Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. Ž., jos atstovei advokatei Ritai Lankutienei, atsakovo A. D. atstovui advokatui Jurijui Malininui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Neimantei Nicienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovui A. D. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė I. Ž. papildomai paaiškino, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia 530 Eur, iš kurių 320 Eur prašo priteisti iš atsakovo. Sūnus (duomenys neskelbtini) yra 11 metų amžiaus, jis lanko karatė būrelį, lanko papildomai lietuvių pamokas, lanko popamokinę grupę, kuri kainuoja 15 Eur. Mokykloje vaikas gauna nemokamą maitinimą, bet kišenpinigių vaikui duoda kasdien. Vaikas smarkiai auga, jam reikalinga avalynė, uniforma (70 Eur), pratyboms išleido 54 Eur, dar papildomai reikėjo pirkti mokyklinių reikmenų, kuprinę. Vaiko higienai naudoja specialų šampūną, kitas higienos priemones. Atsakovas nesirūpina vaiku, jo neprižiūri; kai vaikas serga, ji turi imti nedarbingumo pažymėjimą, sumažėja jos pajamos, todėl tėvas turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ji iš savo gaunamų pajamų išlaiko iš viso tris vaikus. Į mokyklą, į būrelius vaiką veža su automobiliu, nes gyvena sodų bendrijoje.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė Rita Lankutienė papildomai paaiškino, kad vaiko poreikiai yra pasikeitę, jam nebeužtenka tos išlaikymo sumos, kuri yra priteista. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog orientaciniu dydžiu nustatant išlaikymą galima laikyti minimalų mėnesinį atlyginimą ir šios sumos nebūtina įrodinėti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Jurijus Malininas paaiškino, kad ieškovės nurodytos sumos yra per didelės, vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį užtenka 430 Eur - drabužiams ir avalynei užtenka 40-60 Eur per mėnesį, higienos reikmenims - 10 Eur, sveikatos priežiūrai – 10 Eur, mokymosi išlaidoms taip pat reikalinga mažesnė suma nei 130 Eur suma. Atėmus valstybės skiriamą 110 Eur išmoką vaikui, gaunama 420 Eur būtinųjų poreikių suma, po 160 Eur kiekvienam iš tėvų, taigi atsakovas geranoriškai sutinka teikti 170 Eur išlaikymą. Nuo 2011 metų iki 2021 metų atsakovas dirbo užsienyje, jo pajamos buvo didesnės. Nuo 2021 m. kovo mėnesio atsakovas yra bedarbis, įsidarbinti užsienyje neturi galimybės.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog ieškinio reikalavimas nustatyti N. D. gyvenamąją vietą su ieškove jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir yra tikslingas, vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų, jog ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiku. Ieškovės šeima gyvena jos sutuoktiniui priklausančiame name, gyvenimo sąlygos tinkamos, vaikas (duomenys neskelbtini) turi savo kambarį, visas reikiamas priemones. Skyrius nėra gavęs pranešimų dėl ginčų bendravimo su vaiku srityje. Vaikas nurodė, jog su tėvu mažai bendrauja, išreiškė norą dažniau bendrauti su juo, vaikas palaiko gerus santykius su močiute, atsakovo mama. Taigi bendravimo tvarkos nustatymas šiuo atveju yra tikslingas. Vaikas (duomenys neskelbtini) nurodė, jog lanko dailės būrelį, karatė būrelį, papildomas lietuvių kalbos pamokas. Vaikas yra sparčiai augantis, turi silpną imunitetą, kurį reikia stiprinti. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) yra žingeidus vaikas, taigi turi būti tenkinami ne tik būtinieji poreikiai, bet ir papildomi poreikiai, todėl išlaikymas turėtų būti padidintas, teismui paliekant teisę savo nuožiūra nustatyti išlaikymo dydį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-357-785/2011, buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, pagal kurios 2 punktą A. D. įsipareigojo nepilnamečio vaiko N. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokėti po 300 Lt (86,89 Eur). Ieškovė reiškia ieškinį dėl išlaikymo padidinimo, prašo priteisti nepilnamečio vaiko naudai po 320 Eur periodinių išmokų per mėnesį. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka iš dalies.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Byloje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiui N. D. buvo priteistas prieš 10 metų, todėl pritartina ieškovės pozicijai, jog per šį laikotarpį pasikeitė vaiko poreikiai, atsirado papildomų išlaidų vaiko poreikių tenkinimui, be to dėl šalyje besikeičiančios ekonominės situacijos pakilo būtinųjų prekių, paslaugų kainos. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, jog situacija pasikeitė iš esmės, tad būtina iš naujo peržvelgti nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų galimybes teikti didesnį išlaikymą.

Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kuris atitinka jo tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taip pat turi būti analizuojami vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu sūnumi. Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, jog N. D. mokosi, lanko užklasinės veiklos būrelius, turi laisvalaikio pomėgių, tad yra tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikiui, bendravimo skatinimui.

Ieškovė teismui pateiktoje poreikių paskaičiavimo lentelėje nurodė, kad siekiant užtikrinti vaiko tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinos išlaidos nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, sveikam bei doroviniam vystymuisi yra 530 Eur per mėnesį: t. y. maistui - 120 Eur, drabužiams ir avalynei - 80 Eur, higienos reikmenims – 30 Eur, sveikatos priežiūrai – 20 Eur, su mokymosi susijusioms išlaidoms - 130 Eur (t. y. kanceliarinėms prekėms, pratyboms, vadovėliams, renginiams, uniformai – 35 Eur, kompiuteriui, telefonui ir jų sąskaitoms – 35 Eur, kišenpinigiams/priešpiečiams – 45 Eur, popamokinei grupei – 15 Eur), papildomam ugdymui ir lavinimui – 100 Eur (t. y. programai „Netleflix“ – 10 Eur; karatė – 35 Eur, egzaminams – 10 Eur, „išmanioji karta“ – 20 Eur; ekskursijoms, šventėms – 10 Eur, dviračiui, riedžiui, batutui, sūpynėms ir pan.), būsto išlaikymo ir transporto išlaidų daliai – 50 Eur. Atsakovas nurodė, jog vaiko poreikių tenkinimui užtenka 430 Eur sumos, nes ieškovės nurodytos išlaidos drabužiams ir avalynei, mokymosi išlaidoms, higienai, sveikatos priežiūrai yra per didelės ir nepagrįstos rašytiniais įrodymais.

Įvertinus ieškovės pateiktą nepilnamečio vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, atsižvelgus į atsakovo išsakytas pastabas, teismas sprendžia, jog yra pagrindas mažinti kai kurias sumas vaiko poreikių lentelėje. Drabužiams ir avalynei nurodyta išlaidų suma mažintina iki 60 Eur, nes ieškovė nurodė, jog vaikas mokykloje nešioja uniformą, tad tokiu atveju rūbų reikia mažiau. Mokymosi išlaidos mažintinos iki 100 Eur, nes ieškovė paaiškino, kad vaikas mokykloje gauna nemokamą maitinimą, taip pat ieškovė gavo paramą mokymosi išlaidoms įsigyti, be to byloje nustatyta, jog kompiuterį vaikui nupirko atsakovo mama. Iki 80 Eur mažintinos ir ieškovės nurodytos 100 Eur išlaidos papildomam ugdymui ir lavinimui, nes dalis šių išlaidų, pvz. riedžiui, batutui, sūpynėms tenkina ne tik vaiko (duomenys neskelbtini)aus, bet ir kitų ieškovės vaikų poreikius.

Remiantis teisingumo, protingumo, teisingumo kriterijais, vaiko teisės gyventi ir sveikai vystytis principu, teismas sprendžia, jog nepilnamečio vaiko N. D. poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga 460 Eur suma. Pažymėtina, jog ši suma atitinka ir teismų praktikos išaiškinimus, jos priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui orientaciniu kriterijumi laikomas nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis, kuris šiuo metu yra 642 Eur (neatskaičius mokesčių), t. y. apie 460-470 Eur atskaičius mokesčius.

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Byloje nustatyta, jog vaikui N. D. valstybė moka apie 110 Eur išmoką vaikui, taigi tėvams tenkinti vaiko išlaikymo suma yra 350 Eur (t. y. 460 Eur – 110 Eur).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti.

Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, svarbiausia užtikrinti, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos iš kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymuisi užtikrinti.

