Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgitai Baltrūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitino proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini) Respublikos, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, nedirbanti, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, Lietuvos Respublikoje neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. C. 2025 m. rugpjūčio 9 d. apie 19 val. 09 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius Plus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0205, patikros sertifikato, Nr. 2359350, nustatytas 2,92 promilių neblaivumas).

Šiais veiksmais A. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamoji A. C. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 9 d. apie 19.09 val. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius Plus“. Šį automobilį buvo išsinuomojęs jos draugas, jie savaitgaliais dirba taksistais. Tuo metu vyko iš adreso (duomenys neskelbtini), esančio prieš (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatvėje ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini). Tą dieną vartojo alkoholį. Prieš pradėdama vairuoti alkoholį vartojo prieš pusę valandos. Išgėrė 250 ml 10 procentų stiprumo vyno skardinę. Pradėdama vairuoti jautė, kad yra neblaivi. Žinojo, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama vairuoti neblaiviam, žinojo, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Nurodo, kad nesuvaldė automobilio, jis atsitrenkė į „bortelį“, sprogo automobilio padanga. Nežino, kas iškvietė policijos pareigūnus. Sustabdžiusi automobilį suprato, kad stovi važiuojamoje kelio dalyje, todėl automobilį nuvairavo į šalį, link ten buvusių garažų. Nurodė, kad patyrė panikos priepuolį, todėl išgėrė 25 gramus spiritinio raminančio gėrimo. Jai išlipus iš automobilio ir atsisėdus ant „bortelio“ jos vaikinas iš automobilyje buvusio maisto produktų krepšio paėmė ten buvusį butelį šampano, atidarė ir ji tam, kad nesijaudintų išgėrė pora gurkšnių iš to butelio, maždaug pusę stiklinės. Nepamena, kada atvyko pareigūnai, mano, kad už 10 minučių. Nurodo, kad šampaną gėrė jau atvykus pareigūnams. Nežino, ar pareigūnai matė, kai ji gėrė šampaną. Su nustatytu neblaivumu sutinka. Kartu automobiliu vyko A. B.. Negali atsakyti, ar su nustatyta transporto priemonės verte sutinka, nes nesupranta kas tai yra. Vairavimo stažas 27 metai. Anksčiau teisės vairuoti nebuvo praradusi, nėra padariusi jokių pažeidimų. Lietuvoje gyvena, nes kreipėsi dėl politinio prieglobsčio. Lietuvoje gyvena 4 metus. Nesikreipė į akcinę bendrovę „Regitra“ dėl tarptautinio vairuotojo pažymėjimo gavimo. Yra pilnai išlaikoma savo vaikino, ji pati taksi paslaugų neteikia, jas teikia jos vaikinas. Iš (duomenys neskelbtini) jokių pajamų negauna. Jokių savarankiškų pajamų neuždirba. Pagal išsilavinimą yra (duomenys neskelbtini). Pagal turimas specialybes nei Lietuvoje, nei (duomenys neskelbtini) nedirba, nekilnojamojo turto, santaupų, įsipareigojimų kreditoriams neturi. Savo poelgį vertina neigiamai, gailisi. Ateityje nori gyventi Lietuvoje, į (duomenys neskelbtini) grįžti nenori, nes bijo, jog gali būti sulaikyta, nes dalyvavo mitinguose, buvo skirtos baudos, sulaukė grasinimų. Jei gaus leidimą, toliau gyvens Lietuvoje. Norėtų dirbti, bet negali įsidarbinti, nes neturi tam reikalingų dokumentų. Vairuodama jautėsi gerai. Toliau ketina gyventi su draugu, tuo pačiu adresu. Nurodo, kad priklausomybės alkoholiui neturi. Apie tai, jog prieglobsčio procedūra Lietuvos Respublikoje yra baigta, ji nežino, kiekvieną antradienį skambina į Migracijos departamentą. Prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodė, kad jos santykiai su galima laiduotoja labai geri draugiški, bendrauja kasdien. Ji yra jos draugė, ji jai gali daryti įtaką, ji jos klauso. Visada jai skambina įvairiausiais klausimais. Be draugo, su kuriuo gyvena ir be galimos laiduotojos, Lietuvoje pažįsta gal vieną kitą žmogų, bet tokios draugystės nėra. Jos statusas Lietuvoje - išduotas laikinai gyventi leidimas iki 2026 metų sausio mėnesio. Toks leidimas kaip draugei nėra išduotas. Ji yra pateikusi prašymą dėl leidimo gavimo. Jeigu tektų grįžti į (duomenys neskelbtini), su drauge J. turėtų galimybę bendrauti. Draugo, su kuriuo gyvena, nepasirinko laiduotoju, nes pasakė, kad jis negali būti, nes jis įvykio metu buvo šalia jos.

