Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės Ž. R. ieškinį atsakovui M. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė Ž. R. ieškinį motyvavo tuo, kad Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 22 d. sprendimu priteisė iš atsakovo M. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. M. po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Paaugus vaikui ir pasikeitus vaiko poreikiams priteisto 60 Eur per mėnesį išlaikymo vaikui nebepakanka. Nuo išlaikymo priteisimo išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, taip pat atsirado papildomos išlaidos, susijusios su sūnaus mokslu ir papildomu ugdymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu. Jos vienos pajamos yra nepakankamos vaiko poreikiams užtikrinti, todėl prie vaiko išlaikymo prisideda jos artimieji. Su atsakovu taikiai susitarti dėl išlaikymo padidinimo nepavyko. Prašoma priteisti iš atsakovo tik po 275 Eur kas mėnesį suma, vadovaujantis teismų praktika ir protingumo kriterijumi, yra minimali išlaikymo suma, siejama su būtiniausių vaiko poreikių tenkinimu, todėl vaiko poreikių lentelės nepateikia.

Teismo posėdyje ieškovė Ž. R. palaikė ieškinio reikalavimus. Ji parodė, kad sūnui T. yra 10 metų. Vaikas auga, jo poreikiai didėja, sūnus nori lankyti būrelius, tačiau negali, nes pinigų nepakanka, o sūnaus tėtis, atsakovas M. M. neprisideda prie vaiko išlaikymo. T. išlaikymui per mėnesį ji išleidžia apie 300 Eur. Maistui per mėnesį išleidžia apie 70-90 Eur. Gyvena soduose ir kiekvieną rytą veža vaikus į mokyklą, kurui per mėnesį išleidžia apie 200 Eur, tai T. būtų apie 50 Eur. Vaiko higienai (šampūnas, kirpykla, dušo žėlė, ir kt.) išleidžia apie 20-30 Eur per mėnesį. T. labai sparčiai auga, uniforminį megztinį perka kartą per metus, kainuoja apie 10 Eur, nes perka dėvėtą. Jei turėtų daugiau pinigų, galėtų sūnui nupirkti ir naują, tačiau jis kainuoja brangiau. Reikalingos kelnės, jų turi apie 6 vienetus, vienų kaina apie 15-20 Eur, perkami apatiniai rūbai. T. turi sutrikimų, yra irzlus, piktas, lankosi pas psichologus ir mokykloje, ir krizių centre, tačiau, jos manymu, nemokamos konsultacijos nelabai padeda. Jei turėtų pinigų, važiuotų pas privačius psichologus, kurių konsultacija Klaipėdoje kainuoja 40-60 Eur. Sūnus labai gabus matematikai, norėtų lankyti Lego konstruktorių būrelį, tačiau vieno mėnesio kaina yra 30 Eur, be to, patiems reikia pirkti dėlionių detales, kurių kelios konstrukcijos kainuoja apie 200 Eur, todėl nėra galimybės leisti sūnų. Priskaičiuotinos ir komunalinės paslaugos, elektra. Jos šeima susideda iš penkių narių: ji, sugyventinis V. V., sūnus T. 10 metų, dukra S. V. 7 metų ir E. P., 9 metų. Ji dirba vyrėja, atlyginimas į rankas apie 640 Eur, sugyventinis dirba vairuotoju, atlyginimas apie 1 200 Eur. Šeimos pajamos yra mažiau nei 2 000 Eur. Su atsakovu M. M. gyveno kartu kol sūnui suėjo 1,5 metai. Kol gyveno kartu, atsakovas rūpinosi vaiku, tačiau po išsiskyrimo atsakovas vaiku nebesirūpina, išlaikymo nemoka, ji gauna tik 88 Eur iš vaikų išlaikymo fondo. E. P. jos tėvas taip pat nemoka priteisto išlaikymo, gauna tik išmoką iš vaikų išlaikymo fondo. Jų šeima gyvena 30 m² ploto sodo namelyje, kurį S. užrašė močiutė V.. Visi trys vaikai gyvena viename 6 m² ploto kambaryje. Jame yra dviaukštė lova, kuri transformuojasi į tris miegamas vietas, yra rašomasis stalas. Labai taupo, stengiasi vaikus išleisti į ekskursijas ir gimtadienius. Taip pat vasarą nuvažiuoja paatostogauti į Palangą, kartais išsinuomoja pigesnį namelį apie 40 Eur ir pabūna kelias dienas. T. augant jo poreikiai tik didės.

Institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą ir nurodė, kad šeima skyriui žinoma nuo 2015 m. liepos 14 d., kai buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2018 m. liepos 2 d. buvo teikiama atvejo vadyba. 2022 m. vasario 11 d. atvejo vadybos procesas nutrauktas. Išlaikymo paskirtis yra tenkinti kasdieninius vaiko poreikius, jis reikalingas vaikui kiekvieną dieną ir yra svarbiausių vaiko teisių užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinama teisė į būtinas sąlygas vaikui vystytis, augti tobulėti. Atsižvelgiant į tai skyrius rekomenduoja pakeisti priteisto išlaikymo dydį, atsižvelgiant į tai, kad priteistas išlaikymas neturi apsiriboti vien minimalių vaiko poreikių tenkinimui, taip pat atsižvelgiant į vaiko amžių, jo išaugusius poreikius.

Atsakovui M. M. procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taip pat nedalyvavo teismo posėdyje bei jo neprašė atidėti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, įstatyme taip pat nedetalizuoti vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties kriterijai, tačiau jie yra nuosekliai išplėtoti teismų praktikoje. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio T. M., gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvai (b. l.17). Iš teismų informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimu iš atsakovo M. M. buvo priteistas 60,00 Eur išlaikymas sūnui T. M. kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, bei 1 544,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui sūnui, o išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise buvo paskirta ieškovė Ž. R..

Ieškovė prašo padidinti išlaikymą sūnui iki 275,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes priteistas 60 Eur išlaikymas mėnesiui nebeatitinka vaiko amžiaus, jo išaugusių poreikių.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad T. išlaikymui per mėnesį ji išleidžia apie 300,00 Eur. Maistui per mėnesį išleidžia apie 70,00-90,00 Eur, vežiojimui į mokyklą 50,00 Eur, vaiko higienai (šampūnas, kirpykla, dušo žėlė, ir kt.) apie 20,00-30,00 Eur, uniforminį megztinį perka kartą per metus, perka dėvėtą, moka apie 10,00 Eur, perka džinsines kelnes, kurių turi 6, vienų kaina 15,00-20,00 Eur, be to vaikui taip pat reikalingi apatiniai rūbai, kojinės, kiti rūbai (marškinėliai, džemperiai, striukės, kepurės ir kt.). Be to, vaiko daliai tenka dalis kas mėnesį mokamų komunalinių mokesčių (už elektrą ir kt.), lėšos vaiko išvykoms, ekskursijoms, taip pat vaistai, vitaminai. Ieškovė paaiškino, kad labai taupo, todėl dėl lėšų trūkumo dažnai perka dėvėtus rūbus. Nurodė, kad T. turi sveikatos problemų, nuolat lanko psichologus. Norėtų su vaiku vykti pas privačius specialistus, tačiau neturi tam lėšų. Taip pat nurodė, kad dėl lėšų trūkumo negali leisti sūnaus į jo mėgstamą Lego konstruktorių būrelį ir pan.

Spręsdamas konkrečios išlaikymo sumos dydžio klausimą, teismas vadovaujasi kasacinio teismo suformuota praktika, kuri orientaciniu kriterijumi priteistino išlaikymo dydžio nustatymui, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažįsta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 nuo 2023 m. sausio 1 d. patvirtino 840 Eur minimaliąją mėnesinę algą.

Spręsdamas konkretaus išlaikymo, reikalingo šalių sūnaus poreikiams patenkinti, dydžio klausimą, teismas vertina tai, jog iš atsakovo priteista 60,00 Eur išlaikymo suma sūnui T. yra labai maža ir neatitinkanti vaiko, kuris lanko bendrojo lavinimo mokyklą, nori lankyti būrelius, poreikių. Akivaizdu, kad rūpinimasis kasdiene sūnaus priežiūra, jo ugdymu, mokymusi, sveikata ir kt. tenka vienai ieškovei. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės šeimoje auga dar dvi dukros, kurių vienai taip pat yra priteistas išlaikymas iš jos tėvo. Ieškovės nurodytas bendra apie 2 000 Eur pajamų penkių asmenų šeimai suma yra nedidelė, todėl, akivaizdu, kad augančių vaikų poreikius patenkinti tinkamai yra pakankamai sudėtinga.

