- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-24
- Bylos Nr.
- 1-53-1194/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30617-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Nukentėjusysis
- N. S.
- Advokatai
- Gediminas Kažys
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. (V.) Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedeklaravęs gyv. vietos, baustas administracine tvarka, turintis galiojančių administracinių nusižengimų, teistas 1 kartą: Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, paskirta sumažinta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimas. Bausmė atlikta 2017 m. sausio 9 d., teistumas išnykęs, asmuo laikomas neteistu,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kaltinamasis V. Š., tyčia mušdamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam N. S., o būtent – jis 2022 m. rugpjūčio 13 d. apie 17.50 val. individualaus gyvenamojo namo, esančio sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), verandoje, žodinio konflikto tarp jo ir jo sūnėno N. S. metu, tyčia mušdamas N. S. – delnu sudavė vieną smūgį N. S. į dešinį skruostą (žandą), dėl ko N. S. pradėjo bėgti iš nosies kraujas. Tokiais savo veiksmais V. Š. sukėlė nukentėjusiajam N. S. fizinį skausmą.
2. Kaltinamasis V. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad įvyko konfliktas. Konfliktai tęsiasi nuo jo vaikystės, jie buvo nuolatiniai. Sūnėnas užaugo ir pradėjo jį provokuoti. Pamatė, kad sūnėnas eilinį kartą ištraukė jo siurblį. Priėjo ir pasakė „jei tu toks vyras, dirbi, nusipirk pats ir mano daiktų neliesk“. Išgirdo keiksmažodžius. Sūnėnas pastatė siurblį ant grindų, o pastarasis jį pasiėmė, apsisuko ir gavo smūgį į nugarą. Kai atsisuko sūnėnas spjovė jam į veidą ir pradėjo mojuoti rankomis. Tuo metu atbėgo kaltinamojo mama ir pradėjo jį (kaltinamąjį) mušti. Sudavė smūgį sūnėnui į pilvą, kad apsiramintų. Nieko jam neskaudėjo, nes pradėjo aplink šokinėti ir vadinti jį (kaltinamąjį) necenzūriniais žodžiais, kad smūgiavo į lytinius organus. Jis (kaltinamasis) nuėjo į namą, persirengė ir išėjo į mišką. Į veidą jokių smūgių niekur nebuvo. Visi žino, kad šis vaikas turėjo sveikatos problemų, jam nuolat bėgdavo kraujas iš nosies. Išėjo į mišką norėdamas nueiti pas kaimyną, tačiau šis buvo išvažiavęs. Naktį apsiramino, buvo šalta, todėl grįžo namo. Atvažiavo policijos ekipažas ir patikrino jam blaivumą, po ko leido pasilikti pernakvoti. Ryte atvažiavo kiti pareigūnai ir pasakė, kad priimtas teismo sprendimas, kad jis (kaltinamasis) turi pasiimti daiktus ir išeiti iš namų. Negali ir dabar daiktų iš to namo pasiimti. Garaže jis nebuvo, smūgio į veidą nukentėjusiajam nesudavė. Konflikto pagrindas yra nekilnojamas turtas. Dėl nukentėjusiojo veiksmų savo atžvilgiu jis kreipėsi į policiją ir buvo atsisakyta kelti baudžiamąją bylą. To sprendimo neskundė. Kiek atsimena, vieną kartą dėl situacijos su savo šeimos nariais buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Gal ir dar kartą buvo baustas administracine tvarka. Yra baustas už administracinius nusižengimus, nes jis nerašė pareiškimų, o jie rašė. Buvo baustas už savo žodžius ir įžeidimus. Iš jų pusės įžeidimų taip pat buvo, gal net ir dar daugiau. Ne jis (kaltinamasis) pirmas pradėjo. Administracinių sprendimų neskundė, prisipažino ir sumokėjo baudas. Į mišką nepabėgo, dažnai išvažiuodavo į mišką. Dažniausiai išvažiuodavo su automobiliu, bet tuo metu jis buvo užblokuotas. Jam irgi buvo psichologinė trauma sužinojus, kad kviečiama policija, todėl išėjo ir nelaukė. Bet vėliau grįžo. Nurodė, kad nemušė, nes tai nebuvo smūgis, buvo gal nustūmimas, bandymas apsiginti. Šiuo metu dirba vairuotoju. Valdo abi rankas, jos sveikos. Neįgalumas jam nenustatytas. Galėjo trenkti ir koja, ir galva, ir kaire ranka. Tarp jo ir sūnėno yra 22 metų skirtumas. Aišku, nenormalu muštis sūnėnui su dėde. Turtas priklauso mamai. Nebeturi teisės ten net gyventi, užeiti. Šiuo metu turto dalybos nevyksta. Įvykio metu buvo blaivus. Sūnėnui į veido sritį netrenkė.
3. Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam pareikštą įtarimą jis suprato ir savo kaltės jis nepripažįsta. Psichinėmis ligomis neserga, narkologinio dispanserio įskaitoje neįrašytas. Gyvena pažymoje nurodytu adresu. Tai yra sodo namas, kuris yra pritaikytas gyventi žiemą. Į šį sodo namelį sezono metu atvyksta gyventi jo mama J. Š. ir jo sūnėnas N. S.. 2022 m. rugpjūčio 12 d. vakare į sodo namelį atvyko N. S. ir liko sodo namelyje nakvoti. Tarp jo ir sūnėno bei sesers yra jau senas konfliktas dėl turto. 2022 m. rugpjūčio 13 d. apie 17.00 val. pamatė, kad sūnėnas ištraukė siurblį, kuris pritaikytas pompuoti fekalijas, ir ruošėsi fekalijas išpilti į mišką. Kadangi siurblys yra jo, jis pasakė, kad N. S. neliestų jo daiktų ir padėtų siurblį į vietą, taip pat, kad neleistų fekalijų į mišką, nes tai draudžiama. Paaiškino, kad fekalijų išvežimą ir išsiurbimą atlieka tam tikra įmonė, ir liepė N. S. tą įmonę išsikviesti. N. S. tada pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais, spjovė jam į veidą, pradėjo jį stumdyti, spyrė jam į užpakalį ir trenkė jam į veidą. Prasidėjo riksmai ir rėkimai, tada į kiemą išbėgo jo mama, kuri taip pat puolė jį. Mama griebė jam už marškinėlių, pradėjo jį stumdyti ir rėkti, liepė jam dingti iš namų. Sūnėnas pradėjo grasinti, kad iškvies policiją. Pamatė, kad sūnėnas pradėjo skambinti į policiją, tai tada jis išėjo į mišką, kadangi buvo susinervinęs. Sūnėnui N. jis jokių smūgių į pilvą ir į veidą nesudavė. Naktį po konflikto su sūnėnu jis grįžo į namus. Sūnėnas iškvietė policiją ir atvyko policijos ekipažas, kuris jį apklausė, patikrino girtumą. Tuo viskas ir baigėsi. Sūnėnas gyvena adresu Vilnius, S. S. g. 9-25, o į sodo namelį, kuriame jis gyvena, atvyksta epizodiškai. Kaip jau sakė, sūnėno jis nemušė, sūnėnas viską išsigalvoja, sūnėno tikslas yra juo atsikratyti, tiksliau pasodinti jį į kalėjimą, o sūnėnui, kaip jis mano, vadovauja jo sesuo V. S.. O jo mama pritaria sūnėno ir jo sesers nuomonei. Dėl to, kad sūnėnas jį sumušė, jis jau kreipėsi per „epolicija“ su skundu apie nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 101-104).
