- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-751-459/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02890-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- K. D.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Adilita“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Adilita“ ieškinį atsakovui K. D. dėl skolos priteisimo ir atsakovo K. D. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Adilita“ dėl atlyginimo už statybos broko ištaisymo darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Adilita“ ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo K. D. 1 626,58 Eur skolos, 8,24 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė tuo, kad ieškovė atsakovui atliko statybos darbus, kuriuos atsakovas priėmė 2016 m. spalio 17 d. pasirašydamas atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Už atliktus darbus ieškovė atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija ADL, Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atsakovas pasirašė ir patvirtino jos apmokėjimo terminą iki 2016 m. spalio 24 d. Iki nustatyto termino atsakovas pateiktos PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo ir liko ieškovei skolingas 1 626,58 Eur. Apskaičiuotos palūkanos nuo 2016 m. spalio 25 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos sudaro 8,24 Eur, toliau prašė priteisti įstatymo nustatyto dydžio procesines palūkanas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, neatsiskaitymą su ieškove motyvavo tuo, kad po darbų atlikimo išryškėjo ieškovės atliktų darbų brokas ir atsakovas patyrė žalos. Patikslintu priešieškiniu jis pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovės 5 953,40 Eur žalos atlyginimo – ieškovės atliktų rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir 6 proc. metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimus atsakovas grindė tuo, kad jis ir ieškovės vadovas žodžiu susitarė, kad ieškovė vykdys sutartus gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, darbai buvo detalizuojami atliktų darbų aktuose Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nors atsakovas 2016 m. spalio 17 d. pasirašė atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitą faktūrą, serija ADL, Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau dalies pinigų – 1 626,58 Eur – nemokėjo todėl, kad tuo metu, kai jie turėjo būti sumokėti, išryškėjo darbų, iš dalies jau apmokėtų pagal 2016 m. rugpjūčio 17 d. sąskaitą faktūrą, serija ADL, Nr. (duomenys neskelbtini), netoleruotinas brokas. Nurodė, jog atsakovas iki šiol patiria daug nepatogumų, jo šeima iki šiol negali naudotis antru namo aukštu, turi gyventi nedidelėse pirmo aukšto patalpose, kadangi stogo darbai buvo atlikti ypač nekokybiškai, šį faktą patvirtino ir atlikta ekspertizė. Be to, įrengiant antrą aukštą buvo nesilaikoma atsakovo reikalavimų išsaugoti pirmo aukšto stogo dangą – virš stogo dangos nebuvo patiestas paklotas, todėl vykdant medinių konstrukcijų (sienos) montavimo darbus mechaniškai buvo pažeista pirmo aukšto stogo danga. Šį faktą, jog būtina pakeisti 70 proc. stogo, kad jis atitiktų savo paskirtį ir teisės aktų reikalavimus, patvirtino atlikta ekspertizė. Nurodė, jog ieškovės direktorius buvo ne kartą ragintas ištaisyti stogo broką, tačiau po paskutinio apsilankymo ir stogo apžiūros nebesilankė ir nieko nebedarė. Nurodė, kad pasirašydamas 2016-08-17 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas niekaip negalėjo žinoti apie perduodamų darbų trūkumus – sumontuoto antro aukšto stogo trūkumus, kurie išaiškėjo tik vėliau, o būtent po ilgesnio lietingo periodo. Atsakovas, tik paaiškėjus faktui, kad stogo danga yra sumontuota nekokybiškai, nedelsdamas apie tai informavo ieškovę, ir terminas pareiškimui apie paslėptus trūkumus praleistas nėra. Nurodė, jog UAB „Statybų brigada“ 2017-08-30 apskaičiavo sąmatą atsižvelgdama į ekspertizės aktą, jame nurodytus atliktų stogo darbų trūkumus ir šiems trūkumams ištaisyti reikalingas papildomai įgyti medžiagas, darbų kaina – 3 716 Eur, medžiagų kaina – 2 237,40 Eur, bendra suma – 5 953,40 Eur, todėl tiek jis ir prašo priteisti iš ieškovės.
3. Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, nes atsakovas priimdamas darbus jokių trūkumų nenurodė, pretenzijų nepareiškė. Pripažino, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, nebuvo numatyta, kad reikalavimus dėl trūkumų būtų galima pareikšti vėliau, o ne priimant darbus. Nurodė, jog visi atsakovo nurodyti stogo trūkumai yra akivaizdžiai matomi, nepaslėpti, juos atsakovas nesunkiai nustatė ir pats bei galėjo tai padaryti ir priimdamas darbus, tačiau to laiku nepadarė, todėl neturi teisės reikšti pretenzijas ieškovei. Nurodė, jog stogo dangą pateikė pats atsakovas ir primygtinai reikalavo montuoti seną, naudotą stogo dangą, kuri jau buvo su skylėmis, likusiomis dėl ankstesnio tvirtinimo, todėl, dengiant šia danga antro aukšto stogą, joje jau esančios skylės ne visada sutapo su naujai ją tvirtinant reikalingomis padaryti skylėmis. Be to, atsakovas priimdamas stogo montavimo darbus matė, kad yra senų skylių stogo dangoje, jis buvo įspėtas apie tai, tačiau pretenzijų nereiškė. Stogo danga yra sumontuota tinkamai ir vanduo pro ją sunkiasi ne dėl montavimo broko, o dėl netinkamos stogo dangos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 12 d. sprendimu ieškovės UAB „Adilita“ ieškinys atmestas, o atsakovo priešieškinis tenkintas iš dalies. Teismo motyvai:
4.1. Teismas nustatė, kad nors tarp šalių rašytinė statybos rangos sutartis sudaryta nebuvo, tačiau šalių elgesys, siekiai ir lūkesčiai atitinka žodinės statybos rangos sutarties esmę, o kadangi pagal statybos rangos sutartį darbai, kurie atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, tai šiai tarp šalių sudarytai sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.
4.2. Nurodė, kad ieškovė pagrindė ir įrodė, jog atliko atsakovui sutartus darbus. Atsakovas neginčijo nei akte nurodytos atliktų darbų sumos, nei ieškovės prašomos priteisti nesumokėtos sumos dydžio, tačiau neatsiskaitymą su ieškove motyvavo tuo, kad po darbų atlikimo išryškėjo ieškovės atliktų darbų brokas ir atsakovas patyrė žalos.
4.3. Nurodė, kad ieškinio sumos ar bent jos dalies priteisimas būtų įmanomas tik tuo atveju, jei atsakovo reikalavimas dėl nuostolių, susijusių su stogo įrengimo darbų kokybe, priteisimo būtų pripažintas pagrįstu mažesne nei 1 626,58 Eur apimtimi.
4.4. Nurodė, kad ieškovė, atlikdama žodine rangos sutartimi jai pavestus stogo įrengimo darbus, atliko dalį jų netinkamai, naudodama dalį netinkamų medžiagų, todėl netrukus išaiškėjo esminis defektas – stogo pralaidumas krituliams. Kad tai yra esminis defektas, yra visuotinai žinoma ir nebeįrodinėtina.
4.5. Nurodė, kad ieškovės atliktų darbų trūkumai nebuvo išaiškėję darbų priėmimo–perdavimo metu, jie išaiškėjo po šio veiksmo atlikimo, taigi tuo metu nebuvo akivaizdūs ir atsakovas negalėjo jų pastebėti ir nurodyti, prieš pasirašydamas šį aktą.
4.6. Nustatė, kad atsakovas pripažino, kad tarėsi su ieškove, ar naujai įrengiamai stogo daliai būtų galima panaudoti nuo to paties pastato nuimtą, taigi naudotą stogo dangą, ir pageidavo tai daryti, siekdamas sutaupyti. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų primygtinai reikalavęs naudoti šią dangą, o ieškovė kaip tokių darbų specialistė būtų jam tinkamai išaiškinusi galimą tokio sprendimo riziką; galiausiai teismas sutiko su eksperto išvada, kad numatydama, jog darbų rezultatas dėl naudojamos netinkamos dangos turės esminių trūkumų, ieškovė turėjo sustabdyti darbą ar net nutraukti rangos sutartį.
4.7. Nurodė, kad atsakomybė už darbų vykdymą ir medžiagų parinkimą tenka stipresniajai šios sutarties šaliai – rangovui.
4.8. Pripažino ieškovės pareigą atlyginti atsakovui žalą, kilusią ieškovės darbuotojams apgadinus atsakovo gyvenamojo namo pirmo aukšto stogo dangą, kadangi objektyvūs bylos duomenys neginčijamai įrodo, kad šie apgadinimai buvo padaryti, taip pat kad juos padarė ieškovės darbuotojai, nes jie turėjo objektyvų poreikį lipti, vaikščioti, statyti stelažus ir kitus įrengimus ant šios stogo dalies ir tai darė, o nei atsakovui, nei jo šeimos nariams, nei kitiems asmenims tokio poreikio nebuvo ir byloje nėra įrodyta, kad ten būtų patekę ir aptariamą žalą padarę kiti asmenys.
