Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. G. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys A. S., J. P., B. T., Z. M., I. B., D. D., Z. R., G. R., A. B. Š., D. R., uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“, „Legal Balance“, „Splius“, „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, „Gelvora“, akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“, „Klaipėdos vanduo“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teisme 2022 m. gegužės 31 d. priimtas bankroto administratorės UAB „Stiprus žmogus“ prašymas nutraukti bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėja nuo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (2020 m. gruodžio 16 d.) iki Plano patvirtinimo (2021 m. rugpjūčio 17 d.) į depozitinę sąskaitą atliko tik vieną 363 Eur sumos mokėjimą, dengdama bankroto administravimo išlaidas. Be to iki I pusmečio Plano vykdymo eigos ataskaitos rengimo dienos, pareiškėja bankroto administratoriui nepateikė nei banko sąskaitos išrašo, nei gautų pajamų pažymų, nors buvo raginama tai padaryti, dėl to bankroto administratorė neturėjo galimybių daryti išvadų apie Plano vykdymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, kreditoriai balsavo dėl fizinio asmens bankroto bylos tęstinumo ir buvo nutarta, kad J. G. per 2 mėn. nuo susirinkimo datos neteikiant duomenų apie Plano vykdymą ir nevedant įmokų į depozitinę sąskaitą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo. J. G. į pakartotinį bankroto administratoriaus prašymą nereagavo, todėl 2022 m. vasario 28 d. buvo sušauktas kreditorių susirinkimas dėl pareiškėjos bankroto bylos nutraukimo, tačiau nepakako daugumos priimti nutarimą nutraukti Pareiškėjos bankroto bylą. Bankroto administratorė 2022 m. gegužės 2 d. kreipėsi į pareiškėją dėl II bankroto bylos pusmečio duomenų, tačiau atsakymo negavo. Trūkstamos I ir II pusmečių lėšos į depozitinę sąskaitą, atskaičius pareiškėjos būtinąsias išlaidas, nebuvo pervestos, duomenų apie finansinės situacijos pasikeitimą gauta nebuvo. Pareiškėja į bankroto administratorės siunčiamus elektroninius laiškus atsako vangiai, o nuo 2021 m. gruodžio 2 d. nebeatsakė. Esant nurodytoms aplinkybėms, bankroto administratorė mano, kad yra pagrindas spręsti dėl netinkamai vykdomo Plano, kyla abejonių dėl pareiškėjos gebėjimo toliau įgyvendinti plane numatytas mokumo atkūrimo priemones, nepažeidžiant bankrutuojančio fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyros.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutraukta bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Bendroji taisyklė dėl įrodymų pridėjimo yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37–38 punktai).

13. Bankrutuojantis asmuo su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2022 m. lapkričio 24 d. mokėjimo kvitą, patvirtinantį, kad bankrutuojantis asmuo atliko 1 000,00 Eur mokėjimą bankroto administratorei.

14. Teismas, atsižvelgdamas į byloje šalių įrodinėjamas aplinkybes, ginčo dalyką, į tai, kad mokėjimas buvo atliktas po pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo, sprendžia, kad bankrutuojančio asmens pridedamas įrodymas priimtinas ir vertintinas visų byloje esančių duomenų kontekste. Pridėtina, kad su nauju įrodymu proceso dalyviai turėjo galimybę susipažinti bei pateikti savo poziciją.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė nutraukti bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 8 punkto punktuose numatytais pagrindais. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad mokumo atkūrimo planas nebuvo tinkamai įgyvendinamas tik dėl bankrutuojančio asmens nerūpestingumo, aplaidaus neveikimo bei nesąžiningumo, taip pažeidžiant kreditorių interesus.

16. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad negalėjo vykdyti Plano dėl objektyvių priežasčių, nes nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. neturėjo piniginių lėšų, jos nuomone, šiuo metu finansinė padėtis stabilizavosi. Apeliantė pažymi, kad teikė bankroto administratorei duomenis apie vykdomas nekilnojamojo turto agentės pareigas, deklaracijas, kad padidėjo pareiškėjos pajamos, taip pat buvo pateiktas ir ligoninės išrašas ispanų kalba, tačiau jų vertimo į valstybinę kalbą bankroto administratorė nepadarė. Apeliantės vertinimu, svarbu yra ir tai, kad šioje byloje teismas neužtikrino veiksmingą asmens teisės į teismą, buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai teisme, o būtent tai, kad pareiškėja ne kartą teikė teismui prašymą susipažinti su pareiškėjos bankroto bylos dokumentais, tačiau teismas nesuteikė tokios galimybės. Apie galimybę dalyvauti teismo posėdyje nuotolinėmis ryšio priemonėmis pareiškėja nežinojo, kadangi apie tokią galimybę informuota nebuvo. Jos manymu, šios aplinkybės nulėmė neteisingą ir nepagristą teismo procesinį sprendimą.

17. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir pažymi, kad minėta teismo išvada padaryta tinkamai įvertinus administratorės prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas jos prašymas nutraukti bankroto bylą, taip pat byloje esančiais administratorės nurodytas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais.

18. FABĮ 10 straipsnyje yra nustatyti fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose numatytų sąlygų. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-313/2021, 26 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

19. FABĮ 8 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją. Tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo atsakingas už plano vykdymą ir privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019, 26 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021).

20. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų ir pareiga atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratore, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-263-706/2015). Dėl to, paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog FABĮ 16 straipsnyje įtvirtintos fizinio asmens pareigos bankroto proceso metu. FABĮ 16 straipsnio 6 punktas numato bankrutuojančio fizinio asmens pareigą, pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių. Minėtas straipsnis imperatyviai numato pareigą pateikti bankroto administratoriui visus su bankroto procesu susijusius dokumentus (3 punktas), tinkamai įgyvendinti Plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą (12 punktas), bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, organizuojant bankroto procedūras (13 punktas).

23. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja į depozitinę sąskaitą nuo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (2020 m. gruodžio 16 d.) atliko tik du mokėjimus: pervedė 363 Eur sumą (2021 m. rugpjūčio 17 d.) už laikotarpį iki Plano patvirtinimo, dengdama bankroto administravimo išlaidas iki Plano patvirtinimo bei 1 000 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį dėl bankroto bylos nutraukimo už pirmuosius du bankroto bylos pusmečius pareiškėja vis dar skolinga 1 640 Eur, neskaitant III pusmečio, kuris baigėsi pirmosios instancijos teismui bankroto bylą nutraukus. Taigi, iki teismui pradedant nagrinėti bankroto administratorės prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo momento pareiškėja nerodė pastangų laiku, nepertraukiamai ir nevėluojant pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą, t. y. nebuvo atlikusi nei vieno mokėjimo pagal Planą.

24. Kaip žinoma, mokumo atkūrimo plane nustatytos priemonės privalomai turi būti vykdomos, o nesant tam galimybių ar pasikeitus situacijai, bankrutuojantis fizinis asmuo, o ne bankroto administratorius turi imtis iniciatyvos ir teikti kreditorių susirinkimui prašymą keisti planą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021).