Be kaltinamosios parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta Y. C. nurodė, kad palaiko pateiktą prašymą dėl laidavimo. Nurodė, kad A. C. yra jos draugė, pažįstamos daugiau nei du metus, susipažino parduotuvėje rudenį, ji A. padėjo susimokėti už prekes parduotuvėje. Bendrauja dažnai, susiskambina kiekvieną dieną, susitinka 2 -3 kartus per savaitę. Pateikti prašymą dėl laidavimo pasiūlė ji. Apie kaltinamosios padarytą veiką sužinojo kitą dieną, nes buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), ji paskambino, pasakojo, kas atsitiko, verkė. Ji pasakojo, kad taip gavosi, kad sprogo padanga, aiškiai labai nieko negalėjo pasakyti, nes visą laiką verkė, ji buvo nusivylusi, pasakė ir tai, kad vairavo neblaivi. Draugė nepiktnaudžiauja alkoholiu. Draugė yra atvykusi iš (duomenys neskelbtini), buvo ištekėjusi, minėjo, kad dėl migracijos negali eiti dirbi. Mano, kad ji savo draugei autoritetas, ji klauso jos. Paaiškino, kad ji pati Lietuvoje gyvena 3 metus. Turiu laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, jis išduotas iki 2026 m. kovo mėnesio, kas metai būna pratęsiamas. Šiuo metu registruota Užimtumo tarnyboje. Dirbo, tačiau dėl sveikatos negalėjo dirbti. Nori dirbti medicinos sesers padėjėja, išsilavinimas – (duomenys neskelbtini). Jos šeimą sudaro sūnus 19 m. ir dukra 15 m. Lietuvoje gyvenu iš Užimtumo tarnybos gaunamų pinigų, sūnus mokosi ir dirba. (duomenys neskelbtini) nėra teista. Administracine tvarka yra bausta už greičio viršijimą. Jeigu teismas nuspręstų taikyti užstatą, už draugę sutiktų laiduoti, bet užstato sumos neturėtų iš ko sumokėti. Įtakoti draugę galėtų pokalbiais. Tuo atveju, jeigu draugė būtų grąžinta į (duomenys neskelbtini), nežino, ar turėtų galimybę su ja bendrauti, nežino dėl vyksiančio karo. Mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo.

Liudytojas K. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 rugpjūčio 9 dieną apie 19 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį „Volvo“ bei važiuodamas (duomenys neskelbtini) pusės, pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatve. Minėtas automobilis važiavo dideliu greičiu bei vairuotoja posūkyje nesuvaldžius transporto priemonės su dešinės pusės ratais trenkėsi į kelio bortus. Apsisukęs bei sustojęs prie minėto automobilio, šis sustojo sankryžoje. Pastebėjo kaip iš vairuotojo pusės išlipo moteris, kuri buvo juodų plaukų, dėvėjo suknelę. Mano jog šiai yra apie 45 metai. Iš keleivio pusės išlipo vyras apie 45 metų, stambaus kūno sudėjimo, plikas, dėvėjo baltos spalvos marškinėlius. Išlipusių asmenų jis paklausė ar jiems yra viskas gerai bei ar nenukentėjo, bet šie jam nieko neatsakė. Pastebėjo, jog automobilio vairuotoja bei keleivis svirduliuoja, todėl suprato, jog šie yra neblaivūs. Nieko nelaukęs paskambino numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Nori paminėti, jog yra tikrai įsitikinęs, kad prasilenkiant su automobiliu šį vairavo minėta moteris bei matė, jog iš vairuotojo pusės išlipo taip pat ta pati moteris (b. l. 90-93).

Liudytojas J. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, savininkas. Įmonės veiklos sritis - transporto priemonių nuoma. Už įmonės lėšas 2023 m. rugpjūčio 9 d. buvo įsigytas lengvasis automobilis „Toyota Prius Plus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2025 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta automobilio nuomos sutartis Nr. 008 ir automobilis, kartu su užvedimo spynelės raktu, registracijos liudijimu perduoti sutartyje nurodytam nuomininkui A. B.. Sutartis buvo pasirašyta dalyvaujant tik jam ir A. B.. Iki šios dienos nuomininkas laikėsi sutartyje nurodytų sąlygų, savalaikiai buvo pervedamos lėšos už automobilio nuomą. 2025 m. rugpjūčio 10 d. ryte rado savo mobilaus ryšio telefone praleistą skambutį, registruotą 2025 m. rugpjūčio 9 d. 23.51 val., vėliau gavo žinutę, kad naktį jam skambino iš policijos. Bandė susisiekti skambinusiu telefono numeriu, bet niekas nepakėlė ragelio. Per programėlę pasižiūrėjo, kad įmonės automobilis yra Kaune, adresu Technikos g. 18, įmonė UAB „Augenas“. Buvo ne darbo diena, susisiekti nepavyko. Tada jis paskambino nuomininkui A., kuris sugebėjo pasakyti, kad automobilis yra paimtas ir uždarytas į kažkokią aikštelę. Jam nėra pažįstama A. C. (b. l. 95 – 96).

Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su A. C. pažįstami apie šešerius - septynerius metus. Galimai 2021-2022 m. A. atvyko pas jį į Lietuvą, nuo to laiko gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Nurodė, kad jis teikia pavėžėjo paslaugas - vykdo individualią veiklą. Dėl to 2025 m. pavasarį sudarė nuomos sutartį dėl automobilio „Toyota Prius Plus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2025 m. rugpjūčio 9 d. kartu su sugyventine A. ir dar viena pažįstamų pora laiką leido prie (duomenys neskelbtini). Atvyko kartu su A. automobiliu „Toyota Prius Plus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išvykos metu jis vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė vyną, brendį.. A. alkoholį vartoja labai retai - tik didelių švenčių metu. Jis tą vakarą nematė, kad A. būtų vartojusi alkoholį. Tačiau didesnę laiko dalį buvo nuo jos per nemažą atstumą. Kai susiruošė važiuoti, A. sėdo už automobilio „Toyota Prius Plus“ vairo, nes jis buvo vartojęs alkoholį. Jam nekilo jokių įtarimų, kad A. yra neblaivi. Nuo jos nebuvo juntamas joks alkoholio kvapas. Pamena, kad buvo jau gerokai po vidurdienio, vakarėjo, tačiau buvo šviesus paros laikas, kai išvažiavo iš poilsio vietos. A. vairavo automobilį, o jis sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Daugiau automobilyje žmonių nebuvo. Važiavo kryptimi link (duomenys neskelbtini), kai staiga, nedideliame kelio vingyje, visiškai netikėtai, pasigirdo sprogimo garsas ir A. vairuojamas automobilis metėsi į dešinę kelio pusę, nes A. neišlaikė vairo sprogus padangai, automobilis dešinės pusės ratais trenkėsi į bordiūrus. Paskui A. vairuojamas automobilis pavažiavo nedaug į priekį ir sustojo prie mūrinės tvoros. Automobilyje buvo likęs nepravertas šampano butelis. Buvo tikrai stipriai suirzęs, atidarė tą šampano butelį. A. sakė, kad ją troškina, nori gerti. Vandens automobilyje neturėjo, todėl A. atsigėrė šampano keletą gurkšnių, išgėrė turimą žolelių tinktūrą. A. iš karto pasakė, kad tai ji vairavo automobilį, kai sprogo padanga, iš jos pusės tikrai nebuvo jokio piktybiškumo - ji tiesiog drebėjo ( b. l. 103 – 104).

Iš 2025 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos G. P. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 9 d. apie 19 val. 09 min. adresu (duomenys neskelbtini). A. C. ((duomenys neskelbtini) pilietė) vairavo automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai pirmo tikrinimo alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0205, Patikros sertifikato Nr. 2359350, patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. lapkričio 7 d. buvo nustatytas 3,31 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu tuo pačiu alkotesteriu buvo nustatytas 2,92 promilių neblaivumas (b. l. 1 – 6).

Iš 2025 m. rugpjūčio 9 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) šalia pastato pažymėtu Nr. 38 ir automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15 – 35).

Iš 2025 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl nustatyto sulaikytosios nelegalaus gyvenimo Lietuvoje nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apskr. VPK areštinėje su sulaikyta (duomenys neskelbtini) piliete A. C.. Su sulaikytąją buvo atlikti procesiniai veiksmai: pareikštas įtarimas, apklausta įtariamąją. Pasitarus su budinčia prokurore R. M., pastaroji nurodė, kad kadangi sulaikytoji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, neturi galiojančio leidimo gyventi Lietuvoje, ar užsieniečio registracijos pažymėjimo, be to 2025 m. balandžio 11 d. jai paskelbta paieška kaip trečiosios šalies piliečio, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas dėl grąžinimo (išsiuntimo), jos iš areštinės paleisti negalima, kadangi turi būti sprendžiamas klausimas dėl galimo jos išsiuntimo (deportavimo) ar atidavimo VSAT žinion. Esant tokioms aplinkybėms (duomenys neskelbtini) pilietė paleidžiama nebuvo (b. l. 38 – 39).

