- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- e2A-1611-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00576-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Jadvyga Mardosevič, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- L. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės L. K. 1 450,63 Eur negrąžinto kredito, 122,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 54,45 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 405,06 negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 450,63 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-08-01), 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 450,63 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022-08-01) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 46 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur už teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus.
2. Nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BnP Finance“ su atsakove L. K. 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-nt36yfbf, kurios pagrindu suteikė atsakovei 1800 Eur dydžio kreditą 48 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą. Ieškovės teigimu, atsakovė sutartinių įsipareigojimų nevykdė, sulygtu terminu visos skolos ir palūkanų nesumokėjo. Nurodė, kad 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 įgijo teisę į atsakovės skolą.
3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 29 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 1 450,63 Eur negrąžinto kredito, 122,76 Eur mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos, 54,45 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 405,06 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 032,90 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 167 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitos ieškinio dalies netenkino.
5. Teismas nustatė, jog UAB „BnP Finance“ su atsakove 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. BOB- nt36yfbf pagrindu atsakovei suteiktas 1 800 Eur kreditas 48 mėn. terminui, kurio kaina 26 proc. metinė palūkanų norma. Sutartis nutraukta 2020 m. vasario 2 d.
6. Teismas konstatavo, jog remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Remdamasis byloje esančiais duomenimis teismas nenustatė, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovės reikalaujamą sumą ir sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 450,63 Eur negrąžinto kredito, 122,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas ir 54,45 Eur administravimo mokesčio, skaičiuojamo iki sutarties nutraukimo, pagrįstas (CK 6.38, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.888 straipsnis).
7. Vertindamas ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 405,06 Eur dydžio negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020-02-02) iki kreipimosi į teismą dienos (2020-03-01) teismas nurodė, jog tai laikytina minimaliais kreditorės nuostoliais, t. y. pajamomis, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Sprendė, kad toks reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas.
8. Pasisakydamas dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 450,63 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 2 d.) ir 26 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą kredito sumą (1 450,63 Eur) laikotarpiu nuo sutarties termino pabaigos (2022-08-01) iki visiško kredito grąžinimo dienos teismas vadovavosi naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pažymėjo, kad pagal praktiką nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Todėl teismas sprendė ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertinti kaip pagrįsto ir tikėtino. Pažymėjo, jog ieškovė ieškinyje nepagrindė jos nustatyto negautų pajamų (nuostolių) dydžio, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 26 proc. nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-08-01) ir 26 proc. už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2022-08-01) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl tokių reikalavimų netenkino.
9. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 032,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
10. Remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisė 167 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 46 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą už akių šiose dalyse:
11.1. dėl 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 450,63 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 1 d.), priteisimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovės 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 450,63 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 1 d.);
11.2. dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 450,63 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, priteisiant apeliantei iš atsakovės 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 450,63 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos;
11.3. kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 15 Eur žyminį mokestį.
12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Nepriteista negautų pajamų (nuostolių) procentinė dalis skaičiuojama tokiu pačiu principu bei formulę kaip ir negautos pajamos (nuostoliai) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos. Nesuprantama, dėl kokių priežasčių priteistos negautos pajamos (nuostoliai) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos yra laikomos pagrįstomis, protingomis ir teisingomis, kai tuo tarpu negautos pajamos (nuostoliai) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki pilno prievolės įvykdymo laikomos nepagrįstomis. Teismas neatsižvelgė į tai, jog sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės prievolės nevykdymo, apeliantė dėl to negavo planuotų pajamų ir patyrė nuostolius, pasireiškusius negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievolę apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti nuostolius stabilia suma, dėl ko ir prašoma negautomis pajamoms kompensuoti priteisti 26 proc. dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas nuo negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-08-01). Apeliantės teisė reikalauti tokio pobūdžio pajamų (nuostolių) įtvirtinta naujausioje kasacinio teismo praktikoje, o tokios pozicijos laikomasi ir kituose aukštesnės instancijos teismuose.