4. Kaltinamasis V. Š. papildomos apklausos metu parodė, kad jis kaltės nepripažįsta visiškai, kategoriškai nesutinka su jam pareikštu įtarimu, kadangi jis nesudavė nei vieno smūgio delnu N. S.. Jis yra dešiniarankis, todėl, logiškai mąstant, jei jis būtų N. S. sudavęs dešine ranka, tai N. S. pataikytų parankiui į kairį skruostą, kai sūnėnas stovėjo priešais jį, o įtarime yra parašyta, kad suduota į dešinį skruostą. Kadangi jis N. S. nesudavė smūgio į skruostą, todėl jis N. S. ir nesukėlė jokio fizinio skausmo. Nori pabrėžti, kad su sūnėnu N. kilo konfliktas ne pirmą kartą. Konfliktai prasidėjo pernai metais, vasaros pabaigoje, jo manymu, dėl tėvų turto dalybų. Ne kartą buvo kviesta policija jam, tai jo mama, sesuo ir sūnėnas N. teigia, kad tai jis nuolat jiems trukdo gyventi, kad smurtauja, tačiau iš tikrųjų būna atvirkščiai, jie pirmi jį puola, o po to kviečia policiją. 2022 m. rugpjūčio 13 d. apie 17.50 val., pokalbio metu, nes, jo manymu, žodinio konflikto iš pat pradžių net nebuvo, sūnėnas pirmas jam spyrė koja, todėl gali būti, kad, suveikus adrenalinui, gindamasis kažkokiu būdu galėjo suduoti sūnėnui N.. Kaip N. S. pats ir pripažino, kad jam (N. S.) tuo metu, kai jis pataikė į pilvą, neskaudėjo. N. S. jam taip pat ne vieną kartą pataikė apsistumdymo metu, nori pabrėžti, kad tai ne pirmas kartas, kai vyksta tokie susistumdymai su sūnėnu N.. Taigi, kodėl jis turi prisiimti kaltę, kai N. S. pirmas jį puola. Jų tikslas yra juo atsikratyti, tiksliau pasodinti jį į kalėjimą, o sūnėnui, kaip jis mano, vadovauja jo sesuo V. S.. O jo mama pritaria sūnėno ir jo sesers nuomonei (t. 1, b. l. 113-116).
5. Nukentėjusysis N. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuo metu jis paėmė siurblį, vamzdį ir norėjo sutvarkyti kanalizaciją. Tai buvo apie 6 val. vakaro. Pastebėjo, kad jo dėdė V. Š. išėjo į balkoną, rūkė, pamatė jį ir atbėgo. Pravardžiuodamas keiksmažodžiais ir t.t., kaltinamasis iš jo rankų atėmė vamzdį ir laidą, o pastarasis susijaudino stipriai ir spjovė. Tarp jų prasidėjo kalbos ir vienas kito pravardžiavimas. Močiutė, buvusi sode, pamatė ir atbėgo. Dėdė pradėjo mosikuoti rankomis. Močiutė buvo tarp jų. Konfliktas įvyko iki garažo prie namo. Buvo susijaudinęs, spyrė kaltinamajam į sėdmenis. Skambino policijai ir ieškojo šuns, kuris buvo lauke, kad uždarytų į voljerą. Nuėjo į namų verandą. Atbėgo dėdė, pravardžiuodamas smūgiavo 1 kartą delnu jam į veidą. Pradėjo bėgti kraujas, todėl jis pasišalino į lauką. Suradęs šunį jis atidarė vartus, bet dėdė nesulaukė policijos, pasišalino į mišką. Dėdė jam sudavė 1 kartą į veidą, į skruostą, kuria ranka – nepamena. Verandoje įvykio daugiau niekas nematė. Viskas vyko apie 20 sekundžių. Kraujas pradėjo bėgti nuo suduoto smūgio. Iš verandos išėjo į lauką, nes suprato, kad žmogus nori muštis, todėl buvo lauke, toliau nuo jo (kaltinamojo). Įvykis įvyko 2022 m. rugpjūčio 13 d. Po smūgio į veido sritį jautė stiprų skausmą. Jį pravardžiavo įvairiais baisiais žodžiais, buvo išsakyti ir grasinimai. Neįsivaizduoja, kodėl pravardžiavo, pagrindo nebuvo. Močiutė tuo metu buvo lauke, laistė gėles. Jų žodinį konfliktą močiutė girdėjo ir norėjo jį apginti, ji nuplėšė jo (kaltinamojo) marškinius. Močiutė pagriebė kaltinamąjį už marškinėlių, kad jis neduotų smūgio, suėmė jį už rankos, kad nesmūgiuotų, močiutė matė šoninius smūgius ir juos sulaikė. Ką ji sakė, neatsimena, bet gal sakė, kad baigtųsi visa ta nesąmonė. Tai užtruko iki pusvalandžio, kol atvažiavo policija. Kai policija atvažiavo kaltinamasis buvo nuėjęs į mišką. Kokių reikalų miške jis turėjo, nežino. Anksčiau rankos kaltinamasis nebuvo pakėlęs, bet žodinis konfliktas, psichologinis smurtas buvo naudojamas visų atžvilgiu. Anksčiau taip pat yra kvietę policiją, nes norėjo, kad tai pasibaigtų. Kaltinamasis konfliktuodavo ir su močiute, ir su mama V. Š.. Jam grasindavo keiksmažodžiais ir jas pastoviai pravardžiuodavo baisiais žodžiais, priežasčių neįsivaizduoja. Jis kaltinamajam nieko blogo nepadarė. Muštynės ne iš karto prasidėjo. Kaltinamasis atėmė iš jo daiktus – laidą ir vamzdį, neva tai jo daiktai, pradėjo keikti ir sakyti, kad daugiau nieko neliestų. Abejoja, ar tie daiktai jo (kaltinamojo). Tie daiktai nežino kieno, gal močiutės. Stovėjo arti prie V., jam negrasino. Keiksmažodžiai buvo ir iš jo (nukentėjusiojo) pusės. Taip pat spyrė ir apspjovė kaltinamąjį, nes susinervino. Su nosimi problemų dėl kraujavimo neturi. Buvo vaikystėje, gal dėl fizinio krūvio, prieš 15 metų. Niekaip nesigydė, pridegindavo kraujagysles, medikamentų nevartojo. V. jam trenkė į dešinį skruostą ir pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Gavus smūgį jis pajautė, kad pradėjo bėgti kraujas, atsisuko ir pasišalino į lauką. Kai užėjo į verandą, prasidėjo vėl žodinis konfliktas, jis (nukentėjusysis) tylėjo, gavo smūgį iš delno į dešinį skruostą, po ko atsisuko ir pasišalino į lauką. Kraujas pradėjo bėgti iš karto po smūgio, pajautė, kad bėga kraujas, išbėgo į lauką. Pagal 10 balų skalę jam buvo sukeltas 7 balų fizinis skausmas. Kuria ranka jam trenkė neatsimena.
6. Nukentėjusysis N. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena pažymoje nurodytoje vietoje, vasaros laikotarpiu atvažiuoja kartu su savo mama V. S. pas senelę J. Š. (mamos motina) į svečius praleisti vasaros gamtos apsuptyje. Kartu su močiute gyvena jos sūnus V. Š., kuris yra jo mamos brolis. Šiandien, t. y. 2022 m. rugpjūčio 13 d. apie 17.50 val. tarp jo ir V. Š. kilo žodinis konfliktas. Žodinį konfliktą pradėjo V.. Jam būnant nuosavo namo kieme, V. Š. iš namo balkono pamatė jo rankose kabelio laidą bei vamzdį ir išėjo į namo kiemą, priėjo prie jo ir pradėjo jį vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, pradėjo reikšti nepasitenkinimą, nes jis paėmė jo (V. Š.) daiktus, tačiau tai nebuvo jo (V. Š.) daiktai, o visi jo rankose buvę daiktai yra jo močiutės. Jam stovint, V. tuos nurodytus daiktus iš jo rankos išplėšė, jis į tai nekreipė dėmesio, tačiau įvykį pamatė jo močiutė, dėl ko ji atėjo ir atsistojo tarp jų, kad konfliktas neperaugtų į muštynes. Stovint visiems kieme, jo močiutė laikė V. rankas, kad jis (V. Š.) jam netrenktų, tačiau jis (V. Š.) išsivadavo ir trenkė jam kumščiu į pilvą (kokiu kumščiu sudavė smūgį, jis neatsimena). Po gauto smūgio, kad išvengtų tolimesnio konflikto, jis nuėjo iškviesti policijos pagalbos, tačiau, tai išgirdęs, dėdė V. tapo dar agresyvesnis. Kol jis kvietė policijos pareigūnus, močiutė stengėsi neprileisti dėdės V. šalia jo. Išgirdęs, kad yra kviečiama policija, jo dėdė V. nuėjo į namo vidų, o močiutė nuėjo atidaryti namo kiemo vartus, kad atvykę policijos pareigūnai galėtų patekti į vidų, o jis tuo tarpu ieškojo šuns, kad uždarytų į voljerą, kad jis neužpultų atvykusių policijos pareigūnų. Neradęs šuns kieme, jis nuėjo į namo vidų, viduje (verandoje) buvo jo dėdė V., kuris jį pamatęs, prie jo pribėgo ir trenkė vieną kartą delnu jam į veido dešinės pusės sritį (skruostą). Po gauto smūgio jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tai pamatęs, jis išbėgo atgal į kiemą, kad išvengtų konflikto. Būnant kieme matė, kad iki atvykstant policijos pareigūnams jo dėdė V.pasišalino pro kieme esančius vartus į miško masyvą. Dėl patirtų smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Konfliktas su dėde V. vyksta jau nebe pirmą kartą, tačiau tai pirmas kartas, kai dėdė V. jam sudavė. Norėtų pabrėžti, kad yra teismo nutartis, kurioje yra parašyta, kad jo dėdė V. yra iškeldintas ir čia negyvena. Norėtų pabrėžti, kad visą konfliktą matė jo močiutė, tačiau dėl senyvo amžiaus ji labai susinervino, susijaudino ir šiuo metu blogai jaučiasi, todėl jis norėtų, kad procesiniai veiksmai su ją būtų atliekami kitą dieną. Taip pat, ji nemoka lietuviškai kalbėti ir rašyti, kalba tik rusų kalba. Ar dėdė V. buvo išgėręs, ar ne, jis negali pasakyti, nes nežino (t. 1, b. l. 18-21).