4.9. Nurodė, kad teismas turi teisę sumažinti žalos atlyginimą, kai jai atsirasti ar padidėti padėjo didelis paties nukentėjusio asmens neatsargumas. Šiuo atveju tokiu atsakovo neatsargumu teismas pripažino jo apsisprendimą iš esmės rekonstruoti savo šeimos gyvenamąjį būstą, nesudarant rašytinės rangos sutarties su juridiniu asmeniu, neparengus prieš tai statybų techninės dokumentacijos, nesamdant techninio jos prižiūrėtojo ir nepasitelkiant specialistų priimant atliktus darbus, taip pat – rizikingą net specialių žinių neturinčiam asmeniui sprendimą prašyti naudoti naudotą ir dėl to skylėtą stogo dangą iš naujo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atsakovas K. D. (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 12 d. sprendimo dalį dėl priešieškinio reikalavimo pakeisti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį dėl 5 953,40 Eur rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Nurodo, kad su sprendimo dalimi, kuria priešieškinis patenkintas iš dalies ir vietoj 5 953,40 Eur atsakovui priteista tik 4 000,00 Eur nuostolių atlyginimo, apeliantas nesutinka, mano, kad ji yra neteisinga ir nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovei taikytinos dvi civilinės atsakomybės rūšys, t. y. už pirmo aukšto stogo apgadinimą taikytina deliktinė atsakomybė, o už antro aukšto stogo apgadinimą taikytina sutartinė atsakomybė, taip pat nuostolių atlyginimo mažinimo motyvus dėl pirmo ir antro aukštų stogo pirmosios instancijos teismas nurodė skirtingus. Todėl nėra pagrįstas ir vienodas nuostolių atlyginimo sumažinimas už žalą – sutryptą pirmo aukšto stogą (deliktinė atsakomybė), padarytą dėl netinkamų ieškovės darbuotojų veiksmų, dengiant antrą aukštą, ir už žalą, padarytą dėl nekokybiškai atliktų darbų dengiant antro aukšto stogą (sutartinė atsakomybė).
5.3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, kad žala pirmo aukšto stogo dangai bet kokiu atveju montuojant antro aukšto stogą būtų buvusi neišvengiama, nes ieškovės darbuotojai neturėjo kito būdo sumūryti šiam namui antro aukšto ir uždengti jam stogo, kaip tik lipdami ant pirmo aukšto stogo dangos, nešdami per ją reikalingas medžiagas ir montuodami ant jos stelažus bei reikalingus darbams įrengimus, o ši danga, kaip pažymėjo ekspertas, yra labai minkšto metalo, labai lengvai linkstanti nuo bet kokio svorio ir netgi patiesus statybos darbams naudojamus skydus nebūtų buvę galima visiškai išvengti šios skardos deformavimo.
5.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taikė CK 6.282 straipsnį, kur numatyta teismo teisė sumažinti žalos atlyginimą, kai jai atsirasti ar padidėti padėjo didelis paties nukentėjusio asmens neatsargumas. Nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo neatsargiu elgesiu, dėl kurio atsirado ar padidėjo žala ir dėl ko mažinamas nuostolių atlyginimo dydis, laiko: 1) apsisprendimą rekonstruoti šeimos gyvenamąjį būstą nesudarius rašytinės rangos sutarties su juridiniu asmeniu; 2) prašymą naudoti naudotą ir skylėtą dangą iš naujo; 3) statybos techninės priežiūros nevykdymą.
5.5. Nurodo, kad rangos sutarties sudarymas žodžiu niekaip negali būti laikomas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusiu su ieškovės atliktų darbų trūkumais.
5.6. Nurodo, kad sprendimas dengti stogą sena danga buvo priimtas ieškovei užtikrintai pritarus tokiam pasirinkimui. Ieškovė, numanydama ar neabejotinai žinodama, kad skylėta stogo danga praleis vandenį, privalėjo atsisakyti dirbti su netinkama medžiaga.
5.7. Nurodo, kad stogo defektai buvo ne statinio statybos techninio projekto nebuvimo, techninio prižiūrėtojo nebuvimo pasekmė, o ieškovės – rangovės, kuri montavo stogą, pažeisdama statybos normatyvinių teisės aktų reikalavimus, tiesioginių veiksmų pasekmė.