12.2. Netenkindamas reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška teismas neįvertino, jog apeliantė sutartį privalėjo nutraukti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiškusių sutarties bendrųjų sąlygų pažeidimu, į tai, kad bendra kredito kaina apskaičiuota preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėja visas iš sutarties kylančias prievoles vykdys laiku bei tinkamai, kad tai neapima palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka vartojimo kredito davėjui už pradelstą laikotarpį. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu dėl tinkamo sutarties vykdymo visą sutarties laikotarpį, tačiau atsakovei nevykdant prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką ir toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
12.3. Teismui konstatavus, jog atsakovė po sutarties pasibaigimo neturi atlyginti negautų pajamų (nuostolių), susidarytų absurdiška situacija, kuomet atsakovė iki visiško skolos sumokėjimo dienos iš esmės naudojasi jai suteiktais pinigais, o pelno siekiantis juridinis asmuo, negaudamas pagrįstai tikėtinų pajamų ir negalėdamas jų perskolinti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, negali gauti pelno iš savo teisėtos veiklos. Be to, apeliantė veiklą vykdo ne vienerius metus ir mano, jog yra didelė tikimybė, kad atsakovė ir pasibaigus sutarčiai negrąžins visos jai suteiktos kredito sumos, dėl ko ir pasibaigus sutarčiai apeliantė patirs nuostolius. Apeliantės ieškinio reikalavimas suformuluotas taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo b9ūtų pradedami skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovė iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos ir būtų tęsiama tik iki tos dienos, kol atsakovė faktiškai valdytų jai suteiktą kredito sumą, kurios apeliantė negali gauti, perskolinti bei gauti realias pajamas.
12.4. Taip pat nepagrįstai ir teismo pateiktas negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodas ir terminas. Ieškinyje negautos pajamos (nuostoliai) buvo paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma, (2) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-08-01) procentine išraiška ir (3) už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos (2022-08-01) iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška. Tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarka taikytina dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju ir trečiuoju atvejais apeliantė negali nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovė gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti apeliantei praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakove, pagrįstai tikėjosi gauti 26 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovė sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos. Kitaip tariant, kreditoriaus teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovė visą sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovė tinkamai sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovė padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo kreditoriaus negautas pajamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovės L. K. 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-nt36yfbf, kurios pagrindu suteiktas atsakovei 1 800 Eur dydžio kreditas 48 mėn. terminui. Atsakovė kreditą turėjo grąžinti lygiomis dalimis mokėdama atitinkamą įmoką kiekvieną 48 mėnesių laikotarpio mėnesį, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. atsakovė 48 mėnesiams – iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. – pradinei kreditorei turėjo mokėti po 74,19 Eur mėnesinę įmoką. Kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, jog metinė palūkanų norma (MPN) – 26 proc., todėl atsakovė be 1800 Eur kredito iš viso turėjo grąžinti ir 1 113,12 Eur palūkanų bei 648 Eur sutarties administravimo mokesčio. Atsakovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų, pradinė kreditorė 2020 m. sausio 17 d. pranešimu nutraukė sutartį nuo 2020 m. vasario 2 d. Taip pat nustatyta, jog pradinė kreditorė ir ieškovė UAB „Legal Balance“ 2020 m. kovo 3 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu UAB „BnP Finance“ reikalavimo teisę į atsakovės skolą perleido ieškovei. Atsakovė apie reikalavimo teisių perleidimą informuota pakartotiniu 2020 m. rugpjūčio 25 d. pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat nėra ginčijamas sutarties nutraukimas.
16. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovės 1 450,63 Eur negrąžinto kredito, 122,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 54,45 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 405,06 negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 450,63 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-08-01), 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 450,63 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022-08-01) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisdamas 1 450,63 Eur negražinto kredito, 122,76 Eur palūkanų, 54,45 Eur administravimo mokesčio, 405,06 Eur negautų pajamų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 032,90 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 167 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitos ieškinio dalies netenkino.
