- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-14
- Bylos Nr.
- e2S-484-921/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02761-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. B.
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, " Intrum Lietuva"
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-266-1146/2023 pagal R. B. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) iškelti pareiškėjui bankroto bylą; 2) bankroto administratoriumi paskirti nemokumo administratorių J. R.; 3) patvirtinti 400 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; 4) patvirtinti 500 Eur sumą, kurią nemokumo administratorius turi teisę naudoti procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti keturių mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plano projektui pateikti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija 18 250 Eur, kas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtą nemokumo būseną. Pareiškėjo kreditoriai yra: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su 121,50 Eur ir 256,13 Eur finansiniu reikalavimu; UAB „Intrum Lietuva“ su 13 807,64 Eur finansiniu reikalavimu; N. B. su 19 335,42 Eur finansiniu reikalavimu; antstolė S. Ž. su 1 144,72 Eur ir 15,23 Eur bei 7,22 Eur finansiniu reikalavimu; antstolis A. A. su 1 090,85 Eur finansiniu reikalavimu. Pažymėjo, kad kreditorė N. B. reikalavimo teises į pareiškėją įgijo paveldėjimo teisės pagrindu, t. y. mirus pradiniam pareiškėjo kreditoriui L. B., kurio naudai pareiškėjas buvo pasirašęs vekselį, kuris buvo išrašytas siekiant gauti lėšų pareiškėjo verslo vystymui. Vykdomasis dokumentas, pagal kurį iš pareiškėjo vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0076/09/02152, išduotas 2009 m. liepos 15 d. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas vekselis pasirašytas ir vykdomasis dokumentus išduotas anksčiau nei FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytas 3 metų terminas, vykdomasis įrašas kreditorės UAB „Intrum Lietuva“ naudai išduotas 2019 m. vasario 12 d., t. y. taip pat anksčiau nei prieš FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytą terminą, pareiškėjo nuomone, jo tikslai ir elgesys, išduodant minėtą vekselį, ir su pradiniu kreditoriumi Luminor Bank AB pasirašant vartojimo kredito sutartį Nr. 0800-2007-9839, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu. Pareiškėjas nurodė, kad nėra suteikęs prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Pareiškėjas neturi vertybinių popierių, akcijų. Pareiškėjas neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Pareiškėjas šiuo metu dirba UAB „Rimantra“. Pareiškėjo iš darbinės veiklos gautinos pajamos sudarys apie 501 Eur per mėnesį, atskaičius mokėtinus mokesčius. Kreditorių reikalavimų tenkinimui FABĮ nustatyta tvarka ir bankroto administravimo išlaidoms apmokėti skirtinos lėšos sudarys 101 Eur per mėnesį. Pareiškėjas yra 55 metų amžiaus, turi vidurinį išsilavinimą, todėl pareiškėjo galimybės susirasti geriau apmokamą darbą yra ribotos. Pareiškėjo pajamos ir turtas nesudaro sąlygų per protingą terminą įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Nurodė, kad pareiškėjas, būdamas darbingas ir siekdamas užtikrinti kreditorių interesų apsaugą, bankroto proceso metu toliau sieks užsiimti darbine veikla bei dės pastangas tam, jog kreditorių reikalavimų tenkinimui galėtų skirti didesnę sumą.
Atsiliepimas
3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atsiliepime nurodė, jog Antstolių informacinės sistemos ir Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. lapkričio 11 d. duomenimis pareiškėjas R. B. valstybės biudžetui skolingas 434,43 Eur (289,62 Eur pagal vykdomąjį dokumentą Nr.0076/10/00088 ir 144,81 Eur pagal vykdomąjį dokumentą Nr.0076/09/02728). VMI dėl bankroto bylos iškėlimo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų.
