Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei V. M. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei pagal atsakovės V. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo

8. 2021 m. gegužės 5 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovo atstovės advokatės I. L. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Ieškovės atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismo nustatytu terminu pateikti atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą neturėjo galimybės, kadangi nuo 2021 m. kovo 22 d. turi nedarbingumo pažymėjimą. Advokatė pažymi, kad atsiliepimas į atskirąjį skundą bus pateiktas pasibaigus jos nedarbingumo laikotarpiui.

9. Atsakovės atstovė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą prašo netenkinti.

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338 straipsnyje nurodyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 302 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliaciniam procesui taikomos šio Kodekso bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms.

11. CPK 162² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.

12. Kaip jau minėta šioje nutartyje, ieškovas atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą nepateikė. Iš Klaipėdos apygardos teismui pateikto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą bei prie prašymo pridėtų įrodymų matyti, kad atsakovės atskirasis skundas pirmosios instancijos teisme gautas 2021 m. kovo 15 d. Klaipėdos apylinkės teismas pranešimą dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo ieškovo atstovei advokatei I. L. išsiuntė 2021 m. kovo 17 d. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad 2021 m. kovo 25 d. ieškovo atstovė advokatė I. L. Klaipėdos apylinkės teismą telefonu informavo apie savo ligą bei nurodė atsiliepimą į atskirąjį skundą pateiksianti pasibaigus nedarbingumui. Pateikti įrodymai patvirtina, kad nedarbingumo pažymėjimas I. L. išduotas 2021 m. kovo 22 d. ir tęsiasi iki 2021 m. gegužės 11 d.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors šiuo atveju pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovo atstovo advokatė I. L. neturėjo objektyvios galimybės ieškovo vardu pateikti atsiliepimo į atskirąjį skundą, tačiau šiuo atveju negalima ignoruoti ir CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos, ekonomiškumo principų bei byloje dalyvaujančių asmenų pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Tai yra ieškovas, turėdamas informaciją apie jo atstovės nedarbingumą, kuris tęsiasi ilgą laiką, ir nesant žinių apie numatomą nedarbingumo laikotarpio pabaigą, turėjo svarstyti galimybę pasirūpinti tinkamu jo atstovavimu šioje byloje.

14. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, bei įvertinus, jog šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas išlaikymas, ir kuri yra vykdoma skubiai, bylos nagrinėjimo atidėjimas neribotam / nenustatytam laikotarpiui pažeistų ne tik jau minėtus proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, tačiau ir atsakovės teises bei interesus. Todėl ieškovo atstovės advokatės I. L. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

15. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, o taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiami su nepilnamečių vaikų teisėmis bei tėvų pareigomis jų atžvilgių, kurie paprastai yra tęstinio pobūdžio, susiję klausimai, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių atsakovės teikiamiems rašytiniams įrodymams priimti ir įvertinti visų įrodymų kontekste.

Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo

17. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

19. CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.

20. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ji neteikia išlaikymo vaikams, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių paneigti minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo pridedanti įrodymus, kad yra perdavusi ieškovui 1016 Eur vaikams išlaikyti, tačiau iš pateikto 2020 m. rugsėjo 15 d. rašto matyti, jog šią sumą atsakovė grąžino ieškovui siekdama kompensuoti išlaidas, kurias ieškovas turėjo mokėdamas atsakovės gyvybės draudimo įmokas. Atsakovės pateiktas daiktų perdavimo aktas taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė teikė / teikia išlaikymą vaikams. Taigi šiuo atveju teisėtai ir pagrįstai konstatuota būtinybė spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą iš atsakovės.

21. Tačiau sutiktina su apeliante, jog šiuo atveju, siekiant pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams – turi būti vertinami vaikų poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma.

22. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šalių vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma sudaro po 250 Eur kiekvienai dukrai. Ieškovo teigimu, laikinas išlaikymas vaikams taip pat turi būti priteistas būtent tokio dydžio – po 250 Eur kiekvienam vaikui.

