- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- e2S-177-368/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01828-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. K., V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- "Naftos dujos", "Sanda", "Joringė", "Erdmanas", "Geras kampas", "Intrum Lietuva", Aido Barčiaus firma, „MVP sprendimai“, "Apskaitos ir mokesčių spektras", Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, "CONLEX", "Flameksas ir Ko", Prekybos namai Kupolė, "Reikalavimai.LT", "Krašto tvarkymo projektai", "Lamantas", "B2Kapital", "Palangos kredito unija", "Mažeikių Varduva", "Salas", "Geota ir CO", "Splitmus", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Ernst & Young Baltic", "MERSANA", Lansita, Nordic Logic, "Artva", Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, "Energijios skirstymo operatorius", L.Kalinausko, "Lindstrom", "Tokvila", "INKASO LIETUVA", "Pramoninės statybos kompanija", MAXIMUM PASLAUGŲ, Roberto Sutkauskio geodezinių darbų įmonė, "Grifs AG", "Dezinfa", GelvoraSergel, Lipeikio įmonė "Egzotika", Lukora, "Telia Lietuva", "Mažesta", „Nafmera“, OU Aktiva Finants, Gikniaus "Kaukas", "Tavo namas", "Lietuvos draudimas", Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, "If P&C Insurance AS" filialas, UAB „Dremler“, SEB bankas, "Banduva", "Mėmelio taupomoji kasa", "Elektrum Lietuva", "Telšių regiono atliekų tvarkymo centras", "Loniukas", "Julianus Inkaso", "BRUM"
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. K. ir V. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-77-1079/2023 pagal pareiškėjų J. K. ir V. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai J. K. ir V. K. patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą prašydami iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą, paskirti bankroto administratorių UAB „Eurobankrotas“, patvirtinti 820,00 Eur sumą pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti bankroto administravimo išlaidoms mėnesiui 500,00 Eur su PVM (iš viso 605,00 Eur) nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, reikalingą fizinio asmens bankroto procedūroms atlikti, nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo plano projektui parengti ir pateikti teismui tvirtinti.
2. Nurodė, kad 2005 metais pareiškėjai pradėjo kaimo turizmo sodybos komplekso statybą pagal paruoštą projektą ir pareiškėjams priklausiusio būsto (gyvenamojo namo) rekonstrukciją. Abiejų projektų finansavimui pardavė savo būstą (naujos statybos gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) mieste), o 2006 m. DnB banko gavo kreditą, kurio pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos kaimo turizmo objekto statybai ir naujai įsigyto gyvenamojo namo kaime rekonstrukcijai. Gyvenamojo namo rekonstrukciją užbaigė 2007 m. Nuo 2007 m. padidėjus statybos medžiagų ir darbų kainoms, kaimo turizmo sodybos projektui finansuoti lėšų nepakako ir pareiškėjai pradėjo ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Be minėtą kreditą sudariusių lėšų, kaimo turizmo sodybos projektui buvo panaudotos visos lėšos, gautos iš jiems priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos bei iš jų darbinės veiklos (pareiškėja aptariamu laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas – (duomenys neskelbtini)). Tuo laikotarpiu susidarė skolos rangovams ir tiekėjams. 2008 m. Nordea bankas sutiko refinansuoti pareiškėjams suteiktas DnB banko paskolas ir sodybos statybos projektui skyrė papildomas lėšas. Nordea bankas suteikė 164 000,00 Eur būsto paskolą ir 1 130 000,00 Eur vartojimo paskolą statybos projekto finansavimui. Pareiškėjai iš banko negavo visos projekto užbaigimui reikalingos sumos, nes neturėjo pakankamai nekilnojamo turto banko paskolos užtikrinimui. Iš gautų lėšų buvo padengti atsiradę įsipareigojimai rangovams ir tiekėjams, o likusi dalis panaudota statybos finansavimui. Pareiškėjai, gavę papildomų lėšų, tęsė kaimo turizmo statybos projektą ir siekė kuo greičiau pradėti veiklą, t. y. kaimo turizmo paslaugų teikimą, gauti pajamas iš veiklos. Pareiškėja, siekdama visa dėmesį skirti greitesniam projekto užbaigimui, 2008 m. nutraukė darbinę veiklą (duomenys neskelbtini). 