Iš 2025 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo M. V. tarnybinio pranešimo „Dėl įvykio aplinkybių patikslinimo“, nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 9 d. apie 19.10 val. iš budėtojo gautas pranešimas, kad sankryžoje su (duomenys neskelbtini) automobilis „Toyota Prius“, atsitrenkė į kelio atitvarą. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), prie pastato pastebėjo stovintį automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prie automobilio stovėjo moteris bei vyras. Priėjus nuo pastarųjų sklido stiprus alkoholio kvapas. Tikslinant įvykio aplinkybes bei bendraujant su asmenimis, A. B. paaiškino, kad minėtą automobilį vairavo jo draugė A. C. ((duomenys neskelbtini) pilietė). Priėjus prie automobilio pastebėjo prakirstas visas keturias padangas. Asmenys nurodė, kad pravažiavo didelę duobę, dėl to prasikirto visos keturios padangos. Privažiavo pranešėjas K. R., kuris nurodė, jog apie 19.00 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį važiavo (duomenys neskelbtini) pusės. Pastebėjo prieš jį atvažiuojantį automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatve. Minėtas automobilis važiavo dideliu greičiu bei vairuotoja posūkyje nesuvaldžius transporto priemonės su dešinės pusės ratais trenkėsi į kelio bortus. Apsisukęs bei sustojęs prie minėto automobilio, šis sustojo sankryžoje. Pranešėjas pastebėjo kaip iš vairuotojo pusės išlipo moteris, kuri buvo juodų plaukų, vilkėjo suknelę. Iš keleivio pusės išlipo vyras stambaus kūno sudėjimo, plikas bei dėvėjo baltos spalvos marškinėlius. Išlipusių asmenų šis paklausė ar jiems yra viskas gerai bei ar nenukentėjo, bet šie jam nieko neatsakė. Pastebėjo jog automobilio vairuotoja bei keleivis svirduliuoja, suprato, jog šie yra neblaivūs. Paskambino numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Pranešėjas nurodė aiškią vietą, kur buvo kliudytas kelio bortas. Įvykio vietoje buvo matyti automobilio stabdymo žymės bei apgadinti šaligatvio bortai. Pradėjus bendrauti su A. C. ši neigė, jog vairavo draugo automobilį. Patikrinus moters blaivumą alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0205, patikros sertifikato Nr. 2359350, pirmu pūtimu nustatytas 3,31 promilių neblaivumas, antru pūtimu - 2,92 promilių neblaivumas (19.57 val.). A. B. atsisakė tikrintis blaivumą bei nurodė, kad nežinojo, jog jo draugė yra neblaivi bei paaiškino, kad ši turi galiojantį (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą. Toliau tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad A. C. nėra suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje bei ši yra pažeidusi Šengeno erdvę, gyvena Lietuvoje neteisėtai pasibaigus vizos galiojimo laikui. A. B. nurodė, kad automobilis „Toyota Prius“ yra išnuomotas jo vardu iš mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“. A. C. faktinis sulaikymo laikas 20.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), ekipažo r. š. „K1733“ pristatyta į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojaus skyriaus areštinę. Automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas adresu Kaunas, Technikos g. 18 A (b. l. 40-42).

Iš 2025 m. rugpjūčio 9 d. neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio tikrinimo istorijos nuotraukų nustatyta, kad A. C. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0205, 2025 m. rugpjūčio 9 d. 19.29 val. nustatytas 3,31 promilės girtumas, 2025 m. rugpjūčio 9 d. 19.57 val. nustatytas 2,92 promilės girtumas. Nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali (b. l. 48-50)

Iš alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0205 patikros sertifikato Nr. 2359350, nustatyta, kad alkotesterio metrologinė patikra galioja iki 2025 m. lapkričio 7 d. (b. l. 51).

Iš 2025 m. rugpjūčio 11 d. AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Toyota Prius Plus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 56).

Iš Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje automobilio „Toyota Prius+“, pasirinkti metai 2012, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 6 670 Eur (b. l. 61).

Iš 2025 m. rugpjūčio 14 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prieglobsčio skyriaus atsakymo Dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietės A. C. prieglobsčio procedūra Lietuvos Respublikoje yra baigta. Šiuo metu užsienietė Lietuvos Respublikos teritorijoje yra neteisėtai, jokie teisminiai procesai nevyksta. Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra pavesta vykdyti užsienietės išsiuntimą (b. l. 77 - 78).

Iš 2025 m. birželio 30 d. automobilio nuomos sutarties Nr. 008 nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)išnuomojo A. B. automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. birželio 30 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., transporto priemonės vertė 14 000 Eur ( b. l. 99 -100).