6. Ieškovė atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
9. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo ir iš dalies tenkintas atsakovo priešieškinis dėl atlyginimo už statybos broko ištaisymo darbus priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Faktinės bylos aplinkybės
10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog žemės sklypas ir jame esantis pastatas – sodo namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas atsakovo K. D. vardu (t. 1, b. l. 52–53). Ieškovės UAB „Adilita“ 2016-10-17 surašytas atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) užsakovui K. D. patvirtina ir įrodo atliktus darbus: skardinių palangių montavimas, lietaus sistemos montavimas, kamino apskardinimas, skardinių vėjelenčių montavimas ir medinių dailylenčių montavimas ant fasado, juos užsakovas (atsakovas) priėmė ir pasirašė aktą. Šio akto pagrindu 2016-10-17 buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija ADL, Nr. (duomenys neskelbtini), 1 626,58 Eur sumai, kurią buvo įpareigota atsakovui apmokėti iki 2016-10-24, sąskaitą faktūrą pasirašė atsakovas K. D. (t. 1, b. l. 4–5). UAB „Statybų brigada“ brokui ištaisyti pateikė komercinį pasiūlymą, kurio suma 5 953,40 Eur (t. 2, b. l. 9). Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad stogo danga (čerpinis profilis), plėvelė buvo pirkti iš UAB „Vidara“ (t. 1, b. l. 69–70). Ieškovė atlikdama atsakovui darbus surašė keturis atliktų darbų aktus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos atsakovas K. D. pasirašė, t. y. darbus priėmė (t. 1, b. l. 95–98). PVM sąskaita faktūra, serija STA, Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad ieškovė iš UAB „Stamex“ pirko difuzinę plėvelę „Mastermax“ (t. 2, b. l. 23). Byloje esantis išrašas iš interneto puslapių patvirtina, kad orui pralaidi plėvelė „Mastermax“ gali būti dengiama ant stogų, kurių nuolydis didesnis nei 25 laipsniai (t. 2, b. l. 102–103). Teismo statybos techninę ekspertizę dėl pastato (duomenys neskelbtini), atliko UAB „Baltų būstas“ ekspertas R. M., kuris pateikė išvadą, kad stogo, įrengto (duomenys neskelbtini), techninė būklė neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų reikalavimų; stogo remonto darbai atlikti nesilaikant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės normų reikalavimų; antro aukšto stogo pralaidumą lemia: stogo konstrukcijoje panaudota pagal stogo nuolydį netinkama difuzinė membrana ir netinkamas jos įrengimas, netinkamas stogo dangos įrengimas, netinkamas kamino skardinimo įrengimas; yra pirmo aukšto stogo skardos pažeidimų, kurių priežastis – mechaniniai pažeidimai; pirmo aukšto stogo dangos reikia pakeisti mažiausiai 70 proc. ploto; antro aukšto stogo dangą reikia pakeisti visą (t. 1, 159–194).
Dėl nuostolių atlyginimo už pirmo aukšto stogo dangos sugadinimą
11. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, kad žala pirmo aukšto stogo dangai bet kokiu atveju montuojant antro aukšto stogą būtų buvusi neišvengiama, nes ieškovės darbuotojai neturėjo kito būdo sumūryti šiam namui antro aukštą ir uždengti jam stogą, kaip tik lipdami ant pirmo aukšto stogo dangos, nešdami per ją reikalingas medžiagas ir montuodami ant jos stelažus bei reikalingus darbams įrengimus, o ši danga, kaip pažymėjo ekspertas, yra labai minkšto metalo, labai lengvai linkstanti nuo bet kokio svorio ir netgi patiesus statybos darbams naudojamus skydus nebūtų buvę galima visiškai išvengti šios skardos deformavimo, dėl to iš ieškovės priteistina šiai žalai atlyginti suma proporcingai mažintina.
12. Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju, ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti žalos sumažinimo.
13. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra būtinosios sąlygos ieškovės civilinei atsakomybei kilti ir ji yra atsakinga už savo darbuotojų veiksmais padarytą žalą, išaiškino, kad žala pirmo aukšto stogo dangai bet kokiu atveju montuojant antro aukšto stogą būtų buvusi neišvengiama, nes ieškovės darbuotojai neturėjo kito būdo sumūryti šiam namui antrą aukštą ir uždengti jam stogą, todėl patenkindamas 67 procentus priešieškinio reikalavimų, nustatė 67 procentų ieškovės kaltę dėl pirmo aukšto stogo dangos apgadinimo ir sumažino priteistinos žalos atlyginimą 33 procentais.