4. Suinteresuotas asmuo N. B. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas nuo pat skolos susidarymo iki šio momento yra ir buvo nesąžiningas. Nurodo, kad tarp V. ir B. yra susidarę šeimyniniai santykiai, bet jie slepiami, slepiamos tikrosios B. pajamos. Jeigu pareiškėjas būtų elgęsis sąžiningai, būtų atsiskaitęs su kreditoriais prieš 3 metus. Toks pareiškėjo neveikimas, slėpimas yra nesąžiningi veiksmai, siekiant nuslėpti pajamas. Pareiškėjo teiginys, kad jis ruošiasi vykti į Italiją dirbti gidu, nėra rimtas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad mokėsi italų kalbos. Nepasinaudojo Užimtumo tarnybos paslaugomis persikvalifikavimui. Be to, nurodė, kad kreditorė negavo pranešimo iš pareiškėjo, kad jis ketina kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl prašė prašymo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui R. B. fizinio asmens bankroto bylą, iš pareiškėjo suinteresuoto asmens N. B. naudai priteisė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškimo padavimo teismui dieną R. B. skoliniai įsipareigojimai yra apie 35 401,08 Eur, t. y.: UAB „Intrum Lietuva“ – 13 807,64 Eur; N. B. – 19 335,42 Eur; antstolei S. Ž. – 1 144,72 Eur, 15,23 Eur, 7,22 Eur; antstoliui A. A. – 1 090,85 Eur, nenurašoma skola VMI – 377,63 Eur. Pareiškėjas šiuo metu dirba UAB „Rimantra“, jo darbo užmokestis sudaro apie 650 Eur (iki mokesčių), išlaikytinių, turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Pareiškėjas nurodė, kad jam reikalinga 400 Eur suma per mėnesį būtiniausiems poreikiams patenkinti. Iš paminėtų duomenų teismas konstatavo, kad pareiškėjas pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, taip pat pareiškėjo gaunamos pajamos neleidžia jam per protingą terminą padengti visas skolas, jo skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas yra nemokus.
7. Teismas, vertindamas pareiškėjo elgesį sąžiningumo aspektu, bylos duomenimis nustatė, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priimtas 2022 m. lapkričio 10 d., todėl konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai sąžiningumo aspektu turi būti vertinami per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo – t. y. nuo 2019 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad visi pareiškėjo įsiskolinimai yra susidarę iki 2019 m. lapkričio 10 d.
8. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo paskirtį, tam, kad asmuo galėtų bankrutuoti ir nusimesti skolų naštą, jis turi sąžiningai bendradarbiaudamas su kreditoriais siekti bent dalinio savo skolų padengimo ir tik vėlesnio galimo atleidimo nuo likusios skolų dalies. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ėmėsi realių pastangų, siekdamas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams.
9. Iš teismo išreikalauto išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas teismas nustatė, kad pareiškėjo darbo užmokestis iš UAB „Rimantra“ už 2019 m. lapkričio 1 d. – 2019 m. lapkričio 30 d. buvo 420 Eur (neatskaičius mokesčių), už 2019 m. gruodžio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 560 Eur (neatskaičius mokesčių), už 2020 m. vasario 1 d. – 2020 m. vasario 29 d. buvo 611,50 Eur (neatskaičius mokesčių), už 2020 m. kovo 1 d. – 2020 m. kovo 31 d. buvo 290,23 Eur (neatskaičius mokesčių), už 2020 m. balandžio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. vidutiniškai kiekvieną mėnesį buvo 306 Eur (neatskaičius mokesčių), už 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. vidutiniškai kiekvieną mėnesį buvo 325 Eur (neatskaičius mokesčių), už 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. rugsėjo 31 d. vidutiniškai kiekvieną mėnesį buvo 370 Eur (neatskaičius mokesčių), už 2022 m. spalio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. vidutiniškai kiekvieną mėnesį buvo 650 Eur (neatskaičius mokesčių). Pareiškimas teisme gautas 2022 m. spalio 13 d. Iš pareiškėjo patekto banko sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad 2020 m. sausio 30 d. gautas mokėjimas iš UAB „Rimantra“ 100 Eur sumai, 2020 m. vasario 18 d. – 150 Eur sumai, 2020 m. kovo 17 d. – 150 Eur sumai, 2020 m. balandžio 14 d. – 93,84 Eur sumai, <...