- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-24
- Bylos Nr.
- 1-2488-1128/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04951-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- L. Ž.
- Nukentėjusysis
- E. J.
- Advokatai
- Ignotas Ungaila
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsiskyręs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2017 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas 2017 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį paskiriant subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 iki 05.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;
2) 2017 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį, 302 straipsnio 1 dalį paskiriant subendrintą 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta iki 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo. Ši bausmė subendrinta su 2017 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
3) 2017 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės. Paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2017 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą. 2018 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi balandžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2017 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. ir 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiais ir paskirta subendrinta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu, per visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, mokymųsi ar lankymųsi gydymo įstaigose, be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, bei skirti jam BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos atlyginti likusią 125,80 Eur padarytos ir priteistos turtinės žalos dalį;
4) 2018 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį paskiriant 60 parų arešto bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu buvo sumažinta iki 40 parų arešto bausmės. Bausmė subendrinta su 2017 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
5) 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su jo darbu ar mokslais;
6) 2018 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 3 metams, įpareigojant per 8 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, 2021 m. gruodžio 13 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
L. Ž. 2025 m. vasario 7 d. apie 22.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,95 promilių neblaivumas, užėjęs į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą E. J. į galvos sritį, jai pargriuvus koridoriuje ant žemės, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą skaičių kartų, koja įspyrė į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai E. J. poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, krūtinės ląstos kairėje, dešiniųjų V, VI-o šonkaulių lūžius, viršutinės lūpos raudonio kraujosruvą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai E. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais L. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis L. Ž. savo kaltę pripažino pilnai, parodė, kad viską prisimena miglotai. Tą vakarą važiavo namo į (duomenys neskelbtini) ir atsimena, kad virš jo buto ketvirtame aukšte pastoviai būna triukšmas. Būna naktimis čiuženimas per grindis, dar kažkas, naktį rėkavimai, gal dar aukščiau triukšmauja, neįsivaizduoja. Tada ir nuėjo pastuksenti ir spontaniškai paklausti, kas per triukšmas vyksta. Atsimena, kad nuėjo į ketvirtą aukštą atidarė duris nukentėjusioji E. J. ir kaip per miglą atsimena, kad policija uždėjo antrankius antrame aukšte, daugiau nelabai atsimena, kas ten galėjo įvykti pačiame bute. Ne bute atsimena, kad atvyko du policijos pareigūnai, jis nesipriešino, stovėjo, sakė, kad triukšmas, neatsimena, bet jam uždėjo antrankius ir išvežė. Kam peilis buvo reikalingas, nežino, tiesiog jį turėjo. Savo kaltę pripažįsta, bet smūgių, savo veiksmų negali atsiminti, bet galėjo taip įvykti. Tada buvo apsvaigęs, vartojo alkoholį, todėl turėjo įtakos alkoholis jo veiksmams. Nukentėjusiosios atsiprašė, kai prieš pustrečio mėnesio išeidamas iš namų sutiko ją, tada jos nuoširdžiai atsiprašė ir dabar atsiprašyti norėtų dėl šio incidento. Nukentėjusiajai nebandė atlyginti žalos, nes jam uždrausta artintis prie jos, tai kaip jis gali prieštarauti įstatymams. Sutinka atlyginti žalą, bet dalimis bandyti, tartis, nes žala didelė, o jo finansinė padėtis nekokia dėl vaikų. Nukentėjusiosios civilinį ieškinį pripažįsta. Sutiktų atlyginti žalą pagal savo finansinę padėtį, tai 2000 Eur atlygintų, o jeigu, atsižvelgus į nukentėjusiosios padėtį, tai sutiktų atlyginti 3 000 Eur. Dėl turtinės žalos, tai už vaistus sutiktų kompensuoti, o iš kur spyna atsirado nesupranta. Neprisimena, kaip buvo spyna sulaužyta.
Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. vasario 7 d. apie 22:40 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, L. Ž. įsiveržė į E. J. butą ir ją užpuolė. L. Ž. kelis kartus spyrė E. J., nuvertė ant žemės ir trenkė į ranką ir kitas kūno vietas, dėl ko E. J. buvo išvežta į RVUL, kur jai buvo konstatuoti šonkaulių lūžiai, dešinio peties sumušimai ir daugybinės hematomos. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 7-15).??
Protokole-pareiškime nurodyta, kad 2025 m. vasario 7 d. apie 23.00 val. į jos namų duris, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ėmė belstis jai nepažįstamas asmuo. Jai atidarius buto duris nepažįstamas asmuo jai rankos kumščiu nemažiau 6 kartus sudavė į įvairias kūno vietas. Ji apie 7 kartus nukrito ant žemės. Jai gulint ant žemės, asmuo jai ne mažiau 7 kartus, spyrė koja į dešinę, kairę kūno pusę (nugarą, koją). Vėliau jos namuose vyriškis ją rankomis stumdė ant fotelio. Šie vyriškio veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 16-18).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra butas (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Patekus į bendro naudojimo laiptinę, pakylama į 4-ąjį aukštą. Dešinėje pusėje pirmosios durys yra pažymėtos Nr. 52. Apžiūros metu durys yra atidarytos. Užėjus į butą, patenkama į koridorių. Jame kairėje pusėje yra komoda, šalia jos prie sienos – prieškambario spinta su veidrodžiu. Koridoriaus dešinėje pusėje yra praėjimas į virtuvę (be durų), šalia šio praėjimo dešinėje pusėje matomos medinės durys, vedančios į vonios kambarį. Koridoriaus gale yra medinės durys, kurios veda į svetainę. Joje prie pat durų kairėje pusėje prie sienos stovi dvivietė sofa. Svetainės dešinėje pusėje prie sienos stovi sofa, stalas, ant kurio stovi vazonai su augalais. Svetainės gale matomos durys į balkoną, šalia stalas su televizoriumi. Prie šio staliuko kairėje kambario pusėje yra spinta. Šalia jos kairiau stovi fotelis. Svetainės viduryje yra stalas su įvairiais daiktais: saldainiai, popieriai, augalas. Nuo užėjimo į svetainę, tarp dvivietės sofos ir fotelio, matomas praėjimas į buto gilumą (kitus kambarius). Praėjimas be durų, šonuose su užuolaidomis. Užėjus pro šį praėjimą, kairėje pusėje matomas miegamasis kambarys. Jame dešinėje pusėje lova, šalia jos spinta. Priešais lovą kairėje pusėje prie sienos stovi spinta su atviromis lentynomis. Jose įvairios paskirties buitiniai daiktai. Nuo užėjimo priešais matomos baltos spalvos durys, kurios veda į sandėliuką. Dešinėje pusėje matomos kitos durys į miegamąjį kambarį. Jame kairėje pusėje stovi lova, šalia jos arčiau lango stalas su kėde. Buto bendra tvarka nepažeista. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Objektų ar pėdsakų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, nėra (t. 1, b. l. 41-56).
Tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad 2025 m. vasario 8 d. apie 3.30 val. dėl aplinkybių pasitikslinimo ir procesinių veiksmų priėmimo buvo bandyta susisiekti su E. J., tačiau su adresatu nebuvo galimybės susisiekti. Buvo bandoma kelis kartus, tačiau taip pat nebuvo galimybės susisiekti. Taipogi buvo bandyta susisiekti su įvykyje dalyvavusiu V. B., tačiau nebuvo galimybės susisiekti. Atvykus į įvykio vietą, prie patekimo į gyvenamąsias patalpas buvo domofonas. Skambinant domofonu į butą Nr. 52, 51, bei butą Nr. 44, į skambučius niekas neatsakė. Dėl IBPS duomenų bazės sutrikimo nebuvo galimybės pradėti ikiteisminio tyrimo. L. Ž. buvo sulaikytas užpildžius laikino sulaikymo protokolą (t. 1, b. l. 57).???
