Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-199-777/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-14
Bylos Nr.: e2S-199-777/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05953-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gailevičienė
Pareiškėjas: D. L.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-199-777/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05953-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.4.2.1.1; 3.4.2.6.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė V. V., antstolė B. T., antstolė A. R. – Ž., B. L., akcinė bendrovė SEB bankas, Ž. M., uždaroji akcinė bendrovė „Lemora“, B. L., uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, C. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti jam bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Tamtamas; patvirtinti 300 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 600 Eur sumą kiekvieną mėnesį, reikalingą pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti.

Šalies argumentai

2. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. D. L. nuo pat įmonės įsteigimo dirba UAB „Mėmelio stogai“. Pažymėjo, kad su sutuoktine D. L. yra pasidalinę turtą bei skolas. Taip pat nurodė, kad 2005 m. gruodžio 7 d. D. L. su akcine bendrove (toliau – AB) SEB bankas sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė sutuoktiniams 177 465,30 Eur kreditą būsto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas minėtas turtas. Kredito paėmimo metu sutuoktinių pajamos buvo pastovios, tačiau prasidėjus ekonominei krizei gaunamas darbo užmokestis sumažėjo, todėl grąžinti kreditą pasidarė sudėtinga.

2.2. D. L. sutuoktinė buvo vaiko priežiūros atostogose, o D. L. įmonės, kuriose jis dirbo (t. y. UAB „Parko alėja“) dėl krizės, susidūrė su finansiniais sunkumais ir šioms įmonėms buvo iškeltos bankroto bylos. Atsižvelgiant į tai, šeimos pajamos labai sumažėjo, jų neužteko kredito įmokoms padengti, o skolos išieškojimas perduotas vykdyti antstolei B. T. Pažymėjo, kad B. T. vykdo išieškojimą iš D. L. ir pagal laidavimą, kadangi D. L. laidavo AB SEB bankui už įmonę UAB „Parko alėja“. Ši įmonė vykdė projektą G. – iš banko paimtą kreditą panaudojo žemės sklypo pirkimui. Atkreipė dėmesį, jog turi įsipareigojimų fiziniams asmenims. Pareiškėjas turi ir kitų įsipareigojimų, kurie detaliai nurodyti prie pareiškimo pridedamame kreditorių sąraše.

2.3. Bendra įsiskolinimų suma kreditoriams sudaro 714 254,44 Eur. Nurodo, kad neturi finansinių galimybių iš karto grąžinti visus įsiskolinimus kreditoriams. Tačiau pareiškėjas stengiasi gauti didesnes pajamas, kad būtų įmanoma kuo greičiau ir didesnėmis sumomis padengti susidariusius įsiskolinimus. D. L. dirba UAB „Mėmelio stogai“, pareigos - direktorius. Gaunamas darbo užmokesti į rankas sudaro 800 Eur per mėnesį. Priežastį, nulėmusią nemokumą pareiškėjas nurodo, kad neteko gerai apmokamo darbo. Nors pareiškėjas susirado kitą darbą (mažiau apmokamą), tačiau nebesugebėjo tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų bankui, kitiems kreditoriams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškimo netenkino bei atsisakė iškelti D. L. fizinio asmens bankroto bylą.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

Šalies argumentai

4.1. Nurodė, kad pareiškėjas pareiškime nepateikė teisingos informacijos apie gaunamas/gautas pajamas vertinamu laikotarpiu (per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo). Pažymėjo, jog pareiškėjas pareiškime nurodė, kad gauna 800 Eur atlyginimą iš UAB „Mėmelio stogai“, kurioje dirba direktoriumi, teismo posėdžio metu nurodė, kad jo pajamos šioje įmonėje siekia 1 200 – 1 400 Eur neatskaičius mokesčių. Iš teismui pateiktų išrašų apie darbo užmokestį, pareiškėjas UAB „Mėmelio stogai“ atskaičius mokesčius laikotarpiais – nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. gavo viso 1 476 Eur, nuo 2020 m. sausio iki 2020 m. gruodžio mėn. gavo viso 1 500,46 Eur, nuo 2021 m. sausio iki 2021 m. gruodžio mėn. gavo viso 1 597,31 Eur, nuo 2022 m. sausio iki 2022 m. spalio mėn. gavo viso 2 522,50 Eur.

Atsiliepimas

4.2. Akcentavo, kad pareiškime buvo nurodyta, jog be UAB „Mėmelio stogai“ pareiškėjas dirbo tik UAB „Parko alėja“, tačiau kreditoriui C. L. pateikus atsiliepimą, nustatė, kad pareiškėjas dar dirbo UAB „Senamiesčio vėtrungės“, UAB „Edevita“, UAB PV Holdingas. Teismui įpareigojus pateikti papildomus duomenis, pareiškėjas teismui pateikė 2022 m. lapkričio 21 d. UAB „Edevita“ pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį už paskutinius tris metus, kuria remiantis pareiškėjo atlyginimo dydis per mėnesį atskaičiavus mokesčius siekė iki 22,03 Eur. Pagal pareiškėjo pateiktą 2022 m. lapkričio 21 d. pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį įmonėje UAB „PV Holdingas“ nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. gavo 1 646,20 Eur pajamų atskaičiavus mokesčius, nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. gavo 1 614,84 Eur pajamų atskaičiavus mokesčius, nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. gavo 1 118,93 Eur atskaičiavus mokesčius. Iš UAB „Senamiesčio vėtrungės“ pagal pareiškėjo pateiktas 2022 m. lapkričio 25 d. pažymas pareiškėjui nebuvo išmokėtas atlyginimas. Taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2022 metais dirbo UAB „Trenita“. Remiantis pareiškėjo pateikta 2022 m. lapkričio 25 d. pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį įmonėje UAB „Trenita“, pareiškėjas nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2022 m. birželio mėn. viso gavo 5 382,30 Eur atskaičius mokesčius.

4.3. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu, duodamas pirminius paaiškinimus D. L. nurodė, kad akcininkai sumažino algą ir ketina dar mažinti, tačiau pagal pateiktą teismui pažymą nustatė, kad nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio jo atlyginimas kaip tik stipriai išaugo – nuo 380 Eur iki 1 400 Eur. Pareiškėjo argumento, kad akcininkai gali bet kada mažinti jo algą, patvirtinančių duomenų pareiškėjas nepateikė, nurodė, kad atlyginimas nustatytas darbo sutartyje, tačiau pareiškėjas nepateikė darbo sutarties nei su UAB „Mėmelio stogai“, nei darbo sutarčių kitose įmonėse.

4.4. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas atsakydamas į teismo klausimą pripažino, jog gaunamas uždarbis jo nurodytose įmonėse priklausė nuo įmonės veiklos. Tiek kreditoriaus C. L. pateikti duomenys, tiek viešai esama kita informacija apie įmonių UAB „Mėmelio stogai“, UAB „Parko alėja“, UAB „Senamiesčio vėtrungės“, UAB „Edevita“, UAB „PV Holdingas“ metinę apyvartą ir metinio pelno kaitą nepatvirtina D. L. nurodyto argumento, kad jis galėjo gauti tik tokio dydžio atlyginimą arba visai jo negauti. Pažymėjo, kad suinteresuoto asmens Ž. M. atstovas nurodė, jog pareiškėjas 2012 metais perleido UAB „Laisvas paukštis“ savo turimas akcijas UAB „Inter Lt“, kurių vertė 1 mln., pareiškėjas patvirtino, kad toks sandoris įvyko, tačiau negalėjo nurodyti, kam konkrečiai buvo skirtos gautos lėšos.

4.5. Nurodė, kad B. L. 2016 metais iškelta fizinio asmens bankroto byla (civilinės bylos Nr. e2FB-2047-327/2016), kuri baigta 2022 m. birželio 1 d. teismo nutartimi (civilinė byla Nr. e2FB-5817-676/2022). Teigia, kad pareiškėjas tiek apie iškeltą bankroto bylą, tiek apie jo visą procesą žinojo, nes buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Pažymėjo, kad įstatymas nenumato, jog vienam iš sutuoktinių pateikus prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, kitas sutuoktinis taip pat privalo bankrutuoti. Tačiau pareiškėjui nepateikus duomenų apie tai, kad sutuoktinių skolos (prievolės) ir turtas buvo padalyti, į B. L. iškeltą bankroto bylą nebuvo įtraukti dabar D. L. nurodyti kreditoriai – C. L. ir Ž. M., nors skolos šiems kreditoriams atsirado dar iki B. L. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Teigia, kad pareiškėjas patvirtino, jog pareiškimą dėl savo kaip fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pradėjo ruošti iš karto po sutuoktinės bankroto bylos pabaigos. Laikė, kad tokie pareiškėjo veiksmai duoda pagrindą teismui daryti išvadą, jog pareiškėjas nesiekė bankrutuoti kartu su sutuoktine sąmoningai, nesudarydamas vienodų sąlygų visiems kreditoriams. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nurodė, jog tikėjosi, kad jam pavyks per tą laikotarpį atsiskaityti su kreditoriais, tačiau pateikti duomenys paneigia pareiškėjo paaiškinimus – jis nutraukė darbo sutartis keliose įmonėse, neatliko nei vieno veiksmo, kuris patvirtintų jo siekį atsiskaityti su kreditoriais.