25. Nagrinėjamu atveju nors pareiškėja informavo apie nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. gaunamą 3 000 Eur / mėn. darbo užmokestį – žymiai didesnį nei numatyta pirminiame Plane, taip pat apie kardinaliai pasikeitusią darbinės veiklos sritį (pareiškėja Ispanijos Karalystėje dirba nekilnojamojo turto agente), akcentuotina bei pritartina administratorei, kad netgi tokiomis aplinkybėmis pareiškėja nekomunikavo su administratore, nesiūlė tikslinti patvirtinto Plano, o įmokų už III bankroto bylos pusmetį taip pat nevedė, nors, kaip minėta, pareiškėja teigė, kad finansinė padėtis pagerėjo. Nors apeliantė su atskiruoju skundu pateikė 1000 Eur mokėjimo nurodymą, 2022 m. lapkričio 9 d. laiške pirmosios instancijos teismui (DOK-45885) teigė, kad nuo rugsėjo 1 d. jos atlyginimas sudaro 3000 Eur, visą sumą sumokės iki Kalėdų; 2022 m. lapkričio 18 d. laiške pirmosios instancijos teismui (DOK-47289) teigė, kad jos finansinė padėtis dar pagerės, kad ji nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. gaus pajamų, kad iki metų pabaigos sumokės visas Plane nustatytas įmokas, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui rašytinių duomenų apie įvykdytus įsipareigojimus nepateikė (CPK 12, 178, 179 straipsniai).

26. Aktualu ir tai, kad nuo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo iki pirmosios instancijos teismui pradedant nagrinėti bankroto administratorės prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo momento pareiškėja su bankroto administratore bendravo vangiai – intensyvesnis bendradarbiavimas pastebėtinas tik pareiškėją informavus apie galimą fizinio asmens bankroto bylos nutraukimą. Taigi, pareiškėja nevykdė teismo patvirtinto Plano bei FABĮ 16 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 12, 13 punktuose įtvirtintų nuostatų. Lėšų neturėjimas irgi nepanaikina pareigos vykdyti informavimą proceso metu.

27. Minėtos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėja nevykdė FABĮ 16 straipsnyje įtvirtintos fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu ir nebandė keisti Plano, nebendradarbiavo su administratore, be to, matyti, kad ji negali toliau įgyvendinti Plane numatytas mokumo atkūrimo priemonių bei nepažeisti bankrutuojančio fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyros, veiksmingai tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Pridėtina, kad iš apeliantės 2022 m. lapkričio 9 d. laiško galima spręsti, kad ji turi finansinių nesklandumų ir Ispanijoje: teigiama, kad Deutsche bankas 2022 m. spalio 5 d. užblokavo jos sąskaitą, o jos advokatui bankas motyvų nepateikė.

28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės vertinimu, kad šioje byloje teismas neužtikrino veiksmingos asmens teisės į teismą, buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai teisme. Pirma, pati apeliantė bylos proceso metu aiškiai nurodė, kad dėl to, kad gyvena Ispanijoje, teismo posėdyje nedalyvaus. Tą patvirtina jos 2022 m. rugsėjo 14 d. laiškas pirmosios instancijos teismui (DOK-37740). Antra, nors minėtame laiške apeliantė nurodo, kad ji neturi žinių apie bankroto procesą, jos eigą, tačiau dera pažymėti, kad pats bankrutuojantis asmuo geriausiai žino / turi žinoti su jo bankroto procesu susijusias faktines bei kitas aplinkybes. Apeliantė proceso metu teikė prašymą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, prašymus dėl bylos medžiagos, dėl bankroto nenutraukimo, papildomą informaciją, taigi ji procese dalyvavo ir apie jį bei jo inicijavimo priežastis neabejotinai žinojo. Trečia, nors teismas atsisakė visus bylos dokumentus siųsti apeliantei į jos nurodomą elektroninį paštą, nes tokios galimybės neturėjo, bankroto administratorė pati informavo pareiškėją (pakartotinai 2022 m. lapkričio 7 d.), jog 2022 m. lapkričio 10 d., 10 val. Lietuvos Respublikos laiku teismo posėdyje bus nagrinėjamas J. G. bankroto bylos nutraukimo klausimas. Bankroto administratorė laiške pareiškėją informavo apie apeliantei ir taip žinomas priežastis, dėl ko pateiktas prašymas dėl bylos nutraukimo, nurodė, kad „jei turite paaiškinimų teismui (ir neketinate dalyvauti posėdyje), galite rašytinius paaiškinimus atsiųsti mums iki trečiadienio, mes įkelsime teismui, arba siųsti tiesiogiai teismui el. paštu, kuriuo gaunate dokumentus iš teismo“. Kaip anksčiau minėta, apeliantė naudojosi teise aktyviai dalyvauti bylos procese, o pati dalyvauti posėdyje atsisakė, atstovo nepasitelkė. Dėl minėtų priežasčių spręstina, kad apeliantės teisė į teisė išklausytai teisme nepažeista, pridėtina, kad apeliacinės instancijos teisme pareiškėja naudojosi advokato paslaugomis, kuris parengė atskirąjį skundą.