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. vasario 8 d. patruliuojant gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kažkoks vyras daužė kaimynės buto duris. Kaimynei atidarius, prasidėjo konfliktas, riksmai, asmenys persikėlė į butą, dabar girdisi grumtynių garsai. Vaikų nėra. Vykstant minėtu adresu buvo gauta informacija, kad moteris iš minėto buto pabėgo, vyriškis nusekė paskui ją. Pranešėjo duomenys – A. R.. Atvykus minėtu adresu, patekus į laiptinę ir kylant laiptais, laiptinėje išgirdo garsius žmonių pokalbius. Priėjus prie 44 buto durų stovėjo vaikinas – L. Ž. (dėl kurio buvo kviesta policija) ir 44 Nr. buto savininkas V. B. Vaikinas buvo nedelsiant sulaikytas, apžiūros metu pas minėtą asmenį rastas virtuvinis peilis (stalo peilis žalsva rankena). V. B. paaiškino, kad pas jį atbėgo išsigandusi kaimynė, gyvenanti 52 bute ir rėkė, prašėsi pagalbos, kad jis nedelsiant kviestų policiją. Kuomet V. B. įsileido savo kaimynę pas save į namus, minėtas vaikinas sekė ją iš paskos kažką rėkdamas „kur ji?“, ir panašiai. Taip pat V. B. paaiškino, kad minėtas vaikinas jam spyrė ir po spyrio iš kišenės vaikinui iškrito anksčiau minėtas peilis. V. B. dėl įvykio pretenzijų neturėjo ir GMP atsisakė. Priėjus prie buto Nr. 51 (pranešėjas) paklausė, kas nutiko, pranešėjas paaiškino, kad išgirdo didelį triukšmą laiptinėje, per akutę pastebėjo jam nepažįstamą vyriškį, kuris daužė į Nr. 52 duris, po to vyriškis įbėgo į buto vidų, o po kurio laiko moteris išbėgo pirma, nusileido žemyn, o vyras nusekė iš paskos. Paskambinus į 52 Nr. buto duris atidarė senyvo amžiaus moteris – E. J. Moteriškė buvo sutrikusi, susijaudinusi. Paklausus, kas atsitiko, moteriškė papasakojo, kad jai būnant namuose į jos duris pradėjo kažkas daužytis. Ji svečių nelaukusi. Daužymasis nesiliovė, kurį laiką, bijodama, kad asmuo neišlaužtų jos durų, ji atidarė duris. Už durų stovėjo anksčiau minėtas sulaikytas vaikinas. Vaikinas nieko neaiškinęs puolė moteriškę, t. y. kelis kartus jai spyrė, nuvertė ant žemės, trenkė į ranką, kitas kūno vietas. Vaikinas įsibrovęs į butą nuėjo ir apžiūrinėjo visus kambarius, tari kažko ieškodamas. Po to moteriškė pabėgo iš buto ir nubėgo iki savo kaimyno, kuris gyvena 44 bute. Minėtas vaikinas ją nusekė iš paskos. Siekiant kaip įmanoma daugiau sužinoti apie L. Ž., buvo paskambinta jo dabartinei sugyventinei, kuri naudingos informacijos nesuteikė. Moteris tik paaiškino, kad asmuo turi problemų su alkoholiu. Vietoje asmeniui nustatytas 2,63 prom. girtumas. Asmuo elgėsi neadekvačiai, nieko tiksliai nepasakojo, kur gyvena nežino, kur dirba paaiškino, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Pasakius asmeniui sulaikymo priežastį, asmuo tik juokdavosi. Paklausus, kodėl jis atėjo pas močiutę ir ją sumušė, jis tai nieko neatsakydavo. Asmeniui buvo paimtas šlapimas, sulaikytas 22.55 min. (t. 1, b. l. 58-59).??
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – peilis su rankena. Prieš apžiūrą peilis buvo supakuotas į baltos spalvos voką, ant kurio yra kodas ir Nr. IBPS-V-387504-25(1). Apžiūros metu nustatyta, kad visas peilio ilgis yra 24,2 cm. Peilį sudaro dvi nejudančios dalys: peilio geležtė ir peilio rankena. Peilio geležtė yra metalinė, sidabrinės spalvos, smailėjančiu galu. Geležtės ilgis yra 13 cm. Geležtės plotis plačiausioje peilio vietoje (prie geležtės ir gale rankenos) yra 2,2 cm. Peilio geležtė akivaizdžiai yra ilgesnė, nei peilio rankena. Ant geležtės, prie rankenos, matyti gamykliniu būdu padarytas užrašas: „Uniwell“. Peilio rankena yra geltonos/pilkos spalvų, metalinė. Rankenos ilgis yra 11,2 cm. Rankena nėra lygi, ji pritaikyta patogiai pasiimti peilį ir laikyti jį delne, su gamykliniu būdu padarytais išlenkimais. Taip pat matyti, kad rankena yra sutvirtinta trimis kniedėmis, sidabrinės spalvos. Rankenos plotis plačiausioje jos vietoje yra 2 cm (t. 1, b. l. 64-68).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2025 m. vasario 7 d. 22.46 val. į BPC skambino A. R., kuris pranešė, jog kažkoks vyras daužė kaimynės buto duris, kaimynei atidarius, prasidėjo konfliktas, riksmai, asmenys persikėlė į butą, dabar girdisi grumtynių garsai. Vaikų nėra. RVUL slaugytoja D. E. pranešė apie dešinės priekinės dalies šonkaulių lūžius, dešinio peties sumušimus ir daugybines hematomas, pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas – 2025 m. vasario 7 d. 22.42 val., BPCID=92364252285. Moteris pabėgo iš buto, paskui ją išėjo vyriškis, barasi, konfliktuoja laiptinėje, praneša kaimynas (t. 1, b. l. 72-74).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Skambučio pradžios data ir laikas yra 2025 m. vasario 7 d. 22:42:43 val., ID 923642522585. Garso įrašo trukmė – 1.46 min. Skambinęs vyras (A. R.) pranešė apie triukšmą ir galimas grumtynes (duomenys neskelbtini) name. Nurodė, kad girdisi rėkavimas, stumdymasis, daužymasis bute, bet tiksliai buto numerio nežino. 2025 m. vasario 7 d. 22:49:57, ID 92364252285, trukmė 1.23 min. Tas pats vyras patikslino, kad moteris iš buto pabėgo į laiptinę, o paskui ją nuėjo vyras, vilkėjęs žydrą striukę su kepure. Nurodė, jog jie gali būti laiptinėje (t. 1, b. l. 75-78).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra įvykio metu filmuota mobilia vaizdo stebėjimo priemone, tvirtinama prie uniformos (angl. body camera) įrašas, pavadinimu: „PSS-20250207 225352UTC+0200.mp4“. Vaizdo įrašo peržiūrai naudojamas kompiuteris „HP“ bei vaizdo įrašų „VLC Media player“ peržiūros programa. Vaizdo įrašo trukmė: 30.00 min Vaizdo įrašo data: 2025 m. vasario 7 d.. Vaizdo įrašo pradžia: 22:53:52 val. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareigūnas nueina iki „44“ numeriu pažymėto buto ir pabeldžia į duris, jam duris atidaro pranešėjas, kaip vėliau paaiškėjo, tai A. R. Pareigūnas A. R. paklausia, kas nutiko, A. R. pareigūnams paaiškina, kad jis girdėjo, kaip į jo kaimynės duris trankėsi vyras, triukšmavo, ir kaimynė jam atidarė duris ir kažkas vyko bute, o vėliau išbėgo kaimynė iš buto į laiptinės apačią, o vyras, kurį ji įleido, dar kažką darė jos bute, o vėliau paskui ją išbėgo į laiptinės apačią vytis. Fone girdisi laiptinėje triukšmas. Pareigūnas nulipa laiptais žemyn, laiptinės vienoje iš aikštelių pareigūną pasitinka moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai nukentėjusioji E. J., kuri pareigūnui pasako, kad pas ją įsibrovęs vyras šioje laiptinėje negyvena ir ji nežino, kas jis iš viso toks. E. J. pasako, kad tas vyras ją mušė. E. J. pasako, kad tas vyras teigia, jog gyvena čia, tačiau ji tikina, kad to vyro niekada šioje laiptinėje nebuvo. E. J. nueina į savo butą, o pareigūnas nueina iki savo