14. Byloje nustatyta, kad ieškovės darbuotojai turėjo objektyvų poreikį lipti, vaikščioti, statyti stelažus ir kitus įrengimus ant pirmojo aukšto stogo dalies ir tai darė (to neginčija ir pati ieškovė), tuo tarpu nei atsakovui, nei jo šeimos nariams, nei kitiems asmenims tokio poreikio nebuvo ir byloje nėra įrodyta, kad ten būtų patekę ir aptariamą žalą padarę kiti asmenys. Teismo ekspertas nustatė, kad pirmo aukšto stogo skardos pažeidimų pobūdis – mechaninis, t. y. padaryta mechaninių įlenkimų ir įbrėžimų. Nustatyta, kad jie padaryti arba dengiant namo stogą, arba jį eksploatuojant. Pati ieškovė teismui pateikė pirmo aukšto stogo dangos Balex metal techninės specifikacijos dokumentus, kur skyrelyje dėl vaikščiojimo ant skardos nurodyta: „Vaikščiojant ant lakštų galima stotis tiktai ant įlinkimų. Vaikštant ant skardos naudoti tiktai minkštą avalynę, kurią reikia valyti kiekvieną kartą prieš lipant ant skardos (ypač nuvalyti metalo drožles). Montavimą reikia susiplanuoti taip, kad kuo mažiau tektų vaikščioti ant skardos.“ Vadinasi, pats stogo skardos gamintojas specifikacijoje nurodo, kad vaikščioti ant skardos galima tik įvykdžius tam tikras sąlygas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmo aukšto stogo dangos apgadinimai buvo padaryti ieškovės darbuotojų, nes jie turėjo objektyvų poreikį lipti, vaikščioti, statyti stelažus ir kitus įrengimus ant šios stogo dalies ir tai darė, tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žala pirmo aukšto stogo dangai bet kokiu atveju montuojant antro aukšto stogą būtų buvusi neišvengiama, nes ieškovės darbuotojai neturėjo kito būdo sumūryti šiam namui antrą aukštą ir uždengti jam stogą, dėl to iš ieškovės priteistina šiai žalai atlyginti suma proporcingai mažintina.
15. Pažymėtina, kad pats stogo skardos gamintojas specifikacijoje nurodo, kad vaikščioti ant skardos galima įvykdžius tams tikras sąlygas – minkšta avalyne, valoma kiekvieną kartą prieš lipant ant skardos, taip pat atitinkamai planuojant darbus. Kita vertus, pati ieškovė, matydama, kad darbai ant pirmo aukšto stogo, padengto ganėtinai minkšta skarda, gali būti komplikuoti, turėjo imtis alternatyvių statybos darbų atlikimo metodų, galėjo suplanuoti dalies pirmo aukšto stogo skardos lakštų laikiną pašalinimą, kad naudojami stelažai nesugadintų pirmo aukšto dangos, taip pat užtikrinti, kad darbuotojai ant stogo vaikščiotų kuo mažiau bei laikydamiesi gamintojo rekomendacijų, su minkšta bei nuolat valoma avalyne, tarp skardos įlinkių. Tokio pobūdžio atsargumo priemonių laikymasis turėtų būti įprasta praktika įmonei, kuri komerciškai ir profesionaliai užsiima statybos darbais, juo labiau kad ir pati ieškovė neginčijo, kad darbus atlikti, vaikštant ant pirmo aukšto stogo, buvo visiškai įmanoma.
16. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kad pagal stogo dangos gamintojo specifikacijas pirmo aukšto stogo danga vaikščioti draudžiama nebuvo, egzistavo tik tam tikri saugaus vaikščiojimo reikalavimai, kurių objektyviai ieškovės darbuotojai nesilaikė, nors galėjo ir turėjo laikytis, kad yra apgadintas 70 proc. dydžio pirmo aukšto stogo plotas ir sugadinimų atsirado visur, ne tik toje vietoje, kur stovėjo stelažai, vadinasi, ieškovės darbuotojai nesilaikė elementarių tinkamo darbo taisyklių ir negalima konstatuoti abipusės (mišrios) tiek žalą padariusiojo, tiek ją patyrusio asmens kaltės. Todėl nėra pagrindo pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį mažinti priteisiamos nuostolių sumos dydį proporcingai nuostolius patyrusio asmens (apelianto) kaltės dydžiui, kadangi byloje nėra nustatyta apelianto kaltė dėl deliktinės atsakomybės pagrindu kilusios žalos pirmo aukšto stogo dangai. Taigi teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog žala pirmo aukšto stogo dangai bet kokiu atveju montuojant antro aukšto stogą būtų buvusi neišvengiama, nes ieškovės darbuotojai neturėjo kito būdo sumūryti šiam namui antro aukšto ir uždengti jam stogo, ir dėl to nepagrįstai sumažino atlygintinos žalos dydį dėl pirmo aukšto stogo dangos sugadinimo.