Iš 2025 m. rugpjūčio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kamerų įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „export-x1zab“ matyti, kaip policijos pareigūnė bendrauja su Greitosios medicinos pagalbos (toliau GMP) medikais. Šalimais ant borto sėdi moteris ilga suknele, tamsiais, aukštai surištais į kuodą plaukais - A. C. (nustatyta ikiteisminio tyrimo metu), šalimais stovi vyras balta maikute, juodais šortais - A. B. (nustatyta ikiteisminio tyrimo metu). GMP darbuotoja paaiškina, kad buvo iškviesti dėl eismo įvykio, bet niekam pagalbos medicininės nereikia, todėl jie išvažiuoja. Policijos pareigūnė teiraujasi, kas vairavo automobilį. Girdisi vyriškas balsas: „dviratininkus matėt?“. Policijos pareigūnas klausia: „ponia vairavo?“. Girdisi, kaip vyriškas balsas sako „taip“. Pareigūnė klausia: „o šitas ponas buvo?“. Vyriškas balsas atsako „keleivis“. Girdisi vyriškas balsas: „jie atvažiavo ir neišėmė posūkio. Nu tai gerai, kad ant šitų dviratininkų neužvažiavo, nes krūva dviratininkų buvo. Jie su visais ratais trenkėsi į bordiūrą. Važiavo šimtu dvidešimt“. Policijos pareigūnė užduoda moteriai klausimus, į kuriuos ji neatsako. Moteris leidžia suprasti, kad kalba rusiškai, o lietuviškai nesupranta. Moteris kviečiama ateina prie policijos tarnybinio automobilio. Policijos pareigūnė suveda tekstą mobilaus ryšio telefone ir tada atsuka telefono ekraną moteriai. Moteris skaito, o tada rusiškai sako: „dabar aš neturiu, namuose, aš nevairuoju automobilio“. Prie moters prieina vyras juodais šortais ir sako: „ji nekalba lietuviškai“. Pareigūnė prašo vyro pabūti šone. Prieina kitas policijos pareigūnas, o su juo vyras, kurio balsas prieš tai buvo girdimas. Vyro paprašoma padėti susikalbėti su moterimi. Moteris sutinka su vyru bendrauti rusiškai. Moteris pasako savo vardą ir pavardę - A. Š. (taip girdima) - nurodo, kad yra (duomenys neskelbtini), gimimo data (duomenys neskelbtini) d. A. B. kviečia A. ateiti pas jį. Moteris eina link jo, kartu eina ir policijos pareigūnas. Policijos pareigūnai prašo, kad vyras nesikištų ir leistų išsiaiškinti viską. Moteriai parodoma rankos mostu sugrįžti prie policijos automobilio, kur stovi eismo įvykio liudytojas K. R. (nustatyta ikiteisminio tyrimo metu). Vyriškis į rusų kalba verčia moteriai policijos pareigūnų klausimus. Vyras - „Jūs sėdėjote už automobilio vairo?“. Moteris – „Ne“. Vyras - „Kas buvo už automobilio vairo?“. Moteris – „Vyras“. Policijos pareigūnas – „O Jūs matėt?“. Vyras – „Aš mačiau, kad ji sėdėjo už vairo“. Policijos pareigūnai pasiteirauja A. B., kas vairavo automobilį. Vyras atsako – „mergaitė šita“. Liudytojas pasakoja, kad jie važiuodami prasilenkė ir ji vos šešis vaikus neužmušė. Tiksliai matė, kad ji sėdėjo už vairo. Liudytojas paaiškina moteriai, kad turi pūsti į šiaudelį, neliesdama aparato rankomis. Teisingai atlikti pūtimą pavyksta ne iš pirmo karto. A. B. tikrintis blaivumą atsisakė nurodydamas, kad jis automobilio nevairavo, buvo keleivis. Bendraujant su policijos pareigūnais A. B. nurodo, kad gyvena kartu su šia moterimi. Paprašo jos pateikti pareigūnams turimą dokumentą. Moteris pareigūnams pateikia savo mobilaus ryšio telefoną, kuriame pareigūnai mato senus teismo dokumentus. Policijos pareigūnai aiškinasi moters buvimą Lietuvoje teisėtumą. Vaizdo įraše pavadinimu „export-hpxh0“ matyti, kaip policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta į įvykio vietą. Liudytojas rodo, kur automobilis „Toyota“ užvažiavo ratais ant bordiūro. Einant link įvykio vietos liudytojas nurodo, kad jis matė, jog už automobilio vairo sėdėjo „boba“. Pasakoja: „ji pasigavo bordiūrą ir per šitą pievą važiavo ir atvažiavo iki šito posūkio“. Prieinama iki įvykio vietos. Vaizdo įraše pavadinimu „export-e7gxy“ matyti, kaip policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta į įvykio vietą. Liudytojas rodo, kur automobilis „Toyota“ užvažiavo ratais ant bordiūro. Vaizdo įrašo laiku 08:34 min. matyti, kaip moteriai pavyksta teisingai antrą kartą atlikti blaivumo patikrinimą (b. l. 79 – 87).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamoji A. C. patraukta baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad ji padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju A. C. inkriminuota tai, kad ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jai nustatytas 3,31 promilių neblaivumas, antru – 2,92 promilių neblaivumas. Pati kaltinamoji šios aplinkybės nei apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. C. savo kaltę padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 9 d. apie 19.09 val. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius Plus“. Prieš pradėdama vairuoti alkoholį vartojo prieš pusę valandos. Išgėrė 250 ml 10 procentų stiprumo vyno skardinę. Pradėdama vairuoti jautė, kad yra neblaivi. Nurodė, kad nesuvaldė automobilio, jis atsitrenkė į atitvarą, sprogo automobilio padanga. Sustabdžiusi automobilį išgėrė 25 gramus spiritinio raminančio gėrimo. Jai išlipus iš automobilio ir atsisėdus ant „bortelio“ jos vaikinas iš automobilyje buvusio maisto produktų krepšio paėmė ten buvusį butelį šampano, atidarė ir ji tam, kad nesijaudintų išgėrė pora gurkšnių iš to butelio, maždaug pusę stiklinės.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad A. C. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra įrodyta, jos padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikymo

Teismo vertinimu šioje byloje pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas nėra.

