Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Ožiūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui E. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei pagal atsakovo E. G. priešieškinį ieškovei J. M. dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. G. (b.l. 10). Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė nepilnamečio bylos šalių sūnaus E. G. gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisė iš ieškovės sūnaus išlaikymui po 70 Eur periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį, o priteistų lėšų tvarkytoju iki vaiko pilnametystės paskyrė atsakovą (b.l. 28-29). Toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgus į tai, kad tuo metu ieškovės sveikatos būklė buvo bloga, ji neturėjo gyvenamojo būsto, jos gaunamos pajamos buvo mažos, vaikas buvo labiau prisirišęs prie tėvo, o ieškovė neturėjo tinkamų įgūdžių reikalingų rūpinantis vaiku.

Ieškovė, pasikeitus jos sveikatos būklei ir materialinei padėčiai, prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus E. G. nuolatinę gyvenamąją vietą su vaiko motina ieškove, o iš atsakovo priteisti išlaikymą sūnui.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2003-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2003; 2005-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-10 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008-10-22 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010-02-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad po Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo priėmimo, ieškovė įsidarbino ir šiuo metu dirba Labdaros ir paramos fonde Širvintų parapijos namuose, kur gauna maždaug 450 Eur atlyginimą (b.l. 12-14). Darbovietėje ji charakterizuojama teigiamai, kaip pasižyminti atsakingumu, empatija, gebėjimu rūpintis silpnesniais, taip pat kantrybe, nuoširdumu, gebėjimu bendrauti, energingumu, veiklumu, gera nuotaika ir orientacija (b.l. 15). Taip pat ieškovė išsinuomojo butą J(duomenys neskelbtini) (b.l. 16). Ji nėra bausta administracine tvarka, neturi galiojančių nuobaudų (b.l. 17). Iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad ieškovės šeima nuo 2016 m. liepos d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 9-615 yra išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, nes išnyko jos šeimos įrašymo į apskaitą priežastys. VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras pažymoje apie ieškovės gydymą nurodė, kad jai yra diagnozuota paranoidinė šizofrenija, lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus. Jai nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Nuo 2016 m. rugpjūčio sumažinta vaistų, palikti du neuroleptikai, o nuo 2017 m. kovo mėn. gydoma tik vienos rūšies tabletėmis. Pacientės psichikos būklė nepablogėjusi, skundų neturi, nerimo neatžymi, miega gerai, psichozės simptomatikos nestebima. Pacientė išsako norą geriau pasirūpinti vaiku, nupirkti drabužių, daiktų (b.l. 27). Iš ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė mokėdavo sūnui išlaikymą po 70 Eur kas mėnesį, pirkdavo drabužių, žaislų, kitų daiktų (b.l. 19-25). Taip pat iš Širvintų lopšelio-darželio „Buratinas“ rašto matyti, kad ieškovė nuolat bendrauja su grupės auklėtojomis, domisi vaiko elgesiu, lankosi tėvų grupės susirinkimuose (b.l. 38).

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017 m. liepos 17 d. išvadoje Nr. (6.20)-13-2029 nurodė, kad šiuo metu ieškovės sveikatos būklė yra stabili, ji geba pasirūpinti sūnumi, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų vaiko interesus (b.l. 36-37).

Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu buvo nustatyta, kad ieškovės sveikata pablogėjo. Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - skyrius) 2017 m. rugsėjo 27 d. patikslintoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ieškovė 2017 m. rugsėjo 6 d. neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, nors prieš tai skyriaus atstovai ieškovei priminė apie teismo posėdį. 2017 m. rugsėjo 22 d. ieškovės sesuo telefonu informavo skyriaus darbuotojus, kad ieškovės darbdavys ją informavo, jog ieškovė kelias dienas nesirodo darbe, į telefono skambučius neatsako, į namus neįsileidžia. Ieškovės seseriai nuvykus pas ją į namus, ieškovė elgėsi agresyviai, grasino seserį papjauti, dėl ko buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, policijos pareigūnai. Ieškovė buvo gydoma VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė informavo teismą, kad ieškovė per laikotarpį nuo 2014 m. ligoninėje gydoma penktą kartą. Ji ambulatoriškai sistemingai nesigydo, savavališkai nutraukia gydymą. Priešpaskutinio stacionarinio gydymo metu (nuo 2017-09-07 iki 2017-10-06) psichozinė simptomatika kėlė realią grėsmę tretiems asmenims, gydyta prievarta teismo sprendimu. Paskutinis stacionarinis gydymas tęsiasi nuo 2017-10-31 iki šiol, ūmi psichozinė simptomatika redukuota, tačiau būsena dar nėra pagerėjusi, kad būtų galima tęsti gydymą ambulatorinėmis sąlygomis (b.l. 99).

Teismas, spręsdamas klausimus tiek dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tiek dėl jos pakeitimo, privalo atsižvelgti į vaiko interesus. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį ir pakeisti bylos šalių sūnaus gyvenamąją vietą. Nors matyti, kad ieškovė deda pastangas, įsidarbino, išsinuomojo gyvenamąjį būstą, tačiau, kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, jos sveikatos būklė neleidžia jai tinkamai rūpintis sūnumi, kadangi ieškovei reikalingas stacionarinis gydymas. Nepilnamečio bylos sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove šiuo metu neatitiktų vaiko poreikių augti saugioje ir pažįstamoje aplinkoje. Pažymėtina, kad ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017 m. rugsėjo 27 d. patikslintoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) siūlė nepilnamečio E. G. gyvenamąją vietą palikti su atsakovu, nes tai geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo priėmimo praėjo mažiau nei vieneri metai ir šeši mėnesiai. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad per šį laikotarpį nepilnamečio bylos šalių sūnaus gyvenimo sąlygos ir bylos šalių situacija nepasikeitė, o iš ieškovės pusės yra netgi blogesnė, kadangi ieškovė gydoma ligoninėje. Atsakovas kaip ir pirmos bylos nagrinėjimo metu taip ir dabar turi geresnes finansines sąlygas išlaikyti vaiką, nei ieškovė, kadangi jo darbo užmokestis yra didesnis. Be to, ieškovė ilgai serga, todėl nedirba ir šiuo metu gauna tik ligos pašalpą. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad vaikas pripratęs gyventi atsakovo tėvų namuose su kartu seneliais, kurie padeda atsakovui auginti sūnų. Iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad atsakovo tėvų namuose berniukui pradėtas įrenginėti atskiras kambarys, o gyvenimo sąlygos vaikui augti yra tinkamos.

Atsižvelgiant į tai, kad aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, taip pat į tai, kad aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su atsakovu nepasikeitė, ieškovė šiuo metu dėl savo sveikatos būklės negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi, todėl ieškinys atmetamas.

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Kaip jau buvo minėta, atsakovas byloje pareiškė priešieškinį ieškovei dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, atsižvelgia į jo teisę bendrauti ir matytis su vaiku, į tai, kad vaikas turi teisę bendrauti su savo tėvu, kad nuolatinis ir tiesioginis bendravimas su ieškovu atitinka vaiko interesus. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečia situaciją.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškovės ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka nustatyta nebuvo. Iš atsakovo priešieškinio matyti, kad iki tol ginčų dėl bendravimo su vaiku nebuvo. Ieškovė anksčiau su sūnumi bendraudavo viena, vaikas svečiuodavosi jos namuose, ieškovė rūpindavosi jo lavinimu, laisvalaikiu, sveikata ir t.t.

Šioje byloje atsakovas prašo nustatyti ieškovės ir jų nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, remdamasis Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - skyrius) 2017 m. rugsėjo 27 d. patikslinta išvada Nr. (6.20)-13-2640, kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į ieškovės dabartinę sveikatos būklę, tikslinga nustatyti ieškovės ir sūnaus bendravimo tvarką, kuri leistų užtikrinti vaiko saugumą, vaikui bendraujant su motina. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad visais atvejais ieškovei bendraujant su nepilnamečiu sūnumi kartu dalyvautų ir atsakovas.

Aiškindamas CK 3.175 straipsnio 2 dalies ir 3.156 straipsnio 1 dalies normas kasacinis teismas yra konstatavęs, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis Nr. civilinėje byloje 3K-3-99-969/2016).

Kaip jau buvo minėta, ieškovei šiuo metu yra taikomas stacionarinis gydymas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė nurodė, kad ieškovė ambulatoriškai sistemingai nesigydo, savavališkai nutraukia gydymą, o priešpaskutinio stacionarinio gydymo metu psichozinė simptomatika kėlė realią grėsmę tretiems asmenims (neadekvatus elgesys, agresija sesers atžvilgiu). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad maksimalus ieškovės ir jos sūnaus bendravimas turi būti ribojamas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko saugumą.

Įvertinęs atsakovo prašomą nustatyti ieškovės ir sūnaus bendravimą tvarką, teismas sprendžia, kad nurodyta bendravimo tvarka turi būti tikslinama. Pažymėtina, kad nors šiuo metu maksimalus ieškovės ir sūnaus bendravimas nėra galimas, tačiau atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka pernelyg riboja ieškovės, kaip vaiko motinos, galimybes bendrauti su sūnumi. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nurodyta ieškovės ir sūnaus bendravimo tvarka tikslintina, nurodant, kad vaikas su motina bendrauja du kartus per savaitę darbo dienomis, t. y. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 18:00 iki 20:00 val. Taip pat tikslinamas vaiko ir mamos bendravimo savaitgalį laikas, nurodant, kad vaikas su motina bendrauja kas antrą savaitgalį vaiko gyvenamojoje vietoje arba kitoje šalių susitartoje vietoje nuo penktadienio 18:00 val. iki 20 val., o šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 9:00 val. iki 20:00 val.

Atsakovo siūlomoje nustatyti bendravimo tvarkoje be motinos dienos, motinos gimtadienio dienos, vaiko gimtadienio dienos, nebuvo aptartas vaiko ir motinos bendravimas kitų švenčių metu. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, prašė nustatyti ieškovės ir sūnaus bendravimo tvarką ir kitų švenčių metu. Teismo manymu, šis ieškovės atstovo prašymas yra pagrįstas ir taip pat turi būti išspręstas. Teismas sprendžia, kad neporiniais metais (2017, 2019, 2021 m. ir t.t.) vaikas švenčia su mama Kūčias, o su tėvu - Šv. Kalėdas; su mama praleidžia Naujus metus (sausio 1 d.) bei gruodžio 31 d., su tėvu Šv. Velykas, o su mama antrą Šv. Velykų dieną. Atitinkamai poriniais metais sūnus švenčia su tėvu Kūčias, o su mama Šv. Kalėdas, su tėvu Naujus Metus gruodžio 31 d., su mama Šv. Velykas, o su tėvu antrą Šv. Velykų dieną.

Kadangi yra draudžiama priimti sąlyginius sprendimus (CPK 267 straipsnis), negali būti tvirtinamas atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos 3.4 punktas, kuriame nurodyta, kad ieškovei visiškai pasveikus arba esant stabiliai jo sveikatos būklei, atsakovui pasitarus su ieškovės gydytoju, šalių susitarimu sutartu laiku ir sutartomis sąlygomis vaikas bendraus su motina, nedalyvaujant atsakovui. Šis punktas pašalinamas.

Taip pat prašoma nustatyti bendravimo tvarka tikslinama nurodant, kad ieškovė su sūnumi gali bendrauti dalyvaujant ne tik atsakovui, bet ir atsakovo tėvams arba Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams arba socialiniams darbuotojams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 50 Eur sumokėto žyminio mokesčio už priešieškinį. Spręsdamas klausimą dėl atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas pažymi, kad šioje byloje ieškinys buvo atmestas ne dėl to, kad jis buvo pareikštas visiškai nepagrįstai, o dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu kardinaliai pasikeitė ieškovės sveikatos būklė. Tai patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu pasikeitusi Vaiko teisių apsaugos skyriaus pozicija. Be to, kaip matyti, priešieškinys taip pat patenkintas tik iš dalies. Kaip jau buvo minėta, atsakovas dirba, gauna darbo užmokestį, tuo tarpu ieškovė šiuo metu serga, jos gaunama ligos pašalpa yra maža, be to, ji privalo teikti ir išlaikymą sūnui. Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovui iš ieškovės priteisiamos 100 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti šią nepilnamečio bylos šalių sūnaus E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su skyrium gyvenančia ieškove J. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

1. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį vaikas bendrauja su motina vaiko gyvenamojoje vietoje arba šalių susitartoje vietoje nuo 18:00 iki 20:00 val. dalyvaujant atsakovui arba atsakovo tėvams, arba Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, arba socialiniams darbuotojams;

2. kas antrą savaitgalį vaiko gyvenamojoje vietoje arba šalių susitartoje vietoje vaikas bendrauja su motina dalyvaujant atsakovui arba atsakovo tėvams, arba Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, arba socialiniams darbuotojams nuo penktadienio 18:00 val. iki 20:00 val., šeštadienį ir sekmadienį nuo 9:00 val. iki 20:00 val. (termino pradžią skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos);

3. kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, vaiko gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, vaikas bendrauja su motina vaiko gyvenamojoje vietoje arba šalių susitartoje vietoje nuo 18:00 iki 20:00 val. dalyvaujant atsakovui arba atsakovo tėvams, arba Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, arba socialiniams darbuotojams;

4. Neporiniais metais (2017, 2019, 2021 m. ir t.t.) vaikas švenčia su mama Kūčias, o su tėvu - Šv. Kalėdas; su mama praleidžia Naujus metus (sausio 1 d.) bei Naujųjų Metų išvakares (gruodžio 31 d.), su tėvu Šv. Velykas, o su mama antrą Šv. Velykų dieną;

5. Poriniais metais (2018, 2020, 2022 m. ir t.t.) vaikas švenčia su tėvu Kūčias, o su mama Šv. Kalėdas, su tėvu Naujųjų Metų išvakares (gruodžio 31 d.), su mama Šv. Velykas, o su tėvu antrą Šv. Velykų dieną;

6. 4. ir 5. punktuose nurodytų švenčių metu vaikas bendrauja su motina dalyvaujant atsakovui arba atsakovo tėvams, arba Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, arba socialiniams darbuotojams nuo 9:00 val. iki 20:00 val.

Priteisti iš ieškovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.