Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, suinteresuoti asmenys I. B., V. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš suinteresuoto asmens I. B. pareiškėjui 872,03 Eur (3010,93 Lt), tai yra sumą, suinteresuoto asmens I. B. gautą Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-992-897/2014 pagrindu, iš suinteresuoto asmens I. B. pareiškėjui 76,17 Eur (263,00 Lt) patirtų nuostolių, susijusių su patirtomis vykdymo išlaidomis, ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu A. B. dėl išlaikymo priteisimo pilnametei. I. B. prašymu Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-04 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė I. B. iš pareiškėjo laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo 2013-10-30 iki byla bus išnagrinėta ir bus priimtas procesinis sprendimas. Teismas šioje byloje 2014-06-03 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė I. B. iš pareiškėjo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo 2013-10-30 iki ieškovė baigs aukštąjį mokslą, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų, tai yra iki 2015-03-19. Klaipėdos apygardos teismas 2014-11-12 sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-03 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, priteisė pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir panaikino 2013-11-04 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismo 2013-11-04 nutarties pagrindu antstolė Vida Daugirdienė pradėjo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje ir per laikotarpį nuo 2013 metų lapkričio mėnesio iki 2014 metų spalio mėnesio ieškovei buvo sumokėta 3010,93 Lt (872,03 Eur) išlaikymo bei 263 Lt (76,17 Eur) vykdymo išlaidos. Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos apygardos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą jis įgijo teisę reikalauti visko, kas buvo pagal panaikintą teismo sprendimą išieškota I. B. naudai. Pareiškėjas pažymėjo, kad teismo sprendimą, jog I. B. reikalavimas priteisti išlaikymą yra tikėtinai pagrįstas, lėmė išimtinai I. B. pateikta melaginga informacija. I. B. savo reikalavimus grindė tuo, kad ji mokosi dieniniame skyriuje Middlesex universitete Londone, yra baigusi du kursus ir paėmusi du kreditus mokslui, bei tuo, kad dėl mokymosi universitete neturi galimybės įsidarbinti ir gauti pajamų, dėl to jos turtinė padėtis sunki ir turi būti teikiamas išlaikymas. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės yra melagingos.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-22 nutartimi atsakovo pareiškimą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo atmetė. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad pagal LRCPK 762 straipsnio 3 dalimi, apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais. LRCPK 762 straipsnio 3 dalies nuostata sprendimo įvykdymo atgręžimo draudimo nesieja su tuo, pilnamečiam ar nepilnamečiam asmeniui buvo priteistas išlaikymas, todėl konstatavo, kad nagrinėjamu atveju sprendimo įvykdymo atgręžimas yra negalimas. Be to teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytos išieškotos sumos buvo išieškomos ne Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-03 sprendimo pagrindu, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-04 nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-04 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės ir I. B. ieškinį atmetus, tuo pagrindu, kad išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ne dėl to, kad jos buvo taikytos neteisėtai ir nepagrįstai. Atsakovas pareiškime nurodė, kad ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui melagingą informaciją, o tai lėmė apeliacinės instancijos teismas tenkino atsakovo apeliacinį skundą ir panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ieškovei. Teismas konstatavo, kad iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-992-897/2014 medžiagos matyti, kad civilinę bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėję teismai vadovavosi tais pačiais į bylą pateiktais įrodymais apie ieškovės turtinę padėtį, tačiau juos skirtingai įvertino, todėl tokia situacija negali būti prilyginama sąmoningam neteisėtam suinteresuoto asmens I. B. veiksmui – melagingos informacijos pateikimui.Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti pareiškėjo pareiškimą visiškai. Apeliantas nurodo, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, LRCPK 762 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimas apima tuos atvejus, kai išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistas pagal 3.194 straipsnį ar kitus įstatymo numatytus atvejus, kadangi toks ribojimas teisės doktrinoje grindžiamas siekiu apsaugoti pažeidžiamiausias asmenų grupes - nepilnamečius,, nedarbingus ir paramos reikalingus asmenis (CK 3.47 str., 3.196 str., 3.205 str.), kuriems mokamos periodinės išmokos dažniausiai užtikrina tik minimalų pragyvenimo lygį ir būtiniausių poreikių patenkinimą. Bei nurodo, kad išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir paramos pilnamečiam vaikui priteisimo institutai yra skirtingi teisiniai institutai, kadangi skiraisi jų taikymo sąlygos bei saugomas dalykas (vertybė). Taip pat nurodo, kad ieškovė buvo pateikusi melagingus duomenis / suklastotus dokumentus. Taip pat apeliantas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliacinės instancijos teismui panaikinus 2013-11-01 taikytas laikinąsias apsaugos priemones tuo pagrindu, kad išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, o ne dėl to, kad jos buvo taikytos neteisėtai ir pagrįstai. Apeliantas mano, kad atsižvelgiant į sprendimo vykdymo atgręžimo instituto paskirtį, teismas nepagrįstai rėmėsi tuo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagrįstai, kadangi akivaizdu, kad atmetus ieškinį ieškovės elgesys turi būti vertinamas pagal analogiją minėtai praktikai ir traktuotas neteisėtu ieškovės veiksmu.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).Byloje nagrinėjamas klausimas dėl sprendimo vykdymo atgręžimo byloje dėl išlaikymo priteisimo. 2013-11-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutarti taikė laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą ieškovei po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2013-10-30 iki bus išnagrinėta byla bei priimtas sprendimas šioje byloje. 2014-06-03 pirmosios instancijos teismas šioje byloje ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. 2014-11-12 apeliacinės instancijos teismas priėmė naują sprendimą ir ieškovės ieškinį atmetė, taip pat panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones. 2015-11-05 atsakovas pateikė pareiškimą pirmosios instancijos teismui dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo. 2016-06-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi atmetė atsakovo prašymą. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 760 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad panaikinus jau įvykdytą sprendimą ir iš naujo išnagrinėjus bylą priėmus sprendimą atmesti ieškinį arba priėmus nutartį nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Sprendimo įvykdymo atgręžimo paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. atvejai, kai skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą. Sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, kuriam, panaikinus teismo sprendimą, byla perduodama nagrinėti iš naujo, kurio nauju sprendimu ieškinys nebuvo patenkintas. Šis teismas privalo savo iniciatyva atgręžti sprendimo įvykdymą, nurodydamas tai naujame sprendime, ir taip užbaigti bylą (CPK 761 straipsnio 1 dalis). Jeigu iš naujo nagrinėjęs bylą teismas neišsprendė panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, atsakovas turi teisę paduoti šiam teismui pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo. Pareiškimas paduodamas per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos (CPK 761 straipsnio 2 dalis).Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė LRCPK 762 straipsnio 3 dalį, kuria ribojamas sprendimo vykdymo išieškojimo atgręžimas, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina sprendimą byloje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, kadangi išieškojimą atgręžti galima tik tais atvejais, kai panaikintas sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais. Apeliantas nurodo, kad ši nuostata taikoma tik tada, kai išlaikymas yra priteisiamas nepilnamečiams asmenims.Su tokia apelianto pozicija sutikti negalima, kadangi minėta įstatymo nuostata nėra skirta vien sprendimo vykdymo atgręžimo dėl išlaikymo nepilnamečiams asmenims bylose. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas civilinėje teisė nėra suprantamas vien kaip išlaikymas skiriamas vaikams (nepilnamečiams), tačiau išlaikymas yra skiriamas ir pilnamečiams vaikams, tėvams, sutuoktiniams ir kt. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad išlaikymas pagal instituto paskirtį priteisiamas to reikalingam asmeniui, t. y. kuriam reikalinga parama. Tuo tarpu nuo subjektų, kuriems taikomas šis institutas, priklauso kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į išlaikymo paskirtį laikytina, kad jis apima bet kokį išlaikymą, taip pat išlaikymą ir pilnamečiam asmeniui. Taigi teigti, kad 762 straipsnio 3 dalies nuostata skirta tik esant bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams asmenims, nepagrįsta. Apeliantas nurodo Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį, kuria apelianto nuomone, teismas suformavo tokią praktiką, tačiau su tokia apelianto nuomone sutikti negalima, kadangi minėtoje nutartyje klausimas buvo sprendžiamas dėl sprendimo vykdymo atgręžimo byloje dėl žalos už sveikatos sužalojimą atlyginimo. Be to iš kasacinio teismo formuluotės, kuria remiasi apeliantas, t.y. „Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 762 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimas apima tuos atvejus, kai išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistas, pavyzdžiui, pagal CK 3.194 straipsnį, kitus įstatymo nustatytus atvejus.“, negalima spręsti, jog 762 straipsnio 3 dalies taikymas galimas tik esant sprendimo vykdymo atgręžimui bylose dėl išlaikymo pritesimo nepilnamečiams asmenims, kadangi yra nurodytas tik vienas pavyzdinis atvejis dėl 762 straipsnio 3 dalies taikymo, o ne baigtinis sąrašas atvejų ar sąlygų visuma, kurias nustačius galima taikyti 762 straipsnio 3 dalį. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovė pateikė melagingus duomenis, todėl pirmosios instancijos teismas buvo suklaidintas, priimdamas sprendimą, kuris peržiūrėtas apeliacine tvarka buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, todėl vadovaujantis LRCPK 762 straipsnio 3 dalimi, sprendimo vykdymo atgręžimo ribojimas negali būti taikomas.Su tokia apelianto pozicija sutikti negalima, kadangi Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas naują sprendimą 2014-11-12, byloje konstatavo, kad nėra pakankamai duomenų apie ieškovės finansinius įsipareigojimus, nėra duomenų apie tai, kad ieškovė pasinaudojo visomis įmanomomis galimybėmis gauti paramą mokslui, nepateikė paskaitų tvarkaraščio ir studijų plano, todėl nebuvo duomenų neabejotinai patvirtinančių, jog ieškovė neturėjo galimybės įsidarbinti, byloje nepateikta duomenų apie ieškovės mokymosi rezultatus, pažangumą, todėl nebuvo pagrindo teismui teigti, kad ieškovė negali dirbti, nes visą laiką skiria mokymuisi. Taigi iš padarytų apeliacinės instancijos teismo išvadų, matyti, kad byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovė pateikė teismui melagingus duomenis ar suklastotus dokumentus, todėl jei panaikintas sprendimas tokiais duomenimis ar dokumentais grindžiamas nebuvo, sprendimo įvykdymo atgręžimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013).Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliacinės instancijos teismui panaikinus 2013-11-01 taikytas laikinąsias apsaugos priemones tuo pagrindu, kad išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, o ne dėl to, kad jos buvo taikytos neteisėtai ir pagrįstai.Su tokia apelianto pozicija sutikti negalima, kadangi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagrįstai. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka, ji nebuvo panaikinta. Be to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad pareiškėjo nuodytos išieškotos sumos buvo išieškomos ne Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-03 sprendimo pagrindu, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-04 nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindu. Apeliantas teigia, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (147 str. 3 d.), pripažintas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikalavimų nepagrįstumas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai atmesti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės taikytos dėl išlaikymo priteisimo, t.y. siekiant apsaugoti silpnesnės šalies interesus, dėl šios priežasties yra numatytas ir sprendimo vykdymo atgręžimo ribojimas bylose dėl išlaikymo priteisimo. Įvertinus tai, kad šeimos bylų nagrinėjimui yra taikoma didesnė valstybės apsauga šalims, teismui yra suteikiama didesnė iniciatyva siekiant spręsti ginčus, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, kad laikinosios apsaugos priemonės, taikytos apsaugoti galimai išlaikymo reikalingą pilnametį asmenį, taikytos neteisėtai.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes ir tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį apelianto nurodytu argumentų pagrindu (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį galioti.