> 2022 m. liepos – rugsėjo mėnesiais – 208,49 Eur sumai. Taigi, vertinamuoju laikotarpiu (iki 2022 m. spalio 1 d.) pareiškėjo darbo užmokestis į rankas siekė vidutiniškai apie 200 Eur. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atlyginimas padidėjo iki 500 Eur po mokesčių, tik teismui pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
10. Teismas pastebėjo ir tai, kad pareiškėjui šiuo metu yra 55 metai, jis yra darbingo amžiaus, turi darbo patirties vadovo pareigose (buvo R. B. paslaugų įmonės bei UAB „Rimantra“ vadovas), neįgalumo neturi, darbingumas neapribotas, duomenų apie pareiškėjui diagnozuotus sveikatos sutrikimus, darančius įtaką darbo pasirinkimui, nėra, tačiau pareiškėjas nuo 2017 metų dirba tik puse etato, o darbo užmokestis iki 2022 m. spalio 1 d. siekė tik apie 200 Eur po mokesčių. Pats pareiškėjas nurodė sergantis mažakraujyste, širdies nepakankamumu. Tačiau taip pat nurodė, kad turi B ir C vairavimo kategorijas, 2022 metais jam pratęsta teisė vairuoti transporto priemones, medikai teikė išvadą, kad jis gali vairuoti transporto priemones, taip pat nurodė, kad jam medikai nurodę, kad jis gali dirbti esamą darbą (periodinio profilaktinio patikrinimo metu). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog siekė įgyti (pakeisti) kvalifikaciją ir dirbti geriau apmokamą darbą. Vietoj to, kad pareiškėjas būtų stengęsis grąžinti bent dalį skolų, per pastaruosius kelis metus keturis kartus pareiškėjas vyko į Italiją, o viena kelionė jam kainavo apie 250 Eur, kai pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį siekė apie 200 Eur (250 x 4 = 1000 Eur). Nors pareiškėjas nurodė, kad vienos kelionės bilietus jam padovanojo V., kuris teismo posėdžio metu patvirtino šią aplinkybę, tačiau kitas kelionių įsigijimo (keliavimo) aplinkybes patvirtinančių duomenų (nupirko mama, vyko su kurjeriu, kt.), nepateikė. Teismas vertino, kad pareiškėjas tokiais savo veiksmais blogino savo ir taip sunkią finansinę padėtį. Be to, teismui kilo abejonių, kad pareiškėjas galbūt turi ir kitų pajamų, kurios neatsispindi pareiškėjo pateiktoje banko sąskaitoje, kadangi iš 200 Eur gaunamo darbo užmokesčio pareiškėjui nebuvo galimybės pragyventi net ir padedant giminėms. Pareiškėjas nurodė, jog jam per mėnesį reikalinga 400 Eur suma būtiniesiems poreikiams tenkinti, nors neva gyvena pas mamą, kuri jam padeda. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam finansiškai padeda mama, negalėjo nurodyti ir mamos gaunamų pajamų dydžio.
11. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad per analizuojamą laikotarpį, pareiškėjas jokių pastangų atkurti mokumą ar susirasti geriau apmokamą darbą nedėjo, nesistengė ir nebandė ieškotis darbo, nebandė mažinti susidariusių skolų, tenkinosi itin mažomis pajamomis. Tokį pareiškėjo elgesį teismas vertino nesąžiningu.
12. Sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo, teismas iš pareiškėjo pateiktos banko sąskaitos nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 13 d. ir 2022 m. liepos 21 d. D. S. pervedė po 200 Eur. Informacijos apie tai, kad turi skolininkų, pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nenurodė. Šios aplinkybės tik sustiprino teismo nuomonę dėl pareiškėjo turimų kitų, nedeklaruojamų pajamų, ką teismas laikė nesąžiningu elgesiu.
13. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Todėl teismas atsisakė pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartį ir perduoti Marijampolės apylinkės teismui iš naujo spręsti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai išanalizavo byloje esančius rašytinius įrodymus ir nepagrįstai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje 2 punkte nustatytą pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą, nes pareiškėjo nemokumas susidarė anksčiau nei prieš 3 metus iki pareiškėjo pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo teisme dienos. Pareiškėjo kreditorės N. B. naudai vykdomasis dokumentas išduotas 2009 m. liepos 15 d., vykdamasis dokumentas kreditorės UAB „Intrum Lietuva“ naudai išduotas 2019 m. vasario 12 d. Pareiškėjo įsipareigojimai minėtiems kreditoriams sudaro atitinkamai 19 335,42 Eur ir 13 807,64 Eur. Todėl pareiškėjas tapo nemokiu iki FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyto termino pradžios. Atsižvelgiant į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą negalėjo būti taikomas, nesant vienos iš minėto pagrindo taikymo sąlygų, t. y. pareiškėjui tapus nemokiu ne per minėtame straipsnyje nurodytą 3 metų laikotarpį.
15.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nemokumą sąlygojo pareiškėjo nesąžiningumas. Nors teismas nurodė, kad per trijų metų laikotarpį pareiškėjo gaunamos pajamos sudarė tik 200 Eur per mėnesį ir jis nesistengė jų padidinti, atsižvelgiant į pareiškėjo amžių ir jo sveikatos būklę, net ir dirbdamas visą darbo dieną pareiškėjas nebūtų pajėgus įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Pareiškėjas nesudarė CK 6.67 straipsnyje nurodytų sandorių, kuriuos sudarius, skolininko nesąžiningumas preziumuojamas. Todėl pareiškėjo atžvilgiu taikytina sąžiningumo prezumpcija. Pareiškėjo vertinimu, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių jo sąmoningą nesąžiningą elgesį, kuris galėtų būti laikytinas esmine pareiškėjo nemokumo priežastimi. Pareiškėjo vertinimu, teismo nurodytos aplinkybės dėl vykino į Italiją, taip neva bloginant savo turtinę padėtį, nesuponuoja pareiškėjo nesąžiningumo, o patvirtina, kad pareiškėjas nėra pasyvus ir aktyviais veiksmais siekia įgyti papildų įgūdžių (mokosi Italų kalbos), kas gali pareiškėjui sudaryti sąlygas ateityje gauti didesnes pajamas. Nežiūrint to, kelionėms išleistos 1 000 Eur išlaidos nelaikytinos turėjusiomis esminės įtakos pareiškėjo nemokumo atsiradimui ir (ar) negalėjimui įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
15.3. Pareiškėjas nesutinka su teismo konstatuota aplinkybe, kad galimai pareiškėjas slepia savo tikrąsias pajamas. Pareiškėjas pažymi, kad pareiškime nurodyta būtinųjų poreikių tenkinimui skirtinų lėšų suma nustatyta atsižvelgiant į pareiškėjo numatomų gauti pajamų dydį ir vadovaujantis aktualiomis FABĮ 7 straipsnio 3 dalies ir CPK 736 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis bankrutuojančio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui minimaliai skirtinų lėšų dydį, pagal kurias bankrutuojančio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui skirtinų lėšų dydis negali būti mažesnis už tą lėšų dydį, kuris skolininkui būtų paliekamas tuo atveju, jei išieškojimas iš skolininko būtų vykdomas CPK nustatyta tvarka.