23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalųjį darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

25. Ieškovo teigimu, nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga: 200 Eur maistui, 20 Eur vitaminams, 20 Eur specialioms higienos priemonėms, 15 kirpyklai, 40 Eur drabužiams, 25 Eur avalynei, 30 Eur knygoms, sąsiuviniams, pratyboms, rašikliams ir kitoms mokymosi priemonėms, 10 Eur už mobiliojo ryšio paslaugas, internetą, 80 Eur ugdymui, laisvalaikiui ir kultūriniams renginiams (dainavimo, grojimo, sporto pamokoms, bilietams į kiną, koncertą, muziejus, kelionėms ir kt.), 15 Eur buities prekėms, skalbimo, valymo priemonėms, 10 Eur rinkliavos mokykloje (mokyklos renginiams, gėlėms ir kt.), 35 Eur nenumatytoms išlaidoms, gydymui ir/ar psichologams.

26. Minėta, kad teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA. Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 642 Eur (apie 468 Eur atskaičius mokesčius). Taip pat minėta, kad ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju preliminariai įvertinus byloje esančius įrodymus tokių poreikių nėra nustatyta. Taip pat abejonių kelia ir 80 Eur suma, skirta ugdymui, laisvalaikiui ir kultūriniams renginiams. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, preliminariai įvertinus pateiktus įrodymus spręstina, kad šalių vaikų poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, priežiūrai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrinti laikino išlaikymo suma pakankama laikytina 468 Eur kiekvienam vaikui.

27. Apeliantė pagrįstai atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju yra pagrindas vadovautis kasacinio teismo suformuluota teisės aiškinimo taisykle, jog pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

28. Kadangi nuo 2021 m. sausio 1 d. išmokos vaikams dydis yra lygus 1,75 bazinės socialinės išmokos, galiojančios tą mėnesį, t. y. 70 Eur, šia suma mažintinas vaikams reikalingo laikino išlaikymo dydis. Taigi spręstina, jog šiuo atveju laikinas išlaikymo dydis vienam vaikui sudaro 398 Eur (468 Eur – 70 Eur).

29. Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).

30. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

31. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 500 Eur. Iš 2021 m. sausio 6 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Duomenų apie kitus išlaikytinius byloje nėra.

32. Ieškovo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 290 Eur. 2021 m. sausio 26 d. Užimtumo tarnybos pažyma patvirtina, kad ieškovui buvo išmokėta 143,88 Eur darbo paieškos išmoka. Iš 2021 m. sausio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos nustatyta, kad ieškovas nuo 2016 metų dirba pagal kontraktą ir nuo 2021 m. vasario mėnesio planuojama įdarbinti vyr. mechaniko pareigoms. Iš pateiktos 2021 m. vasario 5 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. E102414686 matyti, kad ieškovas kas mėnesį moka 154,87 Eur įmoką. Ieškovas nurodo, kad jam priklauso ½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).; ½ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).; ½ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).; ½ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).; ½ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).; ½ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).; ½ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).; ½ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu: (duomenys neskelbtini).

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, preliminarus byloje esančių įrodymų vertinimas suponuoja išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, nei atsakovės – nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie ieškovui išmokėtą darbo užmokestį patvirtina, kad jo pajamos mažesnės, nei atsakovės, tačiau ieškovo apsisprendimas sudaryti vartojimo kredito sutartį, kuria kiekvieną mėnesį ieškovas įsipareigojo mokėti 154,87 Eur, leidžia manyti, kad šiuo metu ieškovo pajamos yra didesnės, nei buvo laikotarpiu, už kurį teikta darbo užmokesčio pažyma.

34. Todėl sprendžiant dėl atsakovės galimybės teikti šalių vaikams laikiną išlaikymą, manytina, jog byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, manytina, kad iki bus priimtas sprendimas šioje byloje ir išsamiai įvertinti byloje esantys įrodymai ir/ ar surinkti papildomi įrodymai, yra pagrindas sumažinti atsakovės priteistą 250 Eur laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui iki 170 Eur.

35. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju neišsamus byloje esančių įrodymų vertinimas lėmė klaidingas pirmosios instancijos teismo išvadas ir dėl būtiniems vaikų poreikiams tenkinti reikalingos sumos, ir dėl atsakovės galimybės teikti 250 Eur laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui. Todėl skundžiama nutartis keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės V. M. priteistas laikinas materialinis išlaikymas laikiną nepilnamečiams vaikams A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini)., ir G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini)., mokant kas mėnesį po 250 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2021 m. vasario 26 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, pakeisti, sumažinant priteisto 250 Eur laikino materialinio išlaikymo sumą iki 170 Eur.

Kitą Klaipėdos apylinkės 2021 m. kovo 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.