Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. C. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 21 paros arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 14 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. C. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, įskaitant draudimą tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. rugpjūčio 11 d.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. C. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – lengvojo automobilio „Toyota Prius Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 670 Eur.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. C. nuteista už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 9 d. apie 19 val. 09 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius Plus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,92 promilių neblaivumas).

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistosios A. C. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nagrinėjamu atveju nuteistosios A. C. apeliaciniame skunde keliamas bausmės individualizavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

8. Nuteistoji A. C. apeliaciniame skunde nurodo, kad paskirta bausmė yra per giežta, ir prašo paskirtą bausmę pakeisti į baudą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu, jos asmenybe, nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. C. paskyrus arešto bausmę. Skirdamas bausmę nuteistajai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ji padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau savo pobūdžiu yra pakankamai pavojinga kitiems eismo dalyviams, galinti sukelti sunkias pasekmes. Nustatyta, kad ji vairavo automobilį, būdama sunkaus neblaivumo būsenoje, kai jai buvo nustatytas 2,92 promilių neblaivumas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausmė nėra per griežta, tinkamai individualizuota, todėl BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas teisingumo principas, reiškiantis teisingos bausmės paskyrimą, nebuvo pažeistas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. C. paskirtos bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nustatytas laikantis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų. Paskirta bausmė atitinka bausmių tikslus ir nėra pagrindo teigti, kad ji būtų neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos ar nuteistosios pavojingumui ir neteisinga. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo parinkta bausmė yra teisinga, nėra per griežta ir nėra pagrindo jos keisti į baudą.

9. Kauno apygardos teisme gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. lapkričio 10 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad A. C. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 100 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistosios apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistoji A. C. nedirba, savo vardu registruoto turto neturi, kitų duomenų apie jos turtą ir pajamas byloje nėra, todėl iš jos nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios A. C. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistosios A. C..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.