7. Akistatos tarp nukentėjusiojo N. S. ir kaltinamojo V. Š. metu:
7.1. N. S. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d., antroje dienos pusėje, tiksliai laiko jis jau nepamena, būnant pas močiutę (duomenys neskelbtini)kaime, jis paėmė siurblio vamzdį ir prailgintuvą, nes norėjo sutvarkyti kanalizaciją. Tuo metu jo dėdė V. Š. rūkė balkone ir pamatė, kad jis paėmė tuos daiktus, tada V. Š. atėjo prie jo, pradėjo jį keikti visokiais žodžiais ir atėmė jam iš rankų siurblio vamzdį ir prailgintuvą. Jie susiginčijo ir pradėjo rėkauti, tada atbėgo jo močiutė J. Š. ir pradėjo jį ginti. Močiutė atsistojo tarp jų ir liepė jiems ramintis. Jis buvo susinervinęs, jam neišlaikė nervai ir jis spjovė į savo dėdę, ar pataikė, jis nežino. Dėdė tada pradėjo mosikuoti rankomis ir sudavė jam du smūgius nestipriai į pilvo sritį, nes stipriai suduoti maišė močiutė. Dėdė nuėjo į garažą, jis dėdei spyrė į užpakalį. Tada jis iškvietė policiją. Visą laiką šalia jo buvo močiutė. Jis pradėjo ieškoti šuns, kad uždaryti, nuėjo į verandą pažiūrėti ar ten yra šuo. Į verandą tada atėjo dėdė ir vėl jį pradėjo keikti. Dėdė tada priėjo prie jo ir delnu trenkė jam per veidą, jis iš karto pasišalino iš verandos į lauką. Dėl suduoto smūgio iš nosies jam pradėjo bėgti kraujas. Jis laukė policijos. Po to dėdė pasišalino į mišką.
Kaltinamasis V. Š. atsakė, N. S. parodymus girdėjo, suprato, tačiau su jais nesutinka. 2022 m. rugpjūčio 3 d. jis išėjo į balkoną parūkyti, pamatė, kad jo sūnėnas N. ima jo kanalizacijos siurblį ir kažką ruošiasi daryti. Tai pamatęs, jis priėjo prie sūnėno ir pasakė, jei nori naudotis jam priklausančiais daiktais, reikia paklausti, tačiau jis taip pat pasakė, kad jo siurblio neimtų. Tada N. jo atžvilgiu išsakė necenzūrinius žodžius ir siurblį pastatė ant žemės. Jis pasiėmė siurblį, nusisuko eiti ir tuo metu jam sūnėnas įspyrė tarp nugaros ir užpakalio. Jis atsisuko, tuo metu N. jam spjovė į veidą ir sudavė jam rankomis du smūgius į veidą. Tuo metu išbėgo močiutė ir puolė jį tampyti bei trankyti rankomis. Ji suplėšė jam marškinėlius. Buvo triukšmas, rėkimas, kvietė policiją. Jis tuo metu pasiėmė savo drabužius ir išėjo į mišką nusiraminti. Vėliau naktį jis grįžo atgal namo ir jam buvo iškviesta policija. Pareigūnai patikrino jo girtumą ir jį paleido.
N. S. į klausimą, kiek gavo smūgių ir kur, atsakė, kad dėdė jam sudavė du smūgius į pilvo sritį kumščiais ir vėliau vieną kartą delnu trenkė jam į veidą, dėl ko jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas.
Kaltinamasis V. Š. atsakė, kad N. S. parodymus girdėjo, juos suprato, tačiau su jais jis nesutinka. N. jis jokių smūgių nesudavė nei į pilvą, nei į veidą.
N. S. į klausimą, kas tuo metu buvo namuose ir galėjo matyti konfliktą, atsakė, kad, kai jam sudavė du smūgius į pilvą, matė močiutė. Kai dėdė sudavė jam smūgį į veidą, močiutė nematė. Kai vyko konfliktas namuose buvo tik jis, močiutė ir jo dėdė V..
Kaltinamasis V. Š. parodė, kad N. S. parodymus girdėjo, suprato, sutinka tik iš dalies. Kai vyko šis įvykis namuose buvo jis, jo mama ir sūnėnas. Ką matė jo mama jis pasakyti negali. O savo sūnėno jis nemušė.
N. S. akistatos metu klausimų neturėjo.
Kaltinamasis V. Š. uždavė klausimą N. S., prašau paaiškinti, ką reiškia norėjau susitvarkyti kanalizacija, N. S. į klausimą neatsakė (t. 1, b. l. 63-67).
Nukentėjusysis N. S. į klausimą, 2022 m. rugpjūčio 13 d. skunde apie nusikalstamą veiką nurodėte, kad 2022 m. rugpjūčio 13 d. apie 17.50 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, kilus konfliktui su dėde V. Š., jis jums sudavė vieną smūgį kumščiu į pilvo sritį ir vieną kartą delnu sudavė į dešinį skruostą, taip sukeldamas jums fizinį skausmą, o 2023 m. sausio 3 d. akistatos su V. Š. metu nurodėte, kad jis sudavė jums du smūgius į pilvo sritį ir vieną kartą delnu į skruostą, prašome patikslinti, kiek tiksliai jums kartų sudavė dėdė V. Š., į kurias kūno vietas, ar jums buvo padaryti sužalojimai, ar pajutote fizinį skausmą, atsakė, kad 2022 m. rugpjūčio 13 d. V. Š. jam sudavė vieną kartą kumščiu į pilvo sritį, tačiau tas smūgis nebuvo stiprus, kadangi jis nuo V. Š. buvo apie 1 metro atstumu, tai tiesiog pajautė, kad V. Š. fiziškai prie jo prisilietė, stuktelėjo, bet smūgis nebuvo stiprus, jis jokio skausmo nepatyrė nuo V. Š. suduoto šio smūgio. Tarp jo ir dėdės tuo metu buvo močiutė, kuri sutrukdė dėdei jam suduoti stipriai. Vėliau, jam nuėjus į namo verandą, kur iškvietė policijos pareigūnus, atėjęs dėdė V. Š. vėl pradėjo konfliktuoti ir delnu jam sudavė smūgį į veido sritį, dešinį skruostą. Šis smūgis buvo stiprus, jam pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Nuo šio dėdės V. Š. jam suduoto smūgio į veidą, jis pajuto fizinį skausmą. Jis kreipėsi į teismo medicinos ekspertą, kuris jį apžiūrėjo. Dėl jam sukelto fizinio skausmo jis su dėde V. Š. sutiktų susitaikyti, jei tik dėdė pripažintų savo kaltę, atsiprašytų dėl savo elgesio. Dėl įvykio jis nei turtinės, nei neturtinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereikš. Gali pasakyti, kad konflikto metu su dėde V. Š. jis dėdei rankomis nesudavė nei vieno smūgio, tačiau pripažįsta, kad susinervinęs, dėdei nusisukus nuo jo, dėdei nueinant, jis vieną kartą įspyrė į sėdmenis, tačiau spyris nebuvo stiprus, tai buvo daugiau pastūmimas, spiriant nuo savęs, ir vieną kartą į dėdę spjovė, tačiau dėdei jokių sužalojimų nepadarė (t. 1, b. l. 68-70).