18. Apeliantė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, ginčydama netenkintą reikalavimą dėl 26 proc. negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 450,63 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 1 d.), taip pat netenkintą reikalavimo dalį dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 450,63 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Taigi apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, su kuria ieškovė nesutinka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Ginčydama skundžiamo sprendimo dalį apeliantė remiasi teisėto lūkesčio principu, nurodydama, jog atsakovei nevykdant prievolės grąžinti suteiktos kredito sumos, kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus nuostolių negautų pajamų forma, atlyginimo. Taip pat nurodo, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo bei kitų aukštesnių teismų praktikoje.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant ieškovo reikalavimų (ne)pagrįstumą vadovaujamasi naujausia kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
22. Taigi, kaip teisingai nurodė apeliantė, pagal šiuos išaiškinimus, nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą kreditorius (šiuo atveju ieškovė) įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Tačiau pažymėtina, kad sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
23. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovės ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio (1 113,12 Eur) mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 26 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Aptariamu atveju ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovei vartojimo kreditą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) fakto nuo ieškinio parengimo dienos (iki ieškinio parengimo palūkanos priteistos stabilia suma) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą).
24. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, juo labiau, atsižvelgiant į naujausią formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu (žr., pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020-12-08 nutartis civ. b. Nr. e2A-1895-910/2020; 2020-11-24 nutartis civ. b. Nr. e2A-1839-854/2020; 2020-12-01 nutartis civ. b. Nr. e2A-1954-854/2020 ir kt.).
25. Kaip jau buvo minėta, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti kaip negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta metinė palūkanų norma yra 26 proc., taip pat numatyta, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė turėjo pagrindą gauti 1 113,12 Eur palūkanų. Ieškovė 26 proc. dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašė priteisti už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 450,63 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš sutarties specialiosiose sąlygose pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, kas mėnesį mažėja, ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, kadangi skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos per visą laikotarpį gautųsi didesnė suma, nei ieškovė tikėjosi gauti. Todėl darytina išvada, kad ieškovei negautos pajamos, priteistinos ne už visą negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 450,63 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 1 d.), kaip kad prašė ieškovė, bet kaip sutartyje sulygtą procentą (26 proc.) nuo kiekvieno tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, skaičiuojant nuo ieškinio parengimo dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, kaip iki sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos (nuo 2021 m. kovo 1 d. – 896,70 Eur; 2021 m. balandžio 1 d. – 855,44 Eur; 2021 m. gegužės 1 d. – 813,28 Eur; 2021 m. birželio 1 d. – 770,21 Eur; 2021 m. liepos 1 d. – 726,21 Eur; 2021 m. rugpjūčio 1 d. – 681,25 Eur; 2021 m. rugsėjo 1 d. – 635,32 Eur; 2021 m. spalio 1 d. – 588,39 Eur; 2021 m. lapkričio 1 d. – 540,45 Eur; 2021 m. gruodžio 1 d. – 491,47 Eur; 2022 m. sausio 1 d. – 441,43 Eur; 2022 m. vasario 1 d. – 390,30 Eur; 2022 m. kovo 1 d. – 338,07 Eur; 2022 m. balandžio 1 d. – 284,70 Eur; 2022 m. gegužės 1 d. – 230,18 Eur; 2022 m. birželio 1 d. – 174,48 Eur; 2022 m. liepos 1 d. – 117,57 Eur; 2022 m. rugpjūčio 1 d. – 59,43 Eur). Taigi šioje dalyje ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas sprendimas šioje dalyje keistinas.
26. Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas atitinka formuojamą aukštesnės instancijos teismų praktiką analogiškose bylose (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-891-854/2021 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria tokiai horizontaliajai teismų praktikai ir jos laikosi.
27. Apeliantės abstraktūs samprotavimai, jog ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo visos negrąžintos skolos (1 450,63 Eur), savaime nepaneigia aukščiau padarytų išvadų, jog teisė į mokėjimo palūkanas buvo apibrėžta konkrečia kiekvieną mėnesį mokėtina palūkanų suma, apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri mažėjo sulig kiekvienu mėnesiu, be to, neįrodo, jog ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei jų dydis, nustatytas aukščiau.
28. Ieškovė ieškinyje prašė iš atsakovės priteisti 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 1 450,63 Eur vartojimo kredito sumą nuo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pirmosios instancijos teismas tokio reikalavimo taip pat netenkino. Kaip ir atsisakydamas priteisti negautas pajamas (palūkanas) iki kredito sutarties termino pabaigos, taip ir šioje dalyje rėmėsi tuo, jog pagrįstas lūkestis pagal teismų praktiką apima tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, o faktinis paskolos grąžinimas, ilgesnis nei sutartyje numatytas terminas, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas.
29. Kaip jau byloje nustatyta, kredito sutartis su atsakove nutraukta 2020 m. vasario 2 d. Remiantis kasacinio teismo praktika, suformuota 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 (nutarties 39 ir 52 punktai), nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovei nebeskaičiuojamos. Sutartį nutraukus, sutarties šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, todėl sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221–6.222 straipsniai). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
30. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 26 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 1 450,63 Eur vartojimo kredito sumą nuo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo, tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas kredito sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu sutarties įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita ta apimtimi, kuria pastaroji yra įpareigojama ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Taigi vertintina, jog netenkindamas ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 1 450,63 Eur vartojimo kredito sumą nuo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bei priėmė pagrįstą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių priteisė visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos.
32. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, teisėjų kolegija vertina, jog patenkinta 30 proc. apeliacinio skundo reikalavimų (patenkintas tik pirmasis reikalavimas iš dalies), todėl apeliantei atlygintina 30 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio, todėl suapvalinus 30 proc. sudaro 5 Eur (15 x 30 proc. /100 proc.).
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to nepagrįstai netenkino šio ieškinio reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant sprendimo už akių dalį ir priteisiant ieškovei iš atsakovės 26 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. kovo 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 1 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (tinkamu jos vykdymo atveju), nurodyto nutarties 25 punkte. Todėl šioje dalyje keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Likusi skundžiamo sprendimo už akių dalis paliktina nepakeista.
34. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas savo nuomonės nepareiškia, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą už akių ir jį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės L. K. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ naudai 1 450,63 Eur negrąžinto kredito, 122,76 Eur mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos, 54,45 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 405,06 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 26 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, be ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 1 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. kovo 1 d. – 896,70 Eur; 2021 m. balandžio 1 d. – 855,44 Eur; 2021 m. gegužės 1 d. – 813,28 Eur; 2021 m. birželio 1 d. – 770,21 Eur; 2021 m. liepos 1 d. – 726,21 Eur; 2021 m. rugpjūčio 1 d. – 681,25 Eur; 2021 m. rugsėjo 1 d. – 635,32 Eur; 2021 m. spalio 1 d. – 588,39 Eur; 2021 m. lapkričio 1 d. – 540,45 Eur; 2021 m. gruodžio 1 d. – 491,47 Eur; 2022 m. sausio 1 d. – 441,43 Eur; 2022 m. vasario 1 d. – 390,30 Eur; 2022 m. kovo 1 d. – 338,07 Eur; 2022 m. balandžio 1 d. – 284,70 Eur; 2022 m. gegužės 1 d. – 230,18 Eur; 2022 m. birželio 1 d. – 174,48 Eur; 2022 m. liepos 1 d. – 117,57 Eur; 2022 m. rugpjūčio 1 d. – 59,43 Eur), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 032,90 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 167 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės L. K. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ naudai 5 Eur (penki Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.