2009 m. užbaigė kaimo turizmo sodybos projekto dalį. Pareiškėja pradėjo vykdyti individualią veiklą – teikti apgyvendinimo paslaugas kaimo turizmo sodyboje. Dėl 2008 m. prasidėjusios krizės šių paslaugų paklausa labai sumažėjo ir iš pradėtos veiklos gaunamų pajamų bei iš banko gautos kredito dalies nepakako dalies projekto (kavinės, pramoginių renginių pastato) užbaigimui. 2011 m. renginių organizavimo paslaugų paklausoms ir kainoms augant ir stabilizavusis statybos darbų kainoms pareiškėjai nusprendė užbaigti kavinės pastato statybą, pradėti teikti maitinimo paslaugas. Dėl šio tikslo pareiškėjai 2011-2012 m. skolinosi lėšas iš kredito įstaigų, fizinių asmenų. Pareiškėja taip pat parengė projektą pagal Kaimo plėtros programą ir kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (toliau NMA) dėl proginių renginių pastato finansavimo iš ES fondų. 2013 m., pasirašius sutartį su NMA, Pareiškėjai tikėjosi gauti banko paskolą projektui, tačiau to padaryti nepavyko. Pareiškėjai iš asmeninių lėšų apmokėjo dalį mokėtinų sumų rangovui UAB „Pramonės statybos korporacija“, tačiau bankui nepatvirtinus paskolos, kitų sąskaitų apmokėti pareiškėjai nebeturėjo sąlygų ir projektas buvo sustabdytas. Sustabdžius projektą susidarė skola kreditorei NMA. 2014 m. Nordea bankas pranešė nutraukiantis su pareiškėjais sudarytas kreditavimo sutartis. Netrukus visas pareiškėjams priklausęs nekilnojamasis turtas buvo parduotas vykdant išieškojimus iš pareiškėjų CPK nustatyta tvarka. Pardavus pareiškėjams nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą gautų lėšų nepakako atsiskaityti su visais kreditoriais. Pagal pareiškime pateiktus įsipareigojimus kreditoriams solidarūs pareiškėjų įsiskolinimai kreditoriams sudaro apie 2 731985,44 Eur, remiantis vykdomųjų bylų duomenimis pareiškėjai solidarių ir asmeninių įsipareigojimų kreditoriams, įskaitant vykdymo išlaidas antstoliams, turi 3 232415,09 Eur. Pareiškime taip pat nurodyti dar 28 galimi pareiškėjų kreditoriai, kurie nėra kreipęsi į antstolius dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjų, įsiskolinimo jiems suma pareiškėjams nėra žinoma. Pagrindiniai pareiškėjų įsipareigojimai kreditoriams susidarė seniau negu prieš 3 metus iki šio pareiškimo parengimo dienos. Pareiškėjai grynųjų pinigų, kurių suma viršija MMA, neturi. Remiantis valstybės įmonės Registrų centras duomenimis pareiškėjai nekilnojamojo turto neturi. Nėra suteikę prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Kilnojamo registruotino turto taip pat neturi. Pareiškėjo pajamas sudaro iš darbinės veiklos gautinos lėšos (darbo užmokestis). Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. Pareiškėjo gautinas darbo užmokestis sudaro 900,00 Eur/mėn., neatskaičius mokėtinų mokesčių (640,94 Eur, atskaičius mokėtinus mokesčius). Pareiškėjos pajamas sudaro (duomenys neskelbtini) gautinas darbo užmokestis, kurio dydis 780,00 Eur/mėn. (576,50 Eur/mėn., atskaičius mokėtinus mokesčius). Pareiškimo parengimo dieną pareiškėjų numatomos gauti pajamos sudarys 1 217,44 Eur per mėnesį. Pareiškėjams bendrai kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos: maistui – 300,00 Eur, išlaidoms, susijusioms su transporto – 100,00 Eur, nuomos mokesčiui – 100,00 Eur, komunaliniams mokesčiams – 130,00 Eur, mokesčiams už mobilaus ryšio paslaugas – 40,00 Eur, rūbams, avalynei, asmens higienos reikmėms bei kitoms buitinėms prekėms – 150,00 Eur iš viso 820,00 Eur. Atsižvelgiant į pareiškėjų iš darbinės veiklos numatomai gautinų lėšų ir iš jų apmokėtinų būtinųjų poreikių tenkinimui būtinų išlaidų santykį, kreditorių reikalavimų tenkinimui ir bankroto administravimo išlaidoms apmokėti skirtinos lėšos vidutiniškai sudarys 397,44 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo AS Aktiva Finants, atstovaujamas UAB „Julianus Inkaso“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad sutinka su pareikštu reikalavimu.