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais duomenimis bei teismo posėdžio metu ieškovės duotais paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės gaunamas pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis. Ji dirba UAB „M.“, gaunamas atlyginimas – 695,57 Eur. Taip pat jos vardu yra registruota viena transporto priemonė, automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Paveldėjimo būdu ieškovė įgijo nuosavybę į 1/5 dalį 1,4600 ha žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini)., 1/5 dalį į 2,5800 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., ir 1/5 dalį į 0,6200 ha žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini). (b. l. 6-16).

Ieškovės paaiškinimu, prie sūnaus T. išlaikymo prisideda ir jos sugyventinis, kaip minėta, šeimoje auga dar dvi mažametės dukros, dėl vienos dukros išlaikymo, taip pat kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovės penkių asmenų šeima gyvena 30 m² ploto sodo namelyje. Kaip nurodė ieškovė, atsakovas M. M. prie sūnaus išlaikymo visiškai neprisideda nuo pat jų išsiskyrimo, tai yra nuo tada, kai T. buvo 1,5 metų. Ieškovė gauna T. 88 Eur išmokas iš vaikų fondo. Duomenų, įrodančių atsakovo turtinę padėti, byloje nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas M. M. gauna šalpos neįgalumo pensiją 220,80 Eur ir vienišo asmens išmoką 34,89 Eur (b. l. 23). Atsakovas, kuriam ieškinys su priedais ir kiti procesiniai dokumentai buvo įteikti ir apie bylos nagrinėjimą teisme yra žinoma, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią turtinę padėtį nepateikė, todėl teismas, vertindamas tai, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus žmogus, nesant duomenų apie jo negalėjimą dirbti ir užsidirbti, teismas pripažįsta, kad atsakovas, žinodamas, jog yra nepilnamečio T. M. tėvas, privalo jį išlaikyti, skirdamas pakankamai lėšų sūnaus poreikių patenkinimui. Ieškovės nurodytos ir prašomos priteisti sūnaus išlaikymui būtinos išlaidos atitinka vaiko amžių, socialinį statusą ir nėra aiškiai per didelės.

Visuotinai žinoma, kad šalyje didėja infliacija, kyla kainos, taigi, akivaizdu, jog brangsta pragyvenimo lygis ir atsakovo priteista 60,00 Eur suma yra nepakankama sūnaus išlaikymui. Teismas pripažįsta, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma kas mėnesį mokamomis 275,00 Eur periodinėmis išmokomis nėra per didelė ir ik šiuo metu ji gali būti laikoma pakankama vaiko poreikiams patenkinti, todėl pripažįsta, kad ieškovės prašoma priteisti 275,00 Eur suma, vertinant gaunamą paramą iš valstybės bei ieškovės privalomai skiriamą pinigų sumą, yra reali, būtina ir atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant, kad abu tėvai yra atsakingi už vaiko auginimą ir aprūpinimą, įvertinus tai, kad tėvai privalo dalintis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti, o šiuo atveju nepaneigta, jog sūnumi iš esmės rūpinasi vien ieškovė, teismas pripažįsta, kad prašoma priteisti 275,00 Eur suma atitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijus ir yra pakankama, užtikrinant šalių nepilnamečio interesus, protingą šalių interesų pusiausvyrą. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2023 m. balandžio 21 d., todėl išlaikymo suma padidinama iki 275,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. balandžio 21 d. (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Priteista išlaikymo suma kasmet indeksuotina vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

T. M. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė Ž. R. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis lygus 77,00 Eur (215,00 Eur (prašomo padidinimo suma) x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 236, 264-267, 270, 301 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-38-671/2016, priteistą išlaikymo dydį iš M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 275,00 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos, t. y. nuo 2023 m. balandžio 21 d., iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 15 d. sumokant vaiko motinai Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais.

Priteistą sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 77,00 Eur (septyniasdešimt septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį į Valstybės biudžetą.

Išaiškinti atsakovui, jog žyminį mokestį turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.