Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P., nuteistosios I. V. gynėjo advokato Mindaugo Normanto ir nuteistojo A. Z. gynėjo advokato Ugniaus Čičiūno apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

– K. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį ir 261 straipsnį, ir nuteistas:

pagal BK 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (dėl 2015 m. spalio 26 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu – 5 (penkeriems) metams;

pagal BK 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (dėl 2016 m. sausio 3 d. nusikalstamos veikos), pritaikius BK 54 straipsnį 3 dalį, laisvės atėmimu – 5 (penkiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 261 straipsnį – laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir K. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir I. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

– A. Z. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 261 straipsnį, BK 159 straipsnį, ir nuteistas:

pagal BK 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2015 m. birželio 13 d. nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (dėl 2015 m. spalio 26 d. nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų ir 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (dėl 2016 m. sausio 3 d. nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų ir 10 (dešimt) mėnesių;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (dėl nuo 2015 m. tiksliai nenustatytos datos iki 2016 m. sausio 13 d. nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2016 m. sausio 14 d. nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 261 straipsnį (dėl 2016 m. sausio 14 d. nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;

pagal BK 159 straipsnį – 50 (penkiasdešimt) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 65 straipsniu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir A. Z. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų ir 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, ir A. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti B. J. ir M. M., tačiau dėl jų nuteisimo apeliacinių skundų nepaduota.

Iš nuteistųjų A. Z., K. P., I. V. ir M. M. valstybei solidariai priteista 25,74 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. Z. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti psichotropinę medžiagą, įvykdė psichotropinės medžiagos kontrabandą ir pasikėsino įgyti psichotropinę medžiagą, t. y. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. birželio 13 d., turėdamas tikslą platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos Didžiosios Britanijos įmonės internetu užsisakė 9,877 g miltelių su juose esančiu tiksliai nenustatytu kiekiu psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-PB-22 (chinolin-8il-1-pentil-1H-indolo-3-karboksilato), nurodydamas šią medžiagą atsiųsti jam, kaip pašto siuntą, adresu: (duomenys neskelbtini). Po to, turėdamas tikslą sumokėti už internetu užsakytą prekę – psichotropinę medžiagą – sintetinį kanabinoidą-PB-22 (chinolin-8il-1-pentil-1H-indolo-3-karboksilato), perdavė B. J., nedalyvavusiam nusikalstamos veikos padaryme, pinigus – ne mažiau nei 95,50 Eur, kuriuos B. J. 2015 m. birželio 13 d. iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, pervedė į A. Z. nurodytą Didžiosios Britanijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Vėliau, Didžiojoje Britanijoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui perdavus išsiųsti į Lietuvos Respubliką oro paštu siuntą Nr. RS242876054GB su joje esančiais dviejuose plastiko maišeliuose supakuotais 9,877 g miltelių, su juose esančiu nenustatytu kiekiu psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-PB-22 (chinolin-8il-1-pentil-1H-indolo-3-karboksilato), adresuotą A. Z., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 21 d. A. Z. užsakytai siuntai Nr. RS242876054GB kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną, A. Z., neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno 9,877 g miltelių, su juose esančiu nenustatytu kiekiu psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-PB-22 (chinolin-8il-1-pentil-1H-indolo-3-karboksilato) ir, turėdamas tikslą platinti, pasikėsino minėtą psichotropinę medžiagą įgyti, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes tą pačią dieną apie 17.31 val. Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, esančiame Vilniuje, Rodūnios kelias 9, Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnams atliekant muitinį patikrinimą, siunta su psichotropine medžiaga buvo paimta.

2. A. Z. taip pat nuteistas ir už tai, kad jis įtraukė vaikus – K. P. ir B. J. – į nusikalstamų veikų padarymą, t. y. jis, žinodamas, jog K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. J., (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečiai, paprašydamas ir žadėdamas piniginį atlygį, įtraukė į nusikalstamų veikų – 2015 m. spalio 26 d. į 9,791 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB-22 (1-(5- fluoropentil)-1H-indol-3 karboksilinės rūgšties chinolino esterio) – kontrabandos ir pasikėsinimo įgyti labai didelį kiekį – 9,791 g – psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB-22 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3 karboksilinės rūgšties chinolino esterio) – padarymą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, prašydamas ir žadėdamas piniginį atlygį, B. J. įtraukė 2016 m. sausio 3 d. į nusikalstamų veikų – 15,442 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB-22 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3 karboksilinės rūgšties chinolino esterio) – kontrabandos ir pasikėsinimo įgyti labai didelį kiekį – 15,442 g – psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB-22 (1- (5-fluoropentil)-1H-indol-3 karboksilinės rūgšties chinolino esterio) – padarymą, 2016 m. sausio 12 d. – į psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB-22 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3karboksilinės rūgšties chinolino esterio) – neteisėtą įgijimą, laikymą ir platinimą (duomenys neskelbtini).

3. A. Z. nuteistas ir už tai, kad jis nuo 2015 m. tiksliai nenustatytos datos iki 2016 m. sausio 13 d. parengė ir organizavo nusikalstamą veiką – neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (duomenys neskelbtini) mieste ir nusikalstamai veikai vadovavo, t. y. surado nusikalstamos veikos vykdytoją K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. J., gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog pastarasis yra nepilnametis, jiems už piniginį atlygį nurodė neteisėtai disponuoti, t. y. pardavinėti kitiems asmenims psichotropinę medžiagą ir gautus už parduotą psichotropinę medžiagą pinigus perduoti jam, aprūpino K. P. ir B. J. nusikaltimo darymo priemonėmis – (duomenys neskelbtini), skirtais susisiekti su psichotropinių medžiagų pirkėjais. Turėdamas tikslą platinti, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2015 m. gruodį, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, A. Z., neteisėtai laikė tiksliai nenustatytą didelį kiekį, tačiau ne mažiau kaip 0,656 g psichotropinės medžiagos –sintetinio kanabinoido-5F-PB-22 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3 karboksilinės rūgšties chinolino esterio), kurį sumaišė su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga ir taip paruošė parduoti tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 93,901 g augalinės kilmės medžiagos su joje esančiu dideliu kiekiu – 0,656 g – psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB-22 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3 karboksilinės rūgšties chinolino esterio) ir neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje. Po to, 2015 m. gruodį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie miškelio, esančio (duomenys neskelbtini), tikslus adresas nenustatytas, A. Z. perdavė K. P. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ bei SIM kortelę, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), skirtus susisiekti su psichotropinių medžiagų pirkėjais bei platinti, perdavė tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 21 vnt. užspaudžiamų plastikinių maišelių, su juose esančia 13,115 g žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, su 0,108 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB-22 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3 karboksilinės rūgšties chinolino esterio), kurią įgijęs K. P. neteisėtai laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje.

4. A. Z. dar nuteistas ir už tai, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 m. sausio 5 d. nurodė K. P. perduotą jam platinti ir neišparduotą psichotropinę medžiagą toliau platinti perduoti B. J., gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog jis yra nepilnametis, bei nurodė perduoti B. J. bendrauti su psichotropinių medžiagų pirkėjais skirtą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ bei SIM kortelę, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Po to, 2016 m. sausio 5 d., apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), senamiestyje, prie pastato, vadinamo „(duomenys neskelbtini)“, tikslus adresas nenustatytas, K. P., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. Z. ir vykdydamas A. Z. nurodymą, perdavė B. J. toliau platinti ne mažiau kaip 21 vnt. užspaudžiamą plastikinį maišelį, su juose esančia 13,115 g žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, su 0,108 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB- 22 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3 karboksilinės rūgšties chinolino esterio) bei perdavė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ bei SIM kortelę, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), skirtus susisiekti su psichotropinių medžiagų pirkėjais. B. J. neteisėtai įgytus ne mažiau kaip 21 vnt. užspaudžiamą plastikinį maišelį, su juose esančia augalinės kilmės medžiaga, su 0,108 g psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą platinti, parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ten 7 vnt. užspaudžiamų plastikinių maišelių, su 3,422 g žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos, su juose esančiu 0,020 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB-22 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3 karboksilinės rūgšties chinolino esterio) – neteisėtai laikė bute, 14 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių, su juose esančia 9,693 g žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos, su 0,088 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB-22 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3 karboksilinės rūgšties chinolino esterio) neteisėtai laikė butui priklausančiame sandėliuke iki 2016 m. sausio 12 d. Po to B. J., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 m. sausio 12 d., apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini), vieną užspaudžiamą plastikinį maišelį, su jame esančia 0,298 g žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, su 0,002 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB-22 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3 karboksilinės rūgšties chinolino esterio) už 5 eurus neteisėtai pardavė P. M. ir M. M.. Likusį tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 80,786 g žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos, su joje esančiu dideliu kiekiu – 0,548 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB-22 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3 karboksilinės rūgšties chinolino esterio), A. Z., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir buto sandėliuke iki 2016 m. sausio 14 d., 11.38 val., kol buvo laikinai sulaikytas policijos pareigūnų. Taigi, A. Z. parengė ir organizavo nusikalstamą veiką – neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir platino psichotropinę medžiagą, neteisėtai turint tikslą platinti laikė didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir platino psichotropinę medžiagą nepilnamečiui.