4. Suinteresuotas asmuo UAB „Geota ir CO“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir pareiškė, kad sutinka su pareikštu reikalavimu.
5. Suinteresuotas asmuo UAB „GelvoraSergel“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, jei teismas nustatytų, kad pareiškėjai yra nemokūs ir nėra LR Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytų aplinkybių, dėl kurių buvimo bankroto byla negalėtų būti iškelta, neprieštaraus dėl bankroto bylos iškėlimo.
6. Suinteresuotas asmuo UAB „B2Kapital“ pateikė atsiliepimą į pareikštą pareiškimą ir nurodė, kad klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams prašo spręsti teismo nuožiūra.
7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo pareiškėjų pareiškimo klausimą spręsti pagal byloje esančius duomenis. Nurodė, kad 2011 m. gegužės 24 d. tarp NMA ir ūkininkės J. K. sudaryta paramos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“. Paramos sutarties 1.1 papunkčiu Paramos gavėja įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Kaimo turizmo sodybos „ (duomenys neskelbtini) malūnas“ plėtra“ (toliau – Projektas), nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. NMA, nustačiusi pažeidimus, pritarus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, priėmė 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. SKP-65 „Dėl sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos (27 102,93 Eur (93 581,00 Lt)) susigrąžinimo. J. K. skolos negrąžino, todėl NMA kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Įsiteisėjęs teismo įsakymas buvo pateiktas vykdyti antstolei E. M.. Teismui pripažinus, kad pareiškėjai atitinka visas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygas, prašo patvirtinti NMA kreditore FABĮ nustatyta tvarka.
8. Suinteresuotas asmuo kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ pateikė atsiliepimą į pareikštą pareiškimą ir prašė pareiškėjų J. K. ir V. K. pareiškimo iškelti fizinių asmenų bankroto bylą spręsti teismo nuožiūra.
9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame išdėstė pareiškėjų prievoles, bei nurodė, kad 200,00 Eur VMI prie FM finansinio reikalavimo suma negalės būti nurašyta teismui paskelbus fizinio asmens bankroto proceso pabaigą, nes šią sumą sudaro baudos už administracinius teisės pažeidimus /nusižengimus ir / arba nusikalstamas veikas ir/ar kitus įstatymų pažeidimus. VMI prie FM dėl J. K. ir V. K. pareiškimo dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo tenkinimo neprieštaraus teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų.
10. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą, klausimą dėl pareiškėjų bankroto bylos iškėlimo prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog iš pateiktos informacijos pareiškime matyti, kad pareiškėjų gaunamos pajamos sudaro 1040,94 Eur/mėn., o būtinųjų poreikių tenkinimui prašoma nustatyti 850 Eur/mėn., todėl akivaizdu, jog kreditorių reikalavimai bankroto byloje bus tenkinami tik minimaliai. Kreditoriaus vertinimu šis bankroto procesas siejamas vien su skolų nurašymu, nesiekiant kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais.
11. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad dėl J. K. ir V. K. pareiškimo dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo tenkinimo neprieštaraus teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų.
12. Suinteresuotas asmuo D. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad su pareikštu reikalavimu sutinka ir prieštaravimų nereiškia.
13. Suinteresuotas asmuo V. Č. pateikė atsiliepimą į pareikšimą, kuriame nurodė, jog kreditoriaus reikalavimas pareiškėjų atžvilgiu sudaro 20 846,85 Eur sumą. Prašo klausimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra.
14. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pateiktą pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
15. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė iškelti J. K. ir V. K. fizinių asmenų bankroto bylą.