kolegos, kuris bendrauja su vyru, kuris užpuolė E. J., kaip vėliau paaiškėjo, tai L. Ž. Kitas pareigūnas parodo, kad pas L. Ž. rado peilį, šviesia rankena. Pareigūnas paklausia L. Ž., iš kur tas peilis pas jį, L. Ž. pasako, kad jam jį pakišo vienas iš laiptinės gyventojų. Pareigūnui paklausus L. Ž., ar jis gyvena bent viename iš butų esančių šioje laiptinėje ir jeigu negyvena, ko jis iš viso atėjo čia, L. Ž. nieko neatsako. Pareigūnai kartu su L. Ž. pakyla iki E. J. buto. Nuo 2.25 vaizdo įrašo minutės iki 3.20 vaizdo įrašo minutės pareigūnas su E. J. ir sulaikytu L. Ž. kalba rusų kalba. E. J. buto viduje, koridoriuje matyti padrikai išmėtyti daiktai ant žemės. Vienas iš pareigūnų apieško L. Ž. kišenių turinį. E. J. pasako, kad L. Ž. bute pradėjo jai sakyti, kad jos vyras miręs ir ar jai negaila savo vyro. Pareigūnai pradeda keletą kartų L. Ž. klausti, ko jis ieškojo bute ir gal jis pats apsipažino su butu, gal pergėrė, tačiau L. Ž. nieko neatsako. E. J. pareigūnui pasako, kad L. Ž. grasino jai, kad ją užmuš ir ją labai skaudžiai mušė per galvą ir kojom spardė, kuomet ji nukrito ant žemės. Pareigūnas kartu su E. J. įeina į jos buto vidų, matyti išmėtyti aplinkui daiktai, pareigūnas paklausia E. J., ar tai L. Ž. taip viską išvartė, E. J. atsako, kad taip. Pareigūnas paklausia E. J., ar L. Ž. gal dar ką pavogė iš jos buto, E. J. atsako, kad nežino. Pareigūnas vėl išeina į laiptinę ir bando L. Ž. paklausti, ko jis čia atėjo, jei jis čia negyvena, L. Ž. nieko neatsako tik pasako, kad rastas pas jį peilis jam nepriklauso, o jį jam pakišo kitas asmuo. Pareigūnas paklausia dar kartą L. Ž., ko jis ėjo į E. J. butą, jei jis ten negyvena ir jo niekas nežino, L. Ž. atsako, kad nežino. Pareigūnas paklausia E. J., kad ji minėjo, jog L. Ž. ją mušė, todėl paprašo papasakoti, kaip jis ją mušė, E. J. atsako, kad L. Ž. mušė jai su kumščiais per galvą, kai ji parkrito, ją spardė kojomis per visą kūną, tai girdėdamas L. Ž. pasako, kad jeigu jis ją būtų taip mušęs, tai ji jau niekam negalėtų paskambinti po to. Pareigūnas E. J. paklausia, ar jai reikalinga greitoji medicinos pagalba, E. J. atsako, kad reikia. Pareigūnas paklausia E. J., kodėl ji iš vis atidarė duris nepažįstamam vyrui, E. J. atsako, kad ji išsigando, kai pradėjo baladoti jai duris ir pamanė, kad tai kaimynai, gal kas nutiko, todėl ir atidarė. Pareigūnas paaiškina E. J., jog tam duryse yra akutė ir nereikia atidarinėti taip vėlai nepažįstamiems žmonėms durų, kai yra tokiam senam amžiuj. Pareigūnas iškviečia greitąją medicinos pagalbą, kad apžiūrėtų E. J. Pareigūnas paklausia L. Ž., kas gyvena „52“ name, jeigu jis sumaišė namus, L. Ž. atsako, kad jis ėjo pas kažkokį draugą, kuris vardu „V.“. Pareigūnas paklausia L. Ž., ko jis tada veržėsi į E. J. buto vidų, jeigu jis pamatė, kad buto duris atidarė visai ne jo draugas „V.“. L. Ž. nieko į tą klausimą neatsako, tačiau nesupranta, kodėl visi iš to daro skandalą, jeigu jis iš E. J. buto nieko nepaėmė ir nieko jai nepadarė ir vis tiek galiausiai pareigūnai patikės E. J. pasakojimu. E. J. tvarkosi buto koridorių. Pareigūnas L. Ž. klausia, kaip jis įėjo į laiptinę, ar kodą žino, L. Ž. atsako, kad durys buvo atidarytos, todėl ir įėjo. L. Ž. pasako, kad po to jis ėjo į antrą namo aukštą, pas vyrą, kur jam ir pakišo peilį. L. Ž. iš vis nesupranta, kodėl iš to daro tokį skandalą, jeigu jis nieko nepadarė E. J. ir nieko iš jos nepaėmė. E. J. pasako, kad vos atidarius duris L. Ž. stūmė ją ir pradėjo ją mušti. Pareigūnas L. Ž. pradeda sakyti, kad jei jis pergėrė ar ko pavartojo, kad smegenys susisuko, tegu taip ir pasako, L. Ž. pasako, kad sumaišė namus, nes ėjo į „52“ numeriu pažymėtą butą, o čia „(duomenys neskelbtini)“ namas. Pareigūnas paklausia tada L. Ž., ko tada jis brovėsi į E. J. butą su peiliu, jeigu pamatė, kad buto duris atidarė pagyvenusi moteris, L. Ž. į klausimą nieko pareigūnui neatsako. Pareigūnas paprašo E. J. pateikti jam savo asmens dokumentą. E. J. pateikia asmens dokumentą pareigūnui. Pareigūnas paklausia E. J., kur dar bute be koridoriaus buvo L. Ž., E. J. pasako, kad L. Ž. lakstė po kambarius, žiūrėjo daiktus kambariuose. Pareigūnas paklausia E. J., ar ji gal sūnų turi ir pas jį čia veržėsi L. Ž., E. J. atsako, kad sūnų ji turi, bet sūnus jau senai atskirai gyvena. Kitas pareigūnas nuveda L. Ž. į tarnybinį automobilį, o pareigūnas nueina iki „44“ buto, kuriame gyvena vyras, kaip vėliau paaiškėjo V. B. ir paprašo jo pateikti savo asmens dokumentą. V. B. pateikia asmens dokumentą pareigūnui. Nuo 17.10 vaizdo įrašo minutės iki 20.36 vaizdo įrašo minutės pareigūnas su V. B. kalba rusų kalba. Atvyksta greitosios medicinos pagalbos ekipažas, pareigūnai juos palydi iki E. J. buto, kuriame greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūri E. J.. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga: 23:23:52 val. Apžiūros objektas yra įvykio metu filmuota mobilia vaizdo stebėjimo priemone, tvirtinama prie uniformos (angl. body camera) įrašas, pavadinimu: „PSS-20250207-225353UTC+0200.mp4“. Vaizdo įrašo peržiūrai naudojamas kompiuteris „HP“ bei vaizdo įrašų „VLC Media player“ peržiūros programa. Vaizdo įrašo trukmė : 21.58 min Vaizdo įrašo data: 2025 m. vasario 7 d.. Vaizdo įrašo pradžia: 22:53:53 val. Pareigūnas bendrauja prie V. B. buto, pažymėtu „44“ numeriu, jį pasitinka L. Ž. ir bute esantys V. B. ir E. J. L. Ž. pareigūnui pasako, kad jis gyvena šitame bute ir jis nesupranta, kodėl pas jį užvažiavo kaimynai ir atėjo pas juos pasiklausti. E. J. pradeda sakyti, kad L. Ž. ją užpuolė jos bute ir kad jis čia šitoje laiptinėje nė viename iš butų negyvena. E. J. susijaudinusi pareigūnui pasako, kad L. Ž. ją primušė, tuomet, kai jis pradėjo trankyti jos buto duris, o ji jam jas atidarė, tada L. Ž. ją puolė. Pareigūnas paklausia E. J., ar tai ji skambino į policiją ir kvietė pagalbą, E. J. atsako, kad ji neskambino, bet turbūt skambino šalia jos gyvenantys kaimynai. Pareigūnas L. Ž. paklausia, ko jis eina pas E. J. ir V. B. į butus, L. Ž. atsako, kad atėjo pasiklausti, kokios pas juos problemos. E. J. atsako, kokios dar problemos, pats L. Ž. ją puolė mušti ir ji bijo į namus įeiti, jis E. J. pradėjo klausinėti, su kuo ji gyvena ir išvertė jos butą. Pareigūnas sulaiko L. Ž. ir apieško jo kišenių turinį. Pareigūnas dešinėje kelnių kišenėje randa peilį, su šviesios spalvos rankena. Nuo 1.20 vaizdo įrašo minutės iki 2.00 vaizdo įrašo minutės V. B. kalba su pareigūnais rusų kalba. Pareigūnui paklausus L. Ž., kam jam reikalingas pas jį rastas peilis, L. Ž. atsako, kad jam jį įkišo V. B. Pareigūnai kartu su L. Ž. pakyla iki E. J. buto. Nuo 2.25 vaizdo įrašo minutės iki 3.20 vaizdo