5. Be to, A. Z., K. P. ir B. J. nuteisti ir už tai, kad veikdami kartu, turėdami tikslą platinti psichotropinę medžiagą, įvykdė psichotropinės medžiagos kontrabandą ir pasikėsino įgyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, t. y. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2015 m. spalio 20 d., turėdami tikslą platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos Didžiosios Britanijos įmonės internetu užsisakė labai didelį kiekį – 9,791 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB-22 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3 karboksilinės rūgšties chinolino esterio) ir nurodė pardavėjui šią medžiagą atsiųsti kaip pašto siuntą K. P. vardu A. Z. išgalvotu adresu: (duomenys neskelbtini). Po to, norėdami sumokėti už internetu užsakytą prekę – psichotropinę medžiagą – sintetinį kanabinoidą-5F-PB-22 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3 karboksilinės rūgšties chinolino esterio), A. Z. perdavė B. J. pinigus – ne mažiau kaip 85 Eur, juos B. J. 2015 m. spalio 20 d. iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, pervedė į A. Z. nurodytą Didžiosios Britanijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Po to, Didžiojoje Britanijoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui perdavus išsiųsti į Lietuvos Respubliką oro paštu siuntą Nr. RS286130195GB, su joje plastiko maišelyje supakuotais 9,8911 g baltos spalvos miltelių, su juose esančiu labai dideliu kiekiu – 9,791 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB-22 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3 karboksilinės rūgšties chinolino esterio), adresuotą K. P., A. Z. išgalvotu adresu: (duomenys neskelbtini), 2015 spalio 26 d. A. Z., B. J. ir K. P. užsakytai siuntai Nr. RS286130195GB kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną, A. Z., B. J. ir K. P., veikdami kartu, neturėdami leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno labai didelį kiekį – 9,791 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB-22 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3 karboksilinės rūgšties chinolino esterio) ir, turėdami tikslą platinti, pasikėsino minėtą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos įgyti, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes tą pačią dieną, apie 22.28 val., Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, esančiame Vilniuje, Rodūnios kelias 9, Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnams atliekant muitinį patikrinimą, siunta su psichotropine medžiaga buvo paimta.

6. Taip pat A. Z., K. P. ir B. J. nuteisti ir už tai, kad veikdami kartu, turėdami tikslą platinti psichotropinę medžiagą, įvykdė psichotropinės medžiagos kontrabandą ir pasikėsino įgyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, t. y. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2015 m. gruodžio 15 d., turėdami tikslą platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos Didžiosios Britanijos įmonės internetu užsisakė labai didelį kiekį – 15,442 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB-22 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3 karboksilinės rūgšties chinolino esterio) ir nurodė pardavėjui šią medžiagą atsiųsti kaip pašto siuntą K. P. vardu A. Z. išgalvotu adresu: (duomenys neskelbtini). Po to, norėdami sumokėti už internetu užsakytą prekę – psichotropinę medžiagą – sintetinį kanabinoidą-5F-PB-22 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3 karboksilinės rūgšties chinolino esterio), A. Z. perdavė B. J. pinigus – ne mažiau nei 115 Eur, kuriuos B. J. 2015 m. gruodžio 15 d. iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, pervedė į A. Z. nurodytą Didžiosios Britanijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Didžiojoje Britanijoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam pardavėjui perdavus išsiųsti į Lietuvos Respubliką oro paštu siuntą Nr. RS277679616GB, su joje esančiais trijuose plastiko maišeliuose supakuotais 15,5785 g gelsvai baltos spalvos miltelių, su juose esančiu labai dideliu kiekiu – 15,442 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB-22 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3karboksilinės rūgšties chinolino esterio), adresuotą K. P., A. Z. išgalvotu adresu: (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 3 d. A. Z., B. J. ir K. P. užsakytai siuntai Nr. RS277679616GB kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną, A. Z., B. J. ir K. P., veikdami kartu, neturėdami leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno labai didelį kiekį – 15,442 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5FPB-22 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3 karboksilinės rūgšties chinolino esterio) ir, turėdami tikslą platinti, pasikėsino minėtą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos įgyti, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes tą pačią dieną, apie 16.53 val., Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, esančiame Vilniuje, Rodūnios kelias 9, Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnams atliekant muitinį patikrinimą, siunta su psichotropine medžiaga buvo paimta.

7. K. P. taip pat nuteistas ir už tai, kad A. Z. parengus nusikalstamą veiką ir organizavus psichotropinių medžiagų neteisėtą platinimą (duomenys neskelbtini) mieste, iš anksto sutaręs, kad A. Z. tieks K. P. psichotropines medžiagas platinti, o K. P. už piniginį atlygį jas pardavinės ir gautus už parduotas psichotropines medžiagas pinigus perduos A. Z., 2015 m. gruodį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie miškelio, esančio (duomenys neskelbtini), tikslus adresas nenustatytas, vykdydamas nusikalstamos veikos organizatoriaus A. Z. nurodymą už atlygį platinti A. Z. jam perduotas psichotropines medžiagas, iš A. Z. platinti paėmė ir taip neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 21 vnt. užspaudžiamų plastikinių maišelių, su juose esančia 13,115 g žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga su 0,108 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB-22 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3 karboksilinės rūgšties chinolino esterio), mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ bei SIM korteles, kurių abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), skirtus susisiekti su psichotropinių medžiagų pirkėjais, ir neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgytą psichotropinę medžiagą laikė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki tol, kol 2016 m. sausio 5 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) senamiestyje, prie pastato, vadinamo „(duomenys neskelbtini)“, tikslus adresas nenustatytas, veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. Z. ir vykdydamas A. Z. nurodymą, perdavė B. J., gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jis yra nepilnametis, toliau platinti ne mažiau kaip 21 vnt. užspaudžiamų plastikinių maišelių, su juose esančia 13,115 g žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, su 0,108 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB-22 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3 karboksilinės rūgšties chinolino esterio), mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ bei SIM kortelę, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą susisiekti su psichotropinių medžiagų pirkėjais.

8. I. V. nuteista už tai, kad nuo 2016 m. sausio 14 d., 11.38 val., savo gyvenamosios vietos – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklausančiame sandėliuke, neteisėtai, turėdama tikslą platinti, laikė tiksliai nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB-22 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3 karboksilinės rūgšties chinolino esterio), kurio nenustatytą kiekį pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o likusią dalį – ne mažiau kaip 80,786 g žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos, su joje esančiu dideliu kiekiu – 0,548 g psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido-5F-PB-22 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3karboksilinės rūgšties chinolino esterio) neteisėtai, turėdama tikslą platinti, laikė savo gyvenamojoje vietoje – buto, esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuke, iki tol, kol 2016 m. kovo 30 d., 10.40 val., šį neteisėtai, turint tikslą platinti, laikomą didelį kiekį psichotropinės medžiagos kratos metu rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl I. V. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

15. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų ir jais remdamasis, teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes, todėl kvalifikuodamas I. V. nusikalstamus veiksmus pagal BK 260 straipsnio 2 dalį įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

17. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Aptarti įrodymai yra patikimi, gauti teisėtais būdais, todėl netikėti šių duomenų visetu apygardos teismas neturėjo pagrindo.