17. Apeliantas yra pateikęs UAB „Statybų brigada“ 2017-08-30 sąmatą, sudarytą atsižvelgiant į ekspertizės aktą, jame nurodyti atliktini darbai stogo darbų trūkumams šalinti ir šiems trūkumams ištaisyti reikalingos įsigyti medžiagos. Joje nurodyta bendra darbų kaina – 3 716,00 Eur, medžiagų kaina – 2 237,40 Eur, bendra suma – 5 953,40 Eur, sąmatoje detaliai išdėstyti darbai ir jų apimtys, atitinkantys ekspertizės akte nurodytus būtinus perdaryti darbus ir tam reikalingas medžiagas. Pateiktoje sąmatoje pirmo aukšto stogo tvarkymo darbų kaina yra 1 207,00 Eur plius 253,47 Eur PVM, medžiagų kaina – 591,6 Eur plius 124,24 Eur PVM, iš viso 1 798,60 Eur plius 377,71 Eur PVM. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra nustatytos visos būtinosios sąlygos ieškovės deliktinei atsakomybei kilti ir ji yra atsakinga už savo darbuotojų veiksmais padarytą žalą pirmo aukšto stogo dangai, priteistina visa 1 798,60 Eur plius 377,71 Eur PVM suma, iš viso 2 176,31 Eur suma, nuostoliams atlyginti už pirmo aukšto stogo dangos sugadinimą.
Dėl nuostolių atlyginimo už antro aukšto stogo sugadinimą
18. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas mažindamas nuostolių atlyginimo dydį už antro aukšto stogo tvarkymą nurodė, kad, nustatant priteistiną sumą stogo dangos sugadinimui kompensuoti, ji bus mažinama, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes ir laikantis sąžiningumo ir protingumo reikalavimų, taikė CK 6.282 straipsnį, kuris numato teismo teisę sumažinti žalos atlyginimą, kai jai atsirasti ar padidėti padėjo didelis paties nukentėjusio asmens neatsargumas. Apeliantas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo neatsargiu elgesiu, dėl kurio atsirado ar padidėjo žala ir dėl kurio mažinamas nuostolių atlyginimo dydis, laiko: 1) apsisprendimą rekonstruoti šeimos gyvenamąjį būstą nesudarius rašytinės rangos sutarties su juridiniu asmeniu; 2) prašymą naudoti seną ir skylėtą stogo dangą iš naujo; 3) statybos techninės priežiūros nevykdymą.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bylos šalių susitarimas dėl vartojimo rangos buvo žodinis, o tai apsunkina sutarties sąlygų turinio nustatymą ir išaiškinimą, tačiau, esant šiai aplinkybei, sutarties turinys gali būti išaiškintas, atsižvelgiant į šalių veiksmus, atliktus po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad vartojimo rangos sutarties žodinė forma neatleidžia rangovo nuo atsakomybės atlikti savo kaip profesionalaus rangovo pareigas, įtvirtintas CK 6.684 straipsnyje bei kituose teisės aktuose, imperatyviai reguliuojančiuose statybos procesą, tarp jų – Statybos įstatyme, statybos techniniuose reglamentuose. Teismo posėdžio metu šalių liudijimais nustatyta, kad apelianto apsisprendimas rekonstruoti šeimos gyvenamąjį būstą nesudarius rašytinės rangos sutarties su įmone buvo nulemtas asmeninės apelianto ir ieškovės vadovo pažinties ir pasitikėjimo vienas kitu. Atsižvelgiant į tai, kad esminis apelianto siekis buvo, kad tinkamai ir kokybiškai būtų atlikti šalių suderinti darbai, kurie buvo įvardijami ir įkainojami darbų priėmimo–perdavimo aktuose, o dėl pačių darbų apimčių ar kainos ginčo nebuvo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad rangos sutarties sudarymas žodžiu galėjo būti ieškovės atliktų darbų trūkumų priežastis. Taigi teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad nuostolių atlyginimo dydžio mažinimas motyvuojant rašytinės rangos sutarties nebuvimu yra nepagrįstas.
20. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo neatsargiu elgesiu, dėl kurio atsirado ar padidėjo žala ir dėl kurio mažinamas nuostolių atlyginimo dydis, laikė prašymą naudoti seną ir skylėtą stogo dangą iš naujo. Nurodo, kad sprendimas dengti stogą sena danga buvo priimtas ieškovei užtikrintai pritarus tokiam pasirinkimui. Ieškovė, numanydama ar neabejotinai žinodama, kad skylėta stogo danga praleis vandenį, privalėjo atsisakyti dirbti su netinkama medžiaga.
21. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu apeliantas patvirtino, jog tarėsi su ieškove, ar naujai įrengiamai stogo daliai būtų galima panaudoti nuo to paties pastato nuimtą, taigi naudotą stogo dangą, ir pageidavo tai daryti, siekdamas sutaupyti. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas būtų primygtinai reikalavęs naudoti šią dangą, o ieškovė kaip tokių darbų specialistė būtų jam tinkamai išaiškinusi galimą tokio sprendimo riziką. Ieškovė nurodė, kad jai uždėjus antrą kartą panaudotą dangą ir taip jau buvo aišku, kad šis stogas nesulaikys vandens. Kitaip tariant, ieškovė atliko stogo dengimo darbus iš anksto žinodama, kad jie bus nekokybiški. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su teismo eksperto išvada, kad numatydama, jog darbų rezultatas dėl naudojamos netinkamos dangos turės esminių trūkumų, ieškovė turėjo sustabdyti darbą ar net nutraukti rangos sutartį (CK 6.659, 6.686 str.). Vadovaujantis CK 6.686 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad jeigu statybai skirtų medžiagų defektai yra nustatyti užsakovo pateiktose medžiagose ar įrengimuose ir užsakovas atsisako juos pakeisti, rangovas privalo nutraukti sutartį ir pareikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus. CK 6.682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu užsakovas nevykdo rangovo prašymų pakeisti medžiagas, detales, konstrukcijas ar nurodymus, dėl kurių gali kilti grėsmė aplinkiniams ar būtų iš esmės pažeisti statybos dokumentuose nurodyti normatyvai, rangovas privalo sutartį nutraukti. Taip pat pažymėtina, kad stogo pralaidumas krituliams yra nesuderinamas su statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 13 punktu, kad stogai turi būti įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio.
22. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė, numanydama ar neabejotinai žinodama, kad skylėta stogo danga praleis vandenį, privalėjo atsisakyti dirbti su netinkama medžiaga – jau naudota skylėta stogo danga arba nutraukti rangos sutartį, tačiau nepagrįstai nusprendė sumažinti priteisiamų nuostolių dydį dėl apelianto pageidavimo naudoti seną stogo dangą, kadangi toks apelianto prašymas nešalina ieškovės, kaip profesionalios rangovės, atsakomybės už atliktus nekokybiškus darbus. Ieškovė sutikusi dirbti su sena stogo danga ar kitaip užtikrinusi, kad ją bus įmanoma tinkamai panaudoti, prisiėmė visą neigiamų pasekmių riziką. Taigi teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad nuostolių atlyginimo dydžio mažinimas motyvuojant atsakovo prašymu dėl senos stogo dangos panaudojimo yra nepagrįstas.
23. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo neatsargiu elgesiu, dėl kurio atsirado ar padidėjo žala ir dėl kurio mažinamas nuostolių atlyginimo dydis, laikė statybos techninės priežiūros nevykdymą. Nurodo, kad stogo defektai buvo ne statinio statybos techninio projekto nebuvimo, techninio prižiūrėtojo nebuvimo pasekmė, tačiau ieškovės – rangovės, kuri montavo stogą, pažeisdama statybos normatyvinių teisės aktų reikalavimus, tiesioginių veiksmų pasekmė.
24. Pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį statinio statytojas (užsakovas) statinio statybos techninę priežiūrą organizuoja, skirdamas ar samdydamas techninį prižiūrėtoją. Dėl užsakovo teisės reikalauti darbų trūkumų išlaidų atlyginimo, kai tie trūkumai galėjo ir turėjo būti nustatyti, bet jų nenustatė užsakovas, atsakingas už statybos techninę priežiūrą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta: užsakovui atsakomybė už netinkamą statybos darbų priežiūrą galėtų kilti CK 6.689 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju, t. y. kai tokios priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis; kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 389-915/2016). Byloje nustatyta, kad defektų atsiradimo priežastis – būtent ieškovės (rangovo) netinkamai atlikti statybos darbai, todėl ir nuostolių atlyginimas pagrįstai priteistas iš ieškovės.