įrašo minutės pareigūnas su E. J. ir sulaikytu L. Ž. kalba rusų kalba. Pareigūnas apieško L. Ž. kišenių turinį. E. J. pasako, kad L. Ž. bute pradėjo jai sakyti, kad jos vyras miręs ir ar jai negaila savo vyro. Pareigūnai pradeda keletą kartų L. Ž. klausti, ko jis ieškojo bute ir gal jis pats apsipažino su butu, gal pergėrė, tačiau L. Ž. nieko neatsako, tik stebisi, kodėl E. J. blefuoja. E. J. pareigūnui pasako, kad L. Ž. grasino jai, kad ją užmuš ir ją labai skaudžiai mušė per galvą ir kojom spardė, kuomet ji nukrito ant žemės. Kitas pareigūnas kartu su E. J. įeina į jos buto vidų, matyti išmėtyti aplinkui daiktai, pareigūnas paklausia E. J., ar tai L. Ž. taip viską išvartė, E. J. atsako, kad taip. Pareigūnas paklausia E. J., ar L. Ž. gal dar ką pavogė iš jos buto, E. J. atsako, kad nežino. Kitas pareigūnas vėl išeina į laiptinę ir bando L. Ž. paklausti, ko jis čia atėjo, jei jis čia negyvena, L. Ž. nieko neatsako, tik pasako, kad rastas pas jį peilis jam nepriklauso, o jį jam pakišo kitas asmuo, t. y. arba E. J. arba V. B. Pareigūnas paklausia dar kartą L. Ž., ko jis ėjo į E. J. butą, jei jis ten negyvena ir jo niekas nežino, L. Ž. atsako, kad nežino. Pareigūnas paklausia E. J., kad ji minėjo, jog L. Ž. ją mušė, todėl paprašo papasakoti, kaip jis ją mušė, E. J. atsako, kad L. Ž. mušė jai su kumščiais per galvą, kai ji parkrito ją spardė kojomis per visą kūną, tai girdėdamas L. Ž. pasako, kad jeigu jis ją būtų taip mušęs, tai ji jau niekam negalėtų paskambinti po to. Pareigūnas E. J. paklausia, ar jai reikalinga greitoji medicinos pagalba, E. J. atsako, kad reikia. Pareigūnas paklausia E. J., kodėl ji iš vis atidarė duris nepažįstamam vyrui, E. J. atsako, kad ji išsigando, kai pradėjo baladoti jai duris ir pamanė, kad tai kaimynai, gal kas nutiko, todėl ir atidarė. Pareigūnas paaiškina E. J., jog tam duryse yra akutė ir nereikia atidarinėti taip vėlai nepažįstamiems žmonėms durų, kai yra tokiam senam amžiuj. Pareigūnas iškviečia greitąją medicinos pagalbą, kad apžiūrėtų E. J. Pareigūnas paklausia L. Ž., kas gyvena „52“ name, jeigu jis sumaišė namus, L. Ž. atsako, kad jis ėjo pas kažkokį draugą, kuris vardu „V.“. Pareigūnas paklausia L. Ž., ko jis tada veržėsi į E. J. buto vidų, jeigu jis pamatė, kad buto duris atidarė visai ne jo draugas „V.“. L. Ž. nieko į tą klausimą neatsako, tačiau nesupranta, kodėl visi iš to daro skandalą, jeigu jis iš E. J. buto nieko nepaėmė ir nieko jai nepadarė ir vis tiek galiausiai pareigūnai patikės E. J. pasakojimu. Pareigūnas L. Ž. klausia, kaip jis įėjo į laiptinę, ar kodą žino, L. Ž. atsako, kad durys buvo atidarytos, todėl ir įėjo. L. Ž. pasako, kad po to jis ėjo į antrą namo aukštą, pas vyrą, kur jam i pakišo peilį. L. Ž. iš vis nesupranta, kodėl iš to daro tokį skandalą, jeigu jis nieko nepadarė E. J. ir nieko iš jos nepaėmė. E. J. pasako, kad vos atidarius duris L. Ž. stūmė ją ir pradėjo ją mušti. Pareigūnas L. Ž. pradeda sakyti, kad jei jis pergėrė ar ko pavartojo, kad smegenys susisuko, tegu taip ir pasako, L. Ž. pasako, kad sumaišė namus, nes ėjo į „52“ numeriu pažymėtą butą, o čia „(duomenys neskelbtini)“ namas. Pareigūnas paklausia tada L. Ž., ko tada jis brovėsi į E. J. butą su peiliu, jeigu pamatė, kad buto duris atidarė pagyvenusi moteris, L. Ž. į klausimą nieko pareigūnui neatsako. Pareigūnas paprašo E. J. pateikti jam savo asmens dokumentą. E. J. pateikia asmens dokumentą pareigūnui. Pareigūnas nuveda L. Ž. į tarnybinį automobilį. L. Ž. pasako, kad jis tiesiog pasibeldė į duris, o pagyvenusi E. J. pradėjo aiškinti, kad ją užmušt jis nori. Pareigūnas prie tarnybinio automobilio paruošia alkotesterį naudojimui ir duoda L. Ž. pūsti, jis įpučia. Alkotesteris parodo 2,63 promilės girtumo laipsnį. Pareigūnas paklausia L. Ž., ar jis turi asmens dokumentą prie savęs, jis atsako, kad ne, tačiau žino savo asmens kodą. Pareigūnas pasodina L. Ž. į laikinąją sulaikymo kamerą tarnybiniame automobilyje. Į įvykio vietą atvyksta greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Pareigūnai juos palydi iki E. J. buto, kuriame greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūri E. J. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga: 23:15:51 val. Apžiūros objektas yra įvykio metu filmuota mobilia vaizdo stebėjimo priemone tvirtinama prie uniformos (angl. body camera) įrašas, pavadinimu: „PSS-20250207-232352UTC+0200.mp4“. Vaizdo įrašo peržiūrai naudojamas kompiuteris „HP“ bei vaizdo įrašų „VLC Media player“ peržiūros programa. Vaizdo įrašo trukmė: 17.31 min. Vaizdo įrašo data: 2025 m. vasario 7 d. Vaizdo įrašo pradžia: 23:23:52 val. Pareigūnai laukia, kol greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūri E. J. sužeidimus ir įvertina jos būseną. Pareigūnai užsirašo E. J. asmens duomenis. E. J. kartu su greitosios medicinos darbuotojais vyksta į gydymo įstaigą. Pareigūnas informuoja E. J., kad vėliau su ja susisieks policijos pareigūnai. Pareigūnai grįžta į tarnybinį automobilį. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga: 23:41:23 val. Apžiūros objektas yra įvykio metu filmuota mobilia vaizdo stebėjimo priemone tvirtinama prie uniformos (angl. body camera) įrašas, pavadinimu: „PSS-20250207-232547UTC+0200.mp4“. Vaizdo įrašo peržiūrai naudojamas kompiuteris „HP“ bei vaizdo įrašų „VLC Media player“ peržiūros programa. Vaizdo įrašo trukmė: 2.39 min. Vaizdo įrašo data: 2025 m. vasario 7 d. Vaizdo įrašo pradžia: 23:25:47 val. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojas paklausia laikinojoje sulaikymo kameroje sėdinčio L. Ž., ar jam nereikalinga greitoji medicinos pagalba, L. Ž. atsako, kad ne. Pareigūnui paklausus L. Ž., kaip jis papuolė į šitą namą, L. Ž. atsako, kad tiesiog sumaišė namus. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojui paklausus L. Ž., ar jis tiesiog nežino, kodėl užėjo pas E. J. į namus, L. Ž. nieko neatsako. Paklausus L. Ž., ar jis žino, ar pažįsta E. J., L. Ž. atsako, kad dabar jos jau nežino. Pareigūnui paklausus L. Ž., ar anksčiau jis ją pažinojo, L. Ž. nieko į klausimą neatsako. Pareigūnai grįžta į tarnybinį automobilį. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga: 23:28:26 val. Apžiūros objektas yra įvykio metu filmuota mobilia vaizdo stebėjimo priemone tvirtinama prie uniformos (angl. body camera) įrašas, pavadinimu: „PSS-20250208-034944UTC+0200.mp4“. Vaizdo įrašo peržiūrai naudojamas kompiuteris „HP“ bei vaizdo įrašų „VLC Media player“ peržiūros programa. Vaizdo įrašo trukmė: 1.30 min Vaizdo įrašo data: 2025 vasario 8 d. Vaizdo įrašo pradžia: 03:49:44 val. Tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga: 03:51:14 val. (t. 1, b. l. 79-85, 86-89).
Alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0204, patikros sertifikatas 2024 m. lapkričio18 d. Nr.2200397, duomenimis, 2025 m. vasario 7 d. 23:16:31 val. L. Ž. nustatytas 2,63 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 60-61).
Specialisto išvadoje Nr. T-N 418/2025(01) nurodyta, kad L. Ž. šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,95 promilės etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (t. 1, b. l. 175).
Nukentėjusioji E. J. apklausos metu parodė, kad 2025 m. vasario 7 d. apie 23.00 val. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bute gyvena viena, buvo užsirakinusi. Netrukus į jos buto duris ėmė kažkas belstis, stipriai daužyti, nieko nekalbėjo. Pro akutę nieko nesimato, tik siluetas. Ji durų nenorėjo atidaryti, tačiau labai stipriai daužėsi, pamanė, kad kažkam reikia pagalbos. Jai tik atidarius duris, pamatė, kad koridoriuje prie jos durų stovi jai nepažįstamas vyriškis. Jis jai nieko nesakęs įkišo tarp durų koją ir ranką (kairės pusės). Ji bandė užsidaryti, spaudė durimis jam šias vietas, o jis rėkė „ką darai, tuoj tave primušiu, ranką prispaudei“. Tada ji ranka pabandė jį nustumti. Jis jai sudavė dešinės rankos kumščiu vieną smūgį, gal ir daugiau, į pakaušį (dešinės pusės). Ji nukrito buto koridoriuje ant žemės. Jai nukritus ant žemės jis jai (negali nurodyti kiek kartų) spyrė koja į nugaros sritį, šonus, kojas. Spardė dešine koja. Jai atsistojus nuo žemės jis vėl jai suduodavo smūgį į įvairias kūno vietas (nugarą, pečius, krūtinę, šonus). Po šių smūgių ji vėl nukrisdavo ant žemės ir asmuo vėl ją spardydavo koja. Kiek smūgių ir spyrių suduodavo ir į kurias konkrečias vietas – nurodyti negali, nes jai dabar labai skauda visą kūną, negali įvardinti. Iš vis ant žemės buvo nukritusi nemažiau 7 kartų. Jai pakilus nuo žemės, jis ją nustūmė į svetainę ir dešine ranka nustūmė ant fotelio. Ji ant jo nukrito. Vyriškis kalbėjo rusų ir lietuvių kalba, vis kartojo, kad ją užmuš, primuš. Ji jo klausė „ką tau padariau?“. Tačiau jis nieko nepasakė. Ji asmens maldavo ją paleisti, nustoti ją mušti, jis vis rėkė, kad ji tylėtų, nes dar duos. Jai sėdint ant fotelio, asmuo liepė padėti telefoną ir raktus ant stalo. Ji juos laikė rankoje. Padėjo juos ant stalo. Tada ji vyriškiui pasakė, kad jai labai bloga, jis jai leido susirasti vaistus. Ji ėmė jų ieškoti rankinėje, kuri gulėjo svetainėje, šalia fotelio. Jai ieškant vaistų, vyriškis nuėjo giliau į butą, į miegamuosius kambarius, dairytis. Tuo metu suprato, kad gali pabėgti, todėl tai ir padarė. Ji bėgo į apatinius aukštus, ėmė skambinti visiems į butų duris. Jai atidarė kaimynas V. (antrojo aukšto gyventojas). Kuris butas – neatsimena. Ji įlėkė į butą, pasakė, kad ją užpuolė. Jie bute užsirakino. Netrukus iš jos buto atbėgo ją užpuolęs vyras ir ėmė belstis, daužytis, pas šį kaimyną į butą. Jos kaimynas atidarė jam duris, ji slėpėsi pas jį tamsiajame kambariuke. Vyriškis, ją sumušęs, kaimynui pasakė „žinau, kad šita senė pas tave, kur ji, pasakyk, nes ir tave sumušiu“. Ji išgirdo, kad jie grumiasi, kaimynas V. negali uždaryti durų. Netrukus į V. butą, kuriame ji slėpėsi (sandėliuke), įsiveržė, ėmė blaškytis po butą, kaip suprato ieškojo jos. Klausė V., ar jis iškvietė policiją, jis pasakė, kad ne. Tada vyriškis girdėjo, kad sakė „gerai, nes ir tave sumušiu“. Vyriškiui su kaimynu stovint prie kaimyno buto, atvyko policija, tada ji išėjo. Netrukus atvyko greitoji, ją išvežė į Santariškių ligoninę, kur jai buvo diagnozuota daugybiniai kūno sužalojimai, 5-6 šonkaulių lūžiai, dešinio peties sumušimai ir daugybinės hematomos. Patirtą fizinį skausmą vertina 10 balų. Jai labai viską skauda, visą kūną, ji negali judėti. Nori paminėti, kad vyriškis žinojo, kad turi sūnų. Jos sūnus L. Jis apie 2 m. jau negyvena pas ją, gyvena pas savo draugę. Kokiu adresu ji nežino. Ji vyriškiui bandė meluoti, kad gyvena ne viena, su vyru. Vyriškis žinojo, kad turi sūnų ir kad jos vyras yra miręs. Pokalbio metu klausė „kada butą perrašysi“, ji jo klausė, kam turi perrašyti, tačiau taip ir nesusikalbėjo. Vyriškis iš išvaizdos nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, nejautė nuo jo alkoholio kvapo, nors jo koordinacija buvo sutrikusi, jis vinguriavo. Akys buvo kaip narkomano, apsvaigusio nuo narkotikų žmogaus. Nori paminėti, kad asmuo nieko jos nereikalavo, iš namų nieko nepavogė. Ji iki dabar negali suprasti, kodėl jis ją sumušė. Ji tikrai negalvoja, kad jis turėjo kažkokių kėslų, tikslų, apvogti ją ar butą. Kadangi ant stalo gulėjo auksiniai papuošalai, bute tai pat buvo vertingų daiktų, tačiau jis nieko jos neprašė ir nieko nepavogė. Vyriškis ją užpuolęs yra apie 30+ m. amžiaus, aukštas, kokio ūgio nurodyti negali, stambus, su pilvu. Buvo su kepure (kokios spalvos neatsimena), kaip apsirengęs neatsimena, buvo labai susijaudinusi. Jokių tašių, kuprinių neturėjo. Veido bruožų neatsimena, nežino, ar galėtų šį asmenį atpažinti, ji jo anksčiau nėra mačiusi, nepažįsta. Ji visą gyvenimą dirbo (duomenys neskelbtini), tai tikrai nebuvo vienas iš jos mokinių. Ji galvoja, kad kažkas šį asmenį nukreipė pas ją (vardų jis neminėjo, bet žinojo faktus, kad vyras miręs ir sūnus čia negyvena – minėjo anksčiau). Kas galėjo jį čia nukreipti nežino, priešų jokių neturi. Tai pat nori paminėti, kad į namus grįžo viena apie 22.30 val. iš miesto, eidama namo nieko įtartino prie daugiabučio ar laiptinėje nepastebėjo. Netrukus jai grįžus ir pasirodė šis vyriškis, galimai ją sekė. Tai pat atsimena, kad vyriškis jai sakė „turi skolų“. Ji pasakė, kad neturi, tačiau jis tvirtino, kad turi. Daugiau nieko neaiškino. Kartais gauna skolos laiškus iš komunalinių aptarnavimų. Būna, kad kelias dienas nespėja apmokėti buto mokesčių ir gauna skolų laiškus. Nežino, gal jis turėjo galvoje šias skolas, ji nesuprato. Išrašus iš Santariškių ligoninės pateiks po apklausos. Jai padaryta fizinė žala. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje (t. 1, b. l. 24-28).
