- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- e2A-1651-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36401-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo A. R. (toliau – ir atsakovas) 9 635,26 EUR negrąžinto kredito, 1 329,26 EUR pelno palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 1 804,04 EUR nuostolių (negautų pajamų), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo teismui dienos, 34 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžinto kredito sumą nuo ieškinio parengimo teismui dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2023 m. birželio 29 d. sutarties termino pabaigos, 34 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą kredito sumą, paskaičiuotų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ su atsakovu 2019 m. birželio 29 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. REF-bv6scbv4, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui suteikė 10 301,18 EUR vartojimo kreditą 48 mėnesių laikotarpiui, nustatant dalinius suteikto kredito grąžinimus. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nemokėjo suteikto kredito dalinių grąžinimų. 2020 m. kovo 3 d. pagal periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 pirminis kreditorius perleido savo reikalavimus atsakovo atžvilgiu ieškovui. Reikalavimas ieškovui buvo perleistas po to, kai pradinis kreditorius 2020 m. gegužės 31 d. nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.
3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu už akių patenkino ieškinį dalyje. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) Vartojimo kredito sutarties Nr. REF-bv6scbv4 bendrųjų sąlygų 6.1. punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal specialiosiose sąlygose numatytą 34 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 9 635,26 EUR negrąžinto kredito, 1 329,26 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, 1 804,04 EUR nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 34 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo negrąžintos tą mėnesį kredito sumos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 19 d. – 8 244,52 EUR (už 10 dienų), 2020 m. gruodžio 29 d. – 8 082,87 EUR; 2021 m. sausio 29 d. – 7 916,64 EUR, 2021 m. vasario 28 d. – 7 745,70 EUR, 2021 m. kovo 29 d. – 7 569,91 EUR, 2021 m. balandžio 29 d. – 7 389,14 EUR, 2021 m. gegužės 29 d. – 7 203,25 EUR, 2021 m. birželio 29 d. – 7 012,09 EUR, 2021 m. liepos 29 d. – 6 815,52 EUR, 2021 m. rugpjūčio 29 d. – 6 613,38 EUR, 2021 m. rugsėjo 29 d. – 6 405,51 EUR, 2021 m. spalio 29 d. – 6 191,75 EUR, 2021 m. lapkričio 29 d. – 5 971,93 EUR, 2021 m. gruodžio 29 d. – 5 745,89 EUR, 2021 m. sausio 29 d. – 5 513,44 EUR, 2022 m. vasario 28 d. – 5 274,41 EUR, 2022 m. kovo 29 d. – 5 028,60 EUR, 2022 m. balandžio 29 d. – 4 775,83 EUR, 2022 m. gegužės 29 d. – 4 515,90 EUR, 2022 m. birželio 29 d. – 4 248,60 EUR, 2022 m. liepos 29 d. – 3 973,73 EUR, 2022 m. rugpjūčio 29 d. – 3 691,07 EUR, 2022 m. rugsėjo 29 d. – 3 400,40 EUR, 2022 m. spalio 29 d. – 3 101,50 EUR, 2022 m. lapkričio 29 d. – 2 794,13 EUR, 2022 m. gruodžio 29 d. – 2 478,05 EUR, 2023 m. sausio 29 d. – 2 153,01 EUR, 2023 m. vasario 28 d. – 1 818,76 EUR, 2023 m. kovo 29 d. – 1 475,04 EUR, 2023 m. balandžio 29 d. – 1 121,59 EUR, 2023 m. gegužės 29 d. – 758,12 EUR, 2023 m. birželio 29 d. – 384,35 EUR ir bendrai neviršijant numatytos gauti 5 537,52 EUR pelno palūkanų sumos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos – 12 768,56 EUR už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 22 d. civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 408 EUR bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 7,60 EUR bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2019 m. birželio 29 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. REF-bv6scbv4 (toliau – sutartis, kredito sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui suteikė 10 301,18 EUR vartojimo kreditą 48 mėnesių laikotarpiui, nustatant dalinius suteikto kredito grąžinimus. Atsakovas sutartimi įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas bei vykdyti kitus įsipareigojimus (Sutarties 3.1., 3.5.2. ir 5.1. punktai). 2020 m. kovo 3 d. pagal periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 pirminis kreditorius perleido savo reikalavimus atsakovo atžvilgiu ieškovei.
6. Nustatė, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, suteikto kredito negrąžino, todėl pradinis kreditorius 2020 m. gegužės 31 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas ar atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi ar reikalavimą perėmusiu ieškovu (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 9 635,26 EUR negrąžinto kredito dalį.
7. Nurodė, kad sutartimi šalys sulygo, kad už naudojimąsi kreditu atsakovas turi mokėti palūkanas, jų metinė norma yra 34 proc., jos apskaičiuotos nuo negrąžinto kredito sumos pinigine išraiška ir turi būti mokamos atsakovo kas mėnesį pagal šalių sulygtą grafiką. Pažymėjo, kad pagal tarp šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 34 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2023 m. birželio 29 d. Nutraukus sutartį 2020 m. gegužės 31 d., ieškovas paskaičiavo mokėtinas 1 329,26 EUR dydžio mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, todėl toks reikalavimas yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas.
8. Pastebėjo, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovui iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos ieškovas iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovo veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo atžvilgiu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
9. Paaiškino, kad vartojimo kredito sutartimi buvo sulygta konkreti mokėtinų pelno palūkanų suma – 8 670,82 EUR. Teismas priteisė ieškovui 1 326,26 EUR pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo, vadinasi likusi ieškovo negautų pajamų suma sudaro 7 341,56 EUR. Ieškovas neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo sutartimi. Atsižvelgiant į tai sprendė, kad ieškovas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 29 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 34 proc. metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamo jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti 1 804,04 EUR negautų pajamų laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo teismui dienos, taip pat tenkino reikalavimą priteisti 34 proc. dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas nuo ieškinio parengimo teismui dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, t. y. 2023 m. birželio 29 d.