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje nėra BK 40 straipsnyje išvardytų sąlygų visumos. Kaltinamoji A. C. padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, prisipažino nusikaltusi ir nuoširdžiai gailisi, nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvoje neturi, anksčiau Lietuvos Respublikoje neteista, tačiau baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad buvo paskelbta jos paieška, nurodant Pagrindą trečiosios šalies pilietis, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas dėl grąžinimo (išsiuntimo(Reglamento (ES) 2018/1860 3straipsnis)in ( b. l. 112 -114). Iš 2025 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl nustatyto sulaikytosios nelegalaus gyvenimo Lietuvoje nustatyta, kad A. C. sulaikymo metu neturėjo galiojančio leidimo gyventi Lietuvoje, ar užsieniečio registracijos pažymėjimo, be to 2025 m. balandžio 11 d. jai paskelbta paieška kaip trečiosios šalies piliečio, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas dėl grąžinimo (išsiuntimo) (b. l. 38 – 39). Be to, iš 2025 m. rugpjūčio 14 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prieglobsčio skyriaus atsakymo „Dėl informacijos pateikimo“ nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietės A. C. prieglobsčio procedūra Lietuvos Respublikoje yra baigta. Šiuo metu užsienietė Lietuvos Respublikos teritorijoje yra neteisėtai, jokie teisminiai procesai nevyksta. Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra pavesta vykdyti užsienietės išsiuntimą (b. l. 77 - 78). Administracinių registro išrašo už 5 metus duomenimis kaltinamoji bausta administracine tvarka už ANK 538 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, t. y. už tai, kad nuo 2023 m. lapkričio 12 d. 0 val. 50 min. Vilniaus pasienio rinktinės Kauno oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Kauno oro uosto PKP, į Kauno oro uosto PKP tarnybines patalpas Kauno AVPK pareigūnai (duomenys neskelbtini) pilietę, kuri nuo 2021 m. balandžio 16 d. (941 dieną) Šengeno erdvėje buvo neteisėtai, pasibaigus vizos galiojimo laikui paskirta nuobauda – įspėjimas (b. l. 123). Esant byloje duomenims, jog kaltinamoji Lietuvoje yra neteisėtai, esant duomenims, jog ji savo neteisėtus veiksmus tęsia nuo 2023 m. lapkričio 12 d., t. y. beveik dvejus metus, nustačius, jog ji slapstosi nuo atsakingų pareigūnų už jos grąžinimą į pilietybės valstybę, kadangi buvo paskelbta jos paieška, įvertinus tai, kad ji savanoriškai nevykdo jos atžvilgiu priimto įsiteisėjusio sprendimo, tokiu būdu ignoruodama Lietuvos Respublikos atsakingų pareigūnų priimtus sprendimus, pagrindo išvadai, kad A. C. nedarys naujų nusikalstamų veikų nėra.

Be to, teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).

Teismo posėdžio metu galima laiduotoja Y. C. nurodė, kad kaltinamoji yra jos draugė. Galima laiduotoja teigė, kad kaltinamoji jos klauso, pokalbiais galėtų įtakoti kaltinamosios elgesį. Tačiau pažymėtina, kad atsakydama į teismo klausimą, ar tuo atveju, jeigu kaltinamoji gyventų (duomenys neskelbtini), galima laiduoja galėtų įtakoti jos elgesį, Y. C. teigė, jog ar turėtų galimybę su ja bendrauti nežino dėl vyksiančio karo.

Be išdėstyto, pažymėtina ir tai, kad BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

Šiuo atveju kaltinamosios ir galimos laiduotojos nesieja jokie šeiminiai santykiai, jų teigimu jos draugės, susipažino parduotuvėje, pažįstamos apie dvejus metus. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji gyvena su sugyventiniu Lietuvoje, be to, kaltinamoji neturi leidimo gyventi Lietuvoje yra priimtas sprendimas ją grąžinti į (duomenys neskelbtini) Respubliką.