4.6. Teigia, jog iš bankinės sąskaitos (Paysera LT) išrašo nustatyta, kad sutuoktinės motinai pareiškėjas reguliariai kiekvieną mėnesį pervesdavo apie 150 Eur, o 2022 m. kovo mėnesį 2 198 Eur, 2022 m. birželio mėnesį 2 902 Eur, kai tuo tarpu pvz. antstoliui A. S. per visą 3 metų laikotarpį pervedė 4,01 Eur, antstolei V. V. 7,90 Eur. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas duodamas pirminius paaiškinimus nurodė, kad jis remia uošvienę, po papildomų klausimų paaiškino, jog kaip tik jiems padeda sutuoktinės mama. Nurodė, kad jo sutuoktinė dirba motinos įmonėje ir gauna ten gana dideles pajamas, kad sutuoktinės motina užsiima verslu. Pažymėjo, kad šie duomenys paaiškėjo tik teismui papildomai pareiškėją įpareigojus pateikti informaciją - bankinių sąskaitų išrašus už trejus metus. Pagal pradinius pareiškėjo pateiktus duomenis jo likučiai bankinėse sąskaitose yra nuliniai.

4.7. Nurodė, kad pagrindinės pareiškėjo skolos kilo būtent iš jo kaip verslininko (įmonės akcininko ir vadovo veiksmų) vykdytos ūkinės komercinės veiklos ir nepagrįstos rizikos vykdant šią veiklą. Pažymėjo, kad fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ) yra taikomas sąžiningiems fiziniams asmenims, ūkininkams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Teigia, kad Fizinio asmens bankroto procesu gali naudotis asmenys, kurių skolos susidarė tiek iš vartojimo teisinių santykių, tiek iš kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, vykdyto verslo (ūkinės komercinės veiklos), o vertinant skolininko sąžiningumą, kaip esminį fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo elementą (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis), sąžiningumo standartas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolų kilme, skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Akcentavo, kad pareiškėjo didžioji dalis skolų susidarė jam pasirašant vekselius su fiziniais asmenimis, neįvertinus savo galimybių jų grąžinti. Pareiškėjas patvirtino, kad šias lėšas naudojo statybų verslui. Taip pat patvirtino, kad statybines medžiagas iš UAB „Lemora“ pirko tam, kad paskui jas perduotų į įmonės verslą. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepaneigė C. L. argumento, jog jau būdamas skolingas bankui ir kaip pats teismo posėdžio metu patvirtino, negalėdamas nuo 2008 m. atsiskaityti su banku, papildomai skolinosi iš C. L. ir Ž. M., pirko statybines medžiagas. Nurodė, kad pareiškėjas nepaaiškino kodėl papildomai pasiskolintų lėšų nepanaudojo kredito dengimui, o atvirkščiai – ženkliai padidino visų skolų sumą ir sumažino kreditorių galimybes atgauti savo lėšas.