25. Vertinant, kokie yra apelianto, kaip užsakovo, pareigos vykdyti statybos techninę priežiūrą pažeidimo civiliniai teisiniai padariniai, akcentuotina tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pagrindinė trūkumų atsiradimo priežastis buvo ieškovės – rangovės statybos darbai, atlikti pažeidžiant statinio kokybės reikalavimus. Todėl sutiktina su apelianto teiginiu, kad stogo defektai buvo ne statinio statybos techninio projekto nebuvimo ar techninio prižiūrėtojo nebuvimo pasekmė, o ieškovės – rangovės, kuri montavo stogą, pažeisdama statybos normatyvinių teisės aktų reikalavimus, tiesioginių veiksmų pasekmė.
26. Kasacinio teismo praktikoje formuojama nuosekli taisyklė, kad užsakovo įstatyme ir sutartyje nustatytos pareigos atlikti darbų techninę priežiūrą nevykdymas turi reikšmės užsakovo prašomų priteisti sumų susidarymui, todėl įvertinus šios pareigos reikšmę susidarant užsakovo nuostoliams, prašomų priteisti sumų dydis mažintinas 10 procentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė sumažinti priteisiamų nuostolių atlyginimo dydį už netinkamai atliktus antro aukšto stogo montavimo darbus, tačiau nepagrįstai sumažino nuostolių atlyginimą net 33 procentais nuo visos UAB „Statybų brigada“ 2017-08-30 sąmatoje pateiktos 5 953,40 Eur sumos. Antro aukšto stogo rangos darbų trūkumų šalinimo sąmata yra 3 121,56 Eur plius 655,53 Eur PVM, iš viso 3 777,09 Eur. Taigi tik ši suma ir mažintina 10 procentų, kas reikštų, kad apelianto prašomas priteisti nuostolių atlyginimo dydis mažintinas 377,71 Eur.
27. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuostolių atlyginimo dydis turi būti mažinamas dėl statybos techninės priežiūros nevykdymo, yra pagrįsta pareigos atlikti darbų techninę priežiūrą nevykdymo ir defektų atsiradimo priežastiniu ryšiu, yra suderinama su nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl apelianto (užsakovo) pareigos atlikti statybų techninę priežiūrą nevykdymo pasekmių. Taigi teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto neatsargiu elgesiu laikė statybos techninės priežiūros nevykdymą, tačiau sutinka, kad nuostolių atlyginimo dydis turi būti mažinamas ne 33 procentais, o tik 10 procentų.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui reikšmingų aplinkybių, teismo išvados neatitinka šios teisės normos taikymo praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, jog paties atsakovo veiksmai (t. y. apsisprendimas rekonstruoti šeimos gyvenamąjį būstą nesudarius rašytinės rangos sutarties su juridiniu asmeniu; prašymas naudoti seną ir skylėtą stogo dangą iš naujo) yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis, nelaikytini pagrįstais. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priimto procesinio sprendimo dalis dėl patenkinto priešieškinio keistina. Nuostolių atlyginimo suma mažintina 377,71 Eur dėl apelianto, kaip užsakovo, statybos techninės priežiūros nevykdymo, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 5 575,69 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl patenkinto priešieškinio keistina, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Priešieškinis patenkintas 90 proc., todėl atsakovui priteistina 2 289,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 120,60 Eur sumokėtas žyminis mokestis (iš 134 Eur), 585 Eur atstovavimo išlaidos (iš 650 Eur) ir 1 584 Eur ekspertizės apmokėjimo išlaidos (iš 1760 Eur).
30. Kadangi atsakovui, kurio priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti 90 proc., priteista 90 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei tokiu atveju atmestų reikalavimų dydis sudaro 10 procentų, taikant tą patį principą ir proporciją priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovei. Taigi ieškovei iš atsakovo priteisiama 85 Eur atstovavimo išlaidų (iš 850 Eur) ir 24 Eur už eksperto atvykimą ir dalyvavimą dviejuose teismo posėdžiuose (iš 240 Eur), iš viso 109 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2018-08-24 nutartimi išnagrinėjus ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Adilita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 12 d. sprendimo, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslintina priteisiant iš atsakovo ieškovei 359,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi susidaro 250,70 Eur priteistinų bylinėjimosi išlaidų perviršis ieškovei iš atsakovo. Todėl atsakovui papildomai priteistina 250,70 Eur suma iš ieškovės siekiant padengti susidariusį perviršį. Iš viso atsakovui priteistina 2 540,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliantas pateikė prašymą priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo surašymu, ir 44 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir patenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš dalies (90 procentų) apeliantui iš ieškovės priteistina 669,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 12 d. sprendimo dalį dėl patenkinto priešieškinio pakeisti ir jį išdėstyti taip:
Priteisti atsakovui K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės UAB „Adilita“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 5 575,69 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 540,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Adilita“, įm. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atsakovui K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 669,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.