Nukentėjusysis N. S. į klausimą, ar turite kokių nors sveikatos problemų, t. y., ar jums dažnai bėga kraujas iš nosies, atsakė, kad vaikystėje dažnai būdavo, jog jam pradėdavo bėgti kraujas iš nosies, jis yra lankęsis ir pas gydytojus, kurie jam kelis kartus yra prideginę nosyje kraujagyslę, ir tada kurį laiką viskas būdavo gerai, kraujas nebėgdavo. Jis taip pat gerdavo ir askorutiną, kuris jam padėdavo spręsti tą problemą ir kraujas nebebėgdavo. Dabar jau keli metai, kai ta problema išnyko, kraujas jam pradeda bėgti labai retai ir tai, tik po didelio fizinio krūvio, po sporto, ar išsimaudžius po karštu dušu. Kadangi jau kuris laikas nesportuoja, vengia didelio fizinio krūvio, jam kraujas iš nosies nebėga. Gali pasakyti, kad 2022 m. rugpjūčio 13 d. jam kraujas iš nosies pradėjo bėgti nuo dėdės V. Š. suduoto smūgio į skruostą. Iki suduodant jam į veidą, kraujas jam iš nosies nebėgo, jis jautėsi tą dieną gerai (t. 1, b. l. 71-73).
8. Liudytoja J. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad buvo šeimyninis konfliktas, muštynės. Viskas įvyko dėl smulkmenos. Ji buvo prie šiltnamio ir N. paėmė kažkokį laidą ar kažką priklausantį V.. Ji išgirdo, kai jau prasidėjo tarp jų konfliktas. Norėjo apginti anūką, nes V.yra vyresnis, yra dėdė. Pradžios nematė, atėjo vėliau ir pamatė, kad V. sudavė N. į dešinį šoną. Jie paskui nuėjo į namus, o iš namų N.išėjo, kai iš nosies bėgo kraujas. Po to, nuėjo į garažą. Ji labai pergyveno, nes garaže visko yra, kad nesusižeistų. Ji gynė anūką ir mušė savo sūnų rankomis. Daugiau neturi ką pasakyti. Kai ji ėjo iš verandos, matė, kad N. iš nosies bėgo kraujas. Dėl ko jam bėgo kraujas iš nosies, ji nematė. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus nesakė, kad V. N. sudavė per veidą. Nematė, į kurią veido dalį sudavė. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nori, kad abu atsiimtų pareiškimus ir susitaikytų. Jei anūkui bėgo kraujas, vadinasi kaltinamasis trenkė. Ji nematė, kaip trenkė, bet matė, kad N. bėgo kraujas. Gal pasakė, kad matė, gal, kad nematė, pasimiršo. Visko nekontroliavo, ką policininkas rašė. Smūgio į veidą nematė, matė tik pirmus smūgius. Matė smūgius į pilvą ir į šoną. Kas vyko garaže, ji nematė. Nematė smūgio, bet matė, kad N. bėgo kraujas. N. nieko nedarė prieš V., nematė nieko. Kai konfliktavo dėl laido bandė juos išskirti, daugiau gynė N., nes V. vyresnis, prašė jo nusiraminti. Jai abu jie yra brangūs. Kai bandė juos išskirti, stovėjo tarp jų, kokiu tiksliai atstumu jie buvo vienas nuo kito, jau neatsimena, praėjo dveji metai. Po konflikto dėl laidų nukentėjusiajam kraujas iš nosies nebėgo. Po to, kai užėjo į verandą, bėgo kraujas. Visko nematė, gal jis šluostėsi. Jie abu pakilo į namą. Vėliau N. išėjo, o V. liko namuose. Ji negirdėjo, kad anūkas turėtų nusiskundimų dėl kraujavimo iš nosies. Apie tai, kad anūkui pridegindavo ankščiau kapiliarus nosyje ji nežinojo, jai turbūt nesakė. Vertėjas apklausos ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo. Jai jos parodymus išvertė. Neatsimena, ar pasirašė dėl melagingų parodymų davimo. Gal ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus ir pasakė, kad matė kaip kaltinamasis delnu trenkė nukentėjusiajam į veidą ir jam pradėjo bėgti kraujas, bet dabar negali atsiminti visko, ką tiksliai matė. Tegul būna taip, kad geriau įvykio aplinkybes atsiminė apklausos metu. Nežino nieko apie 2023 m. kovo 31 d. akistatą. Jokios akistatos nebuvo. Buvo apklausta tik 2022 metų rudenį, o pavasarį niekur nebuvo. Smūgius matė. O dėl smūgių į veidą, tai turbūt irgi buvo.
9. Liudytoja J. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 13 d. apie 18.00 val. ji buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) kaimas. Tuo metu namuose buvo jos anūkas N. S.. Pastarasis pas ją buvo jau apie savaitę, kadangi jai padeda namuose ir daržuose. Taip pat namuose buvo ir jos sūnus V. Š., kuris šiame name pastoviai gyvena. Ji buvo kieme, kai išgirdo, kad jos anūkas N. ginčijasi su jos sūnumi V. dėl kažkokių laidų. Girdėjo, kaip sūnus V. pasakė, kad tai jo laidai ir N. liepė jų neliesti. Kai išgirdo jų ginčą, ji atbėgo prie jų ir atsistojo tarp jų bei V. pagriebė už marškinėlių ir liepė pastarajam neliesti N.. Tačiau V. ranka trenkė N. kumščiu į pilvo apačią, jai atrodo, kad pataikė į N. lytinius organus. Paskui iš karto N. trenkė ir antrą kartą, trenkė į šoną, tiksliau į kepenis. N. susilenkė iš skausmo. Ji tada susinervino, pradėjo rėkti ant V., kodėl pastarasis mušą N., ir tampė V. už marškinėlių, kurie suplyšo, ji juos vėliau išmetė. Tuo metu N. nuėjo į garažą, o V. nubėgo paskui. Ji taip pat nubėgo paskui juos, kadangi išsigando, kad garaže gali jie vienas kitą sužeisti. Matė, kaip garaže V. delnu trenkė N. per veidą, tačiau nepamena, į kurią veido pusę pataikė. N. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tada N. paskambino į policiją. Kai V. išgirdo, kad N. skambina į policiją, pastarasis pabėgo į šalia esantį mišką. Kai atvyko policijos pareigūnai, N. parašė skundą apie nusikalstamą veiką. Vėliau, naktį, į namus grįžo jos sūnus V.ir N. vėl iškvietė policiją. Policijos pareigūnai bendravo su V. ir jos paklausė, ar ji leidžia pastarajam pasilikti. Ji leido V. likti namuose, kadangi pastarasis buvo nurimęs. Šiuo metu su sūnumi V. ji nebendrauja. Ji tik vieno nori, kad jos sūnus V. nebūtų teisiamas, ji tik nori, kad pastarasis atsiprašytų N. ir jie susitaikytų (t. 1, b. l. 78-81).