24. Asmens parodymai pripažįstami įrodymais, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinė nutartis 2K-245-693/2016). Įtariamoji I. V. parodymus apie teismo nustatytas psichotropinių medžiagų laikymo ir platinimo aplinkybes davė ne tik ikiteisminio tyrimo tyrėjams, bet ir apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 9, b. l. 15–16). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisėtumo ir patikimumo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ji save apkalbėjo, bijodama D. G. grasinimų, – jei neprisipažins, tai bus pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas. Tačiau tokius nuteistosios gynėjo argumentus paneigia kiti objektyvūs bylos duomenys. Kaip matyti iš I. V. apklausų protokolų ir jos parodymų patikrinimo vietoje protokolo, šiuose procesiniuose veiksmuose dalyvavo gynėjas. I. V. ir gynėjas dėl netinkamai atliekamų procesinių veiksmų jokių pastabų protokoluose nepateikė, I. V. savo parašu patvirtino, kad procesinių veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys yra teisingi (t. 9, b. l. 12–13, 15–16, 32–33). Apklausų metu ji patvirtino tokias aplinkybes, kurias galėjo žinoti tik inkriminuoto nusikaltimo vykdytojas ar su tuo susijęs asmuo. Be to, liudytojas D. G., parodė, kad prieš I. V. jokio poveikio nedarė, ji pati laisva valia parodė, kaip neatidarius sandėliuko durų, o išimant plytą iš sienos, buvo galima paimti paketėlius su psichotropine medžiaga. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja E. B., surašiusi I. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolą, patvirtino D. G. nurodytas aplinkybes, kad, atliekant baudžiamojo proceso įstatymo numatytus veiksmus, I. V. nebuvo daromas joks spaudimas. Ji savo noru davė paaiškinimus ir detaliai parodė, kad norint paimti iš sandėliuko draudžiamas medžiagas ir jas parduoti, jai tereikėjo ištraukti dvi sandėliuko sienos plytas, pro angą įkišti ranką į sandėliuką ir iš ten paimti paketėlius su psichotropinėmis medžiagomis. Abu liudytojai patvirtino, kad vizualiai nesimatė, jog nuteistosios parodytos plytos iš sandėliuko sienos išsiima (t. 15, b. l. 89–94). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad E. B. ir D. G. buvo suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti nuteistąją sunkaus nusikaltimo padarymu. Tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Liudytoja A. G., apklausiama apeliacinės instancijos teisme, patvirtino, kad I. V. pati papasakojo apie neteisėtai laikytas psichotropines medžiagas sandėliuke, kuris priklausė butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (t. 15, b. l. 89–94). Šių liudytojų parodymai papildo vieni kitus, neprieštarauja anksčiau aptartiems įrodymams ir paneigia apelianto skundo argumentą, kad nuteistoji sakydama, jog savo žinioje turėjo sandėliuke rastas psichotropines medžiagas ir jas platino, save apkalbėjo.

25. Teismų praktikoje nėra retos situacijos, kai asmenys baudžiamojo proceso metu keičia savo ankstesnius parodymus. Tačiau tai nereiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas negali padaryti tinkamai motyvuotų išvadų dėl byloje nustatytų aplinkybių, nors tos išvados gynybai ir nepalankios. Kaip žinia, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas byloje sprendžiamais klausimais, yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti kurie įrodymai yra patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu ir nuspręsti kuriais įrodymais grįstinos teismo išvados, o kurie įrodymai atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, kai nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) reguliuoja išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Kiti proceso dalyviai, įskaitant ir nuteistąjį, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų darymo, vertinant įrodymus. Teisėjų kolegija, vertindama visus I. V. parodymus, kitas byloje nustatytas aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas išvadas aptartų įrodymų kontekste, sprendžia, kad apygardos teismas pagrįstai pripažino I. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriais ji paaiškino savo nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes, patikimais įrodymais, o juos vertindamas kitų įrodymų kontekste, pagrįstai rėmėsi kaip jos kaltę patvirtinančiu įrodymu. Vien tik aplinkybė, kad bylos duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs I. V. ir jos gynėjui, nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ar šališkai, o teismo išvados neteisingos ir prieštarauja įstatymui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-89/2014).

Dėl I. V. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės

28. Kadangi teisėjų kolegija sprendžia, kad I. V. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, todėl pasisako dėl pagal šį baudžiamąjį įstatymą paskirtos bausmės griežtumo ir bausmių paskirtų dviem nuosprendžiais bendrinimo.

29. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę I. V., atsižvelgė, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Nuteistoji padarė sunkų nusikaltimą, ji anksčiau neteista, tačiau darant nusikaltimą, ji jau buvo kaltinama teisme dėl anksčiau padaryto nusikaltimo, iš to ji nepadarė jokių išvadų. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas sprendė, kad jai skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Teismas, nustatydamas šios bausmės trukmę, įvertinęs tai, kad I. V. išlaiko mažametę neįgalią S. L., padarė išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, todėl taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistajai paskyrė laisvės atėmimą šešeriems metams. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai laisvės atėmimo bausmę, įvertino nusikaltimo sunkumo laipsnį, nuteistosios asmenybę, jos turimus įsipareigojimus ir paskyrė jai bausmę mažesnę, negu baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje nustatyta minimali šios bausmės riba. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. V. bausmę BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies reikalavimų nepažeidė. Nors nuteistoji mokėsi ir nuo 2019 m. sausio 2 d. dirba „(duomenys neskelbtini)“ UAB darbininke–operatore (t. 13, b. l. 118), turi gyvenamąją vietą, tačiau šios aplinkybės nėra lemiančios dėl jai paskirtos bausmės dar didesnio mažinimo. Apeliaciniame skunde naujų reikšmingų aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino, apeliantas nenurodė. Dar kartą vertinti tas pačias, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir mažinti paskirtąją bausmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.

30. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistajai netinkamai buvo taikytos BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalys, todėl nepagristai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu, naikinant pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl I. V. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimo su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

31. Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teisėjų kolegija nustatė, kad I. V. Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu buvo nuteista už 2014 m. padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 2 (dvejiems) metams. I. V. iš probuojamųjų asmenų sąrašo išbraukta 2019 m. sausio 4 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Nagrinėjamoje byloje I. V. jai inkriminuotą veiką padarė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. kovo 30 d. Iš nustatytų faktinių bylos duomenų, akivaizdu, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog nuteistoji nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Jeigu probuojamasis asmuo probacijos laikotarpiu įvykdo auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas ir nepadaro pažeidimų, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo laikas, išbraukiamas iš probuojamųjų asmenų sąrašo ir laikomas bausmę atlikusiu (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 1 dalis). Taigi, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nuteistoji buvo laikoma atlikusi ankstesniu nuosprendžiu jai paskirtą bausmę, nes įvykdė visus jai Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirtus įsipareigojimus ir probacijos sąlygas. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas. Šis teisėjų kolegijos vertinimas atitinka ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl 63 straipsnio 9 dalies taikymo (kasacinė nutartis Nr. 2K-9-693/2016).

Dėl A. Z. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (dvi veikos)

34. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-51-648/2019). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-7-96/2012, Nr. K-258-677/2016, Nr. 2K-178-699/2018), tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys Nr. 2K-649/2006, Nr. 2K-258-677/2016). Antai, tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmos veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys Nr. 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-51-648/2019).

35. Taigi, pagrindinis kriterijus, leidžiantis konstatuoti tęstinį nusikalstamos veikos pobūdį, yra bendra tyčia ir jos susiformavimo momentas. Vadinasi, jei tyčia padaryti kitą neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis veiką susiformuoja po pirmos veikos padarymo, šios veikos paprastai laikomos savarankiškomis nusikalstamomis veikomis ir kvalifikuojamos atskirai. Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant apie bendros tyčios buvimą šios kategorijos, kaip nagrinėjamos, bylose, be objektyvių duomenų, tokių kaip laiko tarpai tarp atskirų disponavimo psichotropinėmis medžiagomis epizodų; ar medžiagos platinamos tam pačiam asmeniui; ar platinama ta pati medžiagų rūšis, svarbu yra subjektyvūs požymiai – kaip savo veiksmus suvokia kaltininkas, ar jo tyčia kiekvieną kartą įgyjant (platinant ir pan.) psichotropines medžiagas formuojasi savarankiškai (kasacinė nutartis Nr. 2K-51-648/2019).

36. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis A. Z. veiką, nustatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje (dėl 9, 877 g 95,50 Eur vertės sintetinio kanabinoido-PB-22 kontrabandos ir pasikėsinimo įgyti), ir dvi veikas, numatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje (dėl 9, 791 g 85 Eur vertės bei 15,442 g 115 Eur vertės sintetinio konibinoido-5F-PB-22 kontrabandos ir pasikėsinimo įgyti), padarė iš esmės analogiškais veiksmais ir aplinkybėmis: neteisėtam sumanymui įgyvendinti (kontrabandos būdu įgyti psichotropines medžiagas), internetu iš Didžiojoje Britanijoje esančių skirtingų įmonių, savo (dėl sintetinio kanabinoido-PB-22 kontrabandos ir pasikėsinimo įgyti) arba K. P. (dėl sintetinio konibinoido-5F-PB-22 kontrabandos ir pasikėsinimo įgyti) vardu užsakydavo miltelius su paminėtomis psichotropinėmis medžiagomis, nurodydamas medžiagą, kaip pašto siuntą, atsiųsti išgalvotu siuntos gavėjo adresu, o pinigų sumas, reikalingas sumokėti už šias medžiagas, paduodavo B. J., kuris iš savo asmeninės sąskaitos pervesdavo į A. Z. nurodytų užsienio valstybės įmonių sąskaitas. Be to, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina ir tai, kad veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, A. Z. padarė veikdamas vienas, o veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje – veikdamas bendrai su K. P. bei B. J.. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad A. Z., darydamas BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, jau turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių toks sumanymas buvo įgyvendintas ne iš karto, o per kelis etapus. Konkrečiu atveju nusikalstamas sumanymas nebuvo įgyvendintas ne dėl pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, o dėl to, kad užsakytos siuntos su psichotropinėmis medžiagomis pašto poste buvo sulaikytos muitinės pareigūnų. Nors nuteistasis siuntos neieškojo, tačiau praėjus keliems mėnesiams, vėl kartodavo nusikalstamus veiksmus, užsakydamas vis didėjančius (ne visada tapačios sudėties) psichotropinių medžiagų kiekius iš skirtingų šių medžiagų tiekėjų, didindamas savo nusikalstamos veiklos apimtis ir pasitelkdamas kitus nuteistuosius. Taigi, iš byloje nustatytų A. Z. inkriminuotų veikų padarymo aplinkybių akivaizdu, kad dėl kiekvienos iš nusikalstamų veikų buvo tariamasi atskirai. Siuntą sulaikius pašto poste, nuteistasis vienas, o vėliau ir su bendrininkais, formuodavo naują sumanymą ir tokiu būdu realizuodavo atskirus sumanymus, o ne to paties nusikalstamo sumanymo kitą etapą. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis A. Z. jam inkriminuotais kartotiniais veiksmais siekė įgyvendinti nusikalstamos veiklos pradžioje kilusį sumanymą išplatinti tam tikrą psichotropinių medžiagų kiekį. Šioje byloje jo kartotinės tyčios formavimuisi įtaką turėjo siekis vis papildyti platinamų medžiagų atsargas ir noras gauti neteisėtų pajamų.

37. Todėl priešingai, nei nurodo gynėjas apeliaciniame skunde, nuteistojo A. Z. tyčia dėl kiekvienos iš veikų formavosi atskirai. Tam neprieštarauja gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad po pašto siuntos sulaikymo Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, A. Z., realizuodamas ketinimą įsigyti psichotropines medžiagas, pakartotinai jas užsakydavo, nes neteisėtai gabenant psichotropines medžiagas kontrabandos būdu ir tokiu būdu kėsinantis jas įgyti, šie veiksmai laikomi baigtais nuo kiekvieno atskiro kontrabandos būdu gabento psichotropinių medžiagų kiekio sulaikymo momento. Nustačius, kad A. Z. nusikalstami veiksmai nebuvo jungiami vieno sumanymo ir tikslo (bendros tyčios), konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, vertindamas kaip atskirus nusikaltimus, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

38. Apeliantas pagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas A. Z. nusikalstamus veiksmus padarytus nuo 2015 m. tiksliai nenustatytos datos iki 2016 m. sausio 14 d., kvalifikuodamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir dar pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, BK 261 straipsnį, kaip tris atskirus nusikaltimus, padarė įstatymo taikymo klaidą.

39. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. Z., turėdamas tikslą platinti, ne vėliau kaip 2015 m. gruodį, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje laikė didelį kiekį –ne mažiau 0,656g – psichotropinės medžiagos. Po to, tą patį mėnesį, prie miškelio, esančio tame pačiame mieste A. Z. perdavė K. P. 0, 108 g šios psichotropinės medžiagos, o 2016 m. sausio 5 d. jam nurodė perduotą platinti, bet neišparduotą psichotropinę medžiagą – 0,108 g sintetinio kanabinoido – 5F-PB-22 toliau platinti perduoti B. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog jis yra nepilnametis. Tą pačią dieną K. P., vykdydamas pastarojo nurodymą, tolimesniam platinimui tą pačią psichotropinę medžiagą – 0,108 g sintetinio kanabinoido – 5F-PB-22 perdavė B. J., kuris parsigabeno ją namo ir 0,020 šios medžiagos laikė savo bute, 0,088 g laikė butui priklausančiame sandėliuke, o vėliau 2016 m. sausio 12 d. 0,002g už 5 Eur pardavė P. M. ir M. M.. Likusią dalį – didelį kiekį, t. y. 0,548 g., sintetinio kanabinoido – 5F-PB-22 A. Z., turėdamas tikslą platinti, toliau neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute ir prie jo esančiame sandėliuke iki 2016 m. sausio 14 d.

40. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai laikė, gabeno didelį kiekį narkotinės ar psichotropinės medžiagos turėdamas tikslą ją platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Taigi, nuteistajam A. Z. inkriminuoti nusikalstami veiksmai yra tęstiniai ir sudaro BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių nusikalstamų veiksmų: didelio kiekio psichotropinės medžiagos laikymo turint tikslą platinti ir jos platinimo sudėtį. Šių nuteistojo veiksmų kvalifikavimas dar ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį yra perteklinis. K. P. ir B. J. įtraukimas į psichotropinių medžiagų platinimą (pagal nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes) atskleidžia nuteistojo pasirinktą šių medžiagų platinimo būdą, o ne atskiro nusikaltimo organizavimą. Tačiau A. Z. nusikalstami veiksmai, perduodant psichotropines medžiagas nepilnamečiui B. J., teisingai pagal nusikaltimų sutaptį kvalifikuoti ir pagal BK 261 straipsnį. Esant tokioms aplinkybėms, A. Z. nustatyti nusikalstami veiksmai dėl didelio kiekio – ne mažiau 0,656g – psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido – 5F-PB-22 laikymo ir platinimo, taip pat ir nepilnamečiui, kurie buvo kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir BK 261 straipsnį, perkvalifikuotini į BK 260 straipsnio 2 dalį ir BK 261 straipsnį. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį skirtina nauja bausmė.

41. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad (duomenys neskelbtini), esančio buto sandėliuke rasta 80,786 g žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, su joje esančiu dideliu kiekiu – 0,548 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB-22 A. Z. niekada nepriklausė ir jis jos inkriminuotu laiku ten nelaikė.

