- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- e2S-2666-430/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-31446-934/2018 pagal Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (toliau – VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė) prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti suinteresuotą asmenį G. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėja VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama leisti priverstinai hospitalizuoti ir gydyti G. Ž., kuris nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. priverstinai hospitalizuotas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-31446-934/2018 tenkino pareiškėjos VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymą ir leido suinteresuotą asmenį G. Ž. priverstinai gydyti VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 1 mėnesį.
2. Teismas nustatė, kad VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės 2018 m. rugpjūčio 14 d. gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje pacientui G. Ž. diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Nurodyta, kad pacientas yra ūmios psichozės būklės. Ši būklė daro įtaką jo elgesiui, todėl pacientas yra neprognozuojamo elgesio, socialiai pavojingas, gali padaryti esminę žalą savo ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė prašyme išdėstytas aplinkybes ir prašė leisti priverstinai gydyti G. Ž. 1 mėnesį. Suinteresuoto asmens atstovas neprieštaravo pareiškėjos prašymui.
3. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškime nurodytus argumentus, į 2018 m. rugpjūčio 14 d. gydytojų konsultacinę komisijos išvadą, sprendė, kad pareiškėjos prašymas dėl G. Ž. priverstinio hospitalizavimo ir gydymo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Suinteresuotas asmuo G. Ž. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-31446-934/2018, prašydamas panaikinti teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. pareiškėjos pareiškimą atmesti arba perduoti pareiškimo nagrinėjimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Apeliantas nurodė, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisinga ir nepagrįsta dėl materialinių ir procesinių teisės normų neteisingo aiškinimo ir jų taikymo.
6. Pažymėjo, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog suinteresuotam asmeniui gydymas yra būtinas, tačiau įrodymų, kuriais yra grindžiama ši išvada, teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė ir atsiribojo nuo jų vertinimo. Teigia, kad jis jau keletą metų yra diskriminuojamas ir persekiojamas dėl sirgimo psichikos liga, nors gydytojų komisijos išvada nėra pagrįsta jokiais duomenimis apie teisinio pobūdžio pažeidimus ir suinteresuoto asmens pavojingumą visuomenei. Vien ta aplinkybė, jog suinteresuotam asmeniui nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas nesudaro teisinio pagrindo taikyti priverstinį hospitalizavimą.
7. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo neteisėtos sudėties, todėl skundžiama nutartis yra negaliojanti. Ši teismo nutartis yra psichologinis spaudimas jam, o teisėjas Žilvinas Terebeiza tai darė dėl galimo kišimosi į jo veiklą, kai jis vykdė teisingumą, todėl teisėjas turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.
8. Teigia, kad nepagrįstai apie bylos nagrinėjimą nebuvo informuotas apelianto globėjas R. P., kuris turėjo dalyvauti šios bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimas
9. Pareiškėja VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutiko su apelianto skundu ir mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino pateiktus duomenis, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
10. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo G. Ž. daug metų serga paranoidine šizofrenija, buvo nuolatos gydomas. 2018 m. rugpjūčio 10 d. suinteresuotas asmuo buvo pristatytas į VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Ūmių psichikos sutrikimų skyrių, hospitalizuotas. Skyriuje suinteresuotam asmeniui išryškėjo agresija, psichomotorinis sujaudinimas, neprognozuojamas pavojingas elgesys, tačiau pats suinteresuotas asmuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštiškai gydymo atsisakė. Dėl šios priežasties buvo būtina spręsti dėl tolesnio tokios būklės suinteresuoto asmens gydymo, buvo sudaryta gydytojų konsultacinė komisija, kuri 2018 m. rugpjūčio 14 d. priėmė išvadą dėl priverstinio stacionarinio gydymo.
11. Teigia, kad suinteresuotas asmuo nepateikė teismui pagrįstų duomenų, paneigiančių 2018 m. rugpjūčio 14 d. gydytojų konsultacinės komisijos dėl priverstinio stacionarinio gydymo išvadas dėl suinteresuoto asmens psichikos būklės ir jos keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai ar gyvybei, todėl teismui nėra pagrindo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą tenkinti. Taip pat nebuvo jokio pagrindo nušalinti teisėją ar pripažinti, jog nutartis buvo priimta neteisėtos sudėties ar šališko teismo.