10. Teismas nustatė, kad Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 34 proc. dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kuria? darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma i? bendrovės banko sąskaitą. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad vartojimo kredito sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu buvo aptarta individualiai, kad jam tinkamai buvo atskleista, jog pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis be 34 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, privalės mokėti ir 34 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 straipsnis).
11. Teismas, taikydamas VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus apribojimus netesyboms: ne daugiau kaip 0,05 proc. nuo negrąžintos sumos per dieną ir ne ilgiau kaip už 180 dienų, ir esant neapibrėžtam kompensacinių palūkanų skaičiavimo laikotarpiui, bei ieškovui nepateikus neginčijamų įrodymų, kad po 48 mėnesių kreditas nebus grąžintas, atmetė ieškinio reikalavimą dėl 34 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į tai, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, sprendė, kad vartojimo kredito sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą už akių dalyje dėl 34,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 635,26 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 29 d.), priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 34,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 635,26 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 29 d.); 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą už akių dalyje dėl 34,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 635,26 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 34,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 635,26 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 408,00 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 4) kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą už akių dalį palikti nepakeistą; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo 15,00 EUR žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
13. Nurodė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi vartojimo kredito sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Pažymėjo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Teismas visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Paaiškino, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (8670,82 EUR) buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Pradinis kreditorius, gavęs įmokas būtų iš karto galėjęs perskolinti toliau už 34,00 proc. ir/ar didesnę palūkanų normą. Dėl šios priežasties iš kas mėnesį gaunamų įmokų būtų išlikęs pastovus 34,00 proc. ar didesnių palūkanų srautas. Pažymėjo, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti Sutartį, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o ieškovė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas. Teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei ieškovės teisėtų lūkesčių. Ieškovė vis dar negali atgauti iš atsakovo skolos ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas.
14. Pažymėjo, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Ieškovė detaliai paaiškino, kodėl reikalauja negautų pajamų (nuostolių) po sutarties termino pasibaigimo, jeigu ji nebūtų nutraukta, pagrindė jo realumą, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, nurodė šio reikalavimo skaičiavimo prielaidas bei taisykles. Teismas nepagrįstai ieškovės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimui pritaikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kadangi ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti.
15. Nurodė, kad Lietuvos banko Finansų priežiūros institucijos išaiškinta, jog ieškovė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini jokie VKĮ 11 straipsnio 8 dalies ribojimai. Ieškovė mano, kad ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti ieškovės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos.
16. Pastebėjo, kad nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Paaiškino, kad ieškovė patiria negautas pajamas (nuostolius) kol atsakovas negrąžina pasiskolintos vartojimo kredito sumos, tačiau atsakovas dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu bei tuos reikalavimus formuluoja procentine išraiška.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinys atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 29 d.), bei kuria netenkino reikalavimų dėl 34 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 635,26 EUR) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
19. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2019 m. birželio 29 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. REF-bv6scbv4, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui suteikė 10 301,18 EUR vartojimo kreditą 48 mėnesių laikotarpiui, nustatant dalinius suteikto kredito grąžinimus. Atsakovas sutartimi įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas bei vykdyti kitus įsipareigojimus (Sutarties 3.1., 3.5.2. ir 5.1. punktai). Sutartis tarp UAB ,,BnP Finance“ ir atsakovo buvo nutraukta 2020 m. gegužės 31 d. 2020 m. kovo 3 d. pagal periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 pirminis kreditorius perleido savo reikalavimus atsakovo atžvilgiu ieškovei.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, t. y. šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė nekyla nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).
21. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 aiškiai nurodė, kad paskolos davėjas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Remiantis vartojimo kredito sutartimi nustatyta, kad atsakovė privalėjo pradinei kreditorei ne tik grąžinti jai suteiktą kreditą, bet ir sumokėti 34,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki 2023 m. birželio 29 d., tačiau 2020 m. gegužės 31 d pradinė kreditorė vienašališkai sutartį nutraukė, kadangi atsakovas nemokėjo įmokų. Mokėjimo (pelno) palūkanų dydis buvo nustatytas tarp šalių sudarytos kredito sutarties specialiosios dalies sąlygose. Vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies sąlygose yra nurodytas mokėjimų grafikas, kuriame aiškiai atsispindi grąžinama palūkanų suma, kurią atsakovė turėjo sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Taigi, darytina išvada, jog pradinė kreditorė (ieškovė) galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį.
24. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo šios orientacinės negautų pajamų sumos. Vertindama ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, teisėjų kolegija pažymi, kad siejant negautas pajamas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu (34 procentai) nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (9 635,26 EUR), kaip prašo ieškovė, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas teigti, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
25. Nurodytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamas, skaičiuojamas nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, o ne nuo visos negrąžintos kredito sumos, kaip reikalavo ieškovė.
26. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 34 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 9 635,26 EUR vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo, tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu sutarties įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios praktikos laikosi teismai kituose civilinėse bylose, pavyzdžiui: Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021, 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021, 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-891-854/2021, 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1026-852/2021, 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1070-467/2021, 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1165-577/2021, 2021 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1611-603/2021, 2021 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1577-619/2021, 2021 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1310-614/2021 ir kt.).
28. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pritaria tiek pirmosios instancijos teismo sprendimui priteisti ieškovei negautas pajamas, tiek ir teismo pateiktam negautų pajamų apskaičiavimo būdui, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
29. Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, netenkinamas ir apeliantės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.