42. A. Z. viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad jam nepriklausė 2016 m. kovo 30 d. kratos metu sandėliuke rasta žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga su joje esančiu dideliu kiekiu – 0,548 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB-22, ir tvirtino, jog apie sandėliuką, priklausantį butui, nieko nežinojo (t., 11, b. l. 15–16; t. 13, b. l. 44). Tokius A. Z. parodymus paneigia I. V. parodymai, kurie patvirtina, kad 0,548 g psichotropinės medžiagos – sintetinis kanabinoidas-5F-PB-22, kurios kratos metu buvo rastos sandėliuke, priklausė nuteistajam A. Z. iki jo suėmimo 2016 m sausio 13 d. Kai nuteistajam prireikė pinigų, jis I. V. nurodė, kaip ji tas laikomas ir parduoti skirtas psichotropines medžiagas gali paimti iš sandėliuko, išimant plytą iš sandėliuko sienos, o per sienoje esančią skylę, išimant parduoti reikalingą psichotropinės medžiagos dozę. Gynėjas apeliaciniame skunde abejoja nuteistosios I. V. parodymų patikimumu, nes jie, gynėjo nuomone, nebuvo nuoseklūs. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių dėl I. V. duotų parodymų patikimumo. Kadangi jos parodymų patikimumo klausimas jau buvo aptartas prieš tai, todėl teisėjų kolegija nesikartoja. Nors skunde tvirtinama, kad A. Z. apie jokį sandėliuką nieko nežinojo, tačiau tai paneigia byloje esančios A. Z. ir B. J. pokalbių suvestinės (t. 5, b. l. 33–45, 46–200; t. 6, b. l. 1–191; t. 7, b. l. 1–42). Iš 2015 m. rugsėjo 18 d.–lapkričio 25 d. pokalbio matyti, kad A. Z. su B. J. kalba apie sandėliuką. A. Z. sako pastarajam, kad jis pats turi sandėliuką, tačiau prašo B. J., jog jis leistų naudotis jo šeimai priklausančiu sandėliuku, kad jie ten iš gipso kartono sukaltų didelę dėžę. Tačiau B. J. su tokiu pasiūlymu nesutinka, nes jame nėra elektros ir dar į sandėliuką vaikšto mama (t. 5, b. l. 118; t. 14, b. l. 44–45). Be to, byloje nėra duomenų, kad tuo sandėliuku, kuris priklausė butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir kuriame gyveno I. V. su A. Z., be jų būtų naudojęsi dar kokie nors nenustatyti asmenys. Psichotropinių medžiagų radimas šiame sandėliuke nebuvo atsitiktinis sutapimas, nes nuteistasis A. Z. iki sulaikymo, sistemingai disponavo psichotropinėmis medžiagomis – sintetiniu kanabinoidu-5F-PB-22. Įvertinus šiuos duomenis visų bylos įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kratos metu sandėliuke rastomis psichotropinėmis medžiagomis iki 2016 m. sausio 13 d. disponavo nuteistasis A. Z..

43. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo A. Z. nusikalstamus veiksmus iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį, nes sandėliuke rastas psichotropinės medžiagos kiekis rekomendacijose nustatytą didelį kiekį viršijo nežymiai, t. y. tik 0,048g. Šis nuteistojo argumentas nepagrįstas, todėl atmetamas. Baudžiamajai atsakomybei kilti dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis reikšminga įrodyti tai, kad bendras psichotropinių medžiagų kiekis, kuriuo buvo disponuojama, atsižvelgiant į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, viršijo didelį. Panašios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-230-719/2018). Šioje byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiagoje rastas 0,548 g psichotropinės medžiagos kiekis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio rekomendacijose nustatytą didelį kiekį – 0,5 g – viršijo 0,048 g (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 10 d. įsakymo redakcija Nr. V-337, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 19 d., 89 punktas). Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad rastas sandėliuke psichotropinių medžiagų kiekis buvo tik likusi dalis aptariamame nusikalstamos veikos epizode jo laikyto – 0,656 g – šios psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB-22 – kiekio. Taigi, esant tokioms aplinkybėms ir vertinant tai, kad nuteistasis gerai žinojo šios medžiagos stiprų poveikį žmogaus sveikatai, nėra pagrindo daryti išvadą, jog A. Z. laikytas iki 2016 m. sausio 14 d., sandėliuke rastas psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB-22 – kiekis neatitinka BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto veiksmus kvalifikuojančio požymio – didelio psichotropinės medžiagos kiekio sąvokos.

44. Kad A. Z. suvokė disponuojantis dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, atskleidžia ne tik K. P., B. J. parodymai, specialisto išvados, kratos protokolo duomenys, tačiau ir duomenys, gauti taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus, kurie patvirtina, jog jis internete ieškojo informacijos apie chemines medžiagas, atsisiųstomis iš užsienio cheminėmis medžiagomis purškė augalinės kilmės medžiagas ir tokiu būdu paruošdavo jas platinti, sudėdavo į atskirus paketėlius ir perduodavo toliau platinti K. P. bei B. J., skaičiuodavo, kiek iš paruoštų svaigintis medžiagų jis gaus pajamų, pripažino, kad jis ir pats vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas. Taigi, nuteistasis galėjo suprasti ir suprato, kad disponuoja dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos ir norėjo taip veikti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad jis nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Dėl A. Z. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 261 straipsnį

45. BK 261 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas platino <...> psichotropines medžiagas nepilnamečiams.

46. A. Z. pagal BK 261 straipsnį nuteistas už tai, kad jis 2016 m. sausio 5 d. K. P. nurodė jam perduotą platinti ir neišparduotą psichotropinę medžiagą perduoti toliau platinti B. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog jis yra nepilnametis, taip pat perdavė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir SIM kortelę, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), skirtus bendrauti su psichotropinių medžiagų pirkėjais. K. P., 2016 m. sausio 5 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), senamiestyje, prie pastato, vadinamo „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. Z. ir vykdydamas A. Z. nurodymą, perdavė B. J. toliau platinti ne mažiau kaip 21 vnt. užspaudžiamą plastikinį maišelį, su juose esančia 13,115 g žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, su 0,108 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB-22, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ bei SIM kortelę, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), skirtus susisiekti su psichotropinių medžiagų pirkėjais.

47. Nuteistojo A. Z. gynėjas tvirtina, kad byloje, išskyrus paties B. J. parodymus, kuriuose jis išreiškė tik manymą, jog A. Z. turėjo žinoti jo amžių, kad jis lanko mokyklą, byloje nesurinkta kitų patikimų įrodymų, jog A. Z. iš tikrųjų buvo žinoma, kad B. J. yra nepilnametis. Todėl prašo A. Z. pagal BK 261 straipsnį išteisinti. Šie nuteistojo gynėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų bei įvertinų įrodymų analize, sprendžia, kad apygardos teismas, priešingai, nei nurodo gynėjas apeliaciniame skunde, teisingai nustatė bei atskleidė A. Z. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje, nuteistojo subjektyviojo požymio – tyčios – turinį.

49. BK 261 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog platina psichotropines medžiagas nepilnamečiui, ir norėjo taip veikti.

50. Byloje nustatyta, kad B. J. aktualiu laikotarpiu (2016 m. sausio 5 d.) buvo sulaukęs 17 m. ir 7 mėnesių. A. Z. tvirtino, jog jis tiksliai niekada B. J. amžiaus nežinojo, todėl inkriminuoto nusikaltimo įvykio metu nesuprato, kad pastarasis yra nepilnametis (t. 11, b. l. 34–35, 44–43; t. 13, b. l. 38–49).

