Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Ilonos Jakubėnienės, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo

V. Č. pripažintas kaltas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta bausmė areštas 45 paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. Č. paskirta bausmė areštas 30 parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas V. Č. laikinojo sulaikymo (viena diena) ir laikyta, kad V. Č. jau yra atlikęs vieną parą arešto bausmės.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 10 punktu V. Č. paskirtos 29 (dvidešimt devynių) parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams ir jam paskirta intensyvi priežiūra elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant V. Č. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 7 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar gydymo paslaugomis, ir bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, V. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn V. Č. priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nuosprendžiu išspręstas ir kardomosios priemonės klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Č. apeliacinis skundas atmetamas

5. Nuteistasis V. Č. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo paskirti švelnesnę bausmės rūšį arba sutrumpinti paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo terminą, taip pat prašo sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

Dėl bausmės skyrimo

6. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. Č. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. Č., taip pat atsižvelgė į tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, ką nagrinėjamu atveju itin atidžiai išanalizavo apylinkės teismas konstatuodamas, kad V. Č. anksčiau neteistas, vienerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turi neįgalumą. Taip pat pastebėtina, kad tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniu skundu nuteistasis prašė skirti jam baudą, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo įvertintomis aplinkybėmis, jog, kaip minėta, V. Č. yra nedirbantis, turi neįgalumą, už vairavimą esant neblaiviam paskirtos administracinė baudos nesumokėjęs ir nors apeliaciniame skunde nurodo, kad uždarbiauja atlikdamas apdailos darbus, tai patvirtinančių duomenų aukštesniajam teismui nepateikė. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad V. Č. skundžiamu nuosprendžiu skirtina arešto bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 6 mėnesių laikotarpiui, skiriant įpareigojimus. Aplinkybė, kad nuteistasis nuosekliai ir sąžiningai davė parodymus bei pripažino savo kaltę, buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinant paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu, be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto duodamų parodymų nuoširdumą įvertino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Aukštesnysis teismas pažymi, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti V. Č. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamas veikas įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

8. Vadovaujantis BK 75 straipsniu pirmosios instancijos teismas, V. Č. paskyręs galutinę 29 parų arešto bausmę, jos vykdymą atidėjo 6 mėnesių terminui. Apeliantas nesutinka su nustatytu bausmės vykdymo atidėjimo terminu ir prašo jį sutrumpinti.

9. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

10. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. V. Č. yra nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam skirta galutinė bausmė areštas 29 paroms. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos ir V. Č. charakterizuojančiais duomenimis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taip pat teismui palikta diskrecijos teisė nustatant bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

11. Kaip minėta anksčiau, V. Č. praeityje neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, dėl ko jam 12 mėnesių uždrausta vairuoti transporto priemones nuo 2024 m. spalio 10 d., todėl aukštesnysis teismas daro pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nusikalto neatsitiktinai, tai nebuvo vienkartinio pobūdžio nusikaltimas. Aukštesniojo teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas, atidėdamas V. Č. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 mėnesių terminui, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, nustatytas terminas ir paskirti įpareigojimai padės apeliantui resocializuotis, kritiškai įvertinti savo elgesį ir priežastis, dėl kurių jis padarė nusikalstamą veiką, ir daugiau nebenusikalsti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis) taikymo termino

12. V. Č. apeliaciniame skunde ginčija ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ketveriems metams. Apeliantas prašo baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki dvejų metų.

13. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymo leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ketverių metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant minimą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padarytos nusikalstamos veikos – KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Individualizuodamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. Č. padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau vos prieš kelis mėnesius buvo baustas administracine tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo atsižvelgta į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį bei veiką padariusio asmens asmenybę.

15. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad V. Č. padarė tyčinį nusikaltimą, t. y. vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore pirmu tikrinimu nustatytas 2,88 promilių girtumas, antru tikrinimu nustatytas 2,90 promilių. Iš 2025-01-18 Šiaulių AVPK Joniškio RPK Reagavimo skyriaus pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025-01-17, apie 22 val., patruliuojant (duomenys neskelbtini) mieste, pamatė automobilio priekinius žibintus, kurie staiga užgeso (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Privažiavę arčiau pastebėjo automobilį „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavusį į griovį. Automobilio galinė ašis buvo pakibusi ant šlaito. Užvestame automobilyje, vairuotojo sėdynėje, sėdėjo V. Č., kuris sakė, kad sankryžoje bandė apsukti automobilį, bet jo nesuvaldė ir automobilio galinė dalis nuslydo nuo kelkraščio į griovį (b. l. 9-11). Taigi nuteistasis automobilį vairavo nors ir tamsiu paros metu, tačiau gyvenvietėje, taigi dėl apelianto priešingų teisei veiksmų buvo kilusi grėsmė ir kitų asmenų saugumui. Nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą svarbu įvertinti ir tai, kad V. Č. nustatytas neblaivumo laipsnis beveik dvigubai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir tai, jog V. Č. paskirtas ketverių metų uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra lygus baudžiamajame įstatyme (BK 68 straipsnio 2 dalis) numatytam galimam draudimo naudotis specialia teise taikymo termino vidurkiui.

16. Apeliantas nurodo, kad poreikis naudotis teise vairuoti transporto priemones jam yra reikalingas dėl to, kad dažnai tenka vykti į sveikatos priežiūros įstaigas ne vien tik Joniškyje, bet ir kituose miestuose, taip pat gyvena kartu su senyvo amžiaus mama, kuriai dėl amžiaus ir silpnos sveikatos taip pat reikia dažnai lankytis sveikatos priežiūros įstaigose. Aukštesnysis teismas nekvestionuoja, jog minėtos aplinkybės yra reikšmingos, tačiau šiuo atveju nevertinamos kaip nulemiančios būtinybę skirti draudimą naudotis specialiąja teise minimaliam terminui. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels V. Č. tam tikrų nepatogumų, tačiau aplinkybės, susijusios su susiekimo problemomis, paprastai yra nustatomos daugumoje šios kategorijos baudžiamųjų bylų, ir nėra laikytinos išskirtinėmis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad apelianto nurodomos aplinkybės egzistavo dar iki jam padarant nusikalstamą veiką ir jam buvo žinomos, t. y. jis aiškiai suvokė, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra reikalingas, tačiau atitinkamos aplinkybės nuo nusikalstamo veikimo nesulaikė bei neprivertė susimąstyti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes. Šios bylos kontekste yra svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę. Taigi pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. vasario 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą atmesti.