Ieškovė prašo nukrypti nuo išlaikymo teikimo lygiomis dalimis principo, ir iš atsakovo priteisti didesnę išlaikymo dalį. Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį ir galimybes teikti vaikui didesnį išlaikymą nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus, ieškovė dirba, gauna minimalų užmokestį, atsakovas iki 2021 m. kovo mėnesio dirbo užsienyje, šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau matyti, jog Užimtumo tarnyboje įsiregistravo tik nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d., t. y. po ieškinio pateikimo dienos. Atsakovas turi registruotino turto – butą, transporto priemonę. Ieškovė gyvena sutuoktiniui priklausančiame name, turi kitų išlaikytinių. Nors šalių turtinės padėtys yra panašios, tačiau teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti vaikui didesnį išlaikymą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų didelių kreditorinių įsipareigojimų, kitų išlaikytinių, jis yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, tad gali užsiimti veikla, iš kurios gautų pakankamai pajamų, be to gali parduoti dalį turto ir tokiu būdu užtikrinti tinkamą pareigos išlaikyti vaiką vykdymą, nes teismų praktikoje išaiškinta, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgus į tai, jog ieškovė gyvendama su vaiku patiria didesnę rūpinimosi juo naštą, teismas sprendžia, jog tikslinga iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikui N. D. po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnis).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Esant duomenų, jog nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, kuri užtikrina visapusiškas auklėjimo ir vystymosi sąlygas, N. D. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Pagal CK 3.155 straipsnį abu tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti.

Byloje nustatyta, jog vaikas N. D. išreiškė norą dažniau matytis su tėvu, tarp šalių nekilo ginčo dėl bendravimo tvarkos, taigi siekiant išvengti ginčų ateityje, nustatytina vaiko bendravimo tvarka su tėvu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Nors ieškovė reiškė reikalavimus ne tik dėl išlaikymo padidinimo, bet ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, iš bylos medžiagos matyti, jog šiose srityse jokio ginčo tarp šalių nebuvo ir nėra, todėl skaičiuojant žyminio mokesčio dydį ir patenkinto ieškinio dalies proporcijas atsižvelgtina tik į išlaikymo padidinimo reikalavimą. Šis reikalavimas patenkintas 57 procentais, taigi laikytina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 57 procentais.

Ieškovė prašė padidinti išlaikymą nuo 86,89 Eur iki 320 Eur, tad už ieškinio pateikimą mokėtinas žyminis mokestis buvo 63 Eur (t. y. 320 Eur – 86,89 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.). Ieškovei byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, patirta 279 Eur išlaidų. Atsakovas patyrė 565 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Teismas sprendžia, jog šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių. Taigi už ieškinio reikalavimų tenkinimą proporcingai iš atsakovo valstybės naudai priteistina 35,91 Eur žyminio mokesčio ir 159,03 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 242,95 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (565 Eur x 43 proc.).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-357-785/2011, patvirtintos taikos sutarties 2 punkte nustatytą išlaikymo dydį ir iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą sūnui N. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2021 m. liepos 29 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečio vaiko N. D. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. D. gyvenamąją vietą su motina I. Ž..

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. D. bendravimo su tėvu A. D. bendravimo tvarką:

- vaiko tėvas ne vėliau kaip prieš parą suderina su vaiko motina savo ketinimą aplankyti sūnų, šio susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę, sutartu laiku vaiką pasiima ir grąžina, bendraujant su sūnumi užtikrina jam saugią aplinką (netriukšmauja, nekonfliktuoja, nevartoja alkoholio,

- vaiko tėvas bendrauja su vaiku telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, dalyvauja vaiko auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje, nekenkiant vaiko interesams, o motina tokiam bendravimui netrukdo,

- vaiko tėvas, pasiimdamas sūnų bendravimui iš jo gyvenamosios vietos, užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaikui reikmenų turėjimą pas save - drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti,

- atsižvelgiant į sūnaus užimtumą ir pageidavimą, vaiko tėvas vežasi sūnų už Lietuvos ribų apie tai informavęs sūnaus motiną ne vėliau kaip prieš savaitę: veždamasis vaiką į užsienį tėvas savo sąskaita užtikrina visų reikiamų formalumų sutvarkymą - parūpina bilietus, vaiko kelionės dokumentus, sūnų apdraudžia reikiamomis draudimo formomis, paskiepija reikiamais skiepais.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 35,91 Eur (trisdešimt penkis eurus 91 ct) žyminio mokesčio ir 159,03 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 3 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, žyminio mokesčio mokėjimui nurodant įmokos kodą 5660, o antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimui nurodant įmokos kodą 5630.

Priteisti iš ieškovės I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 242,95 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus 95 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.