51. Apie kaltės turinį, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, sprendžiama pagal faktines veikos aplinkybes, kurių šaltinis gali būti tiek kaltinamo asmens parodymai, tiek kiti įrodymai. Kaip matyti iš paties nuteistojo A. Z. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, jis su B. J. bei K. P. lankė vieną mokyklą, B. J. pažinojo kelerius metus (t. 13, b. l. 42). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis B. J. patvirtino, kad jis su A. Z., kuris kažkurį laiką gyveno priešais namą, kuriame gyveno įtariamasis, ir kurį pažįsta nuo vaikystės, kaip draugai pradėjo bendrauti maždaug prieš dvejus metus. A. Z., K. P. ir jis lankė vieną mokyklą bei visi žinojo, kuris kurioje klasėje mokėsi, nes jie gyvena mažame miestelyje ir vieni kitus pažįsta (t. 9, b. l. 173–175, 183–184). Iš esmės šias aplinkybes patvirtino B. J. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisiamuosiuose posėdžiuose (t. 13, b. l. 38–49; t. 15, b. l. 153–171). B. J. parodė, kad jis gyvena mažame miestelyje, kuriame vieni kitus pažįsta. Jis nutuokė apie A. Z. amžių ir manė, kad jis arba jo amžiaus, arba vyresnis, nes atrodė brandesnis. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme K. P., kuris kelis metus kartu su A. Z. mokėsi vienoje mokykloje, parodė, kad A. Z. pažįsta nuo pirmos klasės. Jis (K. P.) žinojo, kad B. J. jaunesnis už juos (K. P. ir A. Z.). B. J. lankė 10 klasę ir jam buvo 17 metų. A. Z. žinojo, kad jis (K. P.) yra nepilnametis (t. 10, b. l. 60–62, 80–81). Aplinkybę, kad K. P. už A. Z. buvo jaunesnis, teisme patvirtino ir pats A. Z. (t. 13, b. l. 43). Faktinius duomenis, kad A. Z. buvo žinoma, jog B. J. ir K. P. lanko mokyklą, patvirtina ir 2016 m. kovo 22 d. pokalbių suvestinėje Nr. 86-2(DS)-193-RN, A. Z. naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontroliuojamuoju laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d. ir nuo 2015 lapkričio 26 d. iki 2016 m. sausio 13 d. užfiksuoti pokalbiai, kuriuose B. J. A. Z. sako, kad jis yra mokykloje, o K. P. teigia, kad prie savęs neturi svaiginančių medžiagų, nes jis yra „šulėje“ (t. 5, b. l. 94, 141). Šiuos duomenis papildo ir ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) yra nedidelis miestelis, kurio gyventojai iš matymo vieni kitus pažįsta. Kita vertus, A. Z. ne tik pagal savo amžių (nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo suėję 18 metų ir 8 mėnesiai) ir pagal išvaizdą atrodė vyresnis už B. J. bei K. P., tačiau ir pats jautėsi už juos vyresnis (brandesnis), nes jis jau keletą metų vedė bendrą ūkį su už save keleriais (penkeriais) metais vyresne moterimi. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad konkrečiu atveju psichotropinių medžiagų platintojus (K. P., B. J.) jis vadino „vaikais“. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad A. Z. puikiai žinojo, jog B. J. už jį jaunesnis. Iš 2016 m. gegužės 3 d. pokalbių suvestinėje Nr. 86-2(DS)-302-RN A. Z. naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontroliuojamuoju laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. sausio 13 d. užfiksuotų pokalbių matyti, kad pas A. Z. kreipusis nenustatytam asmeniui, A. Z. atsako, kad jam reikia kreiptis pas „vaiką“ ir nusiunčia K. P. kontaktus (t. 5, b. l. 165). Iš kito pokalbio su nenustatytu asmeniu matyti, kad nenustatytam asmeniui A. Z. siūlo kreiptis pas „B.“ (t. 6, b. l. 1). Iš 2015 m. gruodžio 2 d. pokalbio A. Z. su nenustatytu asmeniu matyti, kad A. Z. klausia, ar nenustatytas asmuo nusipirko „parūkt“, nenustatytas asmuo atsako, kad iš „B. kas ten toks“, A. Z. sako, „ai nu tai tu iš mano vaika pasiėmei ane?“, nenustatytas asmuo atsako –„nu“ (t. 14, b. l. 55). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai kas išdėstyta, daro išvadą, kad šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistasis nusikalstamų veiksmų padarymo metu objektyviai galėjo numanyti, kad B. J. yra nepilnametis, t. y. neturi 18 metų amžiaus, ir numanė, nes tai žinojo.

52. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai leido pirmosios instancijos teismui daryti neabejotiną išvadą, jog A. Z. suprato, kad psichotropines medžiagas platina nepilnamečiui B. J., ir norėjo taip veikti. Taigi, A. Z. veikoje yra visi BK 261 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

53. Be to, vertinant aptartus faktinius duomenis kitų pirmosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų bei nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. Z. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistasis, įtraukdamas K. P. ir B. J. į inkriminuotų nusikaltimų padarymą, nežinojo, kad jie yra nepilnamečiai, yra paneigti bylos faktiniais duomenimis. Todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas A. Z. nusikalstamus veiksmus pagal BK 261 straipsnį, įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl A. Z., K. P. ir B. J. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2016 m. sausio 3 d. veika)

54. A. Z., K. P. ir B. J. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad veikdami kartu, turėdami tikslą platinti psichotropinę medžiagą, 2016 m. sausio 3 d. įvykdė psichotropinės medžiagos kontrabandą – per Lietuvos valstybės sieną iš Didžiosios Britanijos siuntėsi labai didelį kiekį, t. y. 15,442 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido-5F-PB-22, tačiau 2016 m. sausio 3 d., apie 16.53 val., siuntai kertant Lietuvos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, esančiame Vilniuje, Rodūnios kelias 9, Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnams atliekant muitinį patikrinimą, siunta su psichotropine medžiaga buvo sulaikyta. Taigi, šis nusikaltimas buvo baigtas 2016 m. sausio 3 d.

55. Kaip matyti iš kaltinamojo akto, visų nuteistųjų nusikalstami veiksmai, sudarantys kontrabandos nusikaltimų sudėtį, buvo kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, nurodant 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX- 1495, įsigaliojusio 2003m. gegužės 1 d., redakciją. Pirmosios instancijos teismas, nuteistuosius pripažindamas kaltais pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo redakcijos nenurodė. Antai, BK 3 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas.

56. 2015 m. gegužės 7 d. įstatymu Nr. XII-1674 buvo pakeista BK 199 straipsnio redakcija ir baudžiamoji atsakomybė už gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną <...> stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), nepateikiant muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengiant arba neturint leidimo, numatyta ne BK 199 straipsnio 2 dalyje, o BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1674, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.). Taigi, nuteistųjų 2016 m. sausio 3 d. padarytos kontrabandos metu atsakomybę už psichotropinių medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną numatė ne BK 199 straipsnio 2 dalis, o šio baudžiamojo įstatymo 3 dalis. Todėl nuteistųjų A. Z., K. P. ir B. J. veiksmai, 2016 m. sausio 3 d. neteisėtai per Lietuvos valstybės sieną be leidimo siunčiantis psichotropines medžiagas iš BK 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) perkvalifikuotini į BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1674, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju nuteistųjų padėtis nėra pasunkinama, nes perkvalifikavus jų veiksmus pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, kontrabandos nusikaltimo objektyvieji požymiai, aprašyti dispozicijoje, ir sankcijoje numatyta bausmė (laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų) liko nepakitę (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Nors nuteistojo B. J. apeliacinio skundo nėra, tačiau jo nusikalstami veiksmai yra padaryti bendrininkaujant su A. Z. ir K. P., todėl jiems taikytinas vienas baudžiamasis įstatymas, už šį nusikaltimą naujai paskiriant bausmes. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis keistinas dėl visų trijų nuteistųjų ( BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl bausmių paskyrimo K. P., A. Z. ir B. J. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1674, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.)(2016 m. sausio 3 d. veika)

57. Nuteistieji padarė nusikaltimą, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų grupei (BK 11 straipsnio 5 dalis). Jie šį nusikaltimą padarė būdami neteisti. B. J. nusikalto būdamas nepilnametis, todėl, jam skiriant bausmę, taikytinos BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatos, minimalią bausmės ribą skaičiuojant nuo pusės baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės ribos. K. P. nusikaltimo padarymo metu buvo ką tik sulaukęs pilnametystės. Yra viena B. J. ir K. P. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, abu dirba, po nusikaltimo padarymo praėjo daugiau kaip trys metai, daugiau jie nenusikalto, sukūrė šeimas. Todėl jiems už šio nusikaltimo padarymą skirtinos artimos minimaliai laisvės atėmimo bausmės. Nuteistojo A. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo vaidmuo šio nusikaltimo padaryme buvo aktyvesnis, negu kitų nuteistųjų, todėl jam skirtina griežtesnė bausmė, negu B. J. ir K. P..

58. Esant tokioms aplinkybėms, iš naujo išspręstinas ir bausmių paskirtų šiems nuteistiesiems už atskirus nusikalimus subendrinimo klausimas, o ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina.