16. Teismas nustatė, kad pareiškėjai turi trisdešimt septynis kreditorius, kurie yra pateikę vykdymui antstoliams vykdomuosius raštus ir/ar įrašus dėl skolų išieškojimų iš pareiškėjų. Bendra pareiškime nurodyta skolinių įsipareigojimų, kurie vykdomi antstolių, suma yra 3 232415,09 Eur. Pareiškime taip pat pateikiami duomenys apie dar 28 galimus pareiškėjų kreditorius, kurie dėl pareiškėjų įsiskolinimų nėra kreipęsi antstolius. Įsiskolinimų jiems suma nėra žinoma. Įvertinęs 23-28 punktuose nurodytus pareiškėjų neįvykdytus kreditorinius įsipareigojimus, kurių vykdymo terminai yra suėję, tai, kad pareiškėjai neturi jokio turto, atsižvelgiant į pareiškėjų šiuo metu gaunamas pajamas, teismas pripažino, kad pareiškėjai yra nemokūs pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, nes jų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas; taip pat, teismo vertinimu, asmenys objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą.
17. Aptartų įrodymų visuma 34-51 punktuose teismui suponavo išvadą, kad pareiškėjai nelaikytini sąžiningais skolininkais, kurių nemokumą lėmė būtent kredito sutarčių nutraukimas ir/ar skolų susidarymas Nacionalinei mokėjimų agentūrai nutraukus sutartį, kai buvo vykdoma kaimo turizmo sodybos statyba ar plėtra. Byloje surinkti duomenys teismui patvirtino, kad pareiškėjai nuo 2008 iki 2021 m. BUAB „Ašvena“ neteisminio bankroto visokiais būdais vengė atsiskaityti su kreditoriais, didelė dalis pareiškėjų turėto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto buvo perleista šeimos nariams – vaikams; kaimo turizmo sodybos komplekse nuo 2009 metų iki 2021 metų pareiškėja, kaip verslininkė, vykdė veiklą, kaimo turizmo sodybos komplekse teikė tiek apgyvendinimo, tiek maitinimo paslaugas, organizavo šventes, tačiau nei iš gaunamų veiklos pajamų nei iš savo darbo užmokesčio neatsiskaitinėjo su turimais kreditoriais. Tokius pareiškėjų veiksmus teismas laikė nesąžiningais, neatitinkančius FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslų – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, neužtikrina sąžiningumo ir skolininko bei kreditorių interesų derinimo principų laikymosi. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
18. Atskiruoju skundu pareiškėjai J. K. ir V. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Apeliantų įsitikinimu, teismas, netinkamai išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nepagrįstai taikė FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatytą pagrindą atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas, taikydamas FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatytą pagrindą privalo pagrįsti tai, jog fizinio asmens nemokumas atsidaro būtent per FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatytą terminą, nes tai laikytina būtina FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatyto pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą taikymo sąlyga.
18.2. Apeliantai nesutinka su teismo išvada dėl jų nesąžiningumo. Tai, kad pareiškėjai, iš pareiškėjų vykdant išieškojimą CPK nustatyta tvarka, pasinaudojo CPK 704 str. 1 d. nustatyta skolininko teise surasti ir pasiūlyti turto pirkėją, nesuponuoja pareiškėjų nesąžiningumo FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. taikymo prasme net ir tuo atveju, jei pareiškėjų pasiūlytas turto pirkėjas buvo pareiškėjų giminaitis.
18.3. Apeliantų teigimu, teismas priimdamas nutartį, nepagrįstai siejo UAB „Ašvena“ įsipareigojimų kreditoriams vykdymą (nevykdymą) su pareiškėjų galimybėms įvykdyti pareiškėjų, kaip fizinių asmenų, prievoles kreditoriams ir atitinkamai su pareiškėjų nesąžiningumu. Apeliantų tvirtinimu, UAB „Ašvena“ nebuvo atsakinga pagal pareiškėjų prievoles kreditoriams, todėl teismas nepagrįstai analizavo UAB „Ašvena“ priklausiusio turto mąstą. Aplinkybė, jog UAB „Ašvena“ turėjo neįvykdytų finansinių įsipareigojimų pareiškėjams nesuponuoja išvados apie pareiškėjų siekį išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo ir (ar) kitokio nesąžiningo elgesio. Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai siejo pareiškėjų įsipareigojimų kreditoriams vykdymą su IĮ „Ašvena“, o vėliau UAB „Ašvena“ įsipareigojimų kreditoriams vykdymu.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nuodo, kad nesiima vertinti pareiškėjų sąžiningumo FABĮ 1 str. 1 d. prasme, o pareiškėjų atskirojo skundo pagrįstumo klausimą prašo spręsti teismo pagal byloje esančius duomenis.
20. Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „GelvoraSergel“ prašo pareiškėjų atskirojo skundo pagrįstumą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
22. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta apeliantui iškelti bankroto bylą Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
23. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjai yra nemokūs, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios sąlygos egzistavimo nepasisako.
24. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021).
25. Apeliantai atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad teismas, taikydamas FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatytą pagrindą privalo pagrįsti tai, jog fizinio asmens nemokumas atsidaro būtent per FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatytą terminą, nes tai būtina FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatyto pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą taikymo sąlyga. Su tokia apeliantų dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
26. Kasacinis teismas, aiškindamas aktualias teisines nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, pažymėjo, kad pagal lingvistinę FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto formuluotę – „paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl“ – įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas yra siejamas būtent su skolininko nemokumo atsiradimo momentu, o ne nesąžiningų veiksmų, nulėmusių skolininko nemokumą, atlikimo momentu. Taigi lingvistiškai aiškinant šią teisės normą pareiškėjas turi būti tapęs nemokus ne anksčiau nei per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, o esminė nemokumo priežastis turi būti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte išvardyti nesąžiningi veiksmai. Būtent toks aptariamos teisės normos aiškinimas atitinka ir šios teisės normos tikslą, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas 3 metus negalėtų pasinaudoti FABĮ taikoma apsauga nuo kreditorių jam reiškiamų reikalavimų, o kreditoriams būtų sudaryta galimybė nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be FABĮ taikomų apribojimų per įstatyme nustatytą 3 metų laikotarpį. Teismas pažymėjo, kad formuota FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aiškinimo praktika, draudžianti sąžiningumo aspektu vertinti pareiškėjo veiksmus, atliktus anksčiau nei prieš 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, neužtikrina šios teisės normos tikslų įgyvendinimo tais atvejais, kai nesąžiningų veiksmų atlikimo momentas ir pareiškėjo nemokumo atsiradimo momentas nesutampa. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija patikslino praktiką, suformuluodama teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: (1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir (2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022).
27. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams, pagrįstai ir teisėtai tyrė reikšmingas aplinkybes: 1) pareiškėjų nemokumo atsiradimo momentą; 2) pareiškėjų nemokumo priežastis. Pagal formuojamą teisės aiškinimo bei taikymo praktiką, nustačius, jog: 1) pareiškėjai tapo nemokiais per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, ir 2) pareiškėjų nemokumo priežastis buvo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai, konstatuotinas aptartas teisinis pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
28. Neteisūs apeliantai tvirtindami, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siejo UAB „Ašvena“ įsipareigojimų kreditoriams vykdymą (nevykdymą) su pareiškėjų galimybėms įvykdyti pareiškėjų, kaip fizinių asmenų, prievoles kreditoriams ir atitinkamai su pareiškėjų nesąžiningumu.
29. Visų pirma, vertinant fizinio asmens sąžiningumą, kaip fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygą, taikytinas sąžiningumo vertinimas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla ir skolų kilme (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021).
30. Byloje nustatyta, kad pareiškėjų asmeniniai bei solidarūs įsiskolinimai susidarė tiek dėl vartojimo (rekonstruojant gyvenamąjį namą ir kitus statinius), taip pat ir dėl pareiškėjų vykdytos verslininkų veiklos, nes pareiškėjai vykdė kaimo turizmo sodybos komplekso statybą ir plėtrą; pareiškėja kaimo turizmo sodyboje pradžioje vykdė ūkininkės veiklą, vėliau nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. kaip savininkė vykdė individualią veiklą IĮ „Ašvena“, individuali įmonė 2014 m. rugpjūčio 14 d. buvo reorganizuota į UAB „Ašvena“.