10. Akistatos tarp liudytojos J. Š. ir kaltinamojo V. Š. metu:
J. Š. parodė, kad ji 2022 m. rugpjūčio 13 d. įvykio aplinkybes yra nurodžiusi anksčiau, apklausos metu. Ji išgirdusi konfliktą tarp N. ir V., išbėgo iš šiltnamio pažiūrėti, kas vyksta, ir išgirdo, kad kieme N. su V. konfliktuoja dėl kažkokio laido. Ji atbėgusi užsistojo N., bandė nutraukti jų konfliktą, liepė jiems ramintis. Tuo metu V. N. sudavė ranka vieną kartą į apatinę pilvo sritį. Vėliau, kas vyko garaže ir namuose, ji nematė, tik matė, kad N. iš nosies bėgo kraujas.
Kaltinamasis V. Š. atsakė, kad J. Š. parodymus girdėjo, suprato, tačiau su jais nepilnai sutinka. Jis nesutinka dėl to, kad N. sudavė į veido sritį. Jis apskritai jokių tyčinių smūgių N. nesudavė. 2022 m. rugpjūčio 13 d. jis išėjo į balkoną, pamatė, kad jo sūnėnas N. paėmė jo kanalizacijos siurblį. Tai pamatęs, jis priėjo prie sūnėno ir liepė neimti jo daiktų. Tada N. pastatė ant žemės jo kanalizacijos siurblį. Jis pasiėmė siurblį ir nusisuko eiti, tuo metu jam sūnėnas spyrė į nugarą. Tada jis atsisuko ir N. jam spjovė į veidą bei sudavė jam du smūgius kumščiu į veidą. Tuo metu atbėgo jo mama J. Š. ir puolė jį mušti, suplėšė jo marškinėlius. Tada jis užėjo į namą, persirengė ir išėjo į mišką.
J. Š. atsakė, kad parodymus girdėjo, suprato, bet nesutinka su jais, nes ji matė, kad N. V. nemušė ir nematė, kad N. būtų spyręs V..
J. Š. į klausimą, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas V. Š. sudavė N. S., atsakė, kad ji atsimena tik vieną smūgį, kai V. N. sudavė į pilvo sritį, kai jie konfliktavo lauke.
Kaltinamasis V. Š. atsakė, kad J. Š. parodymus girdėjo, juos suprato, gali pasakyti, kad jokių tyčinių smūgių iš jo pusės N. nebuvo suduota. Konflikto metu buvo šoko būsenoje ir galėjo teoriškai netyčia ranka N. suduoti į pilvo sritį.
Kaltinamasis V. Š. į klausimą, kaip jis gali paaiškinti, kad N. S. iš nosies bėgo kraujas, atsakė, kad N. nuo vaikystės nuolat bėga kraujas, dėl ko N. tą dieną pradėjo bėgti kraujas iš nosies, jis pasakyti negali, bet gal dėl to, kad N. buvo susijaudinęs, N. pakilo spaudimas.
J. Š. parodė, kad ji nori, jog tiek V., tiek N. atsiimtų savo skundus apie nusikalstamą veiką ir gyventų laimingai.
J. Š. į V. Š. klausimą, ar ji matė, kaip jis sudavė N. į veidą, atsakė, kad, kas buvo namuose, nematė, tik matė, kaip kieme V. sudavė N. į pilvą.
J. Š. į V. Š. klausimą, ar ji žino, kad pas N. yra silpna sveikata, silpni kapiliarai ir pastoviai bėgdavo kraujas iš nosies, atsakė, kad tai yra netiesa, ji mano, kad V. N. sudavė, todėl N. pradėjo bėgti kraujas iš nosies (t. 1, b. l. 135-137).
11. Liudytoja Jovita Batėnaitė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra VA VPK Trakų rajono policijos komisariato vyresnioji tyrėja, kaltinamojo nepažįsta. Nedaug ką atsimena. Gavo iš operatyvaus poskyrio budėtojo pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini) kaime. Gatvės jau neatsimena. Nuvykus su kolega į įvykio vietą į juos kreipėsi jaunuolis ir paaiškino, kad namo kieme jį sumušė jo dėdė. Ant jaunuolio veido matėsi kraujo žymės, kiek atsimena iš nosies bėgo kraujas, marškinukai gal buvo ištepti, buvo susijaudinęs. Asmens, kuris sumušė jaunuolį nebuvo, jis buvo pasišalinęs į mišką. Apžiūrėjus mišką įtariamojo nesurado. Kiek atsimena, dar jaunuolio močiutė buvo namuose. Tačiau sunkiai su ja galėjo susikalbėti, nes ji kalbėjo rusų kalba. Jos vietoje apklausti negalėjo, nebuvo vertėjo. Jokių abejonių nekilo, kad asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tiksliai jau neatsimena, ar be kraujo ant nukentėjusiojo veido buvo kitų smurto žymių. Tikrai buvo kruvina nosis ir marškiniai. Asmeniškai ji nežino, ar buvo daugiau kreipimųsi dėl šios šeimos konfliktų.
12. Liudytoja Jovita Batėnaitė, apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 13 d. dirbo kartu su kolega Laurynu Laziku. Apie 17.00 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi pranešėjas, kaip vėliau sužinojo, tai N. S., kuris paaiškino, kad, jam būnant pas močiutę namuose, kilo žodinis konfliktas tarp jo ir jo dėdės V. Š.. Konflikto metu dėdė jam vieną kartą trenkė kumščiu į pilvą ir vieną kartą delnu trenkė jam į dešinę veido pusę, dėl ko jam pradėjo iš nosies bėgti kraujas. N. S. paaiškino, kad dėl suduotų smūgių jis jautė fizinį skausmą. Ant N. S. veido matėsi kraujas. Smurtavusio asmens V. Š. tuo metu namuose nebuvo. Kaip paaiškino N. S., pastarasis pabėgo į mišką, kol jie atvyko į įvykio vietą. Namuose buvo ir visą įvykį matė pareiškėjo N. S. močiutė J. Š., tačiau pastaroji kalbėjo tik rusų kalba, jai buvo reikalingas vertėjas, todėl J. Š. apklausta nebuvo. Šalia namo esančiame miške ji su kolega ieškojo pabėgusio N. S. nurodyto dėdės V. Š., tačiau pastarojo surasti nepavyko (t. 1, b. l. 84-87).
13. Liudytoja V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis. Sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad jos nebuvo, kai įvyko konfliktas. Ji atvažiavo jau po įvykio. Kaltinamasis jau buvo pabėgęs į mišką. Žino, kad buvo konfliktas tarp kaltinamojo ir jos sūnaus. Jie mušėsi. Jos vaikas gavo į nosį, bėgo iš nosies kraujas. Kai atvyko matė, kad sūnus kruvinas. Konfliktai su kaltinamuoju būdavo nuolat. Kaltinamasis ją, jos vaiką visada kaltino, jam šiame name buvo mažai vietos. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be kraujo daugiau smurto žymių nukentėjusiajam ant veido nebuvo. Kažkada sūnus turėjo problemų dėl kraujavimo iš nosies, kai jam buvo 14-15 metų.
14. Liudytoja V. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra N. S. mama. 2022 m. rugpjūčio 13 d. ji buvo Vilniuje, o jos sūnus N. su jos mama J. Š. buvo nuvažiavę į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 13 d., laiko tiksliai pasakyti negali, bet jau buvo gerokai po pietų, jai paskambino išsigandusi mama ir pasakė, kad ji kuo greičiau važiuotų į sodybą, kadangi jos brolis V. Š. su jos sūnumi konfliktuoja, mušasi ir yra iškviesta policija. Ji tada iš karto išvažiavo į sodybą. Atvažiavusi į sodybą, ji pamatė savo mamą, kuri buvo išsigandusi, susijaudinusi ir šalia buvo sūnus N., kurio veidas buvo kruvinas, jam iš nosies bėgo kraujas. N. jai pasakė, kad tarp jo ir jos brolio V. įvyko konfliktas, kurio metu V. jam trenkė į veidą, dėl ko N. pradėjo bėgti kraujas iš nosies. V. namuose nebebuvo, pastarasis po konflikto buvo pabėgęs. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems sūnus papasakojo įvykio aplinkybes. Nori pasakyti, kad ji pati asmeniškai jų konflikto nematė, kadangi jos tuo metu sodyboje nebuvo, todėl dėl to įvykio daugiau negali nieko papasakoti. Konfliktai tarp jos ir brolio V. vyksta dažnai dėl to, kad pastarasis neturi teisės gyventi ir būti minėtoje sodyboje, bet pastoviai ateina, kelia ten konfliktus ir neduoda ramybės jai su mama ir sūnumi (t. 1, b. l. 89-91).