Dėl A. Z. paskirtų bausmių

59. A. Z. gynėjo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė aiškiai per griežtas bausmes, turėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, ir nuteistajam paskirti švelnesnes, nei baudžiamųjų įstatymų sankcijose nustatytos bausmės minimumas, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, įvertinęs visas A. Z. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą paskyrė bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

60. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principą ir individualizuodamas nuteistajam A. Z. skirtiną bausmę, pagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tam, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė būtų pripažinta lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, būtina nustatyti du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nagrinėjamu atveju šioje byloje paminėtų momentų nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu A. Z. kaltės nepripažino ir iš esmės neigė esmines bylos aplinkybes, reikšmingas teisinei jo padarytų veikų kvalifikacijai bei jų teisiniam įvertinimui. Pirmosios instancijos teisme kaltę dėl veikų, numatytų BK 199 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), A. Z. pripažino, tačiau, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis nuoširdžiai kritiškai vertina savo veiksmus, laisva valia pripažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus. Tai padaryti jis buvo privestas dėl byloje surinktų įrodymų.

61. A. Z. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. Z. padarė penkis sunkius (BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 199 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje), tris labai sunkius (BK 260 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos) ir 261 straipsnyje) ir vieną nesunkų (BK 159 straipsnyje) nusikaltimus. A. Z. padaryti nusikaltimai, numatyti BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 199 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 1 dalyje, BK 260 straipsnio 2 dalyje, BK 261 straipsnyje ir BK 159 straipsnyje, baigti, o numatyti BK 260 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuoti kaip pasikėsinimas. A. Z. veikė tiesiogine tyčia.

62. Bylos duomenys patvirtina, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu A. Z. buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą – laikymą ir pardavimą –psichotropinės medžiagoms – 5-Flouro-AKB48 (t. 10, b. l. 164–171). Jis baustas administracinėmis nuobaudomis už marichuanos rūkymą, už neatsiskaitymus kavinėse pavalgius, alkoholinių gėrimų vartojimą namuose (t. 10, b. l. 176–177). Be to, bylos duomenys liudija ir tai, kad A. Z. nuo 2015 m. lapkričio nebesimokė, buvo išbrauktas iš mokinių sąrašo už nepažangumą ir pamokų nelankymą (t. 10, b. l. 188). Tokie faktiniai bylos duomenys neigiamai apibūdina A. Z. asmenybę, rodo, kad jis nuo jauno amžiaus linkęs nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio bei moralės normų ir veikti priešingai, nei numato įstatymai.

63. A. Z. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sukūrė šeimą, dirba, 2018 m. liepos 25 d. susilaukė vaiko (t. 12, b. l. 116; t. 15, b. l. 37, 38). Iš byloje esančių charakteristikų matyti, kad A. Z. sportuoja, dalyvauja varžybose, Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos apibūdinamas teigiamai, paskatintas pasimatymo laiką prailginant 1 val. (t. 12, b. l. 117, 144; t. 15, b. l. 147). Aptartos aplinkybės teigiamai apibūdina A. Z., tačiau jos pačios savaime vis tik nesudaro pakankamo pagrindo jo asmenybę ir padarytas veikas vertinti, kaip mažiau pavojingas ir jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

64. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu yra tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, akivaizdžiai nebūtų teisingas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nustatytų aplinkybių, turinčių teisinę reikšmę A. Z. paskirti teisingą bausmę, visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju A. Z. padaryti nusikaltimai nėra mažiau pavojingi nei galimas rūšinis tokios veikos pavojingumas. Byloje nesusidėjo ir kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad konkrečiu atveju bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis Nr. 2K-64-303/2018). Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. Z. vaidmuo jam inkriminuotose veikose buvo pagrindinis, jis buvo visų veikų aktyvus iniciatorius ir jų vykdytojas nuo 2015 m. birželio 13 d. iki 2016 m. sausio 13 d., t. y. beveik visus metus. Psichotropinių medžiagų platinimas kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, padeda plisti narkomanijai ne tik suaugusiųjų, bet ir nepilnamečių tarpe. Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo A. Z. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, todėl jas mažinti neturi pagrindo.

Dėl bausmių bendrinimo A. Z. pagal BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalis

65. Pagrįstas A. Z. gynėjo argumentais, kad teismas netinkamai taikė šį baudžiamąjį įstatymą.

66. Pagal 63 straipsnio 4 ir 9 dalių nuostatas skiriama bausmė tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

67. Pagal formuojamą teismų praktiką, BK 63 straipsnio 9 dalies nuostata dėl bausmių subendrinimo pagal šio straipsnio taisykles turi būti aiškinama sistemiškai su kita to paties straipsnio dalies taisykle, kad šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Taigi, teismas privalo nustatyti, kokia pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausmė visiškai ar iš dalies atlikta. Jei buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tuomet atliktoji bausmė įskaitoma į paskirtos bausmės laiką. Kitos paskirtos ir atliktos bausmės įskaitomos taikant BK 65 straipsnio taisykles (kasacinė nutartis Nr. 2K-9-693/2016).

68. Byloje nustatyta, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu A. Z. paskirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, šios bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Pagal Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Jeigu probuojamasis asmuo probacijos laikotarpiu įvykdo auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas ir nepadaro kitų nusikaltimų ar pažeidimų, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo laikas, laikomas atlikusiu bausmę (Probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis). Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu A. Z. buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą – laikymą ir pardavimą – psichotropinės medžiagoms – 5-Flouro-AKB48 – 2014 m. rugsėjo 10 d. ir 2014 m. lapkričio 13 d. (dvi veikos; BK 260 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje A. Z. jam inkriminuotas veikas padarė laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 13 d. iki 2016 m. sausio 13 d. Iš nustatytų faktinių bylos duomenų akivaizdu, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog A. Z. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Iš 2019 m. birželio 11 d. Lietuvos probacijos tarnybos rašto Nr. Š5-7795 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad A. Z. į probuojamųjų asmenų sąrašą įtrauktas 2017 m. sausio 17 d., o iš jo išbrauktas 2019 m. sausio 4 d., nes jis įvykdė visus jam Akmenės rajono apylinkės teismo paskirtus įsipareigojimus ir probacijos sąlygas (t. 15, b. l. 14). Taigi, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, laikytina, kad A. Z. atliko bausmę, paskirtą Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, tačiau BK 65 straipsnio nuostatos nenumato galimybės į paskirtą bausmę įskaityti bausmės vykdymo atidėjimo laiką, kurio metu nuteistajam buvo taikyti nuosprendžiu nustatyti ribojimai.

69. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė skirtingais teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo taisykles ir be pagrindo apskųstuoju teismo nuosprendžiu paskirtąją bausmę subendrino su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir laikoma atlikta bausme. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada neprieštarauja minėtai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai (kasacinė nutartis Nr. 2K-9-693/2016). Todėl ši nuosprendžio dalis naikintina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo K. P.

70. Nuteistasis K. P. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas jam skirtiną bausmę, nepakankamai įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir paskyrė per griežtą bausmę, kurią prašo sušvelninti. Tokie nuteistojo argumentai nepagrįsti.

71. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principą ir individualizuodamas nuteistajam K. P. skirtiną bausmę, pagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia pripažino, kad jis nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

72. Apygardos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, parinkdamas K. P. skirtinų bausmių rūšį ir dydį, pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumą. K. P. padarė tris sunkius (BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 199 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje) ir tris labai sunkius nusikaltimus (BK 260 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos) ir BK 261 straipsnyje). K. P., nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (2015 m. spalio 26 d. veika), padarė būdamas nepilnametis, o įtvirtintus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 261 straipsnyje (2015 m. gruodžio veika) bei BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (2016 m. sausio 3 d.), – sulaukęs pilnametystės (K. P. gimęs (duomenys neskelbtini)). K. P. veikė tiesiogine tyčia. K. P. vaidmuo jam inkriminuotose veikose, kitaip nei nurodo nuteistasis apeliaciniame skunde, nebuvo antraeilis. K. P. buvo pakankamai aktyvus platintojas (vykdytojas). Jo padaryti nusikaltimai pavojingi visuomenei, nes, kaip jau minėta, psichotropinių medžiagų platinimas kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, padeda plisti narkomanijai ne tik suaugusiųjų, bet ir nepilnamečių tarpe. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmę, tinkamai įvertino ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. K. P. į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas (t. 10, b. l. 53), neteistas (t. 10, b. l. 44–47). Nuteistasis K. P. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą (t. 15, b. l. 52), nuo 2016 m. rugsėjo mokėsi Šiaulių profesinio rengimo centre (t. 10, b. l. 135; t. 15, b. l. 53), nuo 2017 m. birželio 10 d. dirbo UAB „Aktyvistas“ pagalbiniu darbuotoju (t. 10, b. l. 130–131), nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. UAB „Gelžbetoninės konstrukcijos“ formuotojo pareigose (t. 12, b. l. 201), nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku, šio darbdavio apibūdinamas teigiamai (t. 14, b. l. 184). K. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, 2018 m. gruodžio 15 d. sudarė santuoką (t. 13, b. l. 84), 2019 m. gruodžio 13 d. susilaukė vaiko (t. 15, b. l. 148), būdamas laisvės atėmimo vietoje, prisideda prie šeimos ūkio išlaidų, atlygino teismo nuosprendžiu priteistas išlaidas (t. 15, b. l. 54, 55). Aptartos aplinkybės teigiamai apibūdina K. P.. Tačiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 284 straipsnyje numatytų veikų padarymo, kaltinamajam K. P. bei nukentėjusiajam J. B. susitaikius. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad jis buvo baustas tris kartus administracine tvarka (t. 10, b. l. 48–49). Šie faktiniai bylos duomenys leidžia teisėjų kolegijai teigti, kad K. P., būdamas jauno amžiaus, linkęs veikti pažeidžiant įstatymų reikalavimus.

73. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistajam K. P. bausmės paskyrimo klausimą ir netaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies už visus nusikaltimus, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Apygardos teismas įvertino, kad K. P., nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (2015 m. spalio 26 d. veika), padarė būdamas nepilnametis. Nors pirmosios instancijos teismas apskųstajame nuosprendyje nenurodė, kad jis vadovaujasi BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tačiau iš bausmės skyrimo motyvų matyti, jog teismas taikė BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatas ir jam paskyrė: pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausmę, jos vidurkį skaičiuojant nuo pusės baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos šios bausmės minimalios ribos, t. y. 5 metus laisvės atėmimo. Pagal BK 199 straipsnio 2 dalį paskyrė kiek didesnę laisvės atėmimo bausmę, nei pusė sankcijoje numatytos minimalios bausmės ribos, t. y. 2 metus (pusė minimalios bausmės sudaro 1,5 metų). Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo K. P., vadovavosi BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tačiau rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad taiko BK 91 straipsnio 3 dalį, sprendžia, jog yra pagrindas šioje dalyje patikslinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad už šiuos nusikaltimus jam paskirtos bausmės taikant BK 91 straipsnio 3 dalį.

74. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad už BK 260 straipsnio 3 dalyje (2016 m. sausio 3 d. veika) nurodyto nusikaltimo padarymą numatyta minimali bausmė – laisvės atėmimas 10 metų – aiškiai prieštarautų teisingumo principui, pagrįstai K. P. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jam paskyrė laisvės atėmimą 5 metams ir 6 mėnesiams. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 261 straipsnyje (2015 m. gruodžio veikos) numatytas veikas teismas K. P. paskyrė nežymiai didesnes už minimalias bausmes, numatytas šių baudžiamųjų įstatymų sankcijose.

75. Šiuo apeliacinio teismo nuosprendžiu K. P. veiksmai, susiję su 2016 m. sausio 3 d. neteisėtu psichotropinių medžiagų gabenimu per Lietuvos valstybės sieną, neturint leidimo, perkvalifikuotini iš BK 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) į BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1674, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.). Kaip minėta pirmiau, BK 199 straipsnio 3 dalyje nustatyta bausmė liko nepakitusi, t. y. išliko tokia pati, kaip ir buvo numatyta BK 199 straipsnio 2 dalyje. Todėl, atsižvelgus į anksčiau aptartų K. P. bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių visumą, jam už BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1674, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) nustatyto nusikaltimo padarymą skirtina bausmė, artima sankcijoje nustatytai minimaliai bausmei, ir ši bausmė iš naujo subendrintina su apskųstuoju teismo nuosprendžiu K. P. už kitus nusikaltimus paskirtomis bausmėmis. Todėl apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuteistajam skirti subendrintą 5 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę yra teisinga, nes ji nėra per griežta.

Dėl bausmės paskyrimo B. J. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį

76. Nagrinėjamu atveju nuteistasis B. J. apeliacinio skundo nepadavė. Tačiau šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu jo veiksmai, susiję su 2016 m. sausio 3 d. neteisėtu psichotropinių medžiagų gabenimu per Lietuvos valstybės sieną, neturint leidimo, perkvalifikuotini iš BK 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) į BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1674, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Todėl išspręstinas ir jam skirtinos bausmės klausimas. Teisėjų kolegija, iš naujo dar kartą įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas B. J. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad jam už BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1674, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) nustatyto nusikaltimo padarymą, pritaikius BK 91 straipsnio 3 dalį, skirtina bausmė, šiek tiek didesnė, nei nustatytos BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje pusė minimalios bausmės.

77. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo B. J. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2015 m. spalio 26 d. veika), paskyrė jam bausmę mažesnę, negu numato baudžiamojo įstatymo sankcija. Nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis buvo nepilnametis, todėl teismas vadovavosi BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jam minimalios sankcijoje nustatytos bausmės ribą skaičiuodamas nuo pusės sankcijoje numatyto bausmės dydžio. Tačiau apygardos teismas, skirdamas bausmę B. J., taip pat nenurodė BK 91 straipsnio 3 dalies, todėl yra pagrindas ir šioje dalyje patikslinti rezoliucinę dalį, pateikiant nuorodą į šį baudžiamąjį įstatymą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1–2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalį, kurioje I. V. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir I. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

A. Z. nusikalstamus veiksmus iš BK 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) (2016 m. sausio 3 d. veika) perkvalifikuoti į BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1674, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) ir A. Z. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Patikslinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžio revoliucinę dalį nurodant, kad A. Z.: (dėl 2015 m. birželio 21 d. veikos) nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) ir jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, (dėl 2015 m. spalio 26 d. veikos) pagal BK 199 straipsnio 2 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) ir jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

A. Z. nusikalstamus veiksmus (nuo 2015 m. tiksliai nenustatyto laiko iki 2016 m. sausio 14 d.), kvalifikuotus pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 2 dalį ir A. Z. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 65 straipsniu, A. Z. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu subendrintos už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 65 straipsniu, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu A. Z. paskirtas bausmes iš naujo subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir A. Z. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2019 m. gegužės 23 d. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. spalio 14 d.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu už atskirus nusikaltimus paskirta subendrinta bausmė, iš dalies sudedant, subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. Z. paskirta galutinė subendrinta 12 (dvylikos) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

K. P. nusikalstamus veiksmus iš BK 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) (2016 m. sausio 3 d. veika) perkvalifikuoti į BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1674, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, K. P. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Patikslinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad K. P.: pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2015 m. spalio 26 d. veika) paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė, taikant BK 91 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (2015 m. spalio 26 d. veika), paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, taikant BK 91 straipsnio 3 dalį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, K. P. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, K. P. paskirtas bausmes iš naujo subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei K. P. paskirti subendriną bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2019 m. gegužės 23 d. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. sausio 15 d.

B. J. nusikalstamus veiksmus iš BK 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) (2016 m. sausio 3 d. veika) perkvalifikuoti į BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1674, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) ir B. J., pritaikius BK 91 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Patikslinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant kad B. J. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2015 m. spalio 26 d. veika) paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė, taikant BK 91 straipsnio 3 dalį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, B. J. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, B. J. iš naujo paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei B. J. paskirti subendriną bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 14 d. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams. B. J. skirti auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimus: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti, be šiuos įpareigojimus kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.