Teismo vertinimu, įvertinus nurodytas aplinkybes, teismų praktiką Y. C. yra netinkama laiduotoja, nes jis realiai neturės galimybės daryti teigiamos įtakos A. C., kadangi jos nėra giminaičiai, yra skirtingų valstybių piliečiai, jų nuolatinės faktinės gyvenamosios vietos skirtingose valstybėse. Išdėstytų aplinkybių kontekste spręstina, kad toks asmuo, be kita ko, kurie nėra giminaičiai ir pažįstami gana trumpą laiką, nėra vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką bei įtakotų kaltinamąją A. C. laikytis teisės aktų reikalavimų ir nenusikalsti. Teismo vertinimu, esant tokiems kaltinamosios ir Y. C. santykiams, kai galima laiduotoja yra draugė, baudžiamoje byloje esant duomenims, kad kaltinamosios atžvilgiu yra priimtas sprendimas ją grąžinti į (duomenys neskelbtini) Respubliką, kas leidžia manyti, kad kaltinamoji Lietuvos Respublikoje bus tik, kol vyksta teisminis procesas ir bus atlikta bausmė, neturint jai leidimo gyventi Lietuvoje, spręstina, jog Y. C. neturi ir neturės jokių realių galimybių A. C. daryti teigiamą įtaką ar, kokiais nors būdais įtakoti A. C. elgesį.

Taigi nesant būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, kaltinamosios A. C. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, todėl prašymas atleisti A. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atmestinas.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamoji A. C., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Kaltinamoji savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamoji baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikoje traukiama pirmą kartą (b. l. 125-126). Lietuvos Respublikoje administracine tvarka bausta už ANK 538 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, t. y. už tai, kad nuo 2023 m. lapkričio 12 d. 0 val. 50 min. Vilniaus pasienio rinktinės Kauno oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Kauno oro uosto PKP, į Kauno oro uosto PKP tarnybines patalpas Kauno AVPK pareigūnai (duomenys neskelbtini) pilietę, kuri nuo 2021 m. balandžio 16 d. (941 dieną) Šengeno erdvėje buvo neteisėtai, pasibaigus vizos galiojimo laikui paskirta nuobauda – įspėjimas (b. l. 123). Kaltinamoji iki nusikalstamos veikos padarymo į Respublikinės priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metus nesikreipė (1 t., b. l. 120), nebuvo gydyta VĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (1 b. l. 116). Kaip matyti iš SODRA informacinės sistemos duomenų, ji Lietuvos Respublikoje niekada nedirbo (b. l. 121). Kaltinamosios teigimu yra išsituokusi, gyvena su draugu, kuris ją išlaiko. Jokių savarankiškų pajamų nei Lietuvoje, nei (duomenys neskelbtini) negauna. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos aplinkybes, akivaizdu, jog kaltinamosios nevykdoma darbinė veikla ar palaikomi socialiniai ryšiai nėra pakankamai stiprūs, jog veiktų kaip apsauginis veiksnys nuo jos tolesnio nusikalstamumo.

Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Skiriant bausmę kaltinamajai įvertintina tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam bei vairuoti transporto priemonę asmenims. Taigi parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad A. C., veikdama tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus kaltinamosios atžvilgiu negauta, jos atžvilgiu nebuvo vykdoma ikiteisminių tyrimų.

Dėl baudos bausmės pažymėtina, kad kaltinamoji niekur nedirba, neturi jokių savarankiškų pajamų, nesimoko, turto neturi nei Lietuvoje, nei (duomenys neskelbtini) neturi, gyvena pas draugą ir yra jo išlaikoma. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad parinkus kaltinamajai finansinio pobūdžio bausmę – t. y. paskyrus baudą, A. C. būtų sudėtinga ją vykdyti, o paskirtos baudos kaltinamai nesumokėjus savanoriškai, priteista suma dėl išieškojimo išlaidų dar padidėtų, taigi, tokia bausmė nepateisintų jai keliamų tikslų bei neatitiktų paskirties.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas, sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus arešto bausmę. Teismas, įvertinęs tai, kad A. C. Lietuvos Respublikoje nėra teista, bausta administracine tvarka, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus už nusikaltimą numatytą artimą minimaliam arešto bausmės dydį – 21 (dvidešimt vieną) parą. Įvertinus tai, kad A. C. Lietuvos Respublikoje neturi leidimo gyventi, yra priimtas sprendimas ją grąžinti į pilietybės valstybę, įvertinus tai, kad ji savanoriškai nevykdo priimto jos atžvilgiu Migracijos tarnybos sprendimo, tokiu būdu ignoruoja jos atžvilgiu teisėtus sprendimus ir neteisėtai toliau gyvena Lietuvos Respublikoje, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, pagrindo atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nėra. Be to, teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju atidėjus arešto bausmės vykdymą būtų įteisintas neteisėtas A. C. buvimas Lietuvos Respublikoje.

Kadangi kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę padarius jai inkriminuotą nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 14 (keturiolikos) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. C. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 9 d. 20 val. 10 min. iki 2025 m. rugpjūčio 11 d. 16 val. 15 min (b. l. 143 - 151), t. y. vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Manytina, kad tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į pirmiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

VI. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Kaltinamoji nusikalstamą veiką įvykdė, vairuodama transporto priemonę ir naudodamasi jai suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, kai jai nustatytas neblaivumo laipsnis reikšmingai viršijo 1,51 promilių neblaivumą. Siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąją bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jog ji prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams (BK 68 straipsnio 2 dalis), jį skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. rugpjūčio 11 d. Pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra, kadangi nenustatyta, kad tokios poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus kaltinamosios asmenybę bei jos veiką apibūdinančioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje baudžiamojoje byloje.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. C. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodama automobilį „Toyota Prius Plus“, todėl transporto priemonė – automobilis „Toyota Prius Plus“, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minėto automobilio valdytojas - savininkas yra MB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2025 m. balandžio 30 d. transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 008, minėtą automobilį iš MB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo A. B. (1 t., b. l. 163).

Šioje baudžiamojoje byloje turtas (automobilis) yra identifikuotas, žinoma jo buvimo vieta, jis nėra paslėptas. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad bendrovė MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuriai automobilis priklauso nuosavybės teise būtų galėjusi žinoti, kad A. C. automobilį vairuos būdama neblaivi. Šių aplinkybių kontekste svarbu ir tai, kad minėta bendrovė verčiasi automobilių ilgalaike automobilių nuoma, todėl negali būti laikoma atsakinga už visų jos klientų veiksmus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad automobilis, kurį vairavo kaltinamoji, priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sprendžia, jog nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų konfiskuoti automobilį iš trečiojo asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-788/2019, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-630-1049/2022). Tokiu atveju turtas (automobilis) yra grąžinamas teisėtam jo savininkui – bendrovei, o iš kaltininkės gali būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

BK 72 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad transporto priemonės automobilio „Toyota Prius Plus“, 2012 m., vidutinė kaina Lietuvoje 6 670 Eur (su PVM). 2025 m. birželio 30 d. automobilio nuomos sutarties Nr. 008 nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini) išnuomojo A. B. automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. birželio 30 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., transporto priemonės vertė 14 000 Eur. A. C. nustatytos transporto priemonės vertės neginčijo. A. C. veikė tiesiogine tyčia, ji žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, vartojęs alkoholio, praėjus neilgam laiko tarpui sėdo už automobilio vairo, vairavo sunkaus girtumo būklės, be to, vairavo mieste, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui, važiavo gatvėmis, kur būna pakankamai intensyvus eismas. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti kaltinamajai turto konfiskavimo institutą.

Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. C., skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 6 670 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo.

Teismas pažymi, kad nuosprendžio vykdymo metu kaltinamoji, neturėdama galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje.

VII. Dėl proceso išlaidų

Byloje buvo gauta 2025 m. rugpjūčio 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 75,00 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nedirba, taip pat įvertinus tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas, kai yra nagrinėjamos bylos teisme pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamosios A. C. nepriteisiamos.

VIII. Dėl kitų klausimų

Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikyta nuo 2025 m. rugpjūčio 9 d. 20 val. 10 min. iki 2025 m. rugpjūčio 11 d. 16 val. 15 min (b. l. 143 -151), todėl laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajai paskirtos bausmės laiką (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - Kauno apskrities vyriausiajame komisariate, esančiame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate, adresu Vytauto pr. 91 Kaunas, kiekvienos savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 9.00 val. iki 11.00 val. (b. l. 175 - 177), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdymą panaikintinos.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) automobilis „Toyota Prius Plus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugpjūčio 13 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Baltrūnienės nutarimu, grąžintas savininkei MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas grąžintas savininkei (b. l. 64 -66). 2) A. C. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadai Lietuvoje. 3) Kompaktinis diskas su pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 87), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. C. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 21 (dvidešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. C. sumažintą bausmę – 14 (keturiolikos) parų areštą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. C. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 9 d. 20 val. 10 min. iki 2025 m. rugpjūčio 11 d. 16 val. 15 min, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto dienai.

A. C. paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio jos sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

A. C. išaiškinti, kad ji ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į paskirtą bausmės atlikimo vietą - Panevėžio kalėjimą (P. P. g. 12, Panevėžys) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas panevezys@kalejimai.lt, tel. +370 455 84970) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. C. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, įskaitant draudimą tokią teisę įgyti, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. rugpjūčio 11 d., apie tai pranešant akcinei bendrovei „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. C. išieškoti konfiskuotino turto – lengvojo automobilio „Toyota Prius Plus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 670 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt eurų).

Išaiškinti kaltinamajai, kad konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Kaunas, Laisvės al. 103 arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) pateikti mokėjimo dokumentą. Jeigu suma nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

A. C. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - Kauno apskrities vyriausiajame komisariate, esančiame Vytauto pr. 91 Kaunas, kiekvienos savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 9.00 val. iki 11.00 val., palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Automobilį „Toyota Prius Plus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugpjūčio 13 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Baltrūnienės nutarimu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas grąžintas MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

- A. C. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadai Lietuvoje,

- Kompaktinis diskas su pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. C. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.