15. Nukentėjusiojo N. S. skundo apie nusikalstamą veiką duomenimis nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 13 d. 17.50 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, tarp jo ir jo dėdės V. Š. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu dėdė V. Š. jam trenkė vieną kartą kumščiu į pilvą ir vieną kartą delnu į veido dešinę sritį (skruostą), taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Iki policijos atvykimo dėdė V. Š. pabėgo į miško masyvą. Konfliktai tarp jo ir dėdės V. Š. kartojasi jau nebe pirmą kartą (t. 1, b. l. 12-15).
16. Alkotesterio duomenimis nukentėjusysis N. S. 2022 m. rugpjūčio 13 d. 19.08 val. buvo blaivas (t. 1, b. l. 37-38).
17. BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0122000480262) duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis N. S. 2022 m. rugpjūčio 13 d. 18.02 val., telefonu Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad jo dėdė V. Š. jį muša, greitosios medicinos pagalbos nereikia. Vietos adresas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 39-40).
18. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra nukentėjusiojo N. S. 2022 m. rugpjūčio 13 d. 18.02 val. telefoninio pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92045598503, skambučio pradžia_ 2022-08-13 18_02_13)“. Garso įraše girdima, kad N. S. adresu sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nori iškviesti policiją, nes vėl ta pati situacija, šiuo adresu gyvenantis jo dėdė V. Š. pradėjo jį mušti ir vėl jo atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, greitosios medicinos pagalbos nereikia (t. 1, b. l. 56-58).
19. BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0122000480686) duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis N. S. 2022 m. rugpjūčio 13 d. 21.06 val., telefonu Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad jis anksčiau kvietė policiją, nes jo dėdė V. Š. mušėsi, bet iki policijos atvykimo pabėgo. Dabar dėdė V. Š. ir vėl grįžo, greitosios medicinos pagalbos nereikia. Vietos adresas (duomenys neskelbtini). Atvykusiems policijos pareigūnams N. S. paaiškino, kad jo dėdė V. Š. šiandien jam trenkė ir pabėgo iš namų, dėl ko jis parašė skundą apie nusikalstamą veiką ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pirmą kartą išvykus policijai, V. Š. grįžo namo, pasiėmė piniginę ir išgirdęs, kad vėl kviečiama policija, pasišalino. N. S. bijo, kad dėdė V. Š. vėl gali grįžti. Policijos pareigūnai jam paaiškino, kad jis užsirakintų ir pasirodžius dėdei V. Š. skambintų 112. Policijos pareigūnams pavažinėjus po sodus, V. Š. nepastebėtas (t. 1, b. l. 41).
20. BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0122000481370) duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis N. S. 2022 m. rugpjūčio 14 d. 01.38 val., telefonu Bendrajam pagalbos centrui pakartotinai pranešė, kad jo dėdė V. Š. puola muštis, yra agresyvus, greitosios medicinos pagalbos nereikia, laukia vietoje. Vietos adresas (duomenys neskelbtini). Pakartotinai atvykusiems policijos pareigūnams N. S. paaiškino, kad jo dėdė V. Š. buvo jį primušęs, jis parašė skundą apie nusikalstamą veiką, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, V. Š. buvo pabėgęs iš namų, o dabar grįžo ir konfliktuoja. Grįžęs V. Š. nesimušė, nėra šiuo adresu registruotas, neturi šiuo adresu nuosavybės teisės. Policijos pareigūnams užėjus į namą, V. Š. ramus sėdėjo kambaryje, buvo blaivas, jam buvo įteiktas šaukimas. V. Š. pasakė, kad namo neis, o nakvos automobilyje (t. 1, b. l. 42-44).
21. Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir šio namo kiemas aptvertas tvora. Nukentėjusiojo N. S. plaštaka yra kruvina (nuotrauka Nr. 8), ant jo veido yra kraujo dėmės (nuotrauka Nr. 10) (t. 1, b. l. 45-50).
22. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2584/2022 (01) duomenimis nustatyta, kad N. S. po 2022 m. rugpjūčio 13 d. įvykio kūno sužalojimų nekonstatuota (t. 1, b. l. 32).
23. Tarnybinio pranešimo dėl paieškos veiksmų įvykio vietoje duomenimis nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 13 d. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30617-22, kadangi 2022 m. rugpjūčio 13 d. 17.50 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, įvykusio žodinio konflikto metu V. Š. trenkė vieną kartą kumščiu į pilvą ir vieną kartą delnu į veido dešinę sritį (skruostą) savo sūnėnui N. S., taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą. Iki policijos atvykimo V. Š. pabėgo į miško masyvą. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, buvo dirbta karštais pėdsakais ir miško masyve buvo ieškotas įtariamasis V. Š., tačiau pastarojo rasti nepavyko (t. 1, b. l. 51).
24. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra policijos pareigūno mobiliosios kūno kameros „Body“ 2022 m. rugpjūčio 13 d. nuo 18.59 val. įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), padarytas vaizdo įrašas, pavadinimu „2022_0813_185926_006“. Vaizdo įraše matoma, kad yra filmuojama namo, kuris yra prie miško, kieme. Matosi policijos pareigūnas, šalia kurio stovi nukentėjusysis N. S. ir jo motina liudytoja V. S.. N. S. sako: „Kaip visada prasidėjo skandalas ir pradėjo muštis“. Pareigūnas klausia: „O kur pats dėdė?“. N. S. ir V. S. atsako: „Pabėgo“. N. S. sako: „Nedaviau išvažiuoti ir pabėgo per vartus“. Visą laiką girdisi šuns lojimas, todėl ne viską galima suprasti kas ką sako. Pareigūnas klausia: „Ne pirmą kartą kviečiate?“. N. S. atsako „Ne pirmą“. Tuo metu prie pareigūno prieina liudytoja J. Š. ir atsineša pasą bei kažkokius popierius. Pareigūnas klausia: „Jūs čia visi kartu gyvenate?“. V. S. atsako: „Mes gyvename mieste, bet dabar čia, vasarą čia“. Pareigūnas paklausia: „Jūs mama būsite?“. V. S. pasako: „Aš jo mama“, ir parodo į N. S.. Paskui rodo į J. Š. ir sako: „Čia mano mama“. J. Š. pareigūnui paduoda pasą ir dokumentus. Pareigūnas kreipiasi į N. S. ir klausia: „Savo dokumentus gal turi?“. Tuo metu visi eina į namo vidų. Pareigūnas pasako: „Čia tas dėdė?“. V. S. atsako: „Taip, čia mano brolis, jo“. Tuo metu policijos pareigūnė klausia: „Čia sprendimas, kad jis negali gyventi?“. V. S. atsako: „Pas mane yra kitas sprendimas“. Pareigūnė fotografuoja dokumentą. V. S. duoda pareigūnei savo telefoną ir sako: „Va, gavau naują, todėl, kad mano tėvas mirė tris mėnesius atgal, dabar jau mama turi naują sprendimą, kad ji savininkė“. Pareigūnė pažiūri į telefoną ir sako: „Čia todėl, kad jūs galite išsipirkti žemę“. Tuo metu V. S. sako: „N., tu ne tą man radai“. N. S. atsako: „Ten yra tas failas, bet aš jo nepadariau“. Pareigūnė atsako: „Nieko, užtenka ir šito“. V. S. aiškina: „Čia yra tėvas ir mama, o dabar tik mama, bet šiandien jis ir mamai rankas pradėjo laužyti“. N. S. sako: „Močiutė bandė mane ginti, tai taip ir gavosi, paskui bandė mane nuvilioti kažkur tai... Realiai smogė man žemiau juosmens pirmą kartą, o po to, kai iškviečiau policiją, aš nuėjau šuns uždaryti, jis atėjo ir delnu trenkė... (Ką toliau sako nesigirdi)“. N. S. sako: „Realiai viskas vyko prie mašinų, prie juodos mašinos“. Pareigūnas su N. S. išeina pro duris ir klausia: „Kamerų neturite?“. N. S. atsako: „Ne, neturime“. Pareigūnė klausia: „Link kur jis galėjo pabėgti?“. V. S. atsako: „Čia yra pas mus durelės...“. Pareigūnė klausia: „Ne, į kur galėjo... (Nesigirdi, kadangi loja šuo)“. Pareigūnas klausia: „Turi jis pas ką nueiti?“. N. S. atsako: „Neįsivaizduoju“. Pareigūnė klausia: „Jis mėgėjas išgerti, geria?“. V. S. atsako: „Jis ir rūko, ir geria“. Tuo metu pareigūnas su N. S. eina į kalniuką link pavėsinės. Tuo metu pareigūnė klausia: „O kas tada jį čia priėmė, kad jis neturi teisės čia būti?“. V. S. atsako: „Mama pagailėjo, suprantat, kaip visada“. Pareigūnė sako: „Jei ne pirmą kartą daro, tai ...“. V. S. atsako: „Palaidojom tėvą ir pradėjo jis prašyti mamos, ir ji pagailėjo“. Tuo metu nuo kalniuko grįžta pareigūnas ir N. S.. V. S. sako: „Jis ir grasina, kad mus užmuš, sudegins“. Pareigūnė klausia: „Ar šiandien jis buvo girtas?“. N. S. atsako: „Aš kvapo nejaučiau“. Girdisi kaip loja šuo ir nėra galimybės suprasti, kas yra sakoma. Nesigirdi, ką sako pareigūnas. N. S. paliečia savo nosį ir pasako: „... nežinau, ta prasme, nosis kvėpuoja“. Tuo metu J. Š. prieina prie šuns būdos. Pareigūnė sako: „Tegul jis loja tas šuo, niekam netrukdo“. N. S. paaiškina: „... čionais, paskui iki garažo, gavau tenais dar smūgį ir jis pabėgo, bandė dar su mašina, tačiau aš uždariau vartus ir jis pabėgo į mišką“. Pareigūnas klausia: „Kokia mašina?“. N. S. atsako: „Juoda“ (t. 1, b. l. 53-55).
25. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimas Nr. M-1-01-54897-22) duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis N. S. 2022 m. rugpjūčio 13 d. adresu (duomenys neskelbtini), nepadarė kaltinamojo V. Š. atžvilgiu nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl ko, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 168 straipsniu, buvo priimtas proceso sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 128-130).
26. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui (kaltinamasis V. Š.) registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis nustatyta, kad V. Š. 2021 m. spalio 14 d. buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį (ROIK: 21144455322), administracinis nusižengimas padarytas sesers V. S., pastarosios sūnaus N. S., tėvų J. Š. ir V. Š. atžvilgiu, bauda sumokėta, administracinis nusižengimas negalioja, ir 2023 m. kovo 16 d. buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį (ROIK: 22192891897), administracinis nusižengimas padarytas motinos J. Š. atžvilgiu, bauda sumokėta, administracinis nusižengimas galioja (t. 1, b. l. 143-146).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
27. Remiantis BK 140 straipsnio 1 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
28. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
29. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. Š. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – delnu sudavė vieną smūgį N. S. į dešinį skruostą (žandą), dėl ko N. S. pradėjo bėgti iš nosies kraujas – sukėlė nukentėjusiajam N. S. fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs šiame nuosprendyje, jo 5-6, 7.1, 15, 17-21, 23-24 punktuose, iš dalies 11-14, 16–18 punktuose, aptartų įrodymų visumą.
30. V. Š. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad nukentėjusiojo jis nemušė, į veidą jokių smūgių nebuvo, visi žino, kad šis vaikas turėjo sveikatos problemų, jam nuolat bėgdavo kraujas iš nosies. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo parodymus, kad jis nesudavė smūgio nukentėjusiajam, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad sūnėnui N. jis jokių smūgių į pilvą ir į veidą nesudavė, tačiau papildomos apklausos metu ir teisme pripažino, kad nukentėjusiajam sudavė smūgį į pilvą. Taigi kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs.
31. Kaltinamojo kaltę, kaip minėta, patvirtina bylos įrodymų visuma, tarp jų ir nukentėjusiojo parodymai, duoti (tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu) dėl kaltinamajam šioje byloje pareikšto kaltinimo, kurie yra nuoseklūs ir iš esmės neprieštaraujantys kitiems bylos duomenims. Teismui nėra pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais dėl kaltinime nurodyto kaltinamojo jam suduoto smūgio. Pažymėtina, kad nukentėjusysis šias aplinkybes nurodė jau iš karto po įvykio, t. y. kviesdamas policiją – BIRT ataskaitų žiūryklė (žr. šio nuosprendžio 17-20 punktus); 2022 m. rugpjūčio 13 d. pateiktame skunde apie nusikalstamą veiką (žr. šio nuosprendžio 15 punktą); taip pat iš karto po įvykio atvykusiai liudytojai V. S. (nukentėjusysis sakė, kad tarp jo ir jos brolio V. įvyko konfliktas, kurio metu V. jam trenkė į veidą, dėl ko N. pradėjo bėgti kraujas iš nosies) (žr. šio nuosprendžio 14 punktą); taip pat į įvykio vietą atvykusiai policijos pareigūnei Jovitai Batėnaitei (nukentėjusysis sakė, kad kilo žodinis konfliktas tarp jo ir jo dėdės V. Š.. Konflikto metu dėdė jam vieną kartą trenkė kumščiu į pilvą ir vieną kartą delnu trenkė jam į dešinę veido pusę, dėl ko jam pradėjo iš nosies bėgti kraujas) (žr. šio nuosprendžio 12 punktą); ta pati liudytoja teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prisimena, jog buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Jokių abejonių nekilo, kad asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (žr. šio nuosprendžio 11 punktas); taip pat nukentėjusysis šiuos parodymus patvirtino akistatos su kaltinamuoju metu (žr. šio nuosprendžio 7 punktą). Pažymėtina, kad tarp kaltinamojo ir kitų šeimos narių ir anksčiau buvo kilę konfliktų – V. Š. buvo nubaustas už administracinius nusižengimus padarytus sesers V. S., pastarosios sūnaus N. S., tėvų J. Š. ir V. Š. atžvilgiu (žr. šio nuosprendžio 26 punktą). Ir nors kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė, o kraujas pastarajam iš nosies pradėjo bėgti dėl sveikatos problemų, tačiau tokie duomenys byloje nenustatyti. Liudytoja V. S. (nukentėjusiojo mama) nurodė, kad kažkada sūnus turėjo problemų dėl kraujavimo iš nosies, kai jam buvo 14-15 metų (žr. šio nuosprendžio 13 punktą). Taip pat šias aplinkybes patvirtino ir pats nukentėjusysis, kad su nosimi problemų dėl kraujavimo nebeturi (žr. šio nuosprendžio 5 punktą). Be to, nukentėjusysis akistatos su kaltinamuoju metu nurodė, kad kraujas iš nosies pradėjo bėgti nuo dėdės V. Š. suduoto smūgio į skruostą. Iki suduodant jam į veidą, kraujas jam iš nosies nebėgo, jis jautėsi tą dieną gerai (žr. šio nuosprendžio 7 punktą). Liudytojas J. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji negirdėjo, kad anūkas (nukentėjusysis) turėtų nusiskundimų dėl kraujavimo iš nosies. Apie tai, kad anūkui pridegindavo ankščiau kapiliarus nosyje, ji nežinojo. Teismas liudytojos J. Š. (kuri, būdama kaltinamojo mama, nukentėjusiojo močiutė, gali siekti palengvinti kaltinamojo padėtį) parodymus dėl įvykio aplinkybių vertina kritiškai, kadangi jie yra prieštaringi. Pažymėtina, kad minėta liudytoja teisiamojo posėdžio metu paminėjo, kad nori, jog abu (kaltinamasis ir nukentėjusysis) atsiimtų pareiškimus ir susitaikytų.
