Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-12-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1305-340/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-05
Bylos Nr.
2S-1305-340/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11751-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Pareiškėjas
S. U., J. U.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Registrų centras, Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1305-340/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11751-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.2; 3.4.5.15.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. U. ir J. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. U. ir J. U. (J. U.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Registrų centras, Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. U. ir J. U. (J. U.) nuosavybės teise valdo pastatą – gyvenamąjį namą su priklausiniais – pagalbiniais pastatais (plane pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad juridinis faktas nustatytinas tikslu įregistruoti nuosavybės teises į pastatą – gyvenamąjį namą su priklausiniais – pagalbiniais pastatais (plane pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad pareiškėjai, būdami santuokoje, 1978-05-16 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu iš pardavėjo R. M. (R. M.) įsigijo minimą namą, kuriame nuo jo įsigijimo momento iki dabar gyvena. Pažymėjo, kad 2013-05-26 name kilo gaisras, kurio metu pirkimo-pardavimo sutartis sudegė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-22 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų S. U. ir J. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir grąžino jį padavusiems asmenims.Teismas nurodė, kad nuosavybės faktą pareiškėjai grindžia pirkimo-pardavimo sutartimi. Remiantis pareiškime nurodyta sutarties sudarymo data galiojančio CK 255 str. nuostata tokia sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per 3 mėnesius įregistruota turto registravimo vietoje. Tai, kad pas pareiškėjus neišliko sutarties dėl gaisro priežasties, nereiškia, kad tokia sutartis išnyko, nes notariniai dokumentai, tame tarpe ir pastaroji sutartis (jos notarinis egzempliorius) atitinkamai yra saugomos ir dėl to sutartis gali būti gauta. Įrodymų, kad tokios sutarties nėra, kad namo su priklausiniais pirkimo-pardavimo sutarties notariniai dokumentai neišlikę nepateikta. Teismas sprendė, kad pareiškėjai iki dabar nepasinaudojo galimybe neteismine tvarka gauti nuosavybę patvirtinantį dokumentą. Surinkti ir prie pareiškimo pateikti archyviniai dokumentai būtų reikšmingi ir susiję su prašymu nustatyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties institutu, bet jie nėra reikšmingi ir aktualūs gautam teisme prašymui spręsti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai turi galimybę neteismine tvarka gauti nuosavybę patvirtinantį dokumentą, todėl pareiškėjų prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nėra nagrinėtinas, nes teismas netvirtina faktų, kurie patvirtinti atitinkamuose dokumentuose, kaip šiuo atveju notarine nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, išregistravimo pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai S. U. ir J. U. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-22 nutartį panaikinti. Atskirasis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Šioje byloje yra visos CPK 444-445 str. nurodytos sąlygos, o būtent: prašoma nustatyti juridinį faktą, jog pareiškėjai nuosavybės teise valdo namą; pareiškėjai neturi nuosavybės teises patvirtinančio dokumento – sutarties, kadangi jų turėta dokumento kopija sudegė 2013 m. kilusio gaisro metu; gauti ir/ ar atkurti pirkimo-pardavimo sutarties neįmanoma, tai patvirtina 2016-12-29 Vilniaus apskrities archyvo raštas Nr. (8.12)V5-2037, kuriame nurodyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis Vilniaus valstybinės notarinės kontoros 1974-1382 m. dokumentuose nerasta; pareiškėjų kreipimasis į Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybą, kurio pareiškėjų užklausa dėl dokumentų buvo perduota kompetentingam archyvo padaliniui, kuriame saugomi notariniai dokumentai. Atsakymas iš Archyvo patvirtina faktą, jog minėto dokumento neįmanoma gauti jokiu kitu būdu, nes notariniai Vilniaus m. ir Vilniaus r. dokumentai saugomi viename archyve, t. y. Vilniaus rajono apskrities archyve.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumas ir pagrįstumas. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008). Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios.Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. U. ir J. U. nuosavybės teise valdo pastatą – gyvenamąjį namą su priklausiniais – pagalbiniais pastatais (plane pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, jog būdami santuokoje, 1978-05-16 su pardavėju R. M. (R. M.) sudarė namo su priklausiniais pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjai įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), tačiau šie nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo prarasti (sudegė gaisre), todėl pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų. Taigi, pareiškėjai siekia pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tokiu atveju turi būti nustatytos visos aukščiau nurodytos sąlygos, būtinos šiam faktui nustatyti, tame tarpe ir aplinkybė, jog nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra prarasti. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuosavybės faktą pareiškėjai grindžia pirkimo-pardavimo sutartimi. Pagal pareiškėjų nurodytą sutarties sudarymo dieną, t. y. 1978-05-16, galiojusią CK 255 straipsnio nuostatą, tokia sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per 3 mėnesius įregistruota turto registravimo vietoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tai, kad pas pareiškėjus neišliko sutarties dėl gaisro priežasties, nereiškia, kad tokia sutartis išnyko, nes notariniai dokumentai, tame tarpe ir pastaroji sutartis (jos notarinis egzempliorius) atitinkamai yra saugomos. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities archyvo 2016-12-29 rašto Nr. (8.12) V5-2037 „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (R. A. pr.) (duomenys neskelbtini)“ matyti, jog, atlikus paiešką, R. M., S. U. ir J. U. namo (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 1974-1982 m., Vilniaus valstybinės notarinės kontoros 1974-1982 m. dokumentuose nerasta B. l. 36). Taip pat iš byloje esančio 2016-11-22 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybė jau buvo įregistruota J. U. vardu 1978-05-16, nurodant jį registre kaip naudotoją (b. l. 32-33). Atkreiptinas dėmesys, jog išraše nurodytas įregistravimo pagrindas – 1978-05-16 Nepateikti dokumentai, kas reiškia, jog pareiškėjų nurodoma 1978-05-16 pirkimo-pardavimo sutartis, įregistruojant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, pateikta nebuvo. Ši nuosavybės teisė yra išregistruota 2013-05-24 įsakymu Nr. V-122, kuris į bylą nėra pateiktas.Aplinkybė, kad pareiškėjų nurodyta 1978-05-16 pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo rasta Vilniaus valstybinės notarinės kontoros 1974-1982 m. dokumentuose, taip pat aplinkybė, kad ši sutartis nebuvo pateikta ir 1978-05-16 įregistruojant nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą J. U. vardu, nurodant jį registre kaip naudotoją, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjų nurodoma 1978-05-16 pirkimo-pardavimo sutartis apskritai neegzistavo, kas reiškia, jog nėra vienos iš sąlygų, būtinų pastato valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti. Nesant bent vienos iš sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LA T CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-22 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė