Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. G. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. patikslintą ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išsprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės prašymų dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo bei nustatyto termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

10. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus apie savo turtinę padėtį – žemės mokesčio išdėstymo sutartį, žemės mokesčio sutartį, boilerio nuotrauką, sąskaitą už boilerį, siuntimą pas ginekologą, studijų pažymą, vaistų sąskaitą, apmokėto kuro kvitą (kuro sąnaudos), kompiuterio remonto išlaidas, baldų čekį, vaistų čekį, briketų sąskaitą namo šildymui, vitaminų čekį, kraujo tyrimų sąskaitą, išrašus iš dermatologės, garantinį išrašą, gydytojo paskirtą mokamą laboratorinį tyrimą, stomatologo paslaugų sąskaitos, automobilio remonto sąskaitas.

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku reikalavimą (CPK 180 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į svarstomo klausimo pobūdį, į tai, jog pateikti įrodymai susiję su atskiruoju skundu, pateiktų naujų įrodymų turinį bei sąsajumą su šios apeliacijos dalyku, priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi sprendžiamas tik procesinis apeliacinio skundo apmokėjimo žyminiu mokesčiu klausimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tuo, jog byloje esantys duomenys apie ieškovės gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas dukterų išlaikymui, duomenys apie iki šiol procese jos jau patirtas itin dideles bylinėjimosi išlaidas, sumokėta ne maža, 400 Eur žyminio mokesčio dalis, patvirtina, jog papildomai procese mokėtina apie dviejų su puse mėnesio visų jos darbinių pajamų dydžio likusi žyminio mokesčio – net 4 315 Eur, suma yra itin didelė finansinė našta pagal realią ieškovės turtinę padėtį, todėl yra pagrindas CPK 83 straipsnio numatytos teisės normos taikymui – ieškovės atleidimui nuo likusios žyminio mokesčio dalies. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

14. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau pažymėtina, jog ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

15. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Taigi žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio).

16. Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

17. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Taigi, teismas spręsdamas dėl prašymo iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turi įvertinti asmens turtinę padėtį, pateiktus įrodymus, ar pateikti įrodymai pagrindžia pateiktą prašymą.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė už apeliacinė skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo turėjo sumokėti 4 715 Eur žyminį mokestį, tačiau sumokėjo tik dalį – 400 Eur. Prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo grindžia tuo, kad byloje esantys duomenys apie ieškovės gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas dukterų išlaikymui, duomenys apie iki šiol procese jos jau patirtas itin dideles bylinėjimosi išlaidas, patvirtina, jog papildomai procese mokėtina apie dviejų su puse mėnesio visų jos darbinių pajamų dydžio likusi žyminio mokesčio – net 4 315 Eur, suma yra itin didelė finansinė našta pagal realią ieškovės turtinę padėtį.

19. Šiuo atveju vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-464/2018). Be to, asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010). Taigi, asmuo prašantis jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis), turi pagrįsti savo prašymą ir pateikti teismui įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį.

20. Be to, svarbu tai, kad remiantis teismų praktika, įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017).

21. Pažymėtina, kad apeliantė pateikė įrodymus apie jos turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismui pateiktas apeliantės sąskaitos išrašas (2024 m. rugsėjo 18 d.), kurio likutis 5,93 Eur bei kitos banko sąskaitos išrašas (2024 m. rugsėjo 18 d.), kurios likutis 490,30 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateikti sąskaitų išrašai yra tik vienos dienos, t. y. 2024 m. rugsėjo 18 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis pateiktais išrašais, kad galėtų įvertinti apeliantės turtinę padėtį. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teismui nebuvo galimybės įvertinti piniginių lėšų kitimo ir judėjimo per ilgesnį laikotarpį. Atsižvelgdamas į šias nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad ji neturi lėšų banko sąskaitose, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie banko sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą.

22. Byloje nustatyta, kad apeliantė dirba dvejose darbovietėse, kuriose, kaip teigia, jos gaunamos pajamos, apytiksliai sudaro apie 2 000 Eur į mėnesį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Sodra) duomenimis, apeliantė dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat apeliantė nurodyta kaip asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, turėdama verslo liudijimą, už ką gauna pajamas (2024 m. rugsėjo 21 d. gavo 30,80 Eur, 2024 m. rugsėjo 28 d. - 30,80 Eur, 2024 m. rugsėjo 7 d. - 30,80 Eur ir kt. sumas). Draudiminiu laikotarpiu nuo: 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. atlyginimo suma (nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos / vienkartinių / nuolatinių išmokų per mėnesį) 1 249,28 Eur (duomenys neskelbtini), 5 726,65 Eur (duomenys neskelbtini); 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. suma 1 249,25 Eur (duomenys neskelbtini), 2 379,44 Eur (duomenys neskelbtini); 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. 1 139,23 Eur (duomenys neskelbtini), 2 258,80 Eur (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės gaunamos pajamos neįrodo jos sunkios turtinės padėties, vien gautas darbo užmokestis už 2024 m. spalio mėnesį gerokai viršija 2 000 Eur sumą. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo apeliantę atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

23. Be to, apeliantė pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. sausio 2 d. mokestinės paskolos sutartį dėl žemės mokesčio išdėstymo, dėl kurios apeliantė kreipėsi 2023 m. gruodžio 11 d. Pateikta PVM sąskaita faktūra už ,,boilerį“ išrašyta 2022 m. kovo 17 d., PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas už briketus namo šildymui yra 2023 m. rugpjūčio 2 d. Taip pat pateiktos sąskaitos faktūros už automobilio remontą – 2023 m. spalio 24 d., 2023 m. lapkričio 3 d. ir 2024 m. liepos 22 d. Pateikti duomenys apie išlaidas, patiriamas dėl dukrų išlaikymo (siuntimas, sąskaitos už vaistus, kraujų tyrimų sąskaita, studijų pažyma, kompiuterio remonto išlaidos, laboratorinis tyrimas, stomatologo paslaugos, gydymo išrašai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys nepagrindžia apeliantės sunkios turtinės padėties, o tik parodo apie turėtas išlaidas. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog prie nepilnametės dukros išlaikymo prisideda ir atsakovas, dėl ko byloje ginčo nebuvo, todėl pateikti duomenys/įrodymai apie patiriamas išlaidas, susijusias su nepilnamete dukra, nėra vertinami, kaip pagrindžiantys sunkią turtinę padėtį.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų apie apeliantės turimas kitas prievoles ar įsipareigojimus.

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką, nustatytas byloje aplinkybes bei įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, jog ieškovė (apeliantė) neįrodė savo prašymo dėl atleidimo nuo 4 315 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo pagrįstumo. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo

26. Apeliantė atskiruoju skundu teigia, jog buvo visos sąlygos ir prielaidos tenkinti alternatyvų jos prašymą bent jau atidėti likusios žyminio mokesčio dalies už teikiamą apeliacinį skundą sumokėjimą, kad nebūtų apribota (paneigta) ieškovės teisė apskųsti pirmos instancijos teismo sprendimą.

27. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

28. CPK 84 straipsnyje taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-1258-370/2015 ir kt.). Taigi, svarbus aspektas yra tai, jog vertinant asmens sunkią turtinę padėtį, reikia nustatyti, jog sunki turtinė padėtis yra laikina ir atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, vėliau asmuo turės galimybę šią prievolę įvykdyti.

29. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pasisakyta, kad, jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas jam gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).

30. Taigi, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini. Atsižvelgiant į tai, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, jog sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612-516/2015; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi vertino, jog byloje esantys duomenys tik patvirtina, jog apeliantė išgali susimokėti pakankamai dideles sumas už atstovavimą bei eksperto ir kitas paslaugas, todėl sprendė, kad nėra pagrindo apeliantę atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su argumentais, kad nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo.

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išsprendimo pagal ieškovės patikslintą ieškinį nagrinėjama nuo 2023 m. sausio 31 d. Taigi, byla nagrinėjama jau beveik metus laiko, o apeliantė naudojasi profesionalaus advokato pagalba, dėl ko susidarė didelė bylinėjimosi išlaidų suma. Apeliantė pažymėjo, kad pagal savo pajamas ir patiriamas išlaidas niekaip negalėjo sau leisti tokių didžiulių bylinėjimosi išlaidų procese (bendroje sumoje sudariusių 15 625,45 Eur), buvo priversta tam skolintis lėšų, ir jau yra išnaudojusi visas galimybes pasiskolinti iš savo artimųjų ir pažįstamų, daugiau nebeturi iš ko pasiskolinti dar lėšų likusio žyminio mokesčio mokėjimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susidariusi bylinėjimosi išlaidų suma, net ir nevertinant apeliantės turtinės padėties, kaip sunkios, yra didelė. Pažymėtina, kad asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1109-330/2020). Taigi, šiuo atveju sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo klausimą, pagal pirmąją sąlygą, apeliantės turtinė padėtis dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų šiuo metu sudėtinga, tačiau remiantis antrąja sąlyga, apeliantės finansiniai sunkumai tikėtina yra laikini, tai patvirtina ir gaunamos pajamos.

33. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis bei nustatytas aplinkybes, taip pat siekdamas neapriboti apeliantės teisės į teisminę gynybą, nutaria, kad yra pagrindas patenkinti apeliantės prašymą iš dalies ir atidėti 2 357,50 Eur (pusę) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo, įpareigojant apeliantę sumokėti 1 957,50 Eur žyminio mokesčio dalį, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė jau yra sumokėjusi 400 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sumokėti visą 4 715 Eur žyminį mokestį apeliantei šiuo metu būtų per didelė našta, bet tikėtina, kad ji, toliau dirbdama ir gaudama darbo užmokestį, turės galimybę sumokėti 2 357,50 Eur žyminio mokesčio dalį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, todėl skundžiama teismo nutartis pakeičiama ir apeliantei atidedamas 2 357,50 Eur žyminio mokesčio dalies (4 715 Eur) sumokėjimas iki procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo.

34. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylos procesinės baigties

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą nutartį dalyje, todėl apskųsta teismo nutartis pakeičiama ir apeliantei atidedamas 2 357,50 Eur žyminio mokesčio dalies (4 715 Eur) sumokėjimas iki procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo.

36. Atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs apskųsta nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, todėl apeliantei nustatomas naujas terminas iki 2024 m. gruodžio 19 d. sumokėti 1 957,50 Eur žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

37. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės R. G. skundą tenkinti iš dalies.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį pakeisti ir iš dalies patenkinti ieškovės R. G. prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimą.

Atidėti ieškovei R. G. 2 357,50 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo.

Nustatyti ieškovei terminą iki 2024 m. gruodžio 19 d. sumokėti 1 957,50 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.