29. Dėl apeliantės motyvo, kad administratorė neišvertė kai kurių jos siųstų dokumentų iš ispanų kalbos į lietuvių, paminėtina, kad tiek patvirtinant bankroto administravimo išlaidų ir atlyginimo bankroto administratorei sąmatą iki / po Plano, tiek patvirtinto Plano vykdymo eigoje nebuvo numatyta išlaidų bet kokių procesinių dokumentų vertimams iš nevalstybinės užsienio kalbos į valstybinę lietuvių kalbą. Kitas aspektas tas, kad jie neturi lemiamos reikšmės nagrinėjamo klausimo nagrinėjimui (CPK 185 straipsnis), jų vertimo per ilgą laiką nepateikė ir pati apeliantė.

30. Akcentuotina tai, kad fizinio asmens bankrotas yra paremtas viešuoju interesu bei imperatyviu principu leisti bankrutuoti tik sąžiningiems asmenims bei FABĮ įtvirtintas pareigas vykdantiems asmenims.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visuma byloje nustatytų aplinkybių rodo atsainų pareiškėjos požiūrį į FABĮ ir mokumo atkūrimo plane numatytas bankrutuojančio asmens pareigas. Pažymėtina, kad bankrutuojančio asmens padaryti FABĮ pažeidimai šiuo atveju negali būti laikomi mažareikšmiais, o bankrutuojančio asmens elgesys plano įgyvendinimo laikotarpiu neatitinka bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principų ir nėra nukreiptas į siekį maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus.

32. Apeliantės nurodoma civilinė byla Nr. e2S-304-883/2021, apeliacine tvarku išnagrinėta Šiaulių apygardos teisme (teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi pirmosios instancijos nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės - atmetė bankroto administratorės UAB „Stiprus žmogus“ prašymą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą) nėra visiškai analogiška, kaip ji tvirtina. Dera pažymėti, kad nors kai kurios faktinės aplinkybės sutampa (1000 Eur įmoka sumokėta po pirmosios instancijos teismo posėdžio, vengimas bendrauti su administratore), tačiau šiuo atveju nustatytas didesnis bei reikšmingesnis bankrutuojančio asmens pareigų neatlikimo mastas: minėtoje civilinėje byloje Nr. e2S-304-883/2021 buvo nustatyta, jog per II pusmetį į depozitinę sąskaitą buvo pervesta ne daugiau kaip 300,00 Eur, kurių nepakako apmokėti (padengti) pagal patvirtintą bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planą numatytų bankroto administravimo išlaidų už 6 mėnesių laikotarpį; šiuo atveju apeliantė šios nutarties priėmimo metu buvo skolinga ne tik už pirmuosius du bankroto bylos pusmečius 1 640 Eur, tačiau ir už III pusmetį, kuris baigėsi pirmosios instancijos teismui bankroto bylą nutraukus. Apeliacinės instancijos vertinimu, paminėtos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo apeliantės minimą nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-304-883/2021 vertinti kaip precedentą, nes, kaip minėta, nustatytos faktinės aplinkybės iki galo nesutampa.

33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad bankrutuojantis asmuo nuo pat bankroto procedūrų inicijavimo pradžios nevykdė FABĮ nustatytų įsipareigojimų, todėl tai sudaro savarankišką teisinį pagrindą fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino administratorės prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, byloje nustačius FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą pagrindą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, kiti atskirajame skunde ir / ar atsiliepimuose nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju nebeturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos nutraukimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.