Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui R. K. dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad S. G. šeima Tarnybai žinoma nuo 2018 metų. Dėl nustatytų galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų šeimoje (dėl vaiko tėvo girtavimo), ne kartą buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas bei nustatyta būtinybė vertinti pagalbos šeimai poreikį, Raseinių socialinių paslaugų centre šeimai taikoma atvejo vadyba bei teikiamos socialinės paslaugos. Nuo 2022 m. gruodžio mėn. Tarnyboje negauta pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Ieškovė S. G. su mažamete dukra I. K. gyvena nuomojamame 1,5 kambario bute, kurio plotas apie 35 kv. m. Namuose pakankamai tvarkinga, yra visi būtiniausi baldai, buitinė technika, namų apyvokos daiktai. I. yra skirtas atskiras nedidelis kambarys, kuriame stovi jos lovytė, sofa-lova, ant sienos pakabintas televizorius, dėžėje sudėti žaislai. Mažametei sudarytos patenkinamos gyvenimo ir buities sąlygos augti, vystytis bei jos poreikiams tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas iš buto, kuriame kartu gyveno, išsikėlė 2023 m. kovo 12 d., nes nuolat girtavo, naudojo psichologinį smurtą jos atžvilgiu. Paskutinį kartą atsakovas su dukra buvo susitikęs (duomenys neskelbtini) parke 2023 m. kovo 25 d., nes tuo metu su dukra buvo išėjusios pasivaikščioti. S. G. teigimu, ji niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Jos pajamas sudaro gaunama išmoka iš Užimtumo tarnybos, I. neįgalumo pašalpa bei išmoka vaikui. Mergaitei nustatytas neįgalumas dėl raidos sutrikimo. Pokalbio telefonu metu, atsakovas R. K. paaiškino, jog yra susipažinęs su ieškovės ieškinyje nurodytais reikalavimais ir neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau nesutinka dėl materialinio išlaikymo dydžio priteisimo bei įsiskolinimo priteisimo. Pasak atsakovo, jam gyvenant kartu su ieškove, jis išlaikė ir dukrą, ir ieškovę.

3.1. Apsilankymo metu I. buvo ugdymo įstaigoje, tačiau kitą dieną ieškovei atvykus su dukra į Tarnybą, pastebėta, kad yra artimas vaiko ir motinos ryšys, tačiau dėl mažametės neįgalumo dėl raidos sutrikimo, nepavyko jos pakalbinti. Tarnyba, įvertinusi ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgdama į artimą motinos ir dukters ryšį, į vaiko amžiaus tarpsnį, mano, kad I. K. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodo, kad atsakovui nedraudžia ir ateityje nedraus bendrauti su vaiku, tačiau pageidauja, kad atsakovas iš anksto informuotų apie planuojamą dukters aplankymą telefonu ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis, tikslu aptarti bendravimo vietą, laiką ir trukmę, bei nurodo, jog bendravimo su dukra metu R. K. privalo būti blaivus. Tarnyba, atsižvelgdama į turimą informaciją apie galimus vaiko teisių pažeidimus, pritaria ieškovės išsakytai pozicijai, tačiau Tarnybos nuomone, tikslinga būtų nustatyti aiškią ir konkrečią tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, siekiant užkirsti kelią galimiems ieškovės ir atsakovo tarpusavio nesutarimams ar konfliktams ateityje dėl tėvo bendravimo su vaiku.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad sprendimą kreiptis į teismą lėmė tai, kad atsakovas R. K. nesirūpino dukra I. K., žalojo save. Susiklostė dukrai nesaugi aplinka. Kartu nebegyvena nuo 2023 m. kovo 12 d. Gyvendamas kartu neteikė išlaikymo, gaudavo pinigų iš „darbo biržos“, bet viską pragerdavo. Ji pati gauna apie 318,00 Eur nedarbo išmokos, už mergaitę gauna 380,00 Eur ir dar 89,00 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas sudaro 800,00 Eur, atsakovas buvo davęs dukrai 20,00 Eur iš saldainių per Velykas. Atsakovas su dukra nebendrauja nuo 2023 m. kovo 12 d., vėliau kartą atsitiktinai susitiko parke. Atsakovas turi kitas dvi dukras, kurioms taip pat neteikia išlaikymo. Neįgalumo atsakovas neturi, tačiau yra susižalojęs ranką. Dirbti, mano, kad galėtų, tačiau nenori. Jis turi išlaikymo skolų, turto neturi. Pati taip pat neturi turto, turi išlaikymo skolų, kadangi du jos vaikai yra paimti. Mergaitei nieko negaili, ieškinyje nurodyti duomenys apie dukrai skiriamą išlaikymą yra teisingi. Sutiktų, kad tikslinant bendravimo tvarką būtų nustatytos konkrečios valandos per savaitę, kada atsakovas bendrauja su dukra.

6. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą. Papildomai pažymėjo, kad lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, patikrino nepilnametės gyvenimo sąlygas, keletą kartu bendravo su atsakovu telefonu. Šeima institucijai yra žinoma, pranešimai buvo susiję su vaiko tėvo girtavimu. Nuo 2022 m. gruodžio mėnesio nėra gavę pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus. Gyvenimo sąlygos vaikui sudarytos patenkinamos. Atsakovas nebuvo išreiškęs pageidavimo, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, tačiau buvo prieš išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą. Neturi duomenų, kad atsakovas rodytų iniciatyvą bendrauti su dukra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

8. Byloje nustatyta, kad nepilnametės I. K., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė S. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas R. K., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Nepilnametei I. K. iki 2023 m. gegužės 24 d. buvo išduotas neįgaliojo pažymėjimas, nustatytas vidutinis neįgalumo lygis.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.169 straipsnyje numatyta, kad jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

10. Nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškovė su dukra I. K. gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojamame 1,5 kambarių bute su patogumais, kuriame yra visi būtiniausi baldai, buitinė technika, mergaitė turi atskirą kambarį. Motinos gyvenamojoje vietoje vaikui yra sudarytos patenkinamos gyvenimo ir buities sąlygos augti, vystytis, vaiko poreikiams tenkinti. Pateiktoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone išvadoje sutinkama, kad šalių dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nurodyta, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų vaiko interesus. Be to, Tarnybos išvadoje nurodyta, jog susisiekus su atsakovu, jis neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindą spręsti, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamete šalių dukra, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

11. Atkreiptinas dėmesys, jog tėvas, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-4 dalys). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

12. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

13. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

14. Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką: atsakovas R. K. įsipareigoja pranešti apie planuojamą dukters aplankymą SMS žinute, kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis dukters motinai prieš 2 (dvi) dienas, tikslu aptarti bendravimo vietą, laiką ir trukmę, bendravimo su dukra metu R. K. privalo būti blaivus.

15. Kiekvienu konkrečiu atveju nustatant skyriumi gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką būtina įvertini vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgti į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t.

16. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas bendravimo su dukra tvarkos variantas leidžia atsakovui dalyvauti dukros gyvenime, užtikrina vaiko ir tėvo emocinio ryšio palaikymą, tėvo teisės bei pareigos bendrauti su dukra ir dalyvauti ją auklėjant bei vaiko teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą. Atsakovas dėl ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos sąlygų prieštaravimų nepateikė, tuo tarpu ieškovės bylos duomenimis neketina riboti dukros bendravimo su tėvu. Kita vertus, teismo vertinimu yra pagrindas nustatyti, kad atsakovas su dukra bendrauja ne mažiau kaip keturias valandas per savaitę, bei kad atsakovo bendravimas su dukra telekomunikacinėmis priemonės neribojamas. Nurodyti papildymai, teismo vertinimu, yra būtini siekiant išlaikyti tėvo ryšį su dukra, kadangi atsakovas su dukra nebendrauja nuo šių metų kovo 12 d. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkintinas, nustatytina ieškovės ieškinyje siūloma bendravimo tvarka su papildymais (CK 3.170 straipsnio 3, 4 dalys). Pasikeitus aplinkybėms, tarp šalių kilus nesutarimams dėl bendravimo su vaiku, atsakovui ir toliau nebendraujant su dukterimi, bendravimo tvarka gali būti patikslinta.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

17. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki dukters pilnametystės.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

19. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

20. Vertinant nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį ir galimybes išlaikyti savo vaikus, vaiko poreikius, paminėtina, kad pagal rašytinius įrodymus, esančius byloje, ieškovė nedirba, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus duomenimis, 2023 m. kovo 1 d. – 2023 m. gegužės 31 d. ieškovei paskirta 311,74 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka, 2023 m. birželio 1 d. – 2023 m. rugpjūčio 31 d. paskirta 288,48 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka, 2023 m. rugsėjo 1 d. – 2023 m. lapkričio 30 d. paskirta 265,22 Eur dydžio nedarbo socialinė draudimo išmoka. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus duomenimis, ieškovei 2022 m. balandžio – gegužės mėn. buvo paskirta 116,76 Eur išmoka vaikui, 2022 m. birželio – gruodžio mėn. paskirta 127,88 Eur dydžio išmoka vaikui, 2023 m. sausio – kovo mėn. paskirta 136,22 Eur dydžio išmoka vaikui. Laikotarpiu nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. paskirta 82,80 Eur, o nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. – 88,20 Eur dydžio priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Taip pat ieškovei paskirta socialinė išmoka, kurios dydis 2023 m. sausį sudarė 116,17 Eur, 2023 m. vasarį ir kovą – 44,68 Eur. Iš teismo išreikalautų duomenų matyti, jog atsakovas šiuo metu nedirba, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus gavo išmoką, kurios dydis 2023 m. sausio – vasario mėn. sudarė 248,97 Eur, o 2023 m. kovo 1d. – 2023 m. kovo 4 d. sudarė 32,12 Eur. Rašytinių įrodymų apie atsakovo finansinius įsipareigojimus byloje nėra, atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, kad neturi turto, kad esant negalėtų susirasti darbo, gauti papildomų pajamų. Ieškovė teismo posėdžio metu sąžiningai nurodė, kad atsakovas turi kitus du išlaikytinius, taip pat yra susižalojęs ranką.

21. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

22. Atsižvelgiant į tai, kad, sprendžiant iš ieškovės gaunamų pajamų, jos turtinė padėtis negali būti vertinama kaip gera, ji augina dukrą, kuriai nustatytas neįgalumas, todėl ieškovei susirasti darbą dėl dukros priežiūros yra sudėtingiau, byloje nesant duomenų apie atsakovo darbingumo ribojimą, išsilavinimą, galimybių gauti pajamas iš darbo teisinių santykių ir pan. neturėjimą, teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybes bent jau lygiomis dalimis su ieškove prisidėti prie vaiko išlaikymo ir teikti nepilnamečiam vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, kuriems tenkinti šalims prisidedant po 200,00 Eur, taip pat gaunant išmoką vaikui, būtų užtikrinami ne tik vaiko būtinieji, bet ir I. K. sveikatos, laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos, gabumų lavinimo, etc. poreikiai, o išlaikymams iš esmės atitiktų orientacinį minimalios mėnesinės algos (šiuo metu 840,00 Eur bruto) kriterijų, tai, kad atsakovui taip pat tenka pareiga išlaikyti nepilnametę dukrą, sprendžia, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas visiškai, ir iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistina po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodytas išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvus, neteikė įrodymų, į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl daro išvadą, kad teismui sprendimui jis yra indiferentiškas.

23. Be to, atsakovas nepateikė duomenų, jog išlaikė nepilnametę dukrą nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d., todėl spręstina, jog atsakovas neišlaikė dukros 4 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo nepilnametei dukrai (4 mėn. x 200,00 Eur). 20,00 Eur ir saldainių pakelis vaikui švenčių proga, kuriuos nurodė ieškovė, negali būti laikomas vaiko išlaikymu, kadangi yra susijęs su Šv. Velykų sveikinimu. Juolab, kad kaip nurodė ir ieškovės atstovė, ieškovė išlaikymo įsiskolinimo galėtų prašyti ir už ilgesnį laikotarpį, kadangi išlaikymo atsakovas dukrai neteikė daug ilgiau, ieškovės teigimu pinigus išleisdavo alkoholiui.

24. Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

26. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo. Byloje mokėtinas 110,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 18,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir 54,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 182,00 Eur žyminio mokesčio.

27. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. birželio 5 d. pažymą Nr. APD-2023-09904 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 246,67 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma priteistina valstybės naudai iš atsakovo.

28. Šioje byloje teismas patyrė 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko I. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, ieškove S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką – atsakovas R. K. įsipareigoja pranešti apie planuojamą dukters aplankymą SMS žinute ar kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis dukters motinai prieš 2 (dvi) dienas, tikslu aptarti bendravimo vietą, laiką ir trukmę; bendravimo su dukra metu atsakovas R. K. privalo būti blaivus; atsakovas R. K. su dukra bendrauja ne mažiau kaip keturias valandas per savaitę; atsakovo bendravimas su dukra telekomunikacinėmis priemonės neribojamas.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui I. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų 0 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui I. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 0 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukros I. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 182,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 0 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas – 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 246,67 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 ct) pašto išlaidas valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke „Swedbank“ AB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.