15.4. Pareiškėjas pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teikė papildomus įrodymus, t. y. aktyviais veiksmais siekė sudaryti sąlygas teismui nustatyti klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo išsprendimui būtinų aplinkybių visetą. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo taikomos sankcijos už jo piktnaudžiavimą procesinės teisėmis. Todėl nebuvo pagrindo konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą ir pagrindo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo N. B. prašo teismo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį, priteisti iš pareiškėjo suinteresuoto asmens naudai 300 Eur turėtų išlaidų už advokato pagalbą. Atsiliepimas grindžiamas šiai esminiais argumentais:
Šalies argumentai
16.1. Pareiškėjas teigia, kad tapo nemoku dar iki FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyto metų termino, tačiau nenurodė nemokumo kilimo momento, visus dokumentus teikė už paskutinius trejus metus. Pažymi, kad pareiškėjas 2004 m. gruodžio 8 d. iš N. B. tėvo L. K. pasiskolino 20 500 Lt (5 937,21 Eur), kuriuos turėjo grąžinti iki 2008 m. gruodžio 8 d. 2005 m. sausio 21 d. pareiškėjas vėl pasiskolino iš L. K. 18 445 Lt (5 342 Eur), kuriuos turėjo grąžinti iki 2008 m. gruodžio 8 d. Tarp šalių buvo sutartos 13 procentų palūkanos. pareiškėjas grąžino tik 4 700 Lt (1 361,21 Eur). Jei pareiškėjas būtų sąžiningas, jis turėjo visas galimybes atiduoti šią skolą, tačiau nedėjo tam jokių pastangų, nors buvo ir yra darbingas, turėjo dvi įmones, šioms įmonėms bankrotai nebuvo paskelbti. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2974-374/2009 priteisė 47 575,39 Lt (13 778,79 Eur) skolą, 1 568,26 Lt (454,20 Eur) žyminį mokestį bei 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2009 m. balandžio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo vykdymo. Pareiškėjui prašant ir N. B. sutinkant sprendimo vykdymas buvo atidėtas 3 mėnesiams iki 2009 m. rugsėjo 9 d. Pareiškėjo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškimas priimtas 2022 m. lapkričio 10 d. Taigi, nuo 2009 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d. praėjo 13 metų ir 2 mėnesiai arba 158 mėnesiai. Jeigu pareiškėjas per tuos mėnesius būtų mokėjęs po 87 Eur, jis teismo priteistą sumą būtų pilnai sumokėjęs (13 778,79:158). Šiai dienai pareiškėjas yra skolingas N. B. 19 335,42 Eur. Šią sumą per 158 mėnesius pareiškėjas galėjo sumokėti mokėdamas po 122,37 Eur per mėnesį. Pareiškėjas turi tik du kreditorius, kurių skolos didesnės. Pažymi, kad pareiškėjas turėjo dvi įmones: UAB „Rimantra“ ir R. B. individualią prekybos įmonę. UAB „Rimantra“ akcijas pardavęs ir gavęs pinigus jis nieko nei vienam kreditoriui nedavė, o išleido savo reikmėms. Po to pareiškėjas išvyko į Vokietiją ir grįžo tik 2016 m. Per šį laikotarpį nieko negrąžino. Antstolė pradėjo iš jo atlyginimo pervesti N. B. tik nuo 2018 m. birželio 21 d. Iki pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pervesta 2 384,82 Eur. Areštai buvo uždėti nuo pat vykdymo pradžios. Butas buvo įkeistas bankui ir bankas tą butą pasiėmė sau. Per visą šį laikotarpį pareiškėjas nesusisiekė su N. B. ir nepasiūlė kaip jis galėtų atsiskaityti.
16.2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjo elgesys teisminio proceso metu buvo tinkamas. Šioje byloje buvo surengti keli posėdžiai, nes pareiškėjas, atsakydamas į klausimus, labai keitė parodymus ir taip klaidino proceso dalyvius. Kad pareiškėjas elgiasi nesąžiningai ir nerodo savo pajamų bei išlaidų rodo ir tas faktas, kad jis atsisakė valstybės skiriamo advokato, nors teismas jam siūlė, tačiau tiek pareiškimas, tiek ir atskirasis skundas akivaizdžiai surašytas profesionalaus teisininko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui R. B. atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
19. FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
20. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.
21. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: pareiškėjas yra mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas); pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2–4 punktai); pareiškėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai, nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas); paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, nesąžiningumas yra nemokaus fizinio asmens atsisakymo iškelti bankroto bylą teisinis pagrindas.
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydamas, kad pareiškėjas yra nesąžiningas.
23. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
24. Pažymėtina, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020).
25. Atskirajame skunde pareiškėjas pažymėjo, kad nemokiu tapo anksčiau nei per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas ir atsisakyti pareiškėjui iškelti bankroto bylą.
26. Pažymėtina tai, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, be kita ko, turi tirti šias reikšmingas aplinkybes: 1) pareiškėjo nemokumo atsiradimo momentą; 2) pareiškėjo nemokumo priežastis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, atsisakė kelti pareiškėjui bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydamas, kad pareiškėjas yra nesąžiningas. Šią išvadą teismas padarė vertindamas pareiškėjo elgesį sąžiningumo aspektu per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d. (tiksliau iki 2022 m. spalio 1 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, kad visi pareiškėjo įsiskolinimai yra susidarę iki 2019 m. lapkričio 10 d., tačiau visiškai netyrė ir nenustatinėjo anksčiau minėtų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. pareiškimo nemokumo atsiradimo momento ir pareiškėjo nemokumo priežasčių.
27. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo nagrinėtose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015) suformuota FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aiškinimo praktika (šioje teisės normoje įtvirtintą 3 metų terminą siejant būtent su nesąžiningų veiksmų atlikimo momentu), kuriose nesąžiningų veiksmų atlikimo momentas iš esmės sutapo su skolininko nemokumo momentu.
28. Pažymėtina, kad pagal suformuotą naujausią kasacinio teismo teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 41 punktas).
29. Atsižvelgiant į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visi pareiškėjo įsiskolinimai yra susidarę iki 2019 m. lapkričio 10 d., bei sprendė, jog pareiškėjas yra nemokus, tačiau nenustatinėjo pareiškėjo nemokumo momento, o vertino tik pareiškėjo finansinę padėtį ir jo veiksmus per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d.
30. Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017). Taigi, konkrečiai nenustačius pareiškėjo nemokumo momento, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo tyčiniai ar sąmoningi veiksmai ar neveikimas sąmoningai leido susidaryti skoloms ir lėmė jo nemokumą, kas sudarytų pagrindą atsisakyti kelti bankroto bylą.
31. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad tuo atveju, kai fizinio asmens nemokumas atsirado anksčiau nei FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą 3 metų terminas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas apskritai negali būti taikomas.
32. Kasacinis teismas naujausioje praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022).
33. Pažymėtina, kad apygardos teismai, taikydami anksčiau minėtą kasacinio teismo praktiką ir jame pateiktus išaiškinimus (žr. šios nutarties 28 ir 32 punktus), daro išvadą, kad esant skolininko neteisėtų veiksmų ir nemokumo laiko nesutapimui, aplinkybė, jog fizinis asmuo tapo nemokiu anksčiau nei prieš tris metus iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, neturėtų sudaryti sąlygas nesąžiningam asmeniui bankrutuoti (žr. pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-177-368/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-199-777/2023).
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo). Tokia teismo teisė įtvirtinta FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
Dėl bylos baigties
35. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nenustačius konkretaus nemokumo momento, nesiaiškinus, ar pareiškėjo tyčiniai ar sąmoningi veiksmai ar neveikimas sąmoningai leido susidaryti skoloms, nėra galimybės nustatyti priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nemokumo ir galimai nesąžiningų jo veiksmų, kurie sąlygojo jo nemokumą. Kaip minėta, teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus, todėl savo iniciatyva gali surinkti trūkstamus įrodymus, kitus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei duomenis, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismui nenustačius šių esminių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, konstatuotina, kad nebuvo atskleista bylos esmės. Be to, aukščiau nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme faktiškai reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo, o ne bylos peržiūrėjimą apeliacine tvarka. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo N. B. prašė priteisti iš pareiškėjo 300 Eur patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
37. Kadangi apeliacinės instancijos teisme sprendimo dėl ginčo esmės nepriimta, bylinėjimosi išlaidos, patirtos šiame teisme, nėra paskirstomos šioje proceso stadijoje (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.