31. Bylos duomenys patvirtina, kad J. K. finansiniai įsiskolinimai susidarė jau 2008-2011 metais, pareiškėjai kaip ūkininkei, neatsiskaitant už įgytas prekes ir (ar) suteiktas paslaugas, kurios buvo teikiamos vykdant kaimo turizmo sodybos statybos, įrengimo, įrangos pirkimo ir kitas paslaugas, taip pat nebuvo vykdomos ir suteiktų kreditų sutartys. Svarbu ir tai, kad 1 130 000 Eur kredito sutartis šalių susitarimu buvo keista, atidedant kredito mokėjimo pradžios laiką, tačiau iš esmės nuo 2008 metų iki 2013 m. rugsėjo mėnesio, kol buvo išduotas vykdomasis įrašas, pagal kredito sutartį visiškai nebuvo atsiskaitinėjama. Taip pat nebuvo vykdoma ir būsto paskolos sutartis, nes iš vykdomojo įrašo matyti, kad per penkerių metų laikotarpį buvo padengta tik labai nežymi paimto kredito dalis. Pareiškėja toliau skolinosi pinigines lėšas iš fizinių asmenų.
32. Antra, Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju reikšmingi juridinių asmenų registro duomenys, kurie patvirtina, kad UAB „Ašvena“ savininkė buvo J. K., akcininkė nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d.; nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. rugsėjo 8 d. akcininkas S. M.; nuo 2014 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. birželio 14 d. akcininkė S. V. (K.), kuri, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, yra J. K. dukra; nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2021 m. lapkričio 23 d. akcininkė I. A. J., kuri yra J. K. mama. J. K. direktoriaus pareigas ėjo nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d. ir nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d., laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2016 m. birželio 27 d. direktoriaus pareigas užėmė J. K. dukros sutuoktinis M. V.. Pareiškėja, kaip UAB „Ašvena“ direktorė inicijavo bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka, kuris vykdytas nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. lapkričio 23 d. Taigi, UAB „Ašvena“ veiklą kaimo turizmo sodybos komplekse vykdė iki 2020 metų, pareiškėja buvo minėtos bendrovės akcininkė ir/ar direktorė, tačiau ir toliau pareiškėja J. K. vengė atsiskaityti su jau esančiais kreditoriai, bendrovės vardu toliau skolinosi ir didino savo skolinius įsipareigojimus.
33. Trečia, kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, 2013 m. gegužės 16 d. ieškovė UAB ,,Eurodebt LT“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei IĮ „Ašvena“, o 2016 m. UAB „Conlex“ kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Ašvena“ bankroto bylą, nurodydamas, kad atsakovas yra nemokus, neturi lėšų atsiskaityti su kreditoriais, negeba ir neketina įgyvendinti savo įsipareigojimų, 2017 m. vasario 20 d. ieškovė UAB „Bennet distributors“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Ašvena, tačiau bankroto bylos atsakovėms nebuvo keliamos, nes buvo visiškai atsiskaitoma su šiais kreditoriais. Tokie bylos duomenys leidžia pritarti teismo išvadai, kad tiek IĮ „AŠvena“, tiek ir UAB „Ašvena“, tiek J. K. ir V. K. buvo pajėgūs atsiskaitinėti su kreditoriais iš vykdomos veiklos, tačiau vengė vykdyti savo prievoles.
34. Ketvirta, nustatyta, kad 2016 m. spalio 6 d. G. V. kreipėsi į teismą prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 34 754,40 Eur skolos, 317,76 Eur palūkanų, 5 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB „Ašvena“. Pareiškime nurodė, kad G. V. ir UAB „Ašvena“ 2014 m. liepos 17 d. sudarė paskolos sutartį, kuria G. V. paskolino UAB „Ašvena“ 11 584,80 Eur (40 000 Lt); 2014 m. rugsėjo 10 d. sudarė paskolos sutartį su UAB „Ašvena“ dėl 23 169,60 Eur (80 000 Lt) paskolos, UAB „Ašvena“ visiškai neatsiskaitė su G. V., teismo įsakymas priimtas 2016 m. spalio 10 d. (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Šio įsiskolinimo priverstinio išieškojimo vykdymo procese tarp G. V. ir UAB „Ašvena“ buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią išieškotojas perėmė UAB „Ašvena“ priklausiusį 29 120 Eur vertės pramoginių renginių pastatą, adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat UAB „Ašvena“ priklausantį kilnojamąjį turtą – įvairią virtuvės įrangą, baldus, kitą techniką (Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).