4.8. Nurodė, kad sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo reikšmingomis aplinkybėmis laikytina tai, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, rodančių siekį sumažinti kreditorių, išskyrus kreditorių AB SEB bankas, reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti per paskutinių trejų metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Laikė, kad pareiškėjo argumentas, jog butas buvo su hipoteka, todėl galėjo būti patenkintas tik kreditoriaus AB SEB bankas reikalavimas, nėra pagrįstas. Prieš parduodant įkeistą turtą nebuvo žinoma kokia pinigų suma bus gauta ir ar už iš parduodamą turtą gautos sumos nebus galima dengti ir kitų kreditorinių įsipareigojimų. Taip pat pažymėjo, kad B. L. bankroto proceso metu parduotas žemės sklypas nebuvo įkeistas. Teigia, jog kadangi pareiškėjas nurodė, kad finansiniai sunkumai atsiskaitant su banku prasidėjo 2008 metais, darė išvadą, kad pareiškėjas didindamas savo skolas, gautų iš kitų fizinių asmenų lėšų nepanaudodamas atsiskaityti su banku, pirkdamas verslui o ne vartojimui reikalingas statybines medžiagas, buvo nesąžiningas ir šio kreditoriaus atžvilgiu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog pareiškėjas suvokdamas, kad jo finansinė padėtis yra sudėtinga, sąmoningai nesiekė gauti didesnių pajamų, sąmoningai vengė laikyti turimas pajamas banko sąskaitose, kad jos nebūtų antstolių nurašomos skolų dengimui. Teigia, kad pats teismas pareikalavo pareiškėjo pateikti pažymas iš buvusių darboviečių už praėjusius 3 metus, kurios patvirtina kur pareiškėjas dirbo, kuo užsiėmė. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad skolintas lėšas jis investavo į vykdomą projektą (‑us), kadangi tikėjosi ne tik atgauti investuotus pinigus, bet ir gauti pelną. Mano, kad pirmos instancijos teismas abstrakčiai vertina pareiškėjo situaciją ir jo veiksmus, nes projektų vykdymas visada turi riziką. Pareiškėjas teigia, jog suvokė, kad turi įsipareigojimų bankui, tačiau jis viską darė, kad tik gautų didesnes pajamas.

6.2. Nurodė, kad teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, jog ne jis buvo visų įmonių, kuriose dirbo akcininkas, ne nuo jo priklausė, koks atlyginimas jam bus mokamas. Teigia, kad tokius sprendimus priima akcininkų susirinkimas. Mano, kad pareiškėjas kaip tik elgiasi taupiai. Jis pasiliko deklaruotą gyvenamąją vietą N., kad nereikėtų mokėti už įvažiavimą į N.

Šalies argumentai

6.3. Pareiškėjo nuomone, teismas šališkas pareiškėjo atžvilgiu. Teigia, kad neturėdamas jokių įrodymų, teismas daro išvadas. Kas konkrečiai iš šeimos narių naudojasi automobiliais, teismas nenurodo, tiesiog nurodo-šeima. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „Mėmelio stogai“ lizingo pagrindu įsigijo automobilius. Automobilius įmonė naudoja savo tikslams. Pažymėjo, kad skundžiamoje nutartyje be galo daug paviršutiniškų išvadų, nepagrįstų jokiais įrodymais, daug interpretacijų. Ką pareiškėjas paaiškino teismo posėdžio metu, nėra nieko nutartyje paminėta arba vos keli sakiniai.

6.4. Nurodė, kad sutuoktinės bankroto procesą vykdė ir klausimus sprendė bankroto administratorius ir pagrindinis kreditorius. Teigia, kad pareiškėjas bankroto byloje buvo aktyvus, jis tuo metu turėjo kreditorių ir gynė savo kreditorių interesus. Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad pateikti papildomus įrodymus būtinybė iškilo šiuo metu, teikia D. L. skundą dėl bankroto administratoriaus veiksmų. Mano, kad šis skundas patvirtina, jog pareiškėjas neignoravo savo kreditorių, bet veikė jų naudai. Atkreipia dėmesį, jog tai kaip antstoliai paskirsto iš skolininko gautas pajamas yra ne pareiškėjo darbas, o antstolių, kurie vykdo išieškojimus.

6.5. Pareiškėjas teigia, jog teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012 metais UAB „Laisvas paukštis“ turimos akcijos nebuvo perleistos UAB „Inter Lt“, kadangi toks sandoris neįvyko. Tačiau nutartyje teismas rašo, kad pareiškėjas patvirtino, jog įvyko ir negalėjo nurodyti kam skirtos gautos lėšos. Pažymi, kad sandoris buvo atšauktas ir akcijų perleidimas neįvyko, o tai galima sužinoti iš VĮ Registrų centras išrašo, kuris patvirtintų, jog akcijų pardavimo sandoris neįvyko. Tačiau teismas nei Ž. M. atstovo, nei pareiškėjo nepareikalavo pateikti tokio įrodymo. Be to, pažymėtina, kad Ž. M. atstovas nuslėpė, jog būtent dėl šio tariamo sandorio Ž. M. buvo pateikęs prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas D. L. atžvilgiu. Nors teismas teigia, kad D. L. yra nesąžiningas, bet šiuo atveju tai kreditorius elgiasi nesąžiningai nuslėpdamas dalį informacijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

10. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. 2020 m. birželio 2 d. antstolės B. T. patvarkymą, 2020 m. birželio 8 d. UAB „Bankroteka“ prašymą bei J. A. patvirtinimą, kad pareiškėjas kiekvieną mėnesį perveda vaiko išlaikymui skirtas lėšas. Nurodo, kad minėti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas siekė ginti savo kreditorių teises jo sutuoktinės bankroto byloje, o minėtų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos teismo nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais pažymi, kad jie susiję su byloje nagrinėjamais klausimais, minėtų įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, bylos šalys turėjo galimybę dėl minėtų įrodymų pasisakyti, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, minėti įrodymai prie bylos pridėtini.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį, suteikdamas jam galimybę grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, atleidžiant jį nuo tolesnio likusių skolų mokėjimo pasibaigus bankroto procesui. Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinant fizinio asmens bankroto institutą nebuvo siekiama sudaryti sąlygų fiziniams asmenims apskritai išvengti atsakomybės už turimus skolinius įsipareigojimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017).

12. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatą fizinio asmens bankroto institutu gali naudotis fiziniai asmenys, kurių skolos susidarė tiek iš vartojimo teisinių santykių, tiek kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, vykdyto verslo (ūkinės komercinės veiklos). Tačiau įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas.

13. Aptariamų principų svarba nuosekliai akcentuojama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant FABĮ normas. Inter alia (be kita ko), kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ parengiamieji dokumentai patvirtina, jog priimant FABĮ nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atkurti savo mokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-248/2015). Fizinio asmens bankroto procedūra leidžia atkurti nemokaus, bet sąžiningo fizinio asmens mokumą ir patenkinti jo kreditorių reikalavimus ar jų dalį, todėl teismai, spręsdami dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 15 punktas). Teismas gali atsisakyti asmeniui iškelti bankroto bylą, taip nesuteikdamas jam galimybės atidėti skolų mokėjimą, išdėstyti jį palankesnėmis sąlygomis ar galiausiai būti atleistam nuo neišmokėtų skolų mokėjimo, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022).

14. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas).

15. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai yra ne mažiau, negu 740 037,23 Eur be nenurašomų reikalavimų. Pareiškėjo kreditoriai yra AB SEB bankas 497 118,53 Eur negrąžinta kredito suma bei kreditas pagal laidavimą už UAB Parko alėja, Ž. M. 160 900,94 Eur negrąžinta skola pagal vekselį, UAB „Lemora“ 4 411,82 Eur ir 4 324,46 Eur skolos už statybines medžiagas, B. L. 853,21 Eur išlaikymo įsiskolinimas, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 88,71 Eur negrąžinta vietinė rinkliava, C. L. 46 556,77 Eur negrąžinta skola pagal vekselį, antstolė B. T. 19 718,68 Eur vykdymo išlaidų, antstolė V. V. 6 663,24 Eur ir 126,1 Eur vykdymo išlaidų, Antstolė A. R.-Ž. 127,98 Eur vykdymo išlaidų. Vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nurodytų nenurašomų reikalavimų, nenurašomas yra tik kreditorės B. L. kreditorinis reikalavimas, kadangi tai yra vaiko išlaikymui išieškoma suma. Bendra skolinių įsipareigojimų suma sudaro 740 890,44 Eur.

16. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad gauna 800 Eur atlyginimą iš UAB „Mėmelio stogai“, kurioje dirba direktoriumi. Nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Mėmelio stogai“ atskaičius mokesčius laikotarpiais – nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. gavo viso 1 476 Eur, nuo 2020 m. sausio iki 2020 m. gruodžio mėn. gavo viso 1 500,46 Eur, nuo 2021 m. sausio iki 2021 m. gruodžio mėn. gavo viso 1 597,31 Eur, nuo 2022 m. sausio iki 2022 m. spalio mėn. gavo viso 2 522,50 Eur. Iš 2022 m. lapkričio 21 d. UAB „Edevita“ pažymos apie priskaičiuotą darbo užmokestį už paskutinius tris metus, kuria remiantis pareiškėjo atlyginimo dydis per mėnesį atskaičiavus mokesčius siekė iki 22,03 Eur. Pagal pareiškėjo pateiktą 2022 m. lapkričio 21 d. pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį įmonėje UAB „PV Holdingas“ nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. gavo 1 646,20 Eur pajamų atskaičiavus mokesčius, nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. gavo 1 614,84 Eur pajamų atskaičiavus mokesčius, nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. gavo 1 118,93 Eur atskaičiavus mokesčius. Iš UAB „Senamiesčio vėtrungės“ pagal pareiškėjo pateiktas 2022 m. lapkričio 25 d. pažymas pareiškėjui nebuvo išmokėtas atlyginimas. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2022 metais dirbo UAB „Trenita“. Remiantis pareiškėjo pateikta 2022 m. lapkričio 25 d. pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį įmonėje UAB „Trenita“, pareiškėjas nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2022 m. birželio mėn. viso gavo 5 382,30 Eur atskaičius mokesčius. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė dar keletą įmonių, kuriose jo teigimu nesėkmingai dirbo dėl nepavykusių projektų.

17. Atsižvelgiant į FABĮ nuostatas pareiškėjo finansinė padėtis laikytina kritine, nes gaunamos pareiškėjo mėnesinės pajamos neleidžia tinkamai vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą 25 MMA sumą, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas yra nemokus.

18. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 38 punktas).

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. 3 metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).

20. Vertinant fizinio asmens sąžiningumą, kaip fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygą, taikytinas sąžiningumo vertinimas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla ir skolų kilme (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44, 47 punktai).

21. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas nurodytų apelianto argumentų pagrįstumą, pažymi, jog nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017).

22. Atskiruoju skundu apeliantas iš esmės nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog suvokdamas, kad jo finansinė padėtis yra sudėtinga, sąmoningai nesiekė gauti didesnių pajamų, sąmoningai vengė laikyti turimas pajamas banko sąskaitose, kad jos nebūtų antstolių nurašomos skolų dengimui. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad skolintas lėšas jis investavo į vykdomą projektą (‑us), kadangi tikėjosi ne tik atgauti investuotus pinigus, bet ir gauti pelną. Mano, kad pirmos instancijos teismas abstrakčiai vertina pareiškėjo situaciją ir jo veiksmus, nes projektų vykdymas visada turi riziką. Pareiškėjas teigia, jog suvokė, kad turi įsipareigojimų bankui, tačiau jis viską darė, kad tik gautų didesnes pajamas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

23. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme pareiškėjas paaiškino, kad vykdyti savo skolinių įsipareigojimų nebepajėgė nuo 2008 metų. Tačiau jau iš esmės būdamas nemokus 2010 m. balandžio 26 d. pareiškėjas sudarė paskolos sutartį su kreditoriumi C. L.. Tuo pačiu laiku, kaip ir iš kreditoriaus C. L., pareiškėjas pasiskolino iš Ž. M. didelę pinigų sumą, t. y. 160 900,94 Eur. Nors tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog pasiskolintas lėšas investavo į kitus projektus iš kurių siekė gauti pelną, o gavęs pelną būtų atsiskaitęs su kreditoriais, tačiau tokie pareiškėjo argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio. Akcentuotina, jog atsakydamas į teismo užduodamus klausimus, pareiškėjas negalėjo paaiškinti į kokius konkrečius projektus lėšos buvo investuotos. Taip pat pareiškėjas į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pasiskolintos lėšos buvo investuotos į konkrečius projektus (nepateikti piniginių lėšų pervedimo kvitai, sutartys, kurių pagrindu vykdyti projektai ar kiti objektyvūs įrodymai). Be to, kaip nurodo pats pareiškėjas, jis projektų vystymu užsiiminėjo ilgą laiką, todėl jis kaip verslininkas laikytinas savo srities profesionalu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo nurodomi argumentai, jog projektus vykdė pasitikėdamas partneriais, todėl sutarčių nesudarė, vertintini kritiškai.

