju nepagrįsto praturtėjimo institutas kaip subsidiarus teisių gynimo būdas ieškovo pasirinktas ir pirmosios instancijos teismo pritaikytas pagrįstai.
31. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai nepasisakė dėl kiekvienos iš nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų, nagrinėjamu atveju jos egzistuoja. Pirma, byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas 2018 m. rugsėjo 24 d. į atsakovo V. Ž. sąskaitą pervedė 3 086 Eur sumą, kas reiškia, kad atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovų veiksmų. Antra, dėl šios priežasties ieškovo turtas sumažėjo 3 086 Eur suma, kas atitinka atsakovo praturtėjimą. Trečia, atsakovas praturtėjo, nes ieškovas jam perdavė aukščiau nurodytą sumą, t. y. egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, nėra teisinio pagrindo atsakovo praturtėjimui. Penkta, nepagrįstas praturtėjimas egzistavo, pareiškus ieškinį. Šešta, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas būtų prisiėmę nuostolių atsiradimo riziką. Septinta, ieškovas negali apginti savo pažeistų teisių kitais gynybos būdais.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3389-687/2018). Taigi, atsakovui nepateikus įrodymų dėl teisinio pagrindo gauti ginčo pinigines lėšas, pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino.
33. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
34. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisines ir faktines bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Apeliaciniame skunde nenurodyta objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijęs ieškovas I. G. prašė priteisti 1 170 Eur bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) patirtas apeliacinės instancijos teisme ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus – 2021 m. vasario 18 d. sąskaita Nr. 11/2021, ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas. Prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš apelianto (CPK 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 170 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.