Specialisto išvadoje Nr. G 529/2025 (01) nurodyta, kad vadovaujantis E. J. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikia išvadą, kad E. J. kūne nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiajame žaste, krūtinės ląstos kairėje, dešiniųjų V, VI-o šonkaulių lūžiai, viršutinė lūpos raudonio kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), galimai 2-4 paros iki apžiūros; padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo sudaryti užduotyje nurodytu būdu t. y. suduodant smūgius. Poodinės kraujosruvos ir viršutinė lūpos raudonio kraujosruva, vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dešiniųjų V, VI-o šonkaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų susidarymo metu nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą. E. J. kūne nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio, dešiniame žąste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiajame žaste, krūtinės ląstos kairėje, dešiniųjų V, VI-o šonkaulių lūžiai, viršutinė lūpos raudonio kraujosruva padaryti kietais bukais daiktais. Specifiniai žalojančio daikto požymiai kūne neužfiksavo, tačiau tikėtina, kad sužalojimai susidarė suduodant smūgius. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu. E. J. kūne nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio, dešiniame žąste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiajame žaste, krūtinės ląstos kairėje, dešiniųjų V, VI-o šonkaulių lūžiai, viršutinė lūpos raudonio kraujosruva padaryti kietais bukais daiktais. Specifiniai žalojančio daikto požymiai kūne neužfiksavo, tačiau tikėtina, kad sužalojimai susidarė suduodant smūgius (t. 1, b. l. 93-94).
Tarnybiniame pranešime dėl techninės klaidos, kurią surašė vyresnioji tyrėja R. B., nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 529/2025(01) nurodyta, kad E. J. kūne nustatytos poodinės kraujosrūvos dešinio, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, krūtinės ląstos kairėje, dešiniųjų V, VI-o šonkaulių lūžius, viršutinės lūpos raudonio kraujosruvą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai E. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą. 2025m. kovo 28 d. susiskambinus su specialistu K. Z. pastarasis nurodė, kad padaryta techninė klaida ir žodžio išvadoje „dešinio“ neturi būti (t. 1, b. l. 92).
Liudytoja S. L. apklausos metu parodė, kad ji gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kartu su draugu A. 2025 m. vasario 7 d. apie 22.40 val. jie abu būdami namuose girdėjo, kad į kaimynų duris kažkas beldžiasi, vėliau pradėjo belstis į jų duris, bet jie neatidarė. Girdėjo koridoriuje kažkokį konfliktą. Po kurio laiko iš kaimyno, kuris yra per sieną, girdėjo moters ir vyro šaukimus. A. tuo metu jau skambino policijai, o ji žiūrėjo pro durų akutę ir matė, kaip kaimynė nori išeiti iš kaimyno buto, bet kažkoks vyras jai su durimis prispaudė petį ir gan stipriai, bet kaimynė vis tiek praėjo ir nuėjo į žemesnį aukštą. Kaimynės buto durys buvo atidarytos, vyras, kuris ją buvo prispaudęs, užėjo į kaimynės butą, ten jis prabuvo minutę ar pusantros. Išėjęs iš buto ir nieko nesakydamas nusileido laiptais į apačią. Toliau girdėjo šaukimus iš laiptinės apačios. Po kurio laiko atvažiavo pareigūnai, kuriems jie paaiškino, ką matė. Šio vyro nepažįsta ir anksčiau nėra mačiusi, jis atrodė tarsi nuo kažko apsvaigęs. Vyras vilkėjo žydros spalvos su mėlynos spalva striuke, baltos spalvos žieminė kepure, tamsios spalvos kelnes. A. matė mažiau nei ji, nes tuo metu jis skambino policijai, o ji viską stebėjo pro durų akutę (t. 1, b. l. 126-129).
Liudytojas V. B. apklausos metu parodė, kad 2025 m. vasario 7 d. apie 23.00 val. į jo buto duris pradėjo kažkas labai intensyviai skambinti. Jis priėjo prie durų ir per durų akutę pamatė, kad kažkokia moteris šaukiasi pagalbos, šaukė, kad ją nužudys, neatidarinėti durų, jis tikrai ją nužudys, tai banditas. Jis atidarė duris ir tik tada atpažino moterį, tai buvo kaimynė. Ji iš karto įbėgo į jo butą sakydama, kad jis nužudys ir ją ir juos. Moteris nubėgo į kambarį ir tada staiga pasirodė kažkoks vyras, jis spyrė kojomis į duris, bandė patekti į butą, vis sakė „kur ji? kur ji?“. Koridoriuje, kai vyras spardė duris, iš vyro kelnių kišenės buvo iškritęs virtuvinis peilis, kiek matė peilis visas buvo iš metalo, bet gali ir klysti. Jis pakėlė peilį ir tada vyras spyrė iš kojos jam į krūtinę, jis fizinio skausmo nepajuto, pretenzijų dėl to jam neturi. Jis užėjo į butą ir pradėjo vaikščioti po kambarius, viename kambaryje miegojo jo žmona. Apėjo visus kambarius, bet kaimynės nerado. Tada atėjęs į svetainę atsisėdo ant lovos, jis vyrui sakė palikti jo butą ir kaip tik tuo metu užėjo policija, kurie vyrą sulaikė. Pareigūnai rado pas jį prieš tai minėtą peilį, kurį jis matė ir paklausė ar peilis jo; jis pasakė, kad ne. Kaimynė išėjo iš kambario, atrodė labai išsigandusi, visa drebėjo. Kas tarp jos ir minėto vyro atsitiko, kaimynė nepapasakojo ir jis pats nežino. Vyro nepažįsta ir anksčiau nėra matęs. Vyras vilkėjo baltos spalvos žiemine kepure, baltos spalvos kelnes, tamsios spalvos striuke. Minėtam vyrui jis asmeniškai jokių pretenzijų neturi. Daugiau apie įvykį nieko pridurti neturi (t. 1, b. l. 134-137).
Liudytoja I. P. apklausos metu parodė, kad ji su L. Ž. yra sugyventiniai, su L. gyvena kartu apie dvejus metus ir veda bendrą ūkį. L. ne visada būna pas ją bute ir nakvoja, kartais važiuoja pabūti pas savo dėdę į (duomenys neskelbtini). Jie su L. nėra susituokę, ji iš pirmų santykių turi 8 metų vaiką. Su L. vaikų neturi. Ji gyvena trečiame aukšte, jos butas 48, o virš jos buto gyvena kaimynė, greičiausiai iš 52 buto, kurios ji nepažįsta, tačiau dažnai bute girdisi vyriškas balsas. O kaimynė, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, gyvena ketvirtam aukšte. Ji asmeniškai tos kaimynės nepažįsta, net nelabai žino, kaip ji atrodo, tačiau kaimynė triukšmauja, ji ir durim tranko, ar tai labai garsiai vaikšto naktį, gal baldus stumdo, girdisi balsai vyriški iš kaimynės buto, kuri gyvena virš jų. Buvo taip, kad ir remontą darė apie 22.00 val., su drėlėmis gręžė. Jai asmeniškai netrukdo jos trenksmai, tačiau jos draugui L. net negali pasakyti, kas atsitiko tą vakarą. L. 2025 m. vasario 7 d. dieną vakare turėjo grįžti į jos namus, tačiau negrįžo į namus. Dabar jau žino priežastį, kodėl negrįžo. L. grįžęs iš areštinės jai papasakojo, kad jis tą vakarą, tai yra 2025 m. vasario 7 d. buvo nuėjęs pas kaimynę, o ji jam iškvietė policiją. Kas vyko tame bute ji tikrai nežino, nes ji jau miegojo ir nieko negirdėjo. Daugiau nieko pasakyti negali apie įvykį. Su kaimyne iš 52 buto ji nebendrauja, nežino net, kaip atrodo. Gal ir yra prasilenkusi laiptinėje (t. 1, b. l. 140-143).