24. Dar daugiau, kaip minėta, pareiškėjas pinigines lėšas iš kreditorių C. L. ir Ž. M. pasiskolino 2010-2012 metų laikotarpiu, o dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi 2022 m. rugsėjo 26 d. Tai reiškia, kad nuo pinigų pasiskolinimo iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo praėjo daugiau nei 10 metų, tačiau per šį laikotarpį pareiškėjas nedėjo jokių pastangų, kad susidaręs įsiskolinimas būtų bent iš dalies grąžintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pagrindas taikyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto teisės normą yra būtent nesąžiningas pasyvus pareiškėjo elgesys (nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sąlygų jiems didėti sudarymas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Pareiškėjas paskutinius ne tik paskutinius trejus metus nedėjo jokių pastangų atsiskaityti su kreditoriais, ką jis ir pats pripažino teismo posėdžio metu teikdamas, jog nesidomėjo kaip vykdomas išieškojimas jo vykdomosiose bylose.

25. Be to svarbu atsižvelgti ir į tai, jog pareiškėjas nurodytu laikotarpiu (2012 – 2022 metų laikotarpių) dirbo bent 5 kitose įmonėse, kuriose užėmė direktoriaus pareigas, tačiau jo atlyginimas šiose įmonėse siekė nuo 22 Eur iki 140 Eur per mėnesį ir tik dirbdamas UAB „Trenita“, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2022 m. birželio mėn. iš viso gavo 5 382,30 Eur, t. y. vidutiniškai po 1 345,57 Eur per mėnesį. Tai reiškia, kad pareiškėjas laikotarpiu, kai turėjo didelių skolinių įsipareigojimų, vietoje to, kad stengtis uždirbti kaip įmano daugiau pinigų bei stengtis iš dalies atsisakyti su kreditoriais, dirbo įmonėse direktoriumi iš esmės visuomeniniais pagrindais.

26. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas, dirbdamas UAB „Trenita“, 4 mėnesius gaudavo vidutiniškai 1 345,57 Eur atlyginimą, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu suponuoja išvadą, jog pareiškėjas turėjo galimybę gauti didesnes pajamas, tačiau jokių pastangų tam nedėjo. Visi nurodyti pareiškėjo veiksmai negali būti pripažinti sąžiningais FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje iš esmės buvo nustatytos konkrečios aplinkybės dėl pareiškėjo sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pasyvūs veiksmai turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui.

27. Nors pareiškėjas mano, kad teismas šališkas jo atžvilgiu, kadangi neturėdamas jokių įrodymų, teismas darė išvadas, kas konkrečiai iš šeimos narių naudojasi automobiliais, teismas nenurodo, tiesiog nurodo-šeima. Tačiau šios aplinkybės teisinės reikšmės ginčo išsprendimui neturi. Sutiktina, kad byloje nėra įrodymų, kas naudojasi UAB „Mėmelio stogai“ priklausančiais automobiliais, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad abiejų bendrovei priklausančių automobilių valdytojų nurodytas pareiškėjas, tačiau nei atskiruoju skundu, nei pirmosios instancijos teisme jis nenurodė, kokiu tikslu jam įmonėje reikalingi du automobiliai. Kaip minėta šie skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui, todėl teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl teismo šališkumo.

28. Akcentuotina, jog atskiruoju skundu pareiškėjas teigia, kad teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012 metais UAB „Laisvas paukštis“ turimos akcijos nebuvo perleistos UAB „Inter Lt“, kadangi toks sandoris neįvyko. Tačiau nutartyje teismas rašo, kad pareiškėjas patvirtino, jog įvyko ir negalėjo nurodyti kam skirtos gautos lėšos. Pažymi, kad sandoris buvo atšauktas ir akcijų perleidimas neįvyko, o tai galima sužinoti iš VĮ Registrų centras išrašo, kuris patvirtintų, jog akcijų pardavimo sandoris neįvyko. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą konstatuoja, jog pareiškėjas paneigė aplinkybes, jog 2012 metais UAB „Laisvas paukštis“ turimos akcijos buvo perleistos UAB „Inter Lt“, o už tai pareiškėjas gavo kokias nors lėšas. Teismas klaidingai įvertino šias bylos aplinkybes, todėl šie argumentai iš skundžiamos teismo nutarties šalintini.

29. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines materialiąsias teisės normas susijusias su fizinio asmens bankroto iškėlimo procedūromis, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o naikinti jos nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė