Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams R. S. ir K. S. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, tretieji asmenys – R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų

14. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

15. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Taigi, vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti, kad nevykdo pareigų vaikams, t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu.

16. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017; ir kt.). Tokio pobūdžio bylose teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.

17. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai R. S. ir K. S. yra nepilnamečio A. K., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas leidimas paimti vaiką iš jo tėvų (atsakovų) pagal Tarnybos prašymą. Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. gegužės 4 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui A. K. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, jo rūpintoja skirta R. S., rūpybos vieta nustatyta rūpintojos gyvenamojoje vietoje. Iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovai R. S. ir K. S. šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl tinkamai nesirūpina vaiku, tačiau nėra nusišalinę nuo tėvų pareigų vykdymo, domisi vaiku.

18. Teismo posėdžio metu atsakovai pritarė pareikšto ieškinio pagrinde nurodytomis aplinkybėmis ir reikalavimais, jų neginčijo, juos pripažino.

19. Pažymėtina, kad dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovų teisę pripažinti ieškinį CPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Atsakovams pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje nebelieka ginčo. Dėl šios priežasties, kai atsakovai pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, gali surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. Tai, ar ieškinio reikalavimų savanoriškas patenkinimas bylos nagrinėjimo metu gali būti vertinamas kaip ieškinio pripažinimas CPK 140 straipsnio 2 dalies prasme, spręstina atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020). Atsižvelgiant į šias nuostatas ir atsakovų visišką ieškinio pripažinimą (neprieštaravimą ieškinio pagrinde nurodytoms aplinkybėms ir ieškinio reikalavimams), teismas CPK 268 straipsnio 5 dalies pagrindu, surašo sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

20. Kaip minėta, CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020). Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju atsakovų R. S. ir K. S. negyvenimas kartu su nepilnamečiu sūnumi A. K. yra nulemtas objektyvių aplinkybių – atsakovų laivės atėmimo bausmės atlikimo įkalinimo įstaigoje. Atsakovai nors ir negali auginti savo nepilnamečio vaiko, tačiau nėra nusišalinę nuo tėvų pareigos vykdymo, domisi vaiku, bendrauja. Tai patvirtina ir Tarnybos specialistai, trečiasis asmuo, taip pat ir nepilnametis. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, yra pagrindas nepilnametį vaiką A. K. atskirti nuo jo tėvų R. S. ir K. S..

21. Atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaikus nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

22. Pažymėtina, kad CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, jog vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas.

Dėl nuolatinės rūpybos nustatymo, vaiko rūpintojo paskyrimo

23. Ieškovas prašo nustatyti A. K. nuolatinę rūpybą ir jo rūpintoją bei gaunamų lėšų administratorę paskirti R. S., kadangi nepilnametis yra likęs be tėvų globos, nei vienas iš vaiko tėvų dėl susiklosčiusių aplinkybių su vaiku negyvena. Laikinosios rūpybos nustatymo pagrindai nėra išnykę ir nepilnametis negali būti grąžintas į tėvų šeimą, todėl siekiant apsaugoti ir užtikrinti geriausius vaiko interesus, būtina nustatyti nuolatinę rūpybą ir paskirti nuolatinį rūpintoją, taip pat nustatyti vaiko gyvenamąją vietą rūpintojos gyvenamojoje vietoje.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. gegužės 4 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui A. K. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, jo rūpintoja paskirta R. S., rūpybos vieta nustatyta rūpintojos gyvenamojoje vietoje. Iš 2023 m. spalio 9 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nepilnametis su rūpintoja sutaria gerai, nesipyksta, šnekasi, juos sieja artimas ryšys. Tarnybos vertinimu, rūpintoja savo pareigas atlieka tinkamai, rūpinasi savo anūku, užtikrina visus jo poreikius, tinkamas gyvenimo sąlygas. R. S. atitinka rūpintojams keliamus reikalavimus, baigė GIMK mokymus, dėl nuolatinės rūpintojos skyrimo yra surašyta teigiama išvada. Taip pat ir rūpintoja R. S. sutinka būti paskirta nuolatine A. K. rūpintoja ((duomenys neskelbtini) sutikimas). Kiti fiziniai asmenys, kurie norėtų ir galėtų būti paskirti vaiko rūpintojais, Tarnybai nėra žinomi.

26. Rūpintoja R. S. atitinka įstatymuose vaikų globėjams (rūpintojams) keliamus reikalavimus: moteris yra tinkamo amžiaus ir sveikatos būklės globoti vaikaitį, nėra teista (2024 m. balandžio 10 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį), yra bausta administracine tvarka už važiavimą be bilieto, už nepranešimą tarnyboms apie pasišalinusio iš globos įstaigos vaiko buvimo vietą (2024 m. balandžio 10 d. Nr. 01-ANR-I-492-2024 Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus).

27. VĮ Registrų centro duomenimis, nepilnametis A. K. neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto.

28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. K. nustatytina nuolatinė rūpyba, jo rūpintoja ir gaunamų lėšų administratore skirtina R. S. (CK 3.255 straipsnio 3 punktas), nepilnamečio A. K. gyvenamoji vieta nustatytina rūpintojos R. S. gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo priteisimo

29. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

30. Ieškovas prašo priteisti išlaikymą iš atsakovų R. S. ir K. S. nepilnamečiui sūnui po 100 Eur iš kiekvieno iš tėvų, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės tvarka nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tačiau vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

32. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaikų poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, atsižvelgus į atsakovų darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį, priteistinas išlaikymas jų nepilnamečiui vaikui turėtų būti po 100 Eur iš kiekvieno iš tėvų, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės.

33. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo prašoma priteisti 100 Eur iš kiekvieno iš atsakovų vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra ženkliai mažesnė nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti (šiuo metu (duomenys neskelbtini) Eur, atskaičius mokesčius 747 Eur ir įskaičius vaiko pinigus 96,27 Eur, todėl orientacinis dydis yra apie 325 Eur), taip pat į tai, kad atsakovai išlaikymo dydžio neginčija, teigia, kad įkalinimo įstaigose dirba ir išlaikymą mokės, dėl to teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir priteisia iš atsakovės R. S. ir K. S. nepilnamečiui sūnui A. K. po 100 Eur iš kiekvieno iš tėvų, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės tvarka nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

34. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai ((duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

35. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.

36. Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020).

37. Valstybės garantuojamos Teisinės pagalbos tarnybos sprendimais atsakovai R. S. ir K. S. atleisti 100 proc. nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

38. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovas buvo atleistas, išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais yra atleisti nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos, taip pat ir pašto išlaidos, apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti nepilnametį A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir tėvo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vienas šimtas eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 15 d) iki vaiko pilnametystės arba iki vaiko atskyrimo panaikinimo.

Priteisti iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vienas šimtas eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 15 d) iki vaiko pilnametystės arba iki vaiko atskyrimo panaikinimo.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą ir jo rūpintoja bei gaunamų lėšų administratore paskirti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą rūpintojos R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.