Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio (neatskiriama nuosprendžio dalis – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartis dėl klaidos ištaisymo), kuriuo L. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. Ž. nustatyta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas L. Ž. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. vasario 7 d. 22.50 val. iki 2025 m. vasario 8 d. 16.01 val., vieną laikinajame sulaikyme praleistą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 3, 6, 7 ir 10 punktais, L. Ž. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu: 1) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 4) dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios E. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo L. Ž. nukentėjusiosios naudai priteista 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 11,37 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš L. Ž. nukentėjusiajai E. J. priteista 1 410 Eur turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. L. Ž. 2025 m. vasario 7 d. apie 22.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,95 promilių neblaivumas, užėjęs į butą (duomenys neskelbtini), dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą E. J. į galvos sritį, jai pargriuvus koridoriuje ant žemės, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą skaičių kartų, koja įspyrė į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai E. J. poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, krūtinės ląstos kairėje, dešiniųjų V, VI-o šonkaulių lūžius, viršutinės lūpos raudonio kraujosruvą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai E. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais L. Ž. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo L. Ž. apeliacinis skundas atmestinas

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis L. Ž. iš esmės neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikavimo, tačiau apeliaciniu skundu prašoma sušvelninti paskirtą bausmę ir sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį.

Dėl paskirtos bausmės

6. L. Ž. apeliaciniu skundu pateikia du alternatyvius prašymus: arba pakeisti laisvės atėmimo bausmę į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę, arba sumažinti laisvės atėmimo bausmės terminą ir bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Šiuos prašymus palaikė ir apelianto gynėjas teismo posėdžio metu. Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose.

8. Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis, L. Ž. teistas, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu jis, be kitos veikos, buvo nuteistas ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu jis vėl nuteistas už keletą nusikalstamų veikų (BK 180 straipsnio 2 dalis, 146 straipsnio 1 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 289 straipsnis ir 302 straipsnio 1 dalis), kai kurios iš jų yra smurtinio pobūdžio; teismas, subendrinęs bausmes, L. Ž. paskyrė laisvės atėmimo bausmę 2 metams, o pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas buvo atidėtas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu L. Ž. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė bausmė – 1 metų laisvės apribojimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį paskiriant 60 parų arešto bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu buvo sumažinta iki 40 parų arešto bausmės, o vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, o paskirtos subendrintos bausmės vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu buvo atidėtas 3 metams (nusikaltimas padarytas 2016 m. rugsėjo 30 d.). Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 3 metams (nusikaltimas padarytas 2017 m. sausio 28 d.) (1 t., b. l. 176–187). Administracinių nusižengimų registro išraše už 3 metus užfiksuota, kad L. Ž. padarė ne vieną administracinį nusižengimą, jis dalies paskirtų baudų nėra apmokėjęs (1 t., b. l. 189–194).

9. Iš išdėstytų duomenų matyti, kad L. Ž. buvo ne kartą skiriamos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, o paskyrus laisvės atėmimą, šios bausmės vykdymas buvo ne kartą atidėtas. Nuteistajam buvo skiriama ne tik arešto bausmė, bet ir švelnesnės bausmės, t. y. laisvės apribojimas. Vis tik, nepaisant to, L. Ž. toliau savo elgesio nuostatų nekeitė, jis nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, paklusti įstatymo reikalavimams, o jo elgesio korekcijai teigiama linkme įtakos nepadarė ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos tiek švelniausios, tiek griežtesnės bausmės.

10. Nuteistasis L. Ž. ne kartą padarė ne tik BK 138 straipsnyje numatytą smurtinio pobūdžio nusikaltimą, bet ir BK180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, pasižymintį fizinio smurto panaudojimu kito asmens atžvilgiu. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad būtina atsižvelgti į jo asmenybę, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, tačiau pats neatskleidžia, ar iš tiesų jo elgesys keičiasi teigiama linkme. Akcentuotina, kad nukentėjusioji E. J. yra garbaus amžiaus, t. y. jai yra 76 metai, tačiau nepaisant jos amžiaus, nuteistasis vis tiek panaudojo smurtinius veiksmus, padarydamas jai šonkaulių lūžius.

11. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad L. Ž. yra linkęs sistemingai smurtauti, o aplinkybių, leidžiančių spręsti apie jo elgesio pasikeitimą, pastangų dėjimą, jog dėl jo veiksmų kiti asmenys nepatirtų smurto, šioje byloje nenustatyta. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jo veika buvo vienkartinio pobūdžio, tačiau išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai paneigia šį nuteistojo argumentą. Kriminalinių polinkių apeliantas neatsisakė, nusikalstamų veikų darymas jau yra tapęs L. Ž. gyvenimo būdu. Taigi, nėra pagrindo nei skirti švelnesnę bausmės rūšį, nei sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmės terminą, tame tarpe –ir bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Dėl neturtinės žalos dydžio

12. Skundu nuteistasis L. Ž. prašo sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį nuo 3 500 Eur iki 2 000 Eur. Taigi, nuteistasis neginčija priteistos neturtinės žalos, tačiau nesutinka su jos dydžiu.

14. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertina CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus neturtinės žalos požymius. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-303/2019). Tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo ir vertinimo dalykas. Pažymėtina, kad šie teismai privalo atsižvelgti ir į analogiškos kategorijos bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018).

15. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog dėl tyčių nusikalstamų L. Ž. veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, krūtinės ląstos kairėje, dešiniųjų V, VI-o šonkaulių lūžiai, viršutinės lūpos raudonio kraujosruva. Padaryti sužalojimai yra įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl jai padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmą tiek iš karto po įvykio, tiek ir vėliau. Pastebėtina, kad dėl sužalojimų ji turėjo lankytis pas gydytojus, buvo apribotas jos judėjimas ir įprasta veikla, be to, šeimos gydytoja E. J. nurodė kreiptis į psichoterapeutą. Taip pat nukentėjusioji E. J. pateikė kvitus, patvirtinančius vaistų pirkimą (1 t., b. l. 113).

16. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, kuriais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ar sukeltas fizinis skausmas, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7 240 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Dėl to pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajai 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, nenukrypo nuo teismų praktikos priteisiant neturtinės žalos atlyginimą už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas.

17. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra aiškiai neproporcingas ar neatitinkantis teismų praktikos. Nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Priteistos žalos dydis yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus ir atitinka L. Ž. padaryto nusikaltimo pavojingumą, todėl nekeistinas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

18. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. lapkričio 20 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-13106 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 133.33 Eur išieškojimo. Prie šios pažymos pridėtas gynėjo advokato Kęstučio Ragaišio prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato). Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2A-2-458/2021), taip pat koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015).

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą (apeliacinis skundas atmetamas), į nuteistojo gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese būtinumą pagrindžiančių pagrindų egzistavimą, taigi, į aplinkybę, kad be gynėjo pagalbos nuteistojo teisės nebūtų tinkamai apgintos, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti prašomų proceso išlaidų už nuteistajam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju prašomų išieškoti išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam L. Ž. pripažinimas procesinėmis ir jų atlyginimo priteisimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su valstybės pareiga garantuoti teisę į gynybą asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų 133.33 Eur iš L. Ž. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.