32. Taigi, nors byloje be nukentėjusiojo daugiau nėra asmenų, kurie būtų tiesiogiai matę kaltinamojo smūgio nukentėjusiajam, tačiau netiesioginių įrodymų, aptartų šiame nuosprendyje, visetas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymai, tiek kiti duomenys byloje, patvirtina nukentėjusiojo pateikiamą ir nuosekliai nurodomą įvykio versiją, ir neleidžia abejoti nukentėjusiojo parodymais bei jo nurodoma kaltinamojo atliktų veiksmų apimtimi.
33. Kaltinamasis kėlė klausimą dėl to, kad jis yra dešiniarankis, todėl smūgis būtų suduotas nukentėjusiajam į kairį skruostą, o įtarime yra parašyta, kad suduota į dešinį skruostą. Teismo nuomone, toks kaltinamojo argumentas nepaneigia jo kaltės, kadangi smūgis galėjo būti suduotas ne tik dešinės rankos delnu, dėl to, kaip patvirtina kita bylos medžiaga, jis nebuvo stiprus ir nuo smūgio jokių sužalojimų ir žymių neliko. Be to, kaltinime nėra nurodyta, kurios rankos delnu buvo suduotas smūgis.
34. Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu kėlė klausimą dėl realaus fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam. Pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kaip fizinis skausmas gali būti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukštos ar žemos temperatūros pojūtis ir kitos panašios būklės. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinamas nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).
35. Bylos duomenimis, 2022 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų policijos komisariate buvo gautas nukentėjusiojo N. S. skundas, kuriame jis nurodė, kad namo kieme, tarp jo ir jo dėdės V. Š. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu dėdė V. Š. jam trenkė vieną kartą kumščiu į pilvą ir vieną kartą delnu į veido dešinę sritį (skruostą), taip sukeldamas jam fizinį skausmą (žr. šio nuosprendžio 15 punktą). Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas (žr. šio nuosprendžio 6 punktą), tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po smūgio į veido sritį jautė stiprų skausmą, pagal 10 balų skalę jam buvo sukeltas 7 balų fizinis skausmas (žr. šio nuosprendžio 5 punktas). Taip pat nukentėjusysis akistatos metu su kaltinamuoju nurodė, kad nuo smūgio jam pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Nuo šio dėdės V. Š. jam suduoto smūgio į veidą jis pajuto fizinį skausmą. Jis kreipėsi į teismo medicinos ekspertą, kuris jį apžiūrėjo (žr. 7.1 punktą). Liudytoja Jovita Batėnaitė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jokių abejonių nekilo, jog asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (žr. šio nuosprendžio 11 punktą). Įvertinus nurodytus duomenis, darytina išvada, kad dėl kaltinamojo nukentėjusiajam suduoto smūgio atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – fizinio skausmo sukėlimas.
36. Taigi, aptarti duomenys, kurie, kaip minėta, BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama V. Š. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas V. Š. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl veikos mažareikšmiškumo
37. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).
38. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).
39. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Vis tik kasacinio teismo praktika fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorijos bylose rodo, jog besitęsiantys asmenų konfliktai, kurių metu yra pavartotas smurtas, (ar pan.) nebūtinai sąlygoja padidintą nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat būtinumą bei tikslingumą kaltininką už padarytą veiką patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017 ir kt.).
40. Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jau minėta, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinamas nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-128-895/2019).
41. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis po smūgio jam sudavimo į medikus nesikreipė, taip pat iš baudžiamojoje byloje esančios 2022 m. rugpjūčio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2584/2022 (01) matyti, kad N. S. po 2022 m. rugpjūčio 13 d. įvykio kūno sužalojimų nekonstatuota (t. 1, b. l. 32). Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. S. (nukentėjusiojo mama) parodė, kad be kraujo daugiau smurto žymių nukentėjusiajam ant veido nebuvo, todėl, tikėtina, kad kaltinamojo nukentėjusiajam suduotas smūgis nebuvo stiprus. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog dėl jam sukelto fizinio skausmo jis su dėde V. Š. sutiktų susitaikyti, jei tik dėdė pripažintų savo kaltę, atsiprašytų dėl savo elgesio. Dėl įvykio jis nei turtinės, nei neturtinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereikš (žr. nuosprendžio 7.1. punktą), todėl preziumuojama, kad nukentėjusiajam padaryta mažareikšmė žala. Be abejo, aptariama žala – fizinio skausmo sukėlimas, yra reikšminga, tačiau, įvertinus tai, jog jokių sužalojimų (net nežymių sumušimui, suduodant delnu, būdingų hematomų ar (ir) nubrozdinimų) nagrinėjamu atveju nukentėjusysis nepatyrė, jokios sužalojimo žymės jam nebuvo nustatytos ir fiksuotos, kas tik patvirtina, kad kaltinamojo smūgis nukentėjusiajam buvo nestiprus, darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai šiuo atveju nėra dideli ir tai sudaro pagrindą spręsti dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu bei BK 37 straipsnio taikymo. Taip pat, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo smūgis nukentėjusiajam į veidą buvo suduotas po to, kai pats nukentėjusysis dėdei nueinant vieną kartą įspyrė į sėdmenis, tačiau spyris nebuvo stiprus, tai buvo daugiau pastūmimas, spiriant nuo savęs, ir vieną kartą į dėdę spjovė, tačiau dėdei jokių sužalojimų nepadarė (žr. šio nuosprendžio 7.1. punktą). Be to, pats nukentėjusysis buvo linkęs susitaikyti su kaltinamuoju ir civilinio ieškinio nereiškė, nurodydamas, kad nei turtinės, nei neturtinės žalos nepatyrė.
42. Kartu pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413-895/2016).
43. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį sieja giminystės ryšys, tarp kaltinamojo ir jo šeimos narių, taip pat ir nukentėjusiojo, kyla konfliktai dėl nekilnojamojo turto, šios aplinkybės neginčijo nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis; policija buvo kviesta ne kartą, taip pat kaltinamasis V. Š. 2021 m. spalio 14 d. buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį (necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį), administracinis nusižengimas padarytas sesers V. S., pastarosios sūnaus N. S., tėvų J. Š. ir V. Š. atžvilgiu, ir 2023 m. kovo 16 d. buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį (savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams), administracinis nusižengimas padarytas motinos J. Š. atžvilgiu. Kaltinamasis nurodė, kad, kiek atsimena, vieną kartą dėl situacijos su savo šeimos nariais buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, gal ir dar kartą buvo baustas administracine tvarka, buvo baustas už savo žodžius ir įžeidimus. Administracinių sprendimų neskundė, prisipažino ir sumokėjo baudas. Taigi, nors kaltinamasis, tyčia suduodamas smūgį nukentėjusiajam, suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo, tačiau, teismo vertinimu, tokiems kaltinamojo veiksmams didelę reikšmę turėjo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo bei jo šeimos narių susiklosčiusi konfliktinė situacija ir tai, kad jau anksčiau kaltinamasis yra ne kartą nubaustas dėl konfliktų administracine tvarka. Be to, kaip ir anksčiau minėta kaltinamojo smūgis nukentėjusiajam į veidą buvo suduotas po to, kai nukentėjusysis, kaip nurodė jis pats, dėdei nueinant, vieną kartą įspyrė į sėdmenis, tačiau spyris nebuvo stiprus, tai buvo daugiau pastūmimas, spiriant nuo savęs, ir vieną kartą į dėdę spjovė, tačiau dėdei jokių sužalojimų nepadarė (žr. šio nuosprendžio 7.1. punktą).
44. Teismo vertinimu, nustatytos (pirmiau nurodytos) kaltinamojo padarytos veikos aplinkybės leidžia teigti, kad, nors kaltinamojo veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, yra pagrindas pripažinti jo veiką mažareikšmę. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės leidžia teigti, jog kaltinamojo padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Todėl V. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).
Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo
45. Kaltinamasis prašo priteisti jo naudai iš nukentėjusiojo išlaidas, jo turėtas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.
46. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, bylos išnagrinėjimo rezultatą, sprendžia, kad V. Š. byloje turėtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti neatlyginamos.
47. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 105-108), paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–307 straipsniais,
nusprendžia:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, V. (V.) Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.
V. (V.) Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nepriteisti V. Š. naudai išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.