Įtariamasis L. Ž. apklausos metu parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Lietuvių kalbą supranta, moka gerai, vertėjas jam nereikalingas. Pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas. Įtarimo esmė ir turinys jam yra suprantamas. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, savo kaltės nepripažįsta. Anksčiau yra teistas, šiuo metu dirba su individualia veikla, taip pat yra MB „(duomenys neskelbtini)“ narys. Jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Taip pat kartais apsistoja (pernakvoja) pas savo draugę I. P., (duomenys neskelbtini), Vilnius. Psichiatro ir narkologo įskaitose nėra registruotas, nėra priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Virš jos buto dažnai yra triukšmaujama, ypač naktimis. Nežino, kiek asmenų gyvena šiame bute, žino, kad viena iš gyventojų yra senyvo amžiaus moteris, su kuria galimai yra prasilenkęs laiptinėje anksčiau. Moters vardo, pavardės ar kitokių duomenų nežino, nežino, ar ji gyvena viena, nieko nežino apie jos šeimyninę padėtį, jo nuomone, jai yra apie 50-55 metai. Su šia moterimi jokie konfliktai anksčiau nėra kilę, nėra net kalbėję. Dėl iš jos buto sklindančio triukšmo, kiek žino, policija niekada nebuvo kviesta, tačiau jo draugė I. P. apie naktimis keliamą triukšmą kalbėjo su buto, kurį nuomojasi, šeimininkais. 2025 m. vasario 7 d. dienos metu buvo išgėręs alaus. Kiek jo buvo išgėręs nepamena, tačiau vakaro aplinkybes atsimena neblogai, galbūt kažkurių momentų neatsimena. Vakaro metu, apie 22.00-23.00 val. atvažiavo autobusu iki daugiabučio (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atvažiavo turėdamas tikslą užeiti pas minėtus kaimynus iš 52-ojo buto ir išsiaiškinti dėl jų skleidžiamo triukšmo. Nori pasakyti, kad būtent šią dieną, jis pats pas draugę I. P. nesilankė, triukšmo iš kaimynų viršuje negirdėjo, taip pat tą dieną apie tai jam nesiskundė I. P. Dieną anksčiau ji jam buvo užsiminusi, kad bute virš jos nakties metu buvo triukšmaujama, apie vidurnaktį bute buvo šokinėjama, trankomasi ir pan. Atvykęs prie daugiabučio nuėjo tiesiai prie minėto buto, Nr. 52 durų ir paskambino į durų skambutį, gal dar keliskart pastukseno. Maždaug po 10-ties sekundžių duris atidarė jo anksčiau minėta, jo manymu apie 50-55-erių metų kaimynė šio buto gyventoja. Jai atidarius duris, tarp jų prasidėjo pokalbis. Jis stovėjo daugiabučio bendrame koridoriuje, o ji savo buto koridoriuje, pokalbis vyko tarpduryje. Kiek pamena, jis neprisistatė, tiesiog ėmė jos teirautis apie iš buto sklindantį triukšmą. Jis bendravo mandagiai, ramiu tonu. Viso pokalbio esmės nebeprisimena ir negali atpasakoti, pokalbis truko, jo manymu apie 30 sekundžių. Jiems bekalbant ji pasitraukė į savo butą ir ėmė kviesti kažką vyrišku vardu, kiek pamina „O.“, tačiau niekas daugiau neatėjo. Jis užėjo į moters buto koridorių ir laukė, kol grįš ji ar prieis koks kitas asmuo iš buto. Jis į moters buto kambarius nebuvo užėjęs, stovėjo jos buto koridoriuje. Moteriai grįžus, kažkuriuo metu, ji užkliuvo už koridoriuje stovinčių maišų ir pargriuvo. Ji griuvo veidu ant grindų, tuo metu buvo nusisukusi nuo jo (atsisukusi į buto gilumą). Kiek pamena, moters rankomis jis nelietė, niekaip nestūmė, nespardė, niekaip jos nekliudė. Kiek pamena, moters nelietė nei iki jai nugriūnant, nei po to, nesmūgiavo jai rankomis bei nespardė kojomis. Kiek pamena, ji nugriuvo pati. Jo akivaizdoje ji nugriuvo vieną kartą. Nepamena, kaip ji elgėsi, kai nugriuvo, kiek pamena, norėjo jai padėti atsikelti, tačiau nepamena ar padėjo. Jai atsikėlus, ji išėjo iš buto ir nuėjusi į dviem aukštais žemiau (į antrą aukštą), nuėjo pas kaimyną (po jos butu antrajame namo aukšte). Negali apibūdinti, ar moteris išeidama iš buto atrodė išsigandusi, jos veido nematė. Tiki, kad galėjo išsigąsti jo, kadangi jis jai nepažįstamas vyras, vėlyvu paros metu, atėjo ir beldė jai į duris. Kiek matė, moteriai pargriuvus ir atsistojus, kraujas iš niekur nebėgo. Ji nesiskundė jokiais skausmais, nepastebėjo, kad nugriuvusi būtų susižalojusi. Jai lipant laiptais žemyn, ji nešlubavo, ėjo normaliai, nepastebėjo, kad būtų susiėmusi už kažkurios kūno vietos ar sunkiai judėtų. Tuo metu jokie kaimynai iš savo butų išėję nebuvo, nieko laiptinėje nematė. Moteriai einant pas kaimyną į antrą aukštą, jis ėjo paskui ją, sakydamas jai, kad užsirakintų duris, tačiau ji jo neklausė, o nuėjo pas minėtą kaimyną. Jai užėjus pas kaimyną (jo vardo nežino, žino jį iš matymo), kaimynas išėjo į koridorių ir jie pasikalbėjo. Neatsimena, apie ką kalbėjo. Po kelių akimirkų atvažiavo policija ir jį sulaikė. Tuo metu į buto koridorių jau buvo išėję daug kaimynų. Iš kurių butų kaimynai buvo išėję, nežino. Tyrėjos klausimas: ar žinojote, kad moteris, gyvenanti 52-ąjame bute gyvena viena, ar žinojote, kad ji turi sūnų? L. Ž. atsakymas: anksčiau buto, kurį nuomojasi I. P., savininkas buvo minėjęs, kad ji turi sūnų, tačiau jo nepažįsta, sutikęs nėra, nežino, ar ji gyvena su sūnumi. Kaip minėjo, nežinojo su kuo moteris gyvena ir ar gyvena viena. Iš jos keliamo triukšmo, manė, kad tikrai gyvena ne viena. Dėl įvykio gailisi, norėtų moters atsiprašyti, jeigu ją išgąsdino. Yra tikras, kad savo veiksmais minėtai moteriai fizinio skausmo ir sužalojimų, paminėtų pranešime apie įtarimą Į
Įtariamasis L. Ž. apklausos metu parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Psichikos ligomis neserga, priklausomybių alkoholiui, narkotinėms medžiagoms neturi. Lietuvių kalbą moka, skaito, rašo, kalba lietuviškai, vertėjas nereikalingas. Pranešimą apie įtarimą perskaitė, jo esmę suprato ir kaltu dėl pareikšto įtarimo prisipažįsta visiškai. Anksčiau yra teistas, šiuo metu dirba su individualia veikla, taip pat yra MB „(duomenys neskelbtini)“ narys. Jis su savo drauge I. P. yra išsinuomoję butą ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Bendrų vaikų neturi. Kaip minėjo pirminėje apklausoje, virš jų nuomojamo buto yra 52 butas, iš kurio dažnai yra triukšmaujama, ypač naktimis. Jis nežino, ar 52, ar 56 bute būdavo triukšmas ir šiuo metu vyksta triukšmas. Jis yra kvietęs policiją ir dabar kviečia. Yra kvietęs policiją ne mažiau 5 kartus. Jis, kaip ir minėjo, nežinojo, kiek asmenų gyvena šiame bute, žino, kad viena iš gyventojų yra senyvo amžiaus moteris, su kuria, galimai yra prasilenkęs laiptinėje anksčiau. Moters vardo, pavardės ar kitokių duomenų nežino, nežino, ar ji gyvena viena, nieko nežino apie jos šeimyninę padėtį. 2025 m. vasario 7 d. dienos metu buvo išgėręs alaus. Kiek jo buvo išgėręs nepamena, tačiau vakaro aplinkybes atsimena gan neblogai, galbūt kažkurių momentų neatsimena ir tie momentai yra tie, kai sudavė smūgius močiutei tiek rankomis, tiek kojomis. Tačiau neturėjo tikslo apiplėšti močiutės, ar kitaip pakenkti, tik norėjo išsiaiškinti dėl keliamo triukšmo naktimis. Vakaro metu, apie 22.00-23.00 val. atvažiavo autobusu iki daugiabučio (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atvažiavo pas savo draugę ir eidamas į namus pas draugę spontaniškai užėjo į 52-ojo buto išsiaiškinti dėl jų skleidžiamo triukšmo. Kiek jis pamena ar tai beldė į buto duris, ar tai skambino skambučiu. Buvo išgėręs alkoholio, todėl tiksliai visų aplinkybių negali nurodyti. Jam atidarė moteris, kaip jam tada pasirodė, 40-50 metų amžiaus. Kiek jis pamena, pradėjo klausti dėl triukšmo, atsimena, kaip moteris apsisuko koridoriuje ir stovėjo juodas maišas, moteris už jo užkliuvo. Jis neprisimena, kaip sudavė moteriai smūgius, tačiau galėjo suduoti. Jis pirminėje apklausoje būtų prisipažinęs, jeigu nors vieną smūgį būtų prisiminęs. Tačiau galimai jis dėl alkoholio, dabar gerai pagalvojęs, negali prisiminti smūgių, suduotų močiutei, tačiau galėjo taip būti. Nes dabar kaip pagalvoja, kad galėjo mušti močiutę, pačiam protu nesuvokiama. Tikrai nuoširdžiai gailisi, atsiprašys kaip bus galimybė, atlygins padarytą žalą (t. 1, b. l. 161-164).
Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimos įtariamojo L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., plaštakos ir delnai. Apžiūra atliekama Vilniaus AVPK AKS apklausos kambaryje Nr. 4. Apžiūros metu fotografuojama. Apžiūros metu ant L. Ž. kairiosios plaštakos viršutinės dalies, ties riešu ir ties nykščiu matosi užgiję, paviršiniai odos nubrozdinimai. Daugiau odos pažeidimų ar sužalojimų, bei kitų žymių, reikšmingų tyrimui, nėra (t. 2, b. l. 11-17).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
L. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, paaiškino, kad būdamas neblaivus kaltinime nurodytu laiku ėjo aiškintis dėl nuolatinio triukšmavimo į aukščiau esantį butą, pripažino, kad smurtavo nukentėjusiosios E. J. atžvilgiu. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios E. J. parodymai, taip pat liudytojų S. L., V. B., I. P. parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą informacija, vaizdo įrašai, specialisto išvada Nr. G 529/2025 (01), kurioje nurodyta, jog E. J. nustatyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, alkotesterio duomenys.
Remiantis tuo, kas nustatyta, pripažintina, kad byloje įrodyta, jog L. Ž. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė E. J. į galvos sritį, jai pargriuvus koridoriuje ant žemės spardė ją į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai E. J. poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, krūtinės ląstos kairėje, dešiniųjų V, VI-o šonkaulių lūžius, viršutinės lūpos raudonio kraujosruvą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai E. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais L. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 138 straipsnio dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – L. Ž. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia į L. Ž. panaudoto fizinio smurto pobūdį, tai, kad nukentėjusiosios atžvilgiu smurtavo dėl menkavertės priežasties, nukentėjusioji iki šiol dėl smurtavimo jos atžvilgiu jaučia ir išgyvena pasekmes sveikatai.
L. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 2 dalis), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). L. Ž. praeityje teistas 6 kartus, iš jų 4 kartus už smurtinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka, dirba. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus įgyvendinti L. Ž. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant ilgesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka L. Ž. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. vasario 7 d. 22.50 val. iki 2025 m. vasario 8 d. 16.01 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).???
Vertinant galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo atsižvelgiama į tai, kad L. Ž. padarė vieną nusikalstamą veiką, jis teisiamas ne pirmą kartą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. L. Ž. yra išsiskyręs, tačiau turi 4 mažamečius vaikus, dirba, iš dalies sutinka su žalos atlyginimu. Nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad, paskyrus L. Ž. realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – netekęs darbo, nuteistasis negalėtų atlyginti padarytos žalos. Vertinant nurodytas aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, kad griežta L. Ž. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti L. Ž. ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl, pritaikius BK 72 straipsnio 2 dalį, kaltinamajam L. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, paskiriant jam BK 75 straipsnio 6 dalies 3, 6, 7 ir 10 punktuose numatytus įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, drausmins kaltinamąjį ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Pažymėtina ir tai, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmę bus geriau užtikrinami ir civilinio ieškovo interesai, nes taip nebus suvaržomos kaltinamojo galimybės dirbti ir gauti lėšų nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimui.
V. Kiti klausimai
L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa proceso metu pareiškė 338,05 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 25-26), tačiau žalą civiliniam ieškovui kaltinamasis atlygino (t. 2, b. l. 77-78), todėl procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.
Nukentėjusioji E. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės 314,05 Eur ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 109-113). Ieškinyje nurodo, kad jai dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo padaryta turtinė žala, kuri turi būti atlyginta (11,37 Eur už vaistus ir 302,68 Eur už durų taisymą, spynos keitimą). Neturtinę žalą sudaro asmens neliečiamybės pažeidimas, įvykio metu ji patyrė skausmą, pažeminimą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kelias savaites dėl įvykio negalėjo vaikščioti, buvo apsunkintas miegojimas, atsirado baimės jausmas. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad daug laiko praėjo ir labai prastai jaučiasi, labai didelis stresas, pasikeitė jos gyvenimas. Anksčiau buvo labai aktyvi, sportuodavo, o dabar nerimas, depresija užpuola, nieko nesinori, iš namų bijo išeiti, beveik nustojo su draugais bendrauti, nes jie užduoda klausimus, kaip jautiesi, o ji to nenori prisiminti. Naktimis blogai miega, tenka vaistų pagalba miegoti. Jis ją padarė invalide, skauda kojas, net negali vietoje stovėti, einant skauda ir naktimis vaikščioti negali. Tris mėnesius beveik nemiegojo, sėdėjo, nes buvo šonkauliai sulaužyti, o ir dabar negali ryte atsistoti ant kojų, labai skauda. Gyvenimas pasikeitė, nes anksčiau eidavo į teatrą, visur, o kai yra (duomenys neskelbtini), tai domina ją ir parodos, pabendrauti, o dabar nieko nesinori. Kai viską prisimena verkti norisi, todėl stengiasi daug skaityti. Sveikatos pablogėjimas susijęs su šiuo įvykiu. Kreipėsi dėl reabilitacijos. Reabilitacijoje buvo 5 savaites, vyko (duomenys neskelbtini), todėl važinėjo kiekvieną dieną. Šeimos gydytoja sakė kreiptis į psichoterapeutą, gydytoja paskirs eiti pas psichoterapeutą, nes negali atsistatyti. Dėl spynos keitimo, tai prašo atlyginti žalos, nes kaltinamasis traukė duris ir rankeną išlaužė su visa jėga. „Senukuose“ buvo pirkti elementai kamerai, kad matytų, kas ateina. Anksčiau kameros nebuvo, buvo akutė. Kamera su baterijomis naujai pirktas daiktas. Vamzdeliai, sujungimai, laidai, rozetės, nauji daiktai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirkta kamera ir vaizdo skambutis, tai nauji daiktai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis L. Ž. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios E. J. sveikatą, jai neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryti sužalojimai, šonkaulių lūžiai. Nukentėjusioji įvykio metu patyrė skausmą, pažeminimą, baimę dėl sveikatos sutrikdymo, ji iki šiol jaučia sveikatos pakitimus, kas turi įtakos jos gyvenimui. Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašomas 10 000 Eur neturtinės žalos dydis yra neadekvatus, todėl mažintinas iki 3 500 Eur ir priteistinas E. J. naudai iš L. Ž. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant E. J. iš kaltinamojo L. Ž. 11,37 Eur už vaistų įsigijimą, ieškinį dalyje dėl akutės ir kameros įrengimo duryse atmetant, kaip nesusijusį su L. Ž. sukelta žala.
Nukentėjusiosios E. J. atstovas advokato padėjėjas Ignotas Ungaila į bylą pateikė kvitą dėl proceso išlaidų – nukentėjusiosios turėtų atstovavimų išlaidų – 1 410 Eur. Kaip matyti iš advokato padėjėjo pateiktų dokumentų, nukentėjusioji patyrė 1 410 Eur išlaidų, susijusių su civilinio ieškinio pareiškimu ir jos atstovavimu pirmosios instancijos teisme. Teismas sprendžia, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė, todėl šios išlaidos pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir jos nukentėjusiajam turi būti atlygintos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
L. Ž. (L. Ž.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. Ž. (L. Ž.) paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti L. Ž. (L. Ž.) laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. vasario 7 d. 22.50 val. iki 2025 m. vasario 8 d. 16.01 val., vieną laikinajame sulaikyme praleistą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 3, 6, 7 ir 10 punktais, L. Ž. (L. Ž.) paskirti įpareigojimus visu laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios E. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. Ž. (L. Ž.) E. J. naudai 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 11,37 Eur (vienuolika eurų 37 centus) turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš L. Ž. (L. Ž.) nukentėjusiajai E. J. 1 410 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dešimt eurų) turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
L. Ž. (L. Ž.) taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Peilį, perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1) nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt);
2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
5) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;
6) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.