12. Pažymėjo, kad yra duomenų, jog suinteresuotas asmuo galimai yra neveiksnus, tačiau ligoninei tokių įrodymų nepateikė nei pats suinteresuotas asmuo, nei jį atvežęs asmuo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
15. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eS2-31446-934/2018, kuria tenkintas pareiškėjos VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymas dėl suinteresuoto asmens G. Ž. hospitalizavimo 1 mėnesiui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.26 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – PSPĮ) 27 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta, jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei. Esant šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, pacientas gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip dvi paras be teismo leidimo. Jeigu per dvi paras teismas leidimo neduoda, priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas turi būti nutraukti. Apie priverstinį hospitalizavimą psichiatrijos įstaigos administracija nedelsdama praneša paciento atstovui (PSPĮ 28 straipsnio 1 dalis). Taigi PSPĮ nustato tokias būtinas priverstinės hospitalizacijos ir gydymo sąlygas: 1) sunki psichinė liga; 2) asmens atsisakymas būti hospitalizuotam; 3) reali grėsmė paties asmens arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei.
18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apelianto (suinteresuoto asmens) G. Ž. psichikos sveikatos būklę vertino Gydytojų konsultacinė komisija, kuri 2018 m. rugpjūčio 14 d. išvadoje pacientui nustatė ūmią psichozės būklę. Išvadoje nurodyta, kad pas pacientą išryškėjo agresija, psichomotorinis sujaudinimas, jis kėlė pavojų sau ir kitiems pacientams, kalbėjo labai nenuosekliai, mąstymas neišlaiko kryptingumo, protarpiais padrikas, inkoherentiškas, kalba monologu, įsiterpti sudėtinga, ryški negatyvi šizofreninė simptomatika. Išvadoje taip pat nurodyta, kad gydytis pacientas nesutinka.
19. Gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. išvados turinio analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad, kreipiantis į teismą leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti apeliantą (suinteresuotą asmenį), buvo visos priverstinės hospitalizacijos sąlygos. Pirmosios instancijos teismas prašymo nagrinėjimo metu neturėjo jokių duomenų, paneigiančių gydytojų konsultacinės komisijos išvadas dėl paciento psichikos sveikatos būklės ir jo keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Įrodymų, paneigiančių gydytojų konsultacinės komisijos išvadas, apeliantas (suinteresuotas asmuo) nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, o rėmėsi tik savo žodiniais paaiškinimais dėl šių išvadų nepagrįstumo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šie suinteresuoto asmens argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
20. Atskirajame skunde apeliantas teigė, kad pirmosios instancijos teismas buvo neteisėtos sudėties, kad ši teismo nutartis yra psichologinis spaudimas jam, o teisėjas Žilvinas Terebeiza tai darė dėl galimo kišimosi į jo veiklą, kai jis vykdė teisingumą, todėl teisėjas turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.
21. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo (jo atstovas), manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).
22. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nenurodė pagrįstų argumentų dėl galimo bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo Žilvino Terebeizos šališkumo, o nušalinimo pagrindas grindžiamas teisėjo einamomis pareigomis. Pažymėtina, kad teisėjo procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumas ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo nušalinimo pagrindas. Be to pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje detalizuojamas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris, be kita ko, nustato, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimas. Taigi, teisėjai nagrinėdami bylas ir priimdami sprendimus nėra ir negali būti saistomi kitų nuomonės. Nors suinteresuotas asmuo teigia dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Žilvino Terebeizos šališkumo, tačiau šių argumentų objektyviais duomenimis nepagrindžia, todėl argumentai dėl teismo šališkumo vertintini kaip subjektyvi nuomonė.
23. Suinteresuotas asmuo skunde nurodė, jog nepagrįstai apie bylos nagrinėjimą nebuvo informuotas apelianto globėjas R. P., kuris turėjo dalyvauti bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė atsiliepime taip pat nurodė, kad suinteresuotas asmuo galimai yra neveiksnus, tačiau ligoninei tokių įrodymų nepateikė nei pats suinteresuotas asmuo, nei jį atvežęs asmuo.
24. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, byloje esančius dokumentus, daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog suinteresuoto asmens veiksnumas būtų apribotas, kad R. P. yra paskirtas jo rūpintoju ar globėju, ir dėl to turėtų būti laikomas apelianto atstovu. Teismus patikrinus teismų informacinės duomenis apie G. Ž. veiksnumą, gautas išrašas, jog Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre nėra duomenų apie G. Ž. neveiksnumą. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant apelianto (suinteresuoto asmens) priverstinio hospitalizavimo klausimą, jį teismo posėdyje atstovavo valstybės paskirtas advokatas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatas dalyvavo teismo posėdyje, todėl jis turėjo užtikrinti suinteresuoto asmens teises ir interesus.
25. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
26. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė priverstinio hospitalizavimo ir gydymo taikymą reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, todėl konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis CPK 334–336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.