35. Penkta, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad UAB „Ašvena“ 2016 m. ilgalaikio turto turėjo už 23 670,00 Eur, 2017 m. – 16 716,00 Eur, 2018 m. – 196,00 Eur, 2019 m. – 20,00 Eur ir 2020 m. neliko jokio ilgalaikio turto. Trumpalaikio turto 2016 m. turėjo 16 934,00 Eur, o 2020 m. 2 215,00 Eur. Taigi, bendrovė 2019 m. turėjo ilgalaikio turto, kurio jau 2020 m. nebebuvo; 2019 m. trumpalaikio turto turėjo už 11 263,00 Eur, 2020 m. liko už 2 215,00 Eur, o 2021 m. liko 163,00 Eur. Be to, pareiškėjai J. K. ir V. K. bendrovėje buvo pirmos eilės kreditoriai. J. K. finansinis reikalavimas siekė didžiausią pirmos eilės kreditorių reikalavimo sumą, t. y. 13 697,50 Eur (iš 19 988,30 Eur), taip pat ir antros eilės kreditorė, kur finansinis reikalavimas buvo vienas iš didžiausiu, t. y. 11 515,84 Eur (iš 49 480,65 Eur), J. K. procentinis reikalavimas sudarė net 36,29 procentus. BUAB „Ašvena“ didžiausi antros eilės kreditoriai buvo G. V. ir R. V., kurių finansinis reikalavimas siekė po 14 905,50 Eur kiekvienam arba po 21,46 procentus reikalavimo. Bankroto proceso metu J. K. išmokėta 3 852,00 Eur, o V. K. išmokėta 3 414,70 Eur iš Garantinio fondo, kurios iš pateiktų vykdomųjų bylų medžiagos matyti, jog buvo areštuotos, tačiau pateikus prašymą grąžinti lėšas, dalis lėšų buvo sugrąžintos ir liko pareiškėjams.
36. Šešta, pareiškėjai nurodė, kad pagal turimus įsiskolinimus jiems buvo daromos išskaitos iš jų darbo užmokesčių, abu pareiškėjai dirbo UAB „Ašvena“, tačiau iš antstolės E. M. išreikalautose vykdomosiose bylose esančių duomenų, teismas nustatė, kad UAB „Ašvena“ nevykdė antstolės patvarkymų ir nepervedinėjo skolininkės J. K. išskaitytų piniginių lėšų iš skolininkės darbo užmokesčio į antstolės depozitinę sąskaitą, todėl teismo nutartimi buvo paskirta bauda.
37. Skolininko sąžiningumas yra vertinamas individualiai, kiekvienu atveju vertinant subjektyvųjį ir objektyvųjį elementą, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar asmuo laikytinas sąžiningu. Taip pat asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021).
38. Teismas gali atsisakyti asmeniui iškelti bankroto bylą, taip nesuteikdamas jam galimybės atidėti skolų mokėjimą, išdėstyti jį palankesnėmis sąlygomis ar galiausiai būti atleistam nuo neišmokėtų skolų mokėjimo, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022).
39. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantai neskundžia teismo išvadų dėl pareiškėjų asmeninių bei solidarių įsiskolinimų susidariusių dėl vartojimo paskolų Įvertinus nutarties 27-37 punktus, apeliacinės instancijos teismui akivaizdu, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog apeliantai nuo 2008 iki 2021 m. BUAB „Ašvena“ neteisminio bankroto visokiais būdais vengė atsiskaityti su kreditoriais, o kaimo turizmo sodybos komplekse nuo 2009 metų iki 2021 metų vykdant veiklą – tiek apgyvendinimo, tiek maitinimo paslaugas, tiek švenčių organizavimą, iš gaunamų veiklos pajamų nei iš savo darbo užmokesčio nebuvo atsiskaitoma su turimais kreditoriais. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai įvertino pareiškėjų pasyvų elgesį jai nesiekiant atsiskaityti su kreditoriais. Plačiau neanalizuojant kitų pareiškėjų nurodytų skolų, akivaizdu, kad pagrindinės pareiškėjų skolos kilo būtent iš pareiškėjos, kaip verslininkės (įmonės akcininkės ir vadovės veiksmų) vykdytos ūkinės komercinės veiklos. Kaip minėta, FABĮ yra taikomas sąžiningiems fiziniams asmenims, ūkininkams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Fizinio asmens bankroto procesu gali naudotis asmenys, kurių skolos susidarė tiek iš vartojimo teisinių santykių, tiek iš kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, vykdyto verslo (ūkinės komercinės veiklos), o vertinant skolininko sąžiningumą, kaip esminį fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo elementą (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis), sąžiningumo standartas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolų kilme, skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis.
40. Apeliantai nesutinka su teismo išvada dėl jų nesąžiningumo. Tai, kad iš apeliantų vykdant išieškojimą CPK nustatyta tvarka, buvo pasinaudota CPK 704 str. 1 d. nustatyta skolininko teise surasti ir pasiūlyti turto pirkėją, nesuponuoja pareiškėjų nesąžiningumo FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. taikymo prasme net ir tuo atveju, jei pareiškėjų pasiūlytas turto pirkėjas buvo pareiškėjų giminaitis. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
41. Byloje nustatyta, kad pagal 2013 m. rugsėjo 6 d. išduotus vykdomuosius įrašus, vykdomosiose bylose buvo areštuotas pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas, paskelbtos varžytynės. 2013 m. spalio 24 d. turto arešto aktu areštuotas pareiškėjams priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas skolininkų pasiūlytam pirkėjui T. T. už 71 000 Lt (pareiškėjo dukros R. K. (T.) sutuoktiniui (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 69-70); kitas kilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), areštuotas 2014 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu, parduotas skolininkų pasiūlytam pirkėjui S. K. (pareiškėjos J. K. dukrai) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 95-97, 100, 101, 133-136, 165-166); bylos nagrinėjimo metu nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjų sūnui M. K.. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nuspręsta parduoti varžytinėse, varžytinių pradžia numatyta 2014 m. birželio 3 d., pabaiga 2014 m. birželio 10 d., pradinė pardavimo kaina numatyta 936 000 Lt (271 084,34 Eur). Patvarkymu dėl varžytinių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta turto, esančio pardavimo kaina 1 170 000 Lt (338 855,42 Eur). 2014 m. birželio 2 d. J. K. ir V. K. pateikė antstolei prašymą dėl varžytinių sustabdymo, kuriame nurodė, jog jie surado parduodamo turto pirkėją, tačiau pirkėjas visos parduodamo turto sumos neturi, tačiau visą sumą gali sumokėti iki 2014 m. birželio 20 d. Antstolė 2014 m. birželio 3 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukė skolininkų turto varžytines. 2014 m. liepos 24 d. V. K. ir J. K. pateikė prašymą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti jų pasiūlytam pirkėjui – G. V. už 1 170 000 Lt (338 855,42 Eur). Iš 2014 m. rugsėjo 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad turtas (duomenys neskelbtini), parduotas skolininkų pasiūlytiems pirkėjams G. V. ir R. V., už bendrą 117 000 Lt (338 855,42 Eur). Įvertinus tai, teismui akivaizdu, kad didelė dalis apeliantų turėto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto buvo perleista šeimos nariams – vaikams.
42. Tai, kad teismo procesinis sprendimas neatitinka pareiškėjų valios, nereiškia, kad toks sprendimas yra iš esmės nepagrįstas ar neteisėtas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Fizinio asmens bankroto instituto paskirtis – ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, pagal galimybes siekiant subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, nustačius pareiškėjų nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu, laikytina, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjams neatitiktų ir fizinio asmens bankroto instituto paskirties ir tikslo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjams iškėlus bankroto bylą, nebūtų užtikrinama teisinga pareiškėjų (skolininkų) ir jų kreditorių interesų pusiausvyra.
43. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenagrinėjant kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